Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. K. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė R. K. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi R. K. prašymo netenkino.

Nuteistojo R. K. skundas netenkinamas.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1554, įsigaliojęs 2015 m. kovo 24 d., švelnina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė, kad BK 75 straipsnis nenumato galimybės spręsti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą nuosprendžio vykdymo metu.

Minėtu įstatymu pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Tačiau kartu pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms trims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

Iš Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžio matyti, kad R. K. nuteistas už vieno nesunkaus ir keturių apysunkių nusikaltimų padarymą laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu R. K. paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. nuosprendžiu už du apysunkius nusikaltimus paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė R. K. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Bylos duomenys taip pat liudija, kad iki nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas minėtu 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, padarymo, R. K. buvo teistas tris kartus, po nusikalstamų veikų padarymo jam buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis (60–63 b. l.), ankstesniais nuosprendžiais pripažinus R. K. kaltu nusikalstamų veikų padarymu, jam du kartus buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad tai pastarajam teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus. Aukštesniojo teismo vertinimu, esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus R. K. polinkius. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad R. K. bausmė nebuvo skiriama kaip pavojingam recidyvistui (BK 27 straipsnis, 56 straipsnis), jis buvo teisiamas jau ne pirmą kartą (BK 55 straipsnis), dėl BK 27 straipsnio, 55 straipsnio, 56 straipsnio pakeitimų ir jų įtakos nuteistojo R. K. teisinei padėčiai nepasisakoma. Taikyti BK 60 straipsnio pakeitimą (veiką padarė recidyvistas) nėra pagrindo, nes tokiu būdu būtų pasunkinta, o ne palengvinta nuteistojo teisinė padėtis. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad taip pat nėra sąlygų taikyti nuteistajam ir BK 38 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias kaltininko atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. K. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.