Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutarimas

2020-08-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-44-1117/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-08-26
Bylos Nr.
II-44-1117/2020
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-00162-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Aida Stulpinienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. J.
Institucija
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-44-1117/2020
Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00162-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugpjūčio 26 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,sekretoriaujant Odetai Krasauskienei,dalyvaujant pareiškėjui V. J.,

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Vaidai Petrikauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 86-ANR_N-1867-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas skundu prašo panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo I. B. (toliau – Telšių apskrities VPK) 2020 m. liepos 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 86-ANR_N-1867-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodė, kad skundžiamu nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalį, nes neva nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. vasario 26 d.(duomenys neskelbtini), savavališkai, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, bei nepadarydamas esminės žalos, vykdydamas tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, savavališkai išvežė iš rūsio I. L. priklausančius daiktus, juos parvežė į savo gyvenamąją vietą, esančią(duomenys neskelbtini), ir ten juos laikė. Administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pažeidžiant procesines teisės normas, nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas. Pirma, administracinio nusižengimo byla Telšių apskrities VPK buvo nagrinėjama nesilaikant ANK reikalavimų. Administracinio nusižengimo byla buvo paskirta nagrinėti Telšių AVPK Veiklos skyriuje 2020 m. liepos 9 d. Jis, siekdamas pateikti motyvuotus paaiškinimus bei įrodymus, jog nepadarė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, 2020 m. liepos 1 d., vadovaudamasis ANK 616 straipsnio 3 dalimi pateikė reikalavimą, kad ši administracinio nusižengimo byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau policijos įstaiga į tokį reikalavimą nekreipė dėmesio. Telšių apskrities VPK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas I. B. 2020 m. liepos 9 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu yra pareiškėjas, viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą ir priėmė skundžiamą nutarimą, nors neturėjo teisės savo nuožiūrą keisti administracinių nusižengimų teisenos reikalavimų. Byla turėjo būti nagrinėjama taikant ANK XXXV skyriaus nuostatas pagal pažeidimo padarymo vietą, į posėdį turėjo būti kviečiami ir išklausomi nukentėję, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, liudininkai, atsakomybėn traukiamas asmuo, žodžiu paskelbiama bylos medžiaga, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys. Įgyvendinant žmogaus teisių tinkamą apsauga, sutinkamai su EŽTK reikalavimais, jis turėjo būti konvojuotas iš (duomenys neskelbtini) į Telšių apskrities VPK ir ten, nagrinėjant bylą jam turėjo būti suteikta galimybė teikti paaiškinimus, užduoti klausimus liudininkams, nukentėjusiajai, teikti prašymus ir t.t. Antra, skundžiamajame nutarime nurodyta, kad nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. vasario 26 d. iš parduotuvės patalpų, esančių adresu(duomenys neskelbtini), buvo vežami įvairūs daiktai, tarp jų ir daiktai, priklausantys nukentėjusiajai I. L.. Daiktai buvo suvežti adresu(duomenys neskelbtini). Daiktų vežimo priežastis buvo ta, kad parduotuvės patalpos buvo parduotos ir naujieji pastato savininkai reikalavo atlaisvinti patalpas. Visus šiuos daiktus su mikroautobusu vežė N. Š.. Daiktai nukentėjusiajai buvo grąžinti. Iš šių aplinkybių aiškiai matyti, kad joks pažeidimas nebuvo padarytas. Jis net negabeno daiktų, todėl yra neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn bei pripažintas kaltu. Visos šios aplinkybės buvo paaiškintos policijos pareigūnams, tačiau policijos įstaiga, vietoj to, kad nutrauktu administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu, skyrė jam 16 Eur baudą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. J. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus. Nurodė, kad prašė žodinio bylos nagrinėjimo, tačiau į (duomenys neskelbtini) atvykęs pareigūnas jam padavė nutarimą ir viskas. Su I. L. baldais neturėjo jokio ryšio, nebuvo nei už juos atsakingas, nei juos prisiėmė, nei vežė, nei turėjo juos atiduoti ir nieko apie juos nežinojo. 2013 m. parduotuvė adresu(duomenys neskelbtini), buvo užstatyta. Jis tuo metu buvo apkaltintas smurtu ir nuteistas laisvės atėmimu. Kai grįžo iš įkalinimo įstaigos, parduotuvė buvo pardavinėjama iš varžytinių ir nupirko ją V. A.. Parduotuvė priklausė J. M., bet L. J. ten dirbo ir buvo viską supirkusi. Iš V. A. gavo įspėjimą per mėnesį iškraustyti patalpas, nes bus daiktai išvežti saugoti ir už tai reikės susimokėti. Be to, naujasis savininkas mėnesį nelaukė, pradėjo daryti remontą. L. J. su juo nebendravo, todėl jis ėmėsi iniciatyvos vežti daiktus. Jis pats negalėjo vežti daiktų, nes buvo lūžusi koja, todėl prašė giminaičių padėti. Daiktų buvo daug, 700 m² patalpos buvo pilnos daiktų, vežė visą mėnesį. Vežė daiktus ir į fermą (duomenys neskelbtini), ir į namą (duomenys neskelbtini). Buvo įvairių daiktų, išardyti baldai, lentynos, todėl nesimatė kas ten konkrečiai yra. Kad ten yra I. L. daiktų, jis nežinojo. I. L. daiktus vežė N. Š.. Apie tai, kad yra I. L. daiktų sužinojo po 5 mėnesių, kai atvažiavo I. L. ir liepė daiktus atiduoti. Jis sakė, kad ji atvažiuotų su L. J., nes nieko apie jos daiktus nežino. Jis nesakė I. L., kad daiktus atveš, taip pat nesakė kad negrąžins daiktų, nes L. J. skolinga. Ar I. L. atgavo daiktus nežino, nes buvo suimtas.

Atsiliepimas

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – Telšių apskrities VPK pateiktame atsiliepime į skundą ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu sutinka iš dalies. Administracinio nusižengimo byla buvo paskirta nagrinėti Telšių AVPK Veiklos skyriuje 2020 m. liepos 9 d. V. J. 2020 m. liepos 1 d. pateikė reikalavimą, kad byla būtų nagrinėja žodinio proceso tvarka. 2020 m. liepos 9 d.(duomenys neskelbtini), kur buvo laikomas V. J., byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka ir V. J. paskirta 16 Eur bauda. Sutinka, kad byla turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau nesutinka dėl V. J. kaltės nebuvimo, nes byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių jog V. J. padarė administracinį nusižengimą. Prašo skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą.

Liudytoja L. J. parodė, kad pareiškėjas V. J. yra jos buvęs sutuoktinis. 2018 m. I. L. pardavė namą ir paprašė į jai priklausančias patalpas, (duomenys neskelbtini), pasidėti parduotuvės įrangą. Kokiam laikui pasideda, nebuvo susitarusios. Kai patalpos(duomenys neskelbtini), buvo parduotos, jos Lietuvoje nebuvo, todėl kas išvežė daiktus, nežino. Kadangi tose patalpose buvo ir V. J. daiktų, ji manė, kad daiktus išvežė ir patalpas iškraustė V. J.. Kai po kiek laiko I. L. paprašė daiktus grąžinti, ji liepė kreiptis į V. J.. Nepavykus pokalbiui, kitą kartą jos abi vyko pas V. J., tačiau pasikalbėti nepavyko. I. L. parašė pareiškimą policijai, kad ji neatiduoda daiktų. Kai pareigūnai iškvietė, ji pasakė, kad daiktai pas V. J.. Kai dabar kalbėjo su N. Š., šis sakė, kad daiktus vežė jis. Daiktai I. L. grąžinti, juos grąžino N. Š.. I. L. daiktai rasti name, (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jai.

Liudytojas N. Š. parodė, kad pareiškėjas yra jo dėdė. 2019 m. kraustė parduotuvę (duomenys neskelbtini). V. J. buvo lūžusi koja, pats jis atlaisvinti parduotuvės patalpų negalėjo. V. paprašė ir jis padėjo. Daiktus vežė tiek kartu su V., tiek atskirai. Žinojo, kad reikia išvalyti patalpas, yra giminės, todėl geranoriškai padėjo. Daiktus iš parduotuvės vežė ir į(duomenys neskelbtini), ir į L. J. namą (duomenys neskelbtini). Niekas nesakė kur ką vežti, vežė ten, kur buvo vietos. Jis galvojo, kad visi daiktai yra L. J.. Apie tai, kad yra I. L. daiktų sužinojo, kai paskambino iš policijos. Kadangi jis tuos daiktus vežė, žinojo kur jie yra padėti, kai pamatė fotonuotraukas, atpažino I. L. daiktus ir jai atidavė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Telšių apskrities VPK 2020 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 86-ANR_N-1867-2020 V. J. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. vasario 26 d. savavališkai, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, bei nepadarydamas esminės žalos, vykdydamas tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, savavališkai išsivežė iš rūsio, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo sudėti I. L. priklausančius daiktus, juos parvežė į savo gyvenamąją vietą, esančią(duomenys neskelbtini), ir juos ten laikė. Tokiu būdu įgyvendino civilines teises, kurios be teisinio pagrindo pažeidė kito asmens teises. Už šio administracinio nusižengimo padarymą V. J. skirta 16 Eur bauda (administracinė byla ROIK: 20111282016, b. l. 1).

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Pagal teismų praktiką, nutarimas yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis ANK bei kitų teisės normų; nutarimas yra pagrįstas, kai išvados dėl administracinio nusižengimo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo arba nekaltumo, administracinio nusižengimo kvalifikavimo ir kitų klausimų, padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus.

Dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo

Iš administracinėje byloje ROIK: 20111282016 esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnas 2020 m. birželio 10 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 41-ANR_P-854-2020 su administraciniu nurodymu, siūlant V. J. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, padarymą iki 2020 m. birželio 25 d. sumokėti 8 Eur baudą. Šiame procesiniame dokumente pažymėta ir bylos nagrinėjimo data – 2020 m. liepos 9 d., 14 val., vieta – Telšių apskrities VPK, Telšiuose, Žemaitės g. 34, jei iki nurodytos datos bauda būtų nesumokėta (administracinės bylos ROIK: 20111282016, b. l. 3-4). 2020 m. liepos 2 d. Telšių apskrities VPK buvo gautas 2020 m. liepos 1 d. reikalavimas, kuriame V. J. prašo, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka taikant ANK XXXV skyriaus nuostatas (administracinės bylos ROIK: 20111282016, b. l. 31). Telšių apskrities VPK 2020 m. liepos 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 86-ANR_N-1867-2020, kuriuo pripažintas V. J. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, priimtas bylą išnagrinėjus viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka (administracinės bylos ROIK: 20111282016, b. l. 1).

ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus. ANK 616 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka <...> Jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

V. J. buvo išreiškęs prašymą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu jis nurodė, jog nesutiko su protokole nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nes nepadarė jam inkriminuojamo nusižengimo, todėl norėjo dalyvauti bylos nagrinėjime ir viską paaiškinti. Teikdamas prašymą V. J. buvo nurodęs, kad yra sulaikytas ir laikomas (duomenys neskelbtini). ANK 616 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimui žodinio proceso tvarka mutatis mutandis taikomos ANK XXXV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Taigi, žodinis bylos nagrinėjimas Telšių apskrities VPK turėjo vykti pagal ANK XXXV skyriaus, kuriame numatyta detali žodinio bylos nagrinėjimo tvarka, nuostatas (ANK 632 straipsnis).

Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, jog jis neturėjo galimybės įgyvendinti tinkamai savo procesinių teisių. Telšių apskrities VPK, ignoruodama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo nesuteikė galimybės jam teikti įrodymus ir paaiškinimus dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, t. y. įgyvendinti savo teisę į gynybą. Nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, neatlikus įrodymų tyrimo, neišsiaiškinus bylai svarbių aplinkybių, buvo pažeista asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – Telšių apskrities VPK iš dalies sutikdama su skundu pripažino, kad administracinio nusižengimo byla atsižvelgiant į V. J. prašymą turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, sprendžia, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas nesilaikant ANK nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos, nes, esant V. J. reikalavimui dėl žodinio bylos nagrinėjimo, byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, jam tik įteiktas nutarimas, neišklausant nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nei liudytojų paaiškinimų. Visuma šių aplinkybių leidžia teismui spręsti dėl nutarimo neteisėtumo.

Dėl nutarimo pagrįstumo

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Telšių apskrities VPK 2020 m. vasario 10 d. buvo gautas I. L. pareiškimas dėl negrąžintų daiktų (administracinė byla ROIK: 19102064201, b. l. 5). Duodama paaiškinimus I. L. nurodė, kad 2018 m. kovo mėnesį užsidarė parduotuvę, o prekystalius ir kitą prekybinę įrangą pasidėjo pas L. J.(duomenys neskelbtini). Po metų atsidarius kitą parduotuvę L. J. paprašius daiktus grąžinti, ši nurodė, kad daiktus išvežė jos buvęs vyras V. J. ir reikia tartis su juo. V. J. pasakė, kad nežino kokie daiktai yra jos, todėl grąžinti negali, nes L. J. yra skolinga ir kol ji neatsiskaitys, jis daiktų negražins. Po kiek laiko jis skambinęs ir sakęs atvažiuoti išsivežti daiktų, tačiau po kiek laiko vėl persigalvojęs ir liepęs daiktų prašyti L. J. (administracinė byla ROIK: 19102064201, b. l. 6). V. J. 2020 m. vasario 19 d. duodamas paaiškinimus nurodė, kad 2018 m. pavasarį iš varžytinių buvo parduota L. J. mamai J. M. priklausanti parduotuvė(duomenys neskelbtini). Buvo gautas perspėjimas patalpas iškraustyti. L. J. paprašius, jis visus ten buvusius daiktus išvežė (duomenys neskelbtini) kaime esančią fermą, kuri priklauso dukrai A. J.. Minėta ferma 2019 m. gegužės-birželio mėnesį sudegė su visais joje buvusiais daiktais. Po kiek laiko pas jį adresu(duomenys neskelbtini), atvažiavo I. L., klausė kur jos daiktai, išvežti iš parduotuvės. Jis liepė atsivežti L. J., nes nieko nežinojo. Joms atvykus, jis paaiškino, kad daiktai išvežti iš parduotuvės sudegė ir pasiūlė pasikalbėti, tačiau jos nesikalbėjo (administracinė byla ROIK: 19102064201, b. l. 7-8). L. J. 2020 m. vasario 24 d. paaiškino, kad I. L. buvo pasidėjusi daiktus. Pardavus parduotuvę, visus joje esančius daiktus išvežė V. J., nors ji ir neprašė. Mano, kad daiktai nuvežti adresu(duomenys neskelbtini), pas V. J.. Apie tai, kad I. L. daiktai sudegė, jai V. J. nesakė (administracinė byla ROIK: 19102064201, b. l. 9-10). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad namas, adresu(duomenys neskelbtini), priklauso L. J. (administracinė byla ROIK: 19102064201, b. l. 11-13). I. L. 2020 m. kovo 2 d. paaiškinime nurodė, kad jai paskambino V. J. brolis G. J., kuris paprašė atsiųsti savo daiktų nuotraukas. Tą pačią dieną, jai buvo atsiųstos jos daiktų, kuriuos ji atpažino, nuotraukos. Jai patvirtinus, kad tai jos daiktai, 2020 m. kovo 2 d. N., galimai V. J. sesers sūnus atvežė daiktus. Jos manymu V. J. melavo sakydamas, kad daiktai sudegė. Jai daiktai grąžinti pretenzijų neturi ( administracinė byla ROIK: 19102064201, b. l. 14-15). L. J. 2020 m. kovo 2 d. paaiškino, kad kartu su N. Š. grąžino I. L. priklausančius daiktus, kurie buvo name, (duomenys neskelbtini) (administracinė byla ROIK: 19102064201, b. l. 16-17).

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Šiuo atveju, ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina. Jau surašant administracinio nusižengimo protokolą, V. J. nurodė, kad su pažeidimu nesutinka. Kaip matyti jis neginčijo, kad patalpas adresu (duomenys neskelbtini), iškraustė jis, tačiau nuo pat pirmos apklausos tvirtino, kad jis nežinojo, jog minėtose patalpose yra ir I. L. daiktų ir kokie išvežti daiktai jai priklausė, taip pat nežino. Tokias pačias aplinkybes V. J. nurodė ir teismo posėdyje. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog V. J. iki daiktų išvežimo buvo informuotas apie patalpose(duomenys neskelbtini), esančius I. L. daiktus. L. J., kuri realiai valdė savo motinai priklausančias minėtas patalpas, nurodė, kad tarp visų daiktų buvo ir V. J. daiktų, parduotuvės iškraustymo metu jos Lietuvoje nebuvo, ji patalpų atlaisvinimo neorganizavo, bet žino, kad naujasis savininkas net nelaukęs mėnesio, pradėjo remontus. Vadinasi patalpas atlaisvinti naujam savininkui buvo būtina ir šių veiksmų ėmėsi V. J., padedamas N. Š.. Grįžusi L. J. išvežtais daiktais nesidomėjo, dėl daiktų problema kilo tik tuomet, kai pati I. L. kreipėsi į ją dėl daiktų grąžinimo. Liudytojas N. Š. taip pat patvirtino, kad padėjo dėdei, nes reikėjo atlaisvinti patalpas, vežė iš patalpų visus daiktus ir krovė ten, kur buvo vietos, kieno konkrečiai tie daiktai buvo, nežinojo. Taip pat patvirtino, jog vėliau iš nuotraukų pažino I. L. daiktus, prisiminė būtent juos nuvežęs į L. J. priklausantį namą, todėl jai šiuos daiktus grąžino.

Kaip minėta, atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Būtent tyčios V. J. veiksmuose teismas nenustatė, nes byloje nėra jokių duomenų, jog atlaisvinant parduotuvės patalpas, jis žinojo apie I. L. daiktus ir juos išveždamas/organizuodamas išvežimą siekė pažeisti jos nuosavybės teises ar padaryti žalą. Daiktai buvo laikomi L. J. priklausančiame name, juos ten savarankiškai atvežęs ir padėjęs, o vėliau I. L. grąžinęs nurodė N. Š.. Pažymėtina, jog namas, kuriame buvo laikomi I. L. daiktai, V. J. nepriklauso, namo savininkė L. J., kuriai būtent I. L. patikėjo savo daiktus, galėjo imtis veiksmų ir jos gyvenamajame name laikomus daiktus perduoti I. L.. Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta patikimų ir abejonių nekeliančių V. J. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, įrodymų. Atsižvelgiant į nustatytas, anksčiau aptartas aplinkybes dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjo skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo skundą tenkinti.

Panaikinti Telšių apskrities VPK 2020 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 86-ANR­­_N-1867-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Aida Stulpinienė