- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- eI-2856-331/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- UAB „Palink“
- Atsakovas
- Narkotikų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Palink“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – ir Departamentas) 2019 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. ATK2-36/19 (toliau – ir Nutarimas) skyrė UAB „Palink“ 289 Eur baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo Nutarimu, skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti šį 2019 m. vasario 28 d. Departamento Nutarimą Nr. ATK2-36/19.
2.1. Paaiškino, kad Departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjos atsakomybės AKĮ pagrindu ir paskirdamas pareiškėjai ekonominę sankciją, nevertino, kuo pasireiškė pareiškėjos AKĮ pažeidimas (kuo pasireiškė pareiškėjos kaltė). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn ar kitokio pobūdžio atsakomybėn tik už konkrečius veiksmus, esant asmens kaltei. Departamentas pareiškėjos konkrečių veiksmų ir kaltės neanalizavo, nesiaiškino ir neįrodė, kad atitinkami pareiškėjos veiksmai lėmė pažeidimą.
2.2. Pareiškėja, žinodama teisės aktuose įtvirtintus alkoholinių gėrimų mažmeninės prekybos reikalavimus ir už šių reikalavimų pažeidimus teisės aktuose nustatytas ekonomines sankcijas, ėmėsi visų įmanomų ir nuo pareiškėjos priklausančių priemonių, kad būtų užkirstas kelias AKĮ pažeidimui, t. y. priimant į darbą naujus kasininkus-pardavėjus, apmoko juos alkoholinių gėrimų pardavimo tvarkos, griežtai drausdama parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims, pasirašytinai supažindina juos su vidaus teisės aktais, techninėmis priemonėmis, priminimais, atsirandančiais kasos aparate, kiekvieną kartą kasininkui-pardavėjui ketinant patvirtinti bet kokio alkoholinio gėrimo, tabako gaminio ar energinio gėrimo pardavimą, sudarė visas sąlygas kasininkams-pardavėjams nepamiršti vykdyti įsipareigojimą neparduoti alkoholinių gėrimų.
2.3. Teigia, kad pareiškėjos pardavėja D. T. su visais vidaus teisės aktais buvo pasirašytinai supažindinta, žinojo apie draudimą parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims. Taigi Pareiškėja atliko visus įmanomus ir nuo jo priklausančius veiksmus, užtikrinančius AKĮ reikalavimų laikymąsi, ir šiuo atveju neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeidusi AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus.
2.4. Pažymi, kad pagal bendrąjį teisės principą teisė negali reikalauti to, kas neįmanoma (lot. lex non cogit ad impossibilia), taip pat negalima reikalauti tokių veiksmų, kurie būtų perdėm neproporcingi ir neprotingi, tokiu būdu darant faktinį teisės normos reikalavimo įgyvendinimą neįmanomu. Atitinkamai asmuo negali būti baudžiamas neįrodžius jo kaltės, nes galimi atvejai (kaip ir šiuo ginčo atveju), kai atsakomybėn traukiamas asmuo padarė visus nuo jo priklausančius veiksmus, kad teisės pažeidimas nebūtų padarytas. Tačiau asmuo negali visais atvejais būti tikras, kad reikalavimas nebus pažeistas dėl trečiųjų asmenų veiksmų.
2.5. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą patenkinti, panaikinti ginčijamą nutarimą, palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas su skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad alkoholinius gėrimus parduodantis pardavėjas turi pareigą reikalauti pirkėjo pateikti amžių patvirtinantį dokumentą bet kurio asmens ar jis yra sulaukęs 18 metų, ar nėra jo sulaukęs. Nustatytas kriterijus - kai kyla abejonių - reiškia tokią pareigą pardavėjui, esant bent mažiausiai abejonei, reikalauti asmens amžių patvirtinančio dokumento ir iš asmens turinčio jau 18 metų. Šiuo atveju nėra reikšmingas pardavėjos subjektyvus vertinimas, ar pirkėjas yra sulaukęs 18 metų amžiaus. Įstatymų leidėjas suteikė pardavėjui tam tikras teises reikalauti asmens amžių patvirtinančių dokumentų, o kartu ir numatė draudimą parduoti tabako gaminius (alkoholinius gėrimus) asmenims iki 18 metų. Tokiu būdu pardavėjas - įmonė, prekiaujanti tabako gaminiais (alkoholiniais gėrimais), privalo pasirinkti savo nuožiūra atitinkantį elgesio modelį, kad tabako gaminiai (alkoholiniai gėrimai) nebūtų parduoti asmenims iki 18 metų. Jaunas pirkėjo amžius pardavėjui privalo suponuoti pareigą kiekvieną kartą reikalauti asmens dokumento, kuris yra vienintelis juridinis, asmens amžių liudijantis dokumentas.
3.1. Pažymi, kad Įstatymas už šio įstatymo reikalavimų pažeidimą numato juridinių asmenų atsakomybę, taikomą šiame įstatyme nustatyta tvarka (AKĮ 34 str.), bei fizinių asmenų atsakomybę Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) nustatyta tvarka ( ANK 168 str.). Iš minėto teisinio reglamentavimo seka, kad už tą patį Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas fizinis ir juridinis asmuo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. kovo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A15-39/205 pažymėjo, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą.
3.2. Akcentuoja, kad ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (LVAT 2009-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-678/2009).
3.3. LVAT 2011 m. liepos 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011 konstatavo, kad „<...> pareiškėjas kaip juridinis asmuo yra atsakingas už nurodytų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą. Jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami picerijos, kaip atitinkamo ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie minėtos picerijos darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl atitinkami nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti picerijos darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais“. Todėl kritiškai vertintini ir pareiškėjos argumentai, kad jos veiksmuose nėra kaltės. Atkreipė dėmesį, kad AKĮ 18 straipsnyje yra įtvirtintos objektyviai pasireiškiančios faktinės aplinkybės, kurias konstatavus, atsakomybė kyla subjektui ne dėl jo subjektyvaus ryšio su atitinkamu pažeidimu (kaltės formos klausimas), bet dėl konkretaus subjekto valios aspekto konstatavimo, t. y. vertinant, ar konkretus subjektas išreiškė savo valią, kad būtų įgyvendintos faktinės aplinkybės, kuriomis nesilaikoma AKĮ reikalavimų visa šių reikalavimų apimtimi. Todėl kiekvienu atveju Departamentas turi visapusiškai įvertinti, ar konkretus subjektas savo veiksmais prisidėjo prie tokių faktinių aplinkybių sukūrimo, kai yra pažeidžiamas minėto įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyto reikalavimo draudimas. Alkoholiniai gėrimai buvo parduoti asmeniui jaunesniam kaip 20 metų Pareiškėjo vardu ir interesais. Tą patvirtina byloje esantys duomenys, pardavimo fakto neginčija ir pati pareiškėja. Vadinasi, pareiškėja yra tinkamas subjektas, kuriam taikoma ekonominė sankcija už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą.
3.4. Teigia, kad šio teisės pažeidimo kvalifikavimui juridinės reikšmės neturi pareiškėjo skunde dėstomas vienos iš subjektyviosios pažeidimo pusės dalis – kaltės – pasireiškimas. Kaltės, kaip psichologinio santykio, buvimas nėra būdingas juridiniam asmeniui, todėl juridinio asmens kaltės problema negali būti išspręsta vadovaujantis psichologinės kaltės samprata. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė ir nustatoma, nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą.
3.5. Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Šioje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. vasario 28 d. Nutarimo, kuriuo nuspręsta taikyti bendrovei „Palink“ ekonominę sankciją už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad skundžiamu nutarimu bendrovei „Palink“ ekonominė sankcija – 289 Eur skirta už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą, t. y. bendrovei priklausančioje parduotuvėje, adresu: Klaipėdos g. 60, Gargždai, Klaipėdos r. (toliau - parduotuvė), 2019 m. sausio 11 d. apie 12.34 val., pardavėja D. T., veikdama pareiškėjos vardu, naudai ir interesais, už 3,69 euro pardavė butelį putojančio fermentuoto gėrimo “Bosca” (alk. 7,5 proc. tūrio, 0,75 1) policijos rėmėjai D. A., gim. 2000 m. sausio14 d., t. y. asmeniui jaunesniam kaip 20 metų. Pareiškėjos darbuotoja D. T. 2019 m. sausio 11 d. paaiškinime pripažįsta nustatytas faktines aplinkybes bei padarytą pažeidimą, paaiškindama, kad pirkėjos asmens amžiaus liudijančio dokumento neprašė, dėl pažeidimo gailisi. Departamentas ginčijame nutarime konstatavo, kad administracinio nusižengimo byloje darbuotoja paskirtą baudą sumokėjo.
6. Byloje ginčo tarp šalių dėl nustatytų aplinkybių nėra, tačiau pareiškėja teigia, kad Departamentas pareiškėjos konkrečių veiksmų ir kaltės neanalizavo, nesiaiškino, neįrodė, kad atitinkami pareiškėjos veiksmai lėmė pažeidimą, argumentuodama, kad pardavėja D. T. su visais vidaus teisės aktais buvo pasirašytinai supažindinta, žinojo apie draudimą parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims, pareiškėja atliko visus įmanomus ir nuo jos priklausančius veiksmus, užtikrinančius AKĮ reikalavimų laikymąsi, ir šiuo atveju neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeidusi AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus.
7. Departamentas su pareiškėjos teiginiais nesutinka, teigdamas, kad pareiškėja yra atsakinga už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje ji vykdo savo ekonominę veiklą, jos teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jos darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais. Pareiškėjos samdoma darbuotoja pažeidimo padarymo metu veikė pareiškėjo vardu ir interesais, ji buvo susijusi darbo santykiais su pareiškėja.
8. Teismas su pareiškėjos teiginiais sutikti negali, palaiko Departamento argumentus, nes Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, siekia mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimą, vykdo prevencijos priemones, siekdamas tų tikslų, dėl kurių jam buvo suteikti įgaliojimai atitinkamais įstatymais. Viešojo administravimo subjektai, priimdami administracinius aktus, turi vadovautis teisėtumo principu, negali siekti netinkamų tikslų. Pagal AKĮ 1 straipsnio 1 dalį Įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Įstatymu siekiama suvienodinti viešojo maitinimo įmonių ir įmonių, vykdančių mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, konkurencines sąlygas, mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą Lietuvoje ir drausti paslėptą alkoholio reklamą. AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. AKĮ 34 straipsnio 3 dalis nustato, kad už šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktuose, 2 dalies 1, 10 ir 11 punktuose, 18 straipsnio 1, 3 dalyse, 4 dalies 1, 2 punktuose, 9 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.
9. Byloje neginčijamai įrodyta, kad 2019 m. sausio 11 d. apie 12.34 val., pareiškėjos parduotuvėje, esančioje adresu Klaipėdos g. 60, Gargždai, Klaipėdos r., pardavėja D. T., veikdama pareiškėjos vardu, naudai ir interesais, už 3,69 euro pardavė butelį putojančio fermentuoto gėrimo “Bosca” (alk. 7,5 proc. tūrio, 0,75 1) policijos rėmėjai D. A., gim. 2000 m. sausio14 d., t. y. asmeniui. Šias aplinkybes patvirtina Klaipėdos apskrities VPK pareigūno M. M. tarnybinis pranešimas, 2019 m. sausio 11 d. kontrolinio pirkimo ataskaita, darbuotojos D. T., pareiškėjos paaiškinimai. Vadinasi pareiškėja pardavė alkoholinius gėrimus jaunesniam kaip 20 metų asmeniui, nesiėmė visų būtinų realių priemonių (prevencinių) užtikrinti alkoholinių gėrimų pardavimą bendrovei priklausančioje parduotuvėje. Todėl atsakomybei atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti asmeniui jaunesniam nei 20 metų.
10. Įstatymų leidėjas nenustatė priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas parduoti alkoholinius gėrimus jaunesniems nei 20 metų asmenims būtų įvykdytas. Tokias priemones gali pasirinkti patys ūkio subjektai, tačiau jos turi būti efektyvios, kad užtikrintų AKĮ nustatytų imperatyvų laikymąsi. Pareiškėja, pasirinkdama verstis tokia ūkine veikla, prisiima atsakomybę už tinkamą teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą, o tuo atveju, jeigu ūkio subjektas neturi galimybės užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų pardavinėjami jaunesniems nei 20 metų asmenims, jis neturėtų tokių gėrimų pardavinėti. Pažymėtina, kad juridiniam asmeniui pagal AKĮ nuostatas, yra keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jam nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti AKĮ nuostatų laikymąsi. Todėl AKĮ numatyta imperatyvi pareiga alkoholinius gėrimus parduoti tik asmenims sulaukusiems 20 metų, pareiškėjos pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų parduoti jaunesniems kaip 20 metų asmenims. Be to, pareiškėja, kaip licencijos turėtoja, užtenka nustatyti pažeidimo, numatyto normos dispozicijoje faktą, kad kiltų atsakomybė už minėtos nuostatos pažeidimą. Todėl nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas, šio teisės pažeidimo kvalifikavimui neturi juridinės reikšmės pareiškėjo dėstomas vienos iš subjektyviosios pažeidimo pusės dalių - kaltės - pasireiškimas. Kaltės, kaip psichologinio santykio, buvimas nėra būdingas juridiniam asmeniui, todėl juridinio asmens kaltės problema negali būti išspręsta vadovaujantis psichologinės kaltės samprata. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė, kuri nustatoma nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. Nors pareiškėjos teiginiai, kad ji imasi prevencinių priemonių, kad nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai, tačiau tai nepanaikina pareiškėjos atsakomybės įvykus teisės pažeidimui.
11. Atkreiptinas dėmesys, kad AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas, draudžiantis parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims, yra imperatyvaus pobūdžio. Iš šios normos dispozicijos matyti, kad joje įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis, tačiau atsakomybei atsirasti užtenka, kad alkoholiniai gėrimai juridinio asmens būtų parduoti asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų. Teismo vertinimu, teisės pažeidimas formaliose sudėtyse yra baigtas, kai pažeidėjas atliko veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami. Todėl nustatyto draudimo pažeidimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Taigi pareiškėjos valioje buvo identifikuoti tokį asmenį kaip nesulaukusį 20 metų, tuo labiau, kad pareiškėja turi teisę reikalauti dokumento, įrodančio asmens amžių, o to nepadariusi, elgėsi aplaidžiai ir neatsakingai.
12. Teismo vertinimu bendrovė „Palink“, pasirinkdama verstis tokia ūkine veikla, privalėjo užtikrinti tinkamą teisės aktų įgyvendinimą, o kokias konkrečias priemones tam pasirinks yra įmonės pasirinkimo teisė. Juridiniam asmeniui pagal Įstatymą yra keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, kuriam nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti Įstatymo nuostatų laikymąsi, nei fiziniam asmeniui. Kaip nustatyta šioje administracinėje byloje, pareiškėjos darbuotoja D. T. pardavė butelį putojančio fermentuoto gėrimo “Bosca” (alk. 7,5 proc. tūrio, 0,75 1) asmeniui jaunesniam nei 20 metų t. y. pardavėja veikė bendrovės „Palink“ vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginės pardavėjos funkcijos. Pareiškėjos darbuotojos padarytas AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjos padarytu pažeidimu. Pareiškėjos taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti, buvo neefektyvios. Šiame kontekste galima pažymėti, kad AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad padarius tokį pažeidimą pareiškėjos, taip pat kaip ir jo darbuotojos, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos. LVAT yra pažymėjęs, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina ir per savo darbuotojus. Be to, AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtinta teisė ūkio subjektui parduodančiam alkoholinius gėrimus iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo tapatybę liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus.
13. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (LVAT administracinė byla Nr. A15-39/2005). Vadinasi, ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (LVAT administracinėse bylose: Nr. A143-678/2009; Nr. A822-2732/2011). Toks AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (LVAT administracinėse bylose: Nr. A143-1038/2009; Nr. A858-1561/2010).
14. Todėl šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos darbuotoja parduodama alkoholinius gėrimus asmeniui nesulaukusiam 20 metų, nelaikytina aplinkybe, atleidžiančia pareiškėją nuo atsakomybės. Departamentas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėja pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius alkoholinių gėrimų prekybą asmenims jaunesniems nei 20 metų, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Pareiškėja nevykdė minėtų imperatyvių AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto įpareigojimų, t. y. neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai asmenims jaunesniems nei 20 metų nebūtų parduodami.
15. Teismas akcentuoja, kad Departamento priimtas Nutarimas yra individualus administracinis aktas. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015). Įvertinęs ginčijamo Nutarimo turinį, teismas sprendžia, kad ginčijamas Nutarimas atitinka paminėto Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, nurodyta apskundimo tvarka ir jis pasirašytas įgalioto asmens.
16. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, remiantis Nutarime išdėstytais motyvais ir vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 34 straipsnio, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu nuostatomis bendrovės „Palink“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjai buvo skirta ekonominė sankcija mažesnė nei baudos vidurkis, atitinkanti įstatyme nustatyta baudą, aplinkybių, dėl kurių paskirta bauda turėtų būti mažinama, nenustatyta, todėl nėra pagrindo naikinti ginčo Nutarimo skunde išdėstytais argumentais.
17. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 − 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Palink“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.