Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. T. – S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. – S., pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį, ir jai paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. T. – S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jai paskirta sumažinta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 295,57 Eur turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai, ir iš S. T.-S. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 295,57 Eur (du šimtai devyniasdešimt penki eurai 57 centai) turtinės žalos atlyginimo.

Iš S. T. – S. priteista 54,17 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. T. – S., pagal BK 178 straipsnio 5 dalį nuteista už tai, kad 2023 m. lapkričio 29 d. apie 13.30 val. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)" parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ , esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynų paėmė tualetinį vandenį CARVEN C'EST PARIS 50 ml, 75,90 eurų vertės, tualetinį vandenį CARVEN C'EST PARIS LA NUIT 50 ml, 75,90 eurų vertės, veido kaukę GOLD ENERGY SNAIL SYNERGY GOLD SNAIL DEEP SLEEPING 100ml, 33,90 eurų vertės, veido kaukę GOLD ENERGY SNAIL SYNERGY GOLD SNAIL 50 ml, 29,99 eurų vertės, akių srities kremą GOLD ENERGY SNAIL SYNERGY GOLD SNAIL 30 g, 33,90 eurų vertės, paakių kremą NATURA SIBERICA ROYAL CAVIAR 15 ml, 22,99 eurų vertės, veido serumą NATURA SIBERICA ROYAL CAVIAR 30 ml, 22,99 eurų vertės, paslėpė savo rankinėje ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesumokėjusi, tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 295,57 eurų vertės turtą.

2. Pirmos instancijos teismas, pripažindamas S. T. – S. kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo konstatavo, kad jos pačios prisipažinimu bei įrodymų visuma nustatyta, kad S. T. – S. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje. Kauno apylinkės teismas nustatė S. T. – S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas skirdamas S. T. – S. bausmę taip pat atsižvelgė į padarytos veikos pobūdį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis) bei charakterizuojančius duomenis (anksčiau teista, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, bausta administracine tvarka, nedirba), paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Teismas taip pat, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

3. Nuteistoji S. T. – S., nesutikdama su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jai švelnesnę bausmę.

3.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apeliantė nusikalto, kadangi yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų. Šiuo metu yra įstojusi į metadono programą. Nori susirasti darbą ir po truputį mokėti jai priteistus ieškinius, tačiau to padarys negalės dėl jai paskirtos arešto bausmės. Todėl mano, jo jai būtų tikslinga skirti švelnesnės rūšies bausmę.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nuteistosios S. T. – S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kauno apylinkės teismas pagrįstai S. T. – S. pripažino kalta ir jos nusikalstamai veikai kvalifikuoti tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniame skunde neginčijamos teismo išvados dėl nuteistosios kaltės bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirta arešto bausme – prašoma paskirti švelnesnę bausmės rūšį, todėl šiuo klausimu (dėl bausmės individualizavimo) apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. T. – S. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė nuteistajai S. T. – S. paskirta teisingai.

8. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad buvo padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, kaltės formą ir rūšį (veikta tiesiogine tyčia), į nuteistosios asmenybę (anksčiau teista 27 kartus, tame tarpe už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, bausta administracine tvarka). Nors praeityje S. T. – S. buvo skiriamos laisvės atėmimo ir švelnesnės bausmės, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistosios elgesiui neturėjo, nuteistoji ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistosios vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininkės gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Tai, jog apeliantė vis dėlto mano, kad jai turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jai pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės.

9. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, S. T. – S. kalta prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios galutinės 20 (dvidešimt) parų arešto bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog apeliantė vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jai pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.

10. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. T. – S. skyrė arešto bausmę. Be to, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus S. T. – S. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

11. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

12. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. T. – S. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistosios asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jos pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, dar labiau švelninti jai paskirtą bausmę objektyvaus pagrindo nėra.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

13. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 1 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad S. T. – S. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 137,50 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

14. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantei buvo išaiškinta 2024 m. liepos 22 d. nutartyje, kuria jai paskirtas gynėjas. Atkreiptinas dėmesys, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajai S. T. – S. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į nuteistosios turtinę padėtį bei tai, kad nuteistoji nedirba, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistosios išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistosios S. T. – S. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistosios S. T. – S. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 137,50 Eur, neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.