Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-346-309/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-13
Bylos Nr.
1A-346-309/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27989-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Boleslovas Kalainis, Nijolė Matuzevičienė
Nuteistasis
V. J.
Advokatai
Edmundas Jankaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-346-309/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27989-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai,gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė bausmė V. J. paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. J. nuteistas už tai, kad smurtavo artimoje aplinkoje, t. y. 2017 m. birželio 7 d., apie 00.05 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,83 promilių girtumas), tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius savo artimam giminaičiui – tėvui A. K. į dešinę galvos sritį bei abiem rankomis suėmė už kaklo ir jį spaudė, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą ir padarė muštines žaizdas su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis dešinės ausies kaušelyje, dešinėje kaktos pusėje, nosies nugarėlėje, dešiniame skruoste, apatinio žandikaulio dešiniojo kampo srityje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinėje kaktos pusėje, šiais veiksmais nukentėjusiajam A. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę atidedant jam paskirtos bausmės vykdymą, arba (kaip galima suprasti iš skundo turinio) paskirti jam bausmę, nustatant jos dydį nuo jo sulaikymo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ir laikyti, kad jis bausmę atliko. Nurodo, kad gyvena su drauge, dirba – užsiima individualia veikla, padeda draugei išlaikyti du mažamečius vaikus, nes šeimos pajamos – vien tik jo uždirbti pinigai.

Žemesnės instancijos teismas

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įstatymo leidėjo ir teismų praktikoje pripažįstama, kad bene svarbiausias iš bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi būti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei.

5.1. Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija nenustatė, kad, skiriant nuteistajam V. J. bausmę, būtų netinkamai pritaikytos Baudžiamojo įstatymo normos.

5.2. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, teismas, skirdamas nuteistajam V. J. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, išsamiai išdėstė parenkamos bausmės rūšies ir dydžio motyvus. Teismas atsižvelgė į tai, kad V. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto būdamas anksčiau teistas septynis kartus, teistas ir už smurtinius nusikaltimus (bylos duomenimis tris kartus teistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vieną kartą – pagal BK 286 straipsnį, o paskutiniu, t. y. 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu – net už tris nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, (b. l. 108–114, 116–132)), nusikalto neišnykus teistumui, yra daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 92–107), ir tai rodo, kad V. J. yra linkęs pažeidinėti įstatymus, išvadų iš savo elgesio nedaro, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. J. dirba – vykdo individualią veiklą, taigi dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę nėra pagrindo. Kadangi V. J. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas šią aplinkybę pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad pastarasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, taip pat ir tai, kad nors ankstesniais nuosprendžiais V. J. buvo skirtos ir švelnesnės negu terminuotas laisvės atėmimas bausmės – viešieji darbai, areštas, tačiau akivaizdu, kad tai jam teigiamo poveikio nepadarė, nepaveikė nuteistojo, kad jis nebepažeidinėtų įstatymų ir nebedarytų nusikalstamų veikų, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai V. J. gali būti pasiekti tik paskyrus jam griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą.

5.3. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, yra mažesnė negu sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), taigi daryti išvadą, kad ši bausmė aiškiai per griežta ir ją švelninti mažinant bausmės dydį iki nuteistojo pageidaujamo jam skirtinos bausmės dydžio nėra pagrindo. Be to, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė V. J. paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

6. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo

6.1. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

6.2. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu V. J. už nesunkaus nusikaltimo padarymą nuteistas galutine bausme laisvės atėmimu 6 mėnesiams, tačiau jis anksčiau teistas septynis kartus, teistas ir už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, nusikalto neišnykus teistumui, o tai rodo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis neigiamas poelgis – tai yra dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų, be to, jis daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas netenkinamas. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad duomenų, patvirtinančių nuteistojo teiginį, jog jis padeda draugei išlaikyti du mažamečius vaikus, byloje nėra.

6.3. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu V. J. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

7. Kartu kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Boleslovas KalainisNijolė Matuzevičienė