Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės A. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Kauno m., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno m.,

kaltinama padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. 2019 m. liepos 27 d., apie 19:40 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, svetainės kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,79 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, kaire ranka, suėmė savo mažamečiui sūnui M. P. už dešinio peties ir jį spaudė, tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos nariui - mažamečiui sūnui M. P. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, G. P. 2019 m. liepos 27 d., apie 19:40 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, svetainės kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,79 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buvusiai sutuoktinei A. P. bandant atplėšti G. P. ranką nuo mažamečio sūnaus peties, tyčia, vieną kartą, dešinės rankos delnu sudavė A. P. į kairį skruostą, tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos narei - buvusiai sutuoktinei A. P. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad alkoholiu nepiktnaudžiauja, narkotinių medžiagų nevartoja, pas psichologus, psichiatrus nesilanko. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kartu su buvusia sutuoktine A. P., kuriai priklauso šis butas ir bendrais vaikais: M. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir P. P., gim. (duomenys neskelbtini) Su A. P. išsiskyrė maždaug prieš metus, tačiau nusprendė toliau gyventi kartu, nes norėjo matyti kaip auga vaikai. Su A. toliau vedė bendrą ūkį, gyveno kaip sugyventiniai. 2019 m. liepos 27 d., nuo 12:00 val. būdamas namuose vienas išgėrė 4 skardines alaus, tuomet nuėjo miegoti. Atsikėlė apie 19:30 val., tuomet išgirdo, kad laiptinėje verkia sūnus M.. Išėjęs pamatė, kad sūnų atveda keli vyresni berniukai, kurie pasakė, kad M. išvertė jų traškučius, negražiai elgėsi. M. parsivedė namo, bandė paklausti, kas nutiko, ką M. padarė tiems berniukams, tačiau sūnus visą laiką verkė ir nieko nesakė. Norėdamas sūnų sudrausminti, jis suėmė sūnui už dešinio peties. Tikrai nenorėjo sūnui sukelti skausmo ar užgauti ir neketino. Tikriausiai neapskaičiavo savo jėgos ir dėl to sukėlė M. fizinį skausmą. M., suėmus už peties, palinko į apačią, nieko nesakė, bet toliau verkė. Tuo metu šalia M. sėdėjo A., kuri pamačiusi, kad jis suėmė M. už peties, pradėjo ant jo rėkti. Kadangi atsikėlęs planavo eiti į parduotuvę, dėl to iškart apsisuko ir nuėjo prie durų. A., sėdėdama kambaryje, prie M. rėkė necenzūriniais žodžiais, liepė susikrauti daiktus ir eiti iš namų. A. jį išvedė iš kantrybės, dėl to grįžęs į kambarį, rankos delnu sudavė A. per kairį veido skruostą. Tuo metu M. toliau verkė. Viso konflikto metu P. buvo kitame kambaryje, kur žaidė su katinu. P. konflikto nematė ir negirdėjo. Ankščiau jų namuose yra buvę daug žodinių konfliktų, A. du kartus kreipėsi į policijos pareigūnus, tačiau ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. Prieš A. ir prieš sūnų fizinį smurtą naudojo pirmą kartą, ankščiau nėra smurtavęs prieš savo šeimos narius. Dėl šio konflikto nuoširdžiai gailisi, tai daugiau nepasikartos. Ketina persikelti gyventi atskirai, palaikys santykius tik su sūnumis (b. l. 100-102).

Kaltinamasis G. P. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas parodė, kad anksčiau duotus parodymus tvirtina, nori papildyti, kad gailisi, jog 2019 m. liepos 27 d. būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, savo mažamečiui sūnui M. P. rankos delnu suėmė už dešinio peties ir spaudė, suvokia, kad tokiais savo veiksmais sukėlė sūnui fizinį skausmą. Taip pat nuoširdžiai gailisi, kad savo buvusiai sutuoktinei A. P. vieną kartą delnu sudavė per skruostą ir taip savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl šio įvykio labai pergyvena. Tiek sūnaus, tiek buvusios sutuoktinės atsiprašė, jie atleido. Šiuo metu kartu su jais negyvena, tačiau bendrauja su sūnumi, sutaria puikiai, su buvusia sutuoktine taip pat sutaria taikiai, bendrauja dėl vaikų auklėjimo susijusiais klausimais (b. l. 113-114).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. P. parodymų jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

- ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus pranešimą apie tai, kad 2019 m. liepos 27 d., 19.39 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas neblaivus tėvas G. P., gim. 1975 m., savo mažamečiui sūnui M. P., gim. 2013 m. rankomis tyčia sugniaužė dešinį petį, dėl ko buvo sukeltas fizinis skausmas mažamečiui vaikui, o taip pat buvusiai sutuoktinei A. P. tyčia, vieną kartą sudavė į kairį skruostą, tokiu būdu smurtavo ir sukėlė fizinį skausmą. G. P. laikinai sulaikytas 48 valandoms ir uždarytas į areštinę, A. P. pretenzijų neturi, pareiškimo nerašo (b. l. 8);

- 2019 m. liepos 27 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas, fotolentelės prie jo, iš kurių matyti, kad atlikta įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, apžiūra. Fotolentelėse užfiksuotas bendras patalpų – buto vaizdas. Daiktų, objektų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta. Nustatyta, kad patalpose ir jų prieigose įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 12, 14-18);

- Kauno apskrities VPK PR vyr. patrulės E. V. 2019 m. liepos 27 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad apie įvykį pranešė A. P.. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad smurtą patyrė A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas ir mažametis M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Smurtu įtariamas asmuo G. P. buvo neblaivus, nustatytas 0,79 promilių girtumas. A. P. nurodė, kad 2019 m. liepos 27 d., 19:39 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, svetainės kambaryje kilusio konflikto metu, neblaivus tėvas G. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 0.79 promilių lengvas girtumas, savo mažamečiui sūnui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), rankomis sugniaužė dešinį petį, dėl ko sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas, vaikas verkė. Jai bandant atplėšti buvusio sutuoktinio ranką nuo sūnaus peties, G. P. ne mažiau vieną kartą, dešinės rankos delnu, tyčia smūgiavo jai į veido kairį skruostą, dėl ko ji kairio skruosto srityje pajuto fizinį skausmą (b. l. 20-23);

- 2019 m. liepos 27 d. liudytojos A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad 2019 m. liepos 27 d. 19:39 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, į namus ji kvietė policiją, nes tuo metu, svetainės kambaryje, buvęs sutuoktinis G. P. kėlė konfliktą. Sutuoktinis puolė jų bendrą mažametį sūnų M. P., kuriam tyčia rankomis sugniaužė dešinį petį, dėl ko sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas, vaikas verkė. Bandant atplėšti sutuoktinio ranką nuo sūnaus peties, sutuoktinis ne mažiau vieną kartą, dešinės rankos delnu, tyčia smūgiavo jai į veido kairį skruostą, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas kairio skruosto srityje. Po šio smūgio ji nuėjo į virtuvės patalpą ir iškart iškvietė policijos pareigūnus. Tuomet į virtuvę atėjo buvęs sutuoktinis, nuo virtuvės stalo paėmė lėkštę su mėsa ir metė į grindis. Maistas buvo išmėtytas virtuvėje ant grindų. Ji pasakė, kad iškvietė policiją ir jis nusiramino, rinkosi savo asmeninius daiktus. Toliau buvęs sutuoktinis nekonfliktavo, tarp jų pokalbis nebevyko ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Atvykus policijai paaiškino situaciją, buvęs sutuoktinis sulaikytas namuose ir išvežtas į policijos įstaigą. Buvęs sutuoktinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, policijoje jau yra registruoti du atvejai, yra rašiusi pareiškimus, tačiau iš to nebuvo jokios naudos, abu ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. Tais atvejais, kai buvo nutraukti ikiteisminiai tyrimai, nebuvo informuota nei vaiko teisių apsaugos tarnyba, nei moterų krizių centras, su ja niekas nebuvo susisiekę ir neteikė psichologinės pagalbos. Su G. P. šiuo adresu kartu gyvena nuo 2012 metų, turi du bendrus vaikus, antras mažametis vaikas yra P. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu buvo miegamojo kambaryje ir nieko nematė, negirdėjo. Su G. P. išsiskyrė (duomenys neskelbtini), tačiau jis iki dabar gyvena kartu su jais. Teismo sprendimu vaikai priskirti prižiūrėti jai. G. P. įvykio metu atrodė blaivus, jis ruošėsi eiti į parduotuvę pirkti alaus. Namuose jis jokių registruotų ar neregistruotų ginklų, draudžiamų daiktų ar medžiagų neturi. Šio įvykio metu tiek jai, tiek mažamečiui sūnui M. P., buvo sukeltas tik momentinis fizinis skausmas, dėl ko neatsirado jokių akivaizdžių fizinių sužalojimų ar paraudimų. Konflikto metu nebuvo sulaužyti baldai ar sudaužyti indai, konflikto metu namuose buvo tik jie ir mažamečiai vaikai, įvykio nefilmavo. Medikų pagalbos ji atsisako, nes jai ir sūnui jos nereikia, į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių vykti kategoriškai atsisako ir nežada ten kreiptis, įvykio metu ji nebuvo sužalota, jautė tik fizinį skausmą. Dėl buvusio sutuoktinio G. P. veiksmų pretenzijų neturi, pareiškimą rašyti kategoriškai atsisako, tyrimo policijoje prašo neatlikinėti. G. P. turi butą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas ir sodo namelį adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., kur gali apsistoti gyventi (b. l. 35-36).

- 2019 m. liepos 27 d. Kauno apskrities VPK KP NVRS vyresniojo tyrėjo A. Š. nutarimu A. P. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 41);

- 2019 m. liepos 31 d. liudytojos A. P. ikiteisminio tyrimo metu papildomai duoti parodymai apie tai, kad 2019 m. liepos 27 d. parodymus visiškai tvirtina, prašo jais vadovautis. Šiuo metu buvęs sutuoktinis negyvena kartu, jis gyvena sodo namelyje. Su vaikais bendrauja, tarp jų kol kas jokių konfliktų nekyla. Sutuoktiniui dėl įvykio civilinio ieškinio nereikš, kadangi jokia žala nepadaryta. Prašo, kaip atstovui pagal įstatymą, leisti dalyvauti procese ir ginti sūnaus M. P. interesus (b. l. 45-46);

- 2019 m. liepos 27 d. Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. L. nutarimu, dalyvaujant atstovui pagal įstatymą A. P. mažametis M. P., gim. 2013 m. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 59);

- 2019 m. liepos 27 d. pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 1725, 2019-07-27, 20:17:20 G. P. nustatytas BAAC duomenimis 0,79 promilių neblaivumas (b. l. 75);

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai.

Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog, G. P., būdama apsvaigęs nuo alkoholio, savo mažamečiui sūnui M. P. tyčia suėmęs kaire ranka už dešinio peties jį spaudė, tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos nariui - mažamečiui sūnui M. P. sukėlė fizinį skausmą.

Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smūgį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015). Šiuo atveju kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bei būdamas suaugęs ir pakaltinamas, suimdamas mažamečiui sūnui M. P. kaire ranka už dešinio peties jį spausdamas, tokiu būdu smurtavo prieš šeimos narį - mažametį sūnų M. P..

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnyje gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis G. P. 2019 m. liepos 27 d., apie 19:40 val., namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buvusiai sutuoktinei A. P. bandant atplėšti G. P. ranką nuo mažamečio sūnaus peties, tyčia dešinės rankos delnu sudavė A. P. į kairį skruostą, tokiu būdu smurtavo prie savo šeimos narę – buvusią sutuoktinę A. P. jai sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamojo kaltę iš esmės patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai, kuris pripažino ir nurodė, kad buvo suėmęs ranka sūnui už peties bei jį spaudė, o taip pat ranka į veidą sudavė buvusiai sutuoktinei. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje surinkti aukščiau nurodyti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios parodymai, kuriais teismas netikėti neturi pagrindo.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąjį G. P. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, ir paskirti bausmę. Kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal minėtus BK straipsnius.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę kaltinamajam G. P. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

G. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu (b. l. 116-118).

Skiriant bausmę kaltinamajam G. P. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis G. P. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis neteistas (b. l. 70), administracine tvarka nebaustas (b. l. 69), pagal SODROS duomenų bazės informaciją dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 67), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų gydymo neregistruotas (b. l. 73), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nuo 2002 m. sausio 1 d. nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 74).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti BK 140 straipsnio 3 dalies ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Skirtos bausmės, vadovaujantis 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. subendrintos apėmimo būdu, kadangi veikos įvykdytos vieninga tyčia, esant tai pačiai konfliktinei situacijai, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, todėl kvalifikuotina kaip ideali nusikalstamų veikų sudėtis.

Teismas sprendžia, kad prokurorės pasiūlytos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 2 d. nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamasis G. P. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2019-07-27, 20 val. 00 min. iki 2019-07-29, 16 val. 30 min., tai yra iš viso dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš Nuokalnės g. 20, Smiltynių II k., Kauno r. bei įpareigojimai nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti Neries krantinė 22-28, Kauno m., paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė bei su ja skirti įpareigojimai, panaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 puntu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimą: nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, tai yra faktinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., 2 d., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę G. P. skirti - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimą: nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, tai yra faktinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-07-27, 20 val. 00 min. iki 2019-07-29, 16 val. 30 min., tai yra iš viso dvi paras, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš (duomenys neskelbtini), Kauno r. bei įpareigojimus: nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti (duomenys neskelbtini), Kauno m., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti G. P., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 str. 4 d.).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.