Šiaulių apygardos teismo nutartis

2008-06-25 · Civilinė byla Nr. 2A-275-44/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-25
Bylos Nr.
2A-275-44/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas
D. M., D.
Atsakovas
L. M.
Advokatai
Vidmantas Lazickas
Pranešėjas P.PovilaitisTeisėja L.Aleknavičienė Civilinė byla Nr.2A-275-44/2008
Procesinio sprendimo kategorija 56. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUŠiauliai, 2008 m. birželio 25 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Povilaičio ir kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės,

sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,dalyvaujant ieškovo D. M. atstovei T. V.,ieškovo atstovui advokatui Vidmantui Lazickui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. įstatyminės atstovės T. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-444-124/2008 pagal ieškovo D. M., atstovaujamo įstatyminės atstovės T. V. ieškinį atsakovei L. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ir įstatyminė jo atstovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami iš atsakovės L. M. priteisti 9600 Lt materialinės ir 20 000 Lt nematerialinės žalos atlyginimo. Ieškovas ir jo globėja nurodė, kad 2006 m. liepos 3 d. T. V. parduotuvėje „Maksima“ nusipirko „Teleloto“ bilietą. Bilietą ji padovanojo savo sūnui D. M., kuris tuo metu gulėjo ligoninėje. Patikrinus nusipirktą bilietą, prie automato dirbusi pardavėja pasakė, kad bilietas laimėjo pakvietimą dalyvauti 2006m. liepos 9 d. vyksiančiame žaidime televizijoje. Nei ieškovė, nei jos sūnus dalyvauti žaidime negalėjo, todėl ieškovė T. V. paprašė savo draugės L. M. ir pavedė jai nuvažiuoti į Vilnių ir dalyvauti loterijoje. Ieškovė T. V. ir atsakovė L. M. susitarė, kad sėkmės atveju laimėjimą pasidalins per pusę. Grįžusi iš loterijos lošimo L. M. pranešė ieškovei, kad laimėjo 20 000 Lt, tačiau ieškovei atidavė tik 400 Lt, sakydama, kad ji juos išlošė ir pinigai yra jos. Ieškovė kreipėsi į policijos komisariatą ir prokuratūrą, tačiau kelti baudžiamąją bylą buvo atsisakyta, nurodant, kad ginčą reikia spręsti civilinio proceso tvarka. Ieškovo atstovė T. V. mano, kad su atsakove L. M. buvo sudaryta žodinė pavedimo sutartis, numatyta LR CK 6.756 straipsnyje.

Dėl atsakovės veiksmų ieškovės sūnus labai pergyveno, prasidėjo isterijos priepuoliai, jis buvo gydomas, dar labiau pablogėjo jo sveikata. Tokiais veiksmais atsakovė L. M. ieškovui D. M. padarė didelę moralinę žalą, kurią įvertino 20 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008m. balandžio 9d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo D. M. atsakovei D. M. 500 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas nurodė, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (LR CK 6.756 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalis numato, kad įgaliotojo suteiktas teises patvirtina rašytinis dokumentas - įgaliojimas. Tokio įgaliojimo ieškovo atstovė nepateikė, teismo posėdyje patvirtino, kad ji raštu nebuvo įgaliojusi atsakovę L. M. atstovauti jos sūnų televizijos studijoje. Įrašas bilieto reverse rodo, kad atsakovė veikė savo vardu ir pagal Klasikinės loterijos „Teleloto“ taisyklių 12.3 p. nuo pavardės, vardo įrašymo bilieto reverse šis asmuo laikomas to bilieto savininku. Ieškovo įstatyminė atstovė nurodė, jog ji pavedė atsakovei atstovauti sūnaus D. M. interesus „Teleloto“ žaidime televizijos studijoje, o laimėjus piniginį prizą, jai perduoti pusę piniginio prizo sumos. Ieškovės sūnus D. M. yra neveiksnus, 1991-12-23 d. Šiaulių miesto valdybos potvarkiu Nr. 418 T. V. buvo paskirta jo globėja. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis, koks buvo susitarimas, kokios buvo šio susitarimo sąlygos, kokios buvo atsakovės pareigos pagal šią sutartį, kokią dalį laimėto prizo atsakovė turėjo perduoti ieškovei, ir ar turėjo perduoti dalį laimėto prizo, netgi žodžiu nebuvo aiškiai aptartos šios sąlygos. Atsakovė nepripažino, jog loterijos bilietas, laimėjęs kvietimą į televizijos studiją, buvo pirktas ieškovo atstovės, tačiau tai patvirtino liudytoja S. J.. Tiek liudytojos S. J., tiek liudytojos V. N. parodymais teismas nesivadovavo, nurodydamas, kad jie yra išvestiniai, nes apie šias aplinkybes liudytojai sužinojo iš pačios ieškovės. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo, todėl jį atmetė.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų dėl neturtinės žalos padarymo bei jos dydžio ieškovui. Ieškovės sūnus yra neveiksnus. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad D. M. bilieto įgijimo metu iki lošimo ilgą laiką buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje nuo 2006 06 24 iki 2006 m. liepos 11 d., tame tarpe ir dėl epilepsijos. Vėliau pakartotinai buvo gydomas dėl analogiško psichinės sveikatos sutrikimo daugiau negu po 1 metų, t.y. 2007 09 01 iki 2007 10 31 d. Teismas nurodė, kad ieškovo atstovės aiškinimas prieštaringas, nes ji teisme aiškino, jog nuo sūnaus slepia tiesą ir iki šiol nesako, kad atsakovė nebeatiduos laimėtų pinigų.

Šalies argumentai

Ieškovo D. M. įstatyminė atstovė T. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisiant iš atsakovės 9600 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas privalėjo įvertinti visus byloje esančius įrodymus ne tik pagal savo vidinį įsitikinimą, bet įvertinti juos remiantis visapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino ieškovo atstovės ir liudytojos S. J. parodymus, kurie šioje byloje yra ypač svarbūs. Dėl visiškai nesuprantamų priežasčių teismas priteisė atstovavimo išlaidas iš neveiksnaus ieškovo D. M.. Be to, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovei, nors jos dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu.

2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas, sužinojęs apie nesąžiningą atsakovės poelgį, patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, dėl epilepsijos priepuolio nuo 2006m. liepos 13 d. iki 21 d. jis gydėsi Šiaulių ligoninėje. Tai patvirtina medikų pažyma.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Ieškovo įstatyminė atstovė T. V. teikdama teismui ieškinį nurodė, kad tarp jos ir atsakovės L. M. buvo sudaryta žodinė pavedimo sutartis. Tačiau LR CK 6.756 str. 2 dalis numato, kad pavedimo sutartis turi būti rašytinė, ji negali būti žodinė. Tarp ieškovo atstovės ir atsakovės jokia sutartis nebuvo sudaryta. Įrašas bilieto reverse, kuriame nurodyta L. M. pavardė ir parašas, laikytini įrodymais, kad bilieto savininkė yra būtent atsakovė. 2. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad D. M. sveikata žymiai pablogėjo dėl atsakovės elgesio. Iš teismui pateiktos D. M. epikrizės matyti, kad 2006-07-13 - 2006-07-21 jis buvo gydomas Šiaulių ligoninėje, tačiau nurodyta, kad epilepsijos priepuoliai, gydantis stacionare, nesikartojo. Todėl paneigtini ieškovo atstovės teiginiai, kad jos sūnaus sveikata pablogėjo ir jį per dieną ištikdavo 5-7 epilepsijos priepuoliai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ieškovas ir jo įstatyminė atstovė pateikė teismui ieškinį bei patikslintą ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 9600 Lt materialinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad su atsakove L. M. buvo sudaryta žodinė pavedimo sutartis, reglamentuota LR civilinio kodekso 6.756 straipsnyje. Pagal minėtą teisės normos 1 dalį pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis, o 2 dalis numato, kad įgaliotojo suteiktas teises įgaliotiniui patvirtina rašytinis dokumentas - įgaliojimas. Iš bylos duomenų matyti, kad įgaliojimas atstovauti ieškovo interesus atsakovei L. M. nebuvo duotas, nes jis tarp šalių nebuvo pasirašytas. Kaip nurodo pati ieškovo atstovė T. V., tarp šalių buvo tik buitinis pokalbis (t.2, b.l. 54). Iš teismui pateikto loterijos „Teleloto“ bilieto kopijos matyti, kad laimėtojo vardas ir pavardė nurodyti – L. M. (t.1, b.l. 50), piniginių laimėjimų išdavimo žiniaraštyje laimėtoju taip pat įvardinta atsakovė (t.1, b.l. 49). Klasikinės loterijos „Teleloto“ taisyklių 12.3 p. nurodyta, kad nuo to momento, kai bilieto reverse tam skirtoje vietoje įrašomas vardas ir pavardė, fizinis asmuo, kurio vardas ir pavardė yra nurodyti to bilieto reverse, laikomas bilieto savininku (t.1, b.l. 73). Ieškovo atstovė apeliacinį skundą grindžia tuo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino jos ir liudytojos S. J. parodymus, jais nesivadovavo, nors šios liudytojos parodymai yra ypač svarbūs. Reikia pažymėti, kad teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tačiau turi vadovautis įstatymais (LR CPK 185 str. 1d.). LR CPK 197 straipsnio 2 dalis numato, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Rašytiniai įrodymai, o šioje byloje tokiu įrodymu yra „Teleloto“ bilietas, turi didesnę įrodomąją galią nei liudytojų parodymai. Teisėjų kolegija mano, kad sprendžiant šalių ginčą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo konkrečiu atveju 20 000 Lt laimėjo ne pats bilietas, o asmuo, t.y. L. M., tinkamu momentu peržengusi liniją.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu iš neveiksnaus ieškovo D. M. atsakovei L. M. priteisė 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Reikia pažymėti, kad atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo reglamentuoja LR civilinio proceso kodekso 83 straipsnis, kuris nenumato, kad neveiksnus asmuo būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi civilinio proceso normomis, todėl bylinėjimosi išlaidas priteisė teisingai.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007m. spalio 30 d. nutartimi atsakovės L. M. dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, tačiau gydytojos D. A. 2007-11-13 išduotoje pažymoje Nr. VSO71113 konstatuota, kad L. M. dėl bendros sveikatos būklės teismo posėdyje dalyvauti negali (t.2, b.l. 18). Atsakovę vykusiuose teismo posėdžiuose atstovavo jos atstovė advokatė A.Paišytė. LR CPK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje.

Išdėstytų motyvų pagrindu pirmasis apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Antrąjį apeliacinio skundo argumentą ieškovo atstovė T. V. grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 20 000 Lt neturtinės žalos priteisimo, nes jos sūnus D. M. dėl ištikusių priepuolių nuo 2006m. liepos 13 iki 2006m. liepos 21 d. gydėsi Šiaulių ligoninėje. Ieškovui D. M. Šiaulių miesto valdybos 1991-12-23 potvarkiu Nr. 418, kaip neveiksniam asmeniui, skirta globa, globėja paskirta jo motina T. V. (t.1, b.l. 4), nuo 1999 m. spalio 2 d. D. M. suteikta pirma invalidumo grupė (t.1, b.l. 5). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas D. M. dar iki 2006m. liepos 9 dieną vykusio „Teleloto“ lošimo buvo gydomas Viešojoje įstaigoje Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninėje, jam diagnozuotas organinis kliedesinis sutrikimas, epilepsija su silpnaprotyste, hospitalizuotas dėl psichikos sutrikimo paūmėjimo. Vėliau, t.y. nuo 2006 m. liepos 13 iki liepos 31 d. jis gydytas Viešoje įstaigoje Šiaulių ligoninėje, nustačius diagnozę : ūmi bakterinė žarnyno infekcija: gastroenterokolitas (t.2, b.l. 87). Epikrizėje nurodyta, kad D. M. gydantis stacionare, epilepsijos priepuoliai nesikartojo. Teismui pateikti dokumentai neįrodo, kad būtent po loterijos „Teleloto“ lošimo ir būtent atsakovės veiksmai sukėlė epilepsijos priepuolius, dėl jų pablogėjo ieškovo sveikata. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo atstovė neįrodė neturtinės žalos pagrįstumo bei jos dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo priteisti neturtinę žalą. Išdėstytų motyvų pagrindu antrasis apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkinamas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Ieškovo atstovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti sprendimą nėra įstatyminio pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Iš ieškovo D. M. priteistinos bylinėjimosi išlaidos (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo) atsakovei L. M. (LR CPK 88 str.1d. 6p.). Nuo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokėjimo ieškovas yra atleistas, todėl jos nepriteisiamos (LR CPK 83 str. 4d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n u taria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008m. balandžio 9d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. M. (a/k (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) L. M. 250 Lt bylinėjimosi išlaidų - už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Kolegijos pirmininkas Petras PovilaitisTeisėjai Rasa BartašienėBirutė Simonaitienė