Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Skundas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš diskriminacinio maitinimo bei neaprūpinimo dabinėmis ir kitomis pajamomis laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. paliekamas nenagrinėtas, o dėl kitos dalies skundas netenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios iš neteisėtų Kybartų pataisos namų bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmų, pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2018 m. kovo 29 d. (kreipimosi į teismą dienos) (I t., b. l. 51).

Atsakovės atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį ( I t., b. l. 54–56).

Pareiškėjas neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis praleido ieškinio senaties terminą, nepateikė įrodymų, kuriais remdamasis teismas privalo atnaujinti pareiškėjui praleistą ieškinio senaties terminą.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, todėl teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio ieškinio senaties termino atnaujinimui.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš atsakovės atstovų veiksmų, pažeidžiančių jo absoliučią teisę į sveikatą, t. y. nesuteikiant jam sveikatos priežiūros (nemokamų dantų protezavimo) paslaugų, neužtikrinant tinkamo maitinimo, jo fiziologinius poreikius atitinkančio maitinimo, taip kankinant jį badu.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Kybartų PN, jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti (kokios teisės normos buvo pažeistos), taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str. nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 20 d. ir 2017 m. gruodžio 22 d. prašymais kreipėsi į Kybartų PN, prašydamas suteikti jam nemokamas dantų protezavimo paslaugas (I t., b. l. 193, II t., b. l. 82-83), Kybartų PN 2017 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 7/1-2619 ir 2018 m. sausio 23 d. raštu Nr. 7/1-131 netenkino pareiškėjo prašymų (I t., b. l. 24, 193, II t., b. l. 81). Pareiškėjas dėl Kybartų PN atsisakymo nemokamai protezuoti dantis (2017 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 7/1-2619) kreipėsi į Kalėjimų departamentą (I t., b. l. 62), kuris 2018 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 2S-52 pareiškėjo skundo netenkino (I t., b. l. 26–27, 63–64 ).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato nuteistųjų teisę gauti medicininę pagalbą.

BVK 174 str. 1 d. nustatyta, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Pagal šio straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos. Laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, nustatyta tvarka teikiamos asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (3 d.).

Atitinkamai Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų, nuteistųjų bei užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, gavusių laikinąją ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiūra.

Dantų protezavimo paslaugos Lietuvos Respublikoje kompensuojamos vadovaujantis Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos apraše, patvirtintame Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-890 (toliau – ir Aprašas), nustatyta tvarka. Aprašo 3 punkte nurodyta, kad teisę į dantų protezavimo paslaugas, kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, turi privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys: 3.1. kuriems sukako senatvės pensijos amžius; 3.2. kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais; 3.3. vaikai.

Pagal Aprašo 4 punktą, Aprašo 3 punkte išvardyti asmenys dėl dantų protezavimo paslaugų gali kreiptis patys arba gali kreiptis jų atstovai pagal įstatymą arba atstovai pagal pavedimą. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto dantų protezavimo paslaugos teikiamos Aprašo 3 punkte išvardytiems asmenims, kai burna sanuota ir paruošta dantų protezavimui (Aprašo 5 p.).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nepriskirtinas Aprašo 3 punkte nustatytų asmenų grupėms, kuriems dantų protezavimo paslaugos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės normas, teismo nuomone, pareiškėjas ginčui aktualiu metu neturėjo teisės į kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto dantų protezavimo paslaugas. Įvertinus tai, pareiškėjo pretenzijos dėl nemokamų protezavimo paslaugų nesuteikimo atmestinos kaip nepagrįstos.

Pažymėtina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui Kybartų PN buvo teikiamos nemokamos terapinės odontologijos paslaugos - pareiškėjo burnos ertmė sanuota, infekcijos židinių nėra, sveikatai ir gyvybei grėsmių nėra (II t., b. l. 50–61), todėl kliūčių dėl pareiškėjo parengimo dantų protezavimui iš atsakovo pusės nebuvo. Dantų protezavimo paslaugas pareiškėjas galėjo gauti tik kreipęsis dėl protezavimo paslaugos suteikimo ir apmokėjęs už jas savo turimomis lėšomis. Pagal byloje esamus duomenis, 2018 m. kovo 16 d. pareiškėjui buvo pervesta į jo sąskaitą 8800 Eur (II t., b. l. 160), tačiau duomenų, kad pareiškėjas šias lėšas naudojo, ar siekė panaudoti dantų protezavimui, kad prašymu kreipėsi į Kybartų PN dėl šios paslaugos suteikimo organizavimo už pareiškėjo lėšas, byloje nėra, todėl nėra pagrindo atsakovo veiksmų neteisėtumui šiame kontekste konstatuoti.

Pareiškėjas teigė, kad vertinamuoju laikotarpiu jam nebuvo suteiktas racionalus maitinimas, nes valgiaraščio asmenims, negalintiems kramtyti maistą, teisės aktuose nėra nustatyta. Tvirtino, kad iš pradžių jis buvo maitinamas pagal diskriminacinį valgiaraštį „nedirbantiems vyrams“, vėliau – pagal dietinį valgiaraštį, tačiau abiejuose šiuose valgiaraščiuose buvo kieto maisto, kurį sunku sukramtyti. Suvalgyti maistą reikėjo per 15 minučių, ilgiau valgyti jam nebuvo leista, pasiimti maistą į gyvenamąją patalpą buvo negalima. Pareiškėjo nuomone, jis negavo tinkamo, asmeninius sveikatos poreikius atitinkančio maitinimo, todėl buvo kankinamas alkiu.

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) 5 punkte nurodyta, kad maitinimą organizuoja įstaigos administracija. Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 6 punktą valgiaraščius: Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį nedirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nedirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims ir Valgiaraštį krūtimi maitinančioms motinoms, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms), Valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms), Dietinio maitinimo valgiaraštį tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Minėtų taisyklių 7 punkte įtvirtinta, jog suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes. Išimtiniais atvejais kalinimo įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, suderinęs (žodžiu) su Kalėjimų departamento administraciniu padaliniu, atsakingu už suimtųjų/nuteistųjų maitinimą, įsakymu gali patvirtinti laikiną, ne ilgesniam kaip 7 dienų laikotarpiui, valgiaraštį, nepažeisdamas maisto produktų normos energinės vertės ir vadovaudamasis Maisto produktų, skirtų maitinti suimtuosius ir nuteistuosius, keitimo kitais produktais normomis (Maitinimo organizavimo taisyklių 9 p.).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, patvirtinti valgiaraščiai asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose: valgiaraštis dirbantiems vyrams, valgiaraštis nedirbantiems vyrams, valgiaraštis dirbančioms moterims, valgiaraštis nedirbančioms moterims, valgiaraštis nepilnamečiams, valgiaraštis nėščioms moterims, valgiaraštis krūtimi maitinančioms moterims, valgiaraštis dirbantiems vyrams (vegetarams), valgiaraštis nedirbantiems vyrams (vegetarams), valgiaraštis dirbančioms moterims (vegetarėms), valgiaraštis nedirbančioms moterims (vegetarėms), dietinio maitinimo valgiaraštis. Nuo 2017 m. liepos 1 d. valgiaraščiai papildyti valgiaraščiu veganams (Kalėjimo departamento direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. V-257).

Svarbu pažymėti, kad pagal Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkės A. B. 2018 m. rugsėjo 21 d. pažymą Nr. 1/8-2604 (II t., b. l. 178) minėta tarnyba tarpininkavo pareiškėjui skiriant dietinį maitinimą ne dėl dantų būklės (negalėjimo sukramtyti maistą), o dėl skrandžio sutrikimų. Šią aplinkybę nurodė ir pareiškėjas savo 2016 m. sausio 25 d. prašyme, prašydamas jam skirti dietinį maitinimą dėl po operacijos jaučiamo skrandžio skausmo (II t., b. l. 62). Į bylą pateiktoje Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkės pažymoje (II t., b. l. 50–61) nurodyta, kad jeigu asmeniui kyla nepatogumų dėl maisto kramtymo, Kybartų PN teikia maisto smulkinimo paslaugą pagal asmens rašytinį prašymą.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą dėl netinkamo maitinimo grindė aplinkybe, jog jis nespėdavo valgykloje pavalgyti, o maistą išsinešti iš valgyklos jam nebuvo leista.

Pagal ABTĮ 105 straipsnio 4 punktą, teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad ginčo laikotarpiu jo prašymai dėl įdarbinimo nebuvo patenkinti, jis nebuvo aprūpintas darbinėmis bei kitomis pajamomis, t. y. jam nebuvo mokamos socialinės išmokos iš įkalinimo įstaigos lėšų, socialinės pašalpos iš socialinės paramos nuteistiesiems fondo, nebuvo teikiama tikslinė parama. Teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1295-406/2018 pareiškėjas prašomą priteisti žalą siejo su jo neaprūpinimu darbinėmis ir kitomis pajamomis, todėl, vadovaujantis ABTĮ 105 straipsnio 4 punktu, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl jo neaprūpinimo darbinėmis bei kitomis pajamomis už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. paliekamas nenagrinėtas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į Kybartų PN su prašymu leisti jam lankyti kūriko kursus. Šiame prašyme nurodė, kad vėliau jis norėtų įsidarbinti kūriku (II t., b. l. 114) . Pareiškėjo prašymas buvo tenkintas (II t., b. l. 113). Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė lankyti kūriko kursus, šiuos kursus jis išklausė, 2018 m. kovo 21 d. jam išduotas pažymėjimas (II t., b. l. 117). Atsiliepime į skundą atsakovės atstovas nurodė, kad, atsilaisvinus darbo vietai, pareiškėjas bus įdarbintas kūriku (II t., 175-176). Duomenų, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į Kybartų PN dėl įdarbinimo ir jo prašymai nebuvo tenkinti, byloje nėra.

Pagal BVK 173 straipsnio 7 dalį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka. Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Piniginių išmokų skyrimo nuteistiesiems ir išmokėjimo tvarką reglamentuoja Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260, pagal kurių 2 punktą konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus (toliau vadinama – įkalinimo įstaiga) administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis. Taisyklių 2.1 – 2.3. punktuose nurodyti maksimalūs nuteistiesiems skirtinų piniginių išmokų dydžiai. Pagal Taisyklių 4 punktą išmokos neskiriamos: 4.1. jeigu įkalinimo įstaigos administracija nuteistajam pasiūlė mokamą darbą, kurį pagal sveikatos būklę nuteistasis gali dirbti, ir nuteistasis atsisakė dirbti; 4.2. jeigu nuteistajam per mėnesį, už kurį skiriama piniginė išmoka, buvo skirta bent viena iš nurodytų drausminių nuobaudų; 4.3. jeigu nedirbantis nuteistasis per mėnesį, už kurį skiriama piniginė išmoka, išleido daugiau kaip 0,5 BSI dydžio, o dirbantis nuteistasis – daugiau kaip 0,6 BSI dydžio pinigų sumą iš asmeninės sąskaitos (išskyrus išlaidas civiliniams ieškiniams ir alimentams pagal teismų sprendimus mokėti); 4.4. p. jeigu einamojo mėnesio pradžioje asmeninėje sąskaitoje nedirbantis nuteistasis turėjo 0,3 BSI, o dirbantis – 0,5 BSI dydžio ar didesnę pinigų sumą.

Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad nuteistasis, norintis gauti piniginę išmoką, iki einamojo mėnesio 5 dienos ar per 5 kalendorines dienas nuo atvykimo į įkalinimo įstaigą turi raštu kreiptis į įkalinimo įstaigos direktorių. Prašymai pateikiami ir registruojami Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2003, Nr. 76-3498) 194 punkte nustatyta tvarka.