- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-15
- Bylos Nr.
- 2-141/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos statyba“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Via Unica“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos statyba“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1102-280/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Via Unica“ dėl sutarties nutraukimo ir įskaitymo pripažinimo neteisėtu, darbų kainos padidinimo papildomų darbų verte ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Ignalinos statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Via Unica“, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu 2010 m. gruodžio 16 d. rangos sutarties nutraukimą ir 380 409,37 Lt sumos įskaitymą; priteisti iš atsakovo 639 799,02 Lt skolos už atliktus darbus bei padidinti darbų kainą 64 814,94 Lt suma, priteisti šią sumą, 8,49 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: neviršijant 704 613,96 Lt sumos, areštuoti atsakovui priklausantį, hipoteka ir įkeitimu neapsunkintą, turtą, įskaitant reikalavimo teises, o tokio turto esant nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas.
Ieškovas grindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę didele ieškinio suma bei ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis apie tai, kad atsakovas vengia sumokėti už atliktus darbus, nesąžiningai nutraukė sutartį po to kai visi darbai buvo užbaigti, todėl tikėtina, kad atsakovas vengs vykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino ir pritaikė 706 613,96 Lt dydžio areštą atsakovo turtui (kilnojamajam, piniginėm lėšoms, turtinėms teisės). Teismas taip pat nurodė, kad šio turto nesant ar esant jo nepakankamai, turi būti areštuojamas atsakovo nekilnojamasis turtas, neapsunkintas hipoteka, uždraudžiant jį perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, bloginti jo vertę, nedraudžiant areštuotu turtu naudotis. Areštavus atsakovo lėšas atsiskaitomojoje sąskaitoje, teismas leido atsiskaityti su ieškovu, valstybe ir VSDF, mokėti darbo užmokestį darbuotojams.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Via Unica“ atskiruoju skundu prašo šią teismo nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Teigia, kad ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokia tvarka: areštuoti atsakovui priklausantį hipoteka ar įkeitimu neapsunkintą turtą, įskaitant reikalavimo teises, ir tik esant šio turto nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, tačiau teismas be jokių motyvų turto arešto tvarką pakeitė, areštuodamas pirmiausia atsakovo pinigines lėšas. Pagal teismų suformuotą praktiką, pirmiausia areštuojamas atsakovo nekilnojamas, kilnojamas turtas ir tik tokio turto nesant, areštuojamos piniginės lėšos. Atsakovas yra kelių viešbučių savininkas, turi nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija ieškinio sumą. Teismo sprendimas areštuoti pinigines lėšas iš esmės sustabdo atsakovo ūkinę - komercinę veiklą, nes įmonė negali atsiskaityti su tiekėjais, rangovais, bankais. Iš balanso matyti, kad atsakovo įstatinio kapitalo dydis yra 2 500 000 Lt, atsakovui priklauso 6 645 456 Lt vertės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, todėl nėra pagrindo teiginiui, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašė palikti nutartį nepakeistą. Nurodė, kad ieškinio suma atsakovo atžvilgiu yra didelė, nes visas jam priklausantis turtas yra įkeistas, užtikrinant atsakovo ir trečiųjų asmenų prievoles, kurių bendra suma siekia 20 mln. Lt. Dėl to teismo taikytas arešto eiliškumas neturi esminio skirtumo. Atsakovas, neatsiskaitydamas už atliktus darbus su ieškovu, elgiasi nesąžiningai, o ieškovas, negavęs atsiskaitymo iš atsakovo už atliktus darbus, bankrutuos.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Via Unica“ pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir prašė įpareigoti ieškovą užtikrinti tokių nuostolių atlyginimą, įmokant į teismo depozitinę sąskaitą 7 148 650 Lt arba pateikiant banko garantiją, nes dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo kilnojamojo turto, piniginių lėšų bei turtinių teisių arešto atsakovas gali patirti didelius nuostolius. Atsakovas negalės reguliariai atsiskaityti su tiekėjais, prekių ir paslaugų tiekimas bus sustabdytas, negalės vykdyti veiklos bei gauti iš šio veiklos pajamų. Jei veikla sustos, kiekvieną mėnesį bus negauta 286 386 Lt vidutinių pajamų. Tai – nuostoliai. Be to, atsakovas naudojasi valstybės finansine parama ir finansavimo ir administravimo sutartimis yra įsipareigojęs įgyvendinti projektus. Nustatytais terminais neįvykdęs prisiimtų prievolių, jis (atsakovas) negaus projektams skirtų lėšų – finansavimas bus nutrauktas ir dėl to atsakovas patirs 2 916 069 Lt dydžio nuostolių. AB DnB Nord bankui nutraukus lizingo sutartį, taip pat patirs nuostolių. Iš ieškovo prašymo atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą matyti, kad ieškovui trūksta apyvartinių lėšų, didžioji jo turto dalis yra įkeista, dėl to jis būtų nepajėgus padengti atsakovo nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. spalio 27 d. nutartimi patenkino atsakovo atskirąjį skundą, panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir atmetė atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Teismas sprendė, kad nesant objektyvių duomenų apie tai, jog atsakovas imasi veiksmų, kuriais siekiama vengti teismo sprendimo įvykdymo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurio gali sutrikdyti normalią ūkinę – komercinę įmonės veiklą, galima tik esant ypatingoms aplinkybėms. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nebūtina areštuoti turto, kuris yra labiausiai reikalingas atsakovui ir kurio areštas sukelia jam daugiausia nepatogumų; areštuoti galima būtų turtą, kuris yra likvidus ir į kurį ateityje galima nukreipti išieškojimą, jeigu bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
Šalies argumentai
Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki, jam nepakanka apyvartinių lėšų, nes jis pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo ir prašymas buvo patenkintas. Taip pat, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal ieškovo prašymą tiesiogiai susijęs su tikėtinais nemažais atsakovo nuostoliais, nes atsakovas turi terminuotų sutartinių įsipareigojimų, o šių nevykdant dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, sutartys gali būti nutrauktos, kreditoriams reikalaujant grąžinti skolas. Teismo nuomone, dėl tokių faktinių aplinkybių teoriškai turėtų būti užtikrintas galinčių atsirasti nuostolių atlyginimas, tačiau ieškovas šiuo metu tokių nuostolių užtikrinti negali dėl turimų finansinių problemų. Teismas padarė prielaidą, kad įpareigojus ieškovą pateikti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, ieškovas to neįvykdys. Dėl to teismas ateityje privalės panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 146 str.). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad tikslinga ir teisinga atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti pagal pateiktą atskirąjį skundą (CPK 7, 8, 13, 17 str.). Teismas pažymėjo, kad ieškovas gali prašyti taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones, kurias pritaikius atsakovas nepatirs akivaizdžiai didelių nuostolių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį ir palikti galioti 2011 m. rugsėjo 29 d. teismo nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Ieškovas ieškinyje pateikė įrodymus, patvirtinančius atsakovo melą ir nesąžiningą siekį išvengti atsiskaitymo su ieškovu. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovas imasi veiksmų, kuriais siekiama vengti teismo sprendimo. Ieškinį bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindė atsakovo nesąžiningais veiksmais (atsakovas iki šiol nepasirašė darbų užbaigimo akto, nors šį aktą pasirašė visi komisijos nariai; atsakovas nepriėmė darbų, nors jokių esminių trūkumų nenurodė; nutraukė rangos sutartį po to, kai visi darbai buvo užbaigti, taip siekdamas išvengti atsiskaitymo su ieškovu; atskirajame skunde nurodydamas, kad jam priklauso didelės vertės turtas, nenurodė, kad šiuo turtu užtikrintos ne tik jo, bet ir kitų asmenų prievolės).Vien aplinkybė, kad atsakovas nuslėpė faktą apie tai, kad turtas yra įkeistas, ir atsakovas savo turtu yra užtikrinęs dideles kitų asmenų prievoles, turi būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas siekia išvengti, kad būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir įvykdytas teismo sprendimas. Teismas nenurodė motyvų, dėl ko atmetė akivaizdžius įrodymus, patvirtinančius atsakovo nesąžiningumą.Atmestini atsakovo skundo argumentai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra trikdoma jo veikla. Atsakovas, siekdamas, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos ar būtų pakeistos, turėtų elgtis sąžiningai ir pateikti išsamią informaciją apie savo turinę padėtį. Šiuo atveju atsakovas nutylėjo, kad nekilnojamasis turtas yra įkeistas, kad savo turtu yra užtikrinęs trečiųjų asmenų prievoles; kad bendra hipoteka užtikrintų prievolių suma žymiai viršija turto vertę.Jei teismas manė, kad 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi taikyto arešto eiliškumas pažeidžia atsakovo interesus, galėjo pakeisti turto arešto eilę taip, kad atitiktų ieškovo prašymą: buvo prašoma areštuoti atsakovui priklausantį hipoteka ir įkeitimu neapsunkintą turtą, įskaitant reikalavimo teises ir tik tokio turto esant nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, jog atsakovui laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tiesiogiai susijęs su nuostolių atsiradimu, nes atsakovas turi nemažai terminuotų įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis, o šių įsipareigojimų nevykdymas gali baigtis sutarčių nutraukimu, išdėstytų ir periodiškai grąžinamų skolų reikalavimu sumokėti iš karto. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo galinčių kilti nuostolių atlyginimas turėtų būti užtikrintas. Iš ieškovo pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki, todėl jis negalės užtikrinti atsakovo nuostolių atlyginimo ir laikinosios apsaugos priemonės dėl to turėtų būti panaikintos. Teismas pagrįstai nusprendė, kad teisinga ir tikslinga atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip jau minėta, skundžiama nutartimi teismas patenkino atsakovo atskirąjį skundą ir panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi bei atmetė atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su nemažais nuostoliais ir dėl to teoriškai turėtų būti užtikrintas atsakovo nuostolių atlyginimas. Įvertinęs sunkią ieškovo turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, kad jis (ieškovas) neturės galimybės pateikti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad tikslinga ir teisinga atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Panaikinęs pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas netenkino atsakovo prašymo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą.
Iš atsakovo prašymo užtikrinti galinčių atsirasti nuostolių atlyginimą matyti, kad atsakovas tokius nuostolius siejo su piniginių lėšų areštu. Realu, kad piniginių lėšų areštas įmonėms gali sukelti didelius nuostolius, dėl to, kad išvengti tokių nuostolių, CPK 145 straipsnyje nustatyta (taip ši nuostata aiškinama ir teismų praktikoje), jog pirmiausia turi būti areštuojamas nekilnojamasis, po to – kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos. Būtent toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principų, nes areštas į lėšas nukreipiamas tik tuomet, kai nėra kitokio turto. Tai leidžia atsakovui patirti mažiausiai suvaržymų ūkinėje – komercinėje veikloje.
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pirmiausia nurodė areštuoti atsakovo kilnojamąjį turtą, po to – pinigines lėšas, turtines teises ir tik šio turto nesant ar esant nepakankamai, nurodė areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, neapsunkintą hipoteka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas tokio sprendimo nepagrindė ir tuo pažeidė įstatymo nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumą. Atsakovas nurodė, kad jis valdo nuosavybės teise didelės vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o ieškinio suma jam nėra didelė, tačiau pirmosios instancijos teismas šių faktinių aplinkybių netyrė, atsakovo turtinės padėties nesiaiškino ir nevertino. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina nustatyti ar ieškinio suma atsakovui yra didelė (nedidelė). Tokia faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į atsakovo turimo turto vertę. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, nepakanka konstatuoti didelės ieškinio sumos. Būtini faktiniai pagrindai, kurie leistų daryti išvadą, kad patenkinus ieškinį, atsakovas dėl savo prastos turtinės padėties bus nepajėgus įvykdyti teismo sprendimo ar tokio sprendimo įvykdymą sunkins.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų reikšmingų bylai faktinių aplinkybių, nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones grindė prielaidomis, motyvuodamas vien tuo, kad ieškovas dėl nepatenkinamos turinės padėties nepajėgs pateikti nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str.), tačiau nesiaiškino ar tokie, galintys atsirasti nuostoliai pagrįsti, nes išvada apie galinčius atsirasti nuostolius grindžiama vien atsakovo teiginiais. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovas nuostolius sieja su piniginių lėšų areštu, tačiau nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas pirmiausia nurodė areštuoti kilnojamąjį turtą, o tik po to pinigines lėšas (55 b. l.). Apie tai, kad dėl kilnojamojo turto arešto numatomi nuostoliai, atsakovas nenurodė. Byloje yra duomenys, kad teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdė antstolis (183-192 b. l.), kuris be kilnojamojo turto areštavo ir pinigines lėšas, iš viso turto už 1 019 451,96 Lt (kilnojamasis turtas ir piniginės lėšos), kai ieškinio suma 704 613,96 Lt.. Antstolio veiksmų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau, teismas neatkreipė dėmesio į šią reikšmingą faktinę aplinkybę. Jei pasitvirtintų, kad atsakovo nurodomų nuostolių atsiradimui turi tiesioginės reikšmės teismo areštuotos atsakovo piniginės lėšos, antstolio areštuotos dėl to, kad nepakako atsakovo kilnojamojo turto, pirmuoju nurodytu teismo nutartyje, neatsižvelgus į areštuojamo turto eiliškumą, t. y., nenurodžius, kad pirmiausia turi būti areštuotas nekilnojamasis turtas, teismas turėtų svarstyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atsižvelgiant į įstatyme nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eilę. Kaip minėta, teismas turi teisę ne tik pakeisti, bet ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148, 149 str.), tačiau tik esant faktiniams ir teisiniams pagrindams, objektyviai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus visas bylos faktines aplinkybes.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje didžiausią dėmesį skyrė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo praktikos dėl teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, citavimui, tačiau spręsdamas konkretų klausimą, šiais išaiškinimais nesivadovavo – nutartį grindė vien nemotyvuotomis išvadomis (CPK 178, 185 str.).
Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso, o pagal byloje esančius duomenis priimti galutinio sprendimo apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, todėl yra pagrindas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.