Marijampolės apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus atstovui T. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. S. skundą dėl 2017 m. birželio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos įgaliotas pareigūnas 2017 m. birželio 21 d. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodoma, jog 2017 m. gegužės 3 d. 13 val. buvo nustatyt, kad V. S. yra užtvėręs tvorą gretimame žemės sklype, bendorios dalinės nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos valstybei ir septyniems fiziniams asmenims, (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tuo būdu savavališkai užėmė 26 m² ne jam priklausančios žemės.

Advokatas D. R. parodė, kad skundą palaiko, kadangi V. S. veiksmuose nenustatyta tyčia, t. y., kad jis veikdamas tyčia užvaldė svetimą žemę, kas yra būtina kvalifikuojant veiką. Kadangi tarp V. S. ir gretimo kaimyno ne tik sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau ir kito šalia esančio sklypo bendrasavininkių nuolat kyla konfliktai dėl tvorų statymo, nuolat vyko teisminiai procesai. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad jis pastatus yra įsigijęs nuo (duomenys neskelbtini) iš varžytinių ir ta aikštele, apie kurią kalbama, naudojosi eilę metų. Tvorą užtvėrė 2016 m. gegužės mėnesį, visiškai nežinodamas, kad jo galimai užtverta tvora uždaro patekimą į kito žemės sklypo savininkams priklausančią žemės sklypo dalį. Šios aplinkybės nebuvo išsiaiškintos, nebuvo nustatinėjamos. Kitas svarbus argumentas – senaties terminas. Pačiame nutarime pažeidimo laikas nurodytas 2016 m. gegužės 3 d. 13 val. Pagal tuo metu galiojusio ATPK nuostatas buvo taikomas 6 mėnesių senaties terminas. Pažeidimo padarymo laikas nurodytas tiek protokole, tiek nutarime – 2016 m. gegužės 13 d. Senatis turi būti skaičiuojama nuo pažeidimo padarymo. Priimant nutarimą senaties terminas buvo suėjęs, todėl net ir nustačius kaltę, byla turėjo būti nutraukta dėl senaties. Kada paaiškėjo konfliktas, buvo padaryta prieiga – varteliai, kurių pagrindu nebebuvo kliūčių patekti gretimų sklypų savininkams į jiems priklausančią žemės dalį. Kada V. S. dalyvavo įvykio vietoje su Nacionalinės žemės tarnybos atstovais, jis nesuprato iki galo kuo yra kaltinamas. Iš pradžių buvo kaltinamas, kad stoginė išlindusi, paskui jau viena sklypo dalis, paskui jau kita. Nebuvo jokio aiškumo ko iš jo norima. Šiuo metu tvora stovi (b. l. 29-30, 2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas, 09:18:03-09:32:26)

2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje V. S. paaiškino, kad pirko sklypą su tvora. Kaimynai išgriovė tvorą, todėl jis turėjo šią atstatyti. Kaimynai prašė, kad dar šiek tiek paliktų laisvos vietos, todėl netgi susimažino sklypą ir tvorą pastatė savo sklypo teritorijoje. Derino ne su tais kaimynais, kurie jį dabar apskundė. Tvorą užtvėrė 2016 m. vasarą. Tikrai ne šiais metais (b. l. 30, 2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas, 09:32:26-09:44:38).

2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus įgaliotas atstovas T. Š. parodė, kad pagal žemės sklypo ribas V. S. tvorą užtvėrė iki pastato, todėl kaimynai skundžiasi. Kaimynai negali patekti į jiems priklausantį sklypą. Pasak N. Č., ji į pažeidimą sureagavo greitai, nes tvora atsirado per dieną. Kada realiai tvora buvo pastatyta, negali atsakyti. Priimtuose procesiniuose dokumentuose dėl pažeidimo padarymo datos yra įsivėlusi techninė klaida. Institucija laiko, kad pažeidimas padarytas 2017 m. gegužės 3 d. – atlikto žemės naudojimo patikrinimo datą. Po įvykio V. S. padarė prieigą – siaurus vartelius, per kuriuos galima užeiti už ūkinio pastato. V. S. ginčo tvoros statymo nederino nei su vienu šalia esaničių pastatų bendrasavininku (b. l. 30, 2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas, 09:32:26-09:44:38).

2017 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje liudytoja N. Č. parodė, kad vieną dieną parėjus namo rado užtvertą tvorą, kuri pažeidžia jos ribas, t. y. dalis tvoros buvo jai priklausančioje žemėje, o kita dalis – Lietuvos Respublikai. Nematė kas tvorą pastatė. Tada ji sukvietė žmonis, pažiūrėjo, nusistebėjo kodėl su jais niekas nederino dėl tvoros statymo. Visi buvo labai pasispiktinę ir nustebę, kad taip greitai atsirado statinys. Ji nuėjo pas V. S. ir gražiai su juo kalbėjo. Šis traktavo, kad tai jo žemė. Tada ji tą pačią dieną nuėjo į Nacionalinę žemės tarnybą ir parašė skundą. Jie per pastatytą tvorą negali apeiti į savo nuosavybės kitą pusę ir jos tvarkyti. Paskui su V. S. kalbėtis ėjo kitas kaimynas, tačiau pastarojo V. S. neįsileido. Ėjo ne vieną kartą. V. S. teigė, kad tai jo nuosavybė ir jis daro ką nori. Jie patys statė malkines kol dar V. S. gretimo sklypo buvo nenusipirkęs, išlaikė 3 metrų atstumą nuo pastatų iki sklypo ribos, kuriuos V. S. užėmė. Jau metai laiko kaip jie bando šnekėtis. Jis nesiteikia bendrauti. V. S. pareiškė, kad jis daro gerą, kad žmonės negalėtų vaikščioti. Anksčiau buvo metalinė sietinė tvora, bet ji nebuvo įėjusi į jų teritoriją. Medinė atsirado 2017 m. balandžio 7 d., tą pačią dieną skundą ir parašė. Tvora užtverta iki pat malkinės ir nebuvo palikta jokio praėjimo. 2017 m. gegužės 5 d. atvyko komisija, kuri fotografavo, surašė patikrinimo aktą. Klausė jos apie tai, kada buvo tvora aptverta. Tuo momentu jokių vartelių nebuvo. Varteliai atsirado vėliau, kai parašė skundą. Varteliai atidaromi iš V. S. sklypo pusės. Šiuo metu praėjimo neturi. Kad tvora nebuvo pastatyta 2016 metų vasarą, patvirtina jos turimas 2016 m. rugsėjo 23 d. išleistas laikraščio „Draugas“ numeris, iš kurio matyti kad ginčo tvoros nėra užtverta (b. l. 39, 2017 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas, 09:17:10-09:34:28).

2017 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje liudytojas R. S. parodė, kad jam pernai metais, tai yra 2016 m. vasarą, paskambino V. S. ir paprašė padėti užtverti medinę tvorą. Jiedu įsigręžė kuoliukus, užbetonavo, sudėjo balkiukus ir uždėjo lentom. Tvoros pastatymas užtruko visą dieną. Padarė tvorą aplink namuką, paliko 1 metrą nuo malkinės. Buvo kuoliukai įkalti. Nuo kuoliukų patraukė tvorą į šoną. Sakė, kad jis ir toliau tvers tvorą pagal juodą malkinę. Į seną pastatą niekas nebuvo gręžta, prie tvoros jis netvirtino. Buvo galima praeiti. Tverdamas tvorą nežiūrėjo į detalų planą (b. l. 39, 2017 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas, 09:37:33-09:45:49).

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundas netenkintinas.

Dėl ANK 110 straipsnio 1 dalies taikymo.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ANK 641 straipsnis).

ANK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Dėl šios priežasties, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį klausimą, turi būti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo faktas, bet ir asmens tyčia užimti ir naudoti valstybinį ar privatų žemės sklypą aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (LVAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-444-2789/2009, N 575-2494/2010).

2004 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos Žemės pakeitimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Nutarime V. S. padarius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą suformuluotas dėl to, kad jis užtvėrė tvorą gretimame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendorios dalinės nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos valstybei ir septyniems fiziniams asmenims, tuo būdu savavališkai užėmė 26 m² ne jam priklausančios žemės.

Iš byloje esančio VĮ„Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad žemės sklypas 0,2893 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypas priklauso O. M., V. A. M., A. Š., G. T. K., R. S., I. P., A. Č., N. Č., Lietuvos Respublikai. Iš žemės sklypo plano M 1:500 nustatyta, kad 2016 m. liepos mėnesį planas buvo suderintas su žemės sklypo bendrasavininkais. Plane nurodytas žemės sklypo plotas – 2 893 m². 2017 m. balandžio 28 d. buvo patikrintas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietvakarinėje dalyje užtverta tvora (posūkio taškų Nr. plane 8-9-10), tvora yra medinių lentų ir nepermatoma. Tokiu būdu užtverta ir naudojama žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių dalis. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šakių skyrius 2017 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo V. S., jog per vieną mėnesį jis turi pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą. Pakartotinai 2017 m. birželio 8 d. atlikus patikrinimą vietoje nustatyta, kad valstybinės žemės užėmimo faktas nepasikeitęs, tvora nenukelta nuo gretimo sklypo, stoginė taip pat nenugriauta, sklypo posūkio taške 7-8 tvoroje įrengti varteliai. Tai konstatuota 2017 m. birželio 8 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties V. S. 2017 m. birželio 12 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. S. neneigė nustatytos faktinės aplinkybės dėl tvoros pastatymo, tačiau, jo teigimu, jis užtvėrė ne valstybei, o jam nuosavybės teise priklausantį žemės plotą, bei nurodo, kad tvora buvo užtverta senos tvoros vietoje, tvoros kuolai nejudinti. V. S. parodymus teismas vertina kaip pastarojo gynybinę poziciją. Liudytojas R. S. nurodė, kad 2016 m. vasarą jis su V. S. statė tvorą: įsigręžė kuoliukus, užbetonavo, sudėjo balkiukus ir uždėjo lentas. Praėjimas buvo paliktas. Tačiau 2017 m. gegužės 3 d. žemės naudojimo patikrinimo akte nenurodyta, kad praėjimas yra paliktas. Teismas daro išvadą, kad liudytojas R. S. padėjo tverti V. S. tvorą, tačiau užtvėrė ne visą ginčo tvorą, todėl jo parodymais nesivadovauja. Liudytoja N. Č. parodė, kad anksčiau teritorijos buvo atskirtos metaline sietine tvora, tačiau ji nebuvo įėjusi į jų teritoriją. V. S. teigia, kad tvora buvo statoma senosios tvortos vietoje, tačiau nepateikia jokių tai įrodančių dokumentų. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. birželio 9 d. žemės naudojimo patikrinimo akto bei jo priedų fotonuotraukose nurodyta, kad sklypo posūkio taške 7-8 tvoroje įrengti varteliai. Nors tvoroje yra varteliai, tačiau nėra aišku, ar pro juos galima vaikščioti. V. S. bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad varteliais gali naudotis ne tik jis, tačiau ir kiti asmenys. Priešingai, liudytoja N. Č. patvirtino, kad varteliais jie negali naudotis, o iš kitos pastato pusės stove V. S. stoginė, todėl negali prieiti prie jiems priklasuančio pastato nei iš vienos jo pusės. Pagal formuojamą teismų praktiką laikomasi pozicijos, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Pažymėtina, kad dėl kaltės padarius ar nepadarius nusižengimą sprendžiama vadovaujantis ne tik asmens prisipažinimu padarius nusižengimą, bet ir byloje esančiais duomenimis, kurie įrodo asmens suvokimą apie atliekamus veiksmus. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas iki 2017 m. birželio 12 d. nė karto nesikreipė į Šakių skyrių ar jo darbuotojus, neparodė jokio dėmesio dėl susidariusios situacijos ar vykdomo administracinio nusižengimo tyrimo jo atžvilgiu, geranoriškai nebendravo ir su šalimais stovinčių pastatų bendrasavininkais. Tai rodo, kad V. S. suprato savo daromų veiksmų prasmę ir norėjo taip veikti, t. y. naudojo žemės sklypą aiškiai suprantant, kad šio žemės sklypo savininkai yra Lietuvos valstybė ir septyni fiziniai asmenys. Šiuo atveju vartelių įrengimas, kurie nėra aišku kaip atsidaro, V. S. atsakomybės nepanaikina (administracinio nusižengimo byla; b. l. 28).

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo senaties termino.

Pareiškėjo atstovo advokato D. R. teiginius, kad šiuo atveju turėjo būti taikomos normos reglamentuojančios administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminus, teismas atmeta kaip nepagrįstus.

ANK 39 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju, dviejų metų terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai dviejų metų terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos. Antra vertus ANK 39 staipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip leidžiančios daryti trunkamąjį administracinį teisės pažeidimą, nerizikuojant sulaukti ANK numatytų sankcijų pritaikymo, tais atvejais, kai kompetentingiems subjektams pirmą kartą nustačius galbūt daromo trunkamojo administracinio teisės pažeidimo požymius administracinė nuobauda nėra paskiriama per ANK 39 straipsnyje numatytą dviejų metų terminą. Trunkamojo administracinio teisės pažeidimo sudėties tapatūs ar iš dalies skirtingi požymiai gali būti nustatomi (gali paaiškėti) ir kelis kartus, pavyzdžiui, atliekant naujus, pakartotinius patikrinimus.

Administracinė nuobauda bet kuriuo atveju turi būti paskirta per dvejus metus nuo baigto trunkamojo pažeidimo paskutinės darymo dienos arba per dvejus metus nuo dienos, kai paskutinį kartą buvo nustatyti dar nebaigto daryti trunkamojo pažeidimo požymiai. Administracinės nuobaudos paskyrimo termino skaičiavimui svarbi yra ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo data, nes paaiškėjimo diena, jog daromas trunkamasis administracinis teisės pažeidimas, atskirais atvejais gali būti laikoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo diena, kai įvertinus visus surinktus duomenis konstatuojama, kad nustatyti veiksmai ar neveikimas atitinka konkretaus ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-15-2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tai, jog daromas trunkamasis administracinis teisės pažeidimas, paaiškėjo 2017 m. gegužės 3 d., kai buvo atliktas žemės naudojimo patikrinimo aktas. V. S. buvo duotas 1 mėnesio terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti. 2017 m. birželio 9 d. buvo atliktas pakartotinis žemės naudojimo patikrinimo aktas, kurio metu nustatyta, kad tvora nenukelta, kad tvoroje yra įrengti varteliai. V. S. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl padaryto pažeidimo surašytas 2017 m. birželio 12 d. Teismas šiuo atveju sprendžia, kad terminas nuobaudai skirti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2017 m. gegužės 3 d. – atlikus pirminį žemės naudojimo aktą ir nustačius V. S. padarytus pažeidimus, kadangi tarp atliktų dviejų patikrinimų yra praėjęs trumpas laiko tarpas, iš esmės net dalies pažeidimų V. S. nepašalino, ką konstatavo pareigūnai antrojo patikrinimo metu. Taigi, 2017 m. gegužės 3 d. laikytina šiuo metu toliau galimai daromo pažeidimo paaiškėjimo data, todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigsis 2019 m. gegužės 3 d., o dviejų metų terminas nėra praėjęs.

Šis faktas dėl atsakomybės taikymo tokiems trunkamiesiems pažeidimams esant, negali sudaryti situacijos, kad po to šis trunkamas pažeidimas toliau galėtų būti tęsiamas ir nebaudžiamas neribotą laiką.

Administracinio nusižengimo nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nusižengimas padarytas 2016 m. gegužės 3 d. apie 13 val. Pareiškėjas teigia, kad tvora buvo užtverta 2016 m. vasarą, tačiau jokių objektyvių, tai patvirtinančių aplinkybių byloje nėra. Tą patį laiką kaip ir V. S. nurodė ir liudytojas R. S., kuris papildomai paminėjo, kad tik dalį tvoros jis kartu su V. S. užtvėrė 2016 m. vasarą, o likusią tvoros dalį V. S. pats sakė užsibaigs. Liudytoja N. Č. nurodė, kad ji nedelsiant kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą paduodant skundą kai pamatė, kad tvora yra pastatyta žemėje, kuri priklauso jai. Skundas paduotas 2017 m. balandžio 7 d. Pažymėtina, kad liudytoja yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti jos parodymais, kurie yra aiškūs, nuoseklūs bei detalūs, todėl teismas daro išvadą, kad tvora pastatyta 2017 m. balandžio 7 d. Be to atkreiptinas dėmesys, kad laikraščio „Draugas“ 2016 m. rugsėjo 23 d. straipsnio „Viename kieme du verslininkai neišsitenka“ fotonuotraukoje matyti, kad ginčo tvoros nėra pastatytos – net pradėtos statyti. Nors pareiškėjo atstovas advokatas nurodo, kad nėra aišku, kada laikraštyje publikuota nuotrauka yra padaryta, tačiau ji labiau patvirtina liudytojos N. Č. nurodytas aplinkybes, nei V. S. bei liudytojo R. S., kadangi abejotina, kad į ginčo vietą iškviestiems žurnalistams aiškinantis aplinkybių, jie būtų iš anksto turėję padarytų ginčo vietos nuotraukų ir po to jas parinkę bei publikavę.

Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad surašant nutarimą buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodytant nusižengimo nustatymo laiką, ką pripažino ir institucijos, surašiusios protokolą, atstovas nurodydamas, jog nutarimo grafoje „Nusižengimo (-ų) padarymo vieta, data ir laikas“, nurodė pažeidimo nustatymo datą, tik suklydo parašant metus. Atsižvelgiant į tai, ištaisytina 2017 m. birželio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo bylos Nr. NZTANN-105454578-17 grafoje „Nusižengimo (-ų) padarymo vieta, data, laikas“ data – vietoje „2016 m. gegužės 3 d.“, įrašant „2017 m. gegužės 3 d. Nutarime padarytas rašymo apsirikimas ištaisytinas šia nutartimi, kadangi apsirikimo ištaisymas nekeičia nutarimo esmės, nes galutinės nuobaudos dydis nepasikeičia (ANK 638 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, juos išanalizavęs ir įvertinęs, daro išvadą, kad V. S. užėmė ir naudojo nuosavybės teise ne jam priklausančią žemę, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. NZTANN-105454578-17, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. V. S. už aukščiau nurodytą administracinį nusižengimą paskirta vidutinė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda – 430 Eur bauda. Nuobauda paskirta įvertinus pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobūdį, tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, todėl yra pagrįsta ir teisinga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, 638 straipsniu, teismas

nutaria:

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundo netenkinti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. birželio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Ištaisyti 2017 m. birželio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Nusižengimo (-ų) padarymo vieta, data, laikas“ datą – vietoje „2016 m. gegužės 3 d.“, įrašant „2017 m. gegužės 3 d.“

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.