- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- e1-1150-1057/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52944-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- D. D.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:
1) 2014-10-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimu;
2) 2015-11-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimu;
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2019-12-14, apie 19.20 val., automobilyje Kia Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,01 promilės alkoholio), žodinio konflikto metu, suėmė rankų delnais sugyventinei E. T., vairuojančiai automobilį, už kaklo ir smaugė ją. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 19.40 val. atvykus į namus, adresu (duomenys neskelbtini), šio namo virtuvėje, D. D. tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai E. T. į nugarą ir vieną kartą koja spyrė jai į dešinę šlaunį. Nukentėjusiajai E. T. išbėgus į lauką ir pargriuvus, D. D. spyrė koja vieną kartą E. T. į dešinę šlaunį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai E. T. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais D. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. D. parodė, jog apie 10 m. gyvena kartu su sugyventine E. T., gyvena jam priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini) (pervadintas iš (duomenys neskelbtini)). 2019-12-14 kapojo malkas ir po truputį gėrė alų ir po to dar romą. Tuo metu sugyventinė E. T. buvo darbe. Daugiau nieko neprisimena, dėl to, kad turėjo galvos traumą, blogai su atmintimi (b. l. 34).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu D. D. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Psichiatrinėse ligoninėse ir priklausomybės ligų centre nesigydė. Alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis psichotropinėmis medžiagomis nepiktnaudžiauja. Su sugyventine E. T. gyvena jam priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu jie gyvena apie 10 metų. 2019-12-14, visą dieną, jis kapojo malkas ir po truputį gėrė alų ir romą. Vakare atvažiavo iš darbo E. T. su seserimi D. ir pasakė, kad reikia važiuoti pirkti dovanų. Jis atsimena, kad dar sakė, jog reikia malkas sunešioti, nes sulis ir kas vyko toliau, jis nelabai atsimena. Jis turi įsigijęs automobilį Kia Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau šiuo automobiliu dažniausiai naudojasi sugyventinė. Kas įvyko 2019-12-14 dienos vakare, jis tiksliai nupasakoti negali, nes neprisimena, bet pripažįsta, kad galėjo padaryti ir padarė tai, kas nurodyta pranešime apie įtarimą, o būtent, kad jis tą dieną, apie 19.20 val., automobilyje Kia Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, suėmė rankomis sugyventinei E. T. už kaklo ir smaugė ją. Po ko, atvažiavus į namus, adresu (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, kumščiu vieną kartą sudavė E. T. į nugarą ir vieną kartą koja spyrė į dešinę šlaunį. E. T. išbėgus į lauką ir nugriuvus, spyrė koja vieną kartą jai į dešinę šlaunį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl savo veiksmų gailisi, sugyventinės atsiprašė. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 41).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. T. parodė, kad 2019-12-14, apie 19.20 val., ji važiavo iš darbo namo automobiliu kartu su sugyventiniu D. D. ir seserimi D. P.. Jiems važiuojant, neblaivus sugyventinis, kuris sėdėjo ant galinės sėdynės, paprašė užsukti į degalinę rūkalų. Ji važiavo namo, nes aplinkui jokių degalinių nebuvo, dėl to D. D. stvėrė jai už plaukų. Jai išsisukus, jis stvėrė jai už gerklės ir pradėjo dusinti. Kadangi ji vairavo automobilį, todėl greitai sustojo, o sugyventinis toliau nenurimo ir pradėjo rankomis daužyti jai per galvą. Tada tarp jų įsikišo sesuo D. P., tuomet sugyventinis aprimo ir jie toliau nuvažiavo namo. Atvykus namo, į (duomenys neskelbtini), ji pasakė, kad turi nuvežti seserį namo, į (duomenys neskelbtini), o sugyventiniui pasakė, kad jis liktų namuose, dėl ko sugyventinis vėl pradėjo muštis namo kieme - su kumščiu sudavė jai į nugarą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą ir nuo smūgio parkrito ant žemės. Jai parkritus, D. D. pradėjo spardytis ir koja įspyrė jai į dešinę koją, dėl ko ji vėl pajuto fizinį skausmą. E. T. atsikėlė ir užsirakino name. Sugyventinis išdaužė langą ir bandė patekti į namus, tačiau ji tuo metu iškvietė policiją, kuri atvykusi sulaikė sugyventinį (b. l. 5).
Papildomao ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusioji E. T. parodė, jog papildydama ankstesnę apklausą nori parodyti, kad 2019-12-14, apie 19.20 val., automobiliu Kia Sorento jie važiavo trise: ji, jos sugyventinis D. D., jos sesuo D. P.. Automobilį vairavo ji, šalia, keleivio sėdynėje sėdėjo sesuo, gale, per vidurį, sėdėjo sugyventinis D. D.. D. D. buvo girtas. Ji taip pat žino, kad sugyventinis geria ir stiprius migdomuosius, bet atrodo, tą dieną jų negėrė. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, jis pradėjo ant jos rėkti, kad nori rūkyti, prašė sustoti degalinėje, bet jų pakeliui nebuvo. Tada jis stvėrė jai už surištų plaukų pakaušyje ir tempė, pretenzijų dėl to jam neturi. Tuomet iš karto suėmė jai rankų delnais už kaklo ir smaugė, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Ji pradėjo rėkti, prašė liautis, nes gali sukelti avariją. Sugyventinis jos nepaleido ir ji gindamasi atžagaria dešine ranka trenkė jam ir pataikė į nosį ir iš karto sustabdė automobilį. D. D. dar labiau pašėlo, rėkė, bet jos nelietė, ji verkė. Sesuo jį ramino. Tada po kažkiek laiko jie nuvažiavo į namus, (duomenys neskelbtini). Jie visi užėjo į namą. Ji norėjo palikti sugyventinį namuose, kad jis miegotų, o ji pati norėjo nuvežti seserį į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose sugyventinis D. D., sužinojęs, kad jis turi likti namuose, supyko ant jos ir jai plaunant rankas virtuvėje, prie kriauklės, trenkė jai į nugarą, per patį stuburą, šiek tiek aukščiau juosmens, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Jie ėmė bartis ir D. D. spyrė jai koja, į dešinės kojos šlaunį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Jos sesuo buvo namo viduje, viską matė. Tada ji išbėgo į lauką, nes D. D. buvo agresyvus ir neadekvatus. Jis ją nusivijo ir ji, bėgdama kieme, pargriuvo už kažko užkliuvusi. Jai pargriuvus, prie jos pribėgo D. D. ir spyrė jai koja vieną kartą į dešinės kojos šlaunį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Sesuo mėgino D. D. atitraukti nuo jos. Tuomet ji greitai atsikėlė, nubėgo į namus ir užsirakino. Namuose išgirdo dūžtantį stiklą ir pamatė, kad išdaužtas verandos langas. Ji išsigando, kad D. D. pro tą langą įlips, todėl paskambino policijai. Sesuo su juo liko stovėti lauke. Namas priklauso D. D.. Pirmos apklausos metu buvo susijaudinusi ir atidžiai nepaskaitė savo apklausos, atrodė, kad viską sklandžiai papasakojo, gal pareigūnai ją ne visai taip suprato. Į įvykio vietą GMP kviesta nebuvo, į Valstybinę teismo medicinos tarnybą kūno tyrimui E. T. nesikreipė ir nesikreips, kraujosruvų neliko (b. l. 13).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoja D. P. parodė, kad 2019-12-14, vakare, važiavo automobiliu, kurį vairavo jos sesuo E. T.. Automobiliu taip pat važiavo ir E. T. sugyventinis D. D., kuris sėdėjo gale, o ji sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Jie važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Važiuojant sesuo E. T. jai parodė ranka objektą, kur ji dirba, o jos sugyventinis nieko nesakęs, trenkė jai ranka delnu į galvą. Sesuo sustabdė automobilį ir pasakė, ką jis daro, nes ši vairuoja. Tarp jų kilo konfliktas, jie pradėjo bartis automobilyje. D. D. buvo labai girtas, sunkiai orientavosi, ką daro. Tada jie nuvyko į (duomenys neskelbtini), norėdamos D. D. palikti namuose, bet jis pradėjo konfliktuoti, kad ir jis nori važiuoti, ėmė kambaryje mušti seserį E. T., t. y. spyrė koja E. T. į jos koją, kiek kartų pasakyti negali, nes ji D. D. iš karto išsivedė į lauką. Sesuo E. T. užsidarė namuose, o jis išdaužė virtuvės langą. Po ko E. T. iškvietė policiją. Ji D. D. laikė, kad jis nesiveržtų į namus ir sulaukė policijos. Žino, kad D. D. jos seserį anksčiau irgi mušdavo, buvo kviesta policija (b. l. 22).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis neblaivus sugyventinis D. D. išdaužė namo langą, nori įeiti į vidų, triukšmauja (b. l. 3).
Iš 2019-12-17 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuris buvo darytas policijos pareigūnų atvykusių į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), matoma, kad E. T. paaiškino, kad jai prieš ją smurtavo ir ji jautė fizinį skausmą (b. l. 9).
Alkotesterio „Alcotest 6810“ kvito duomenimis D. D. 2019-12-14 20.28 val. buvo nustatytas 2,01 prom. neblaivumas. Patikros sertifikato duomenimis minėto alkotesterio patikra galioja iki 2020-05-26 (b. l. 47-48).
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis 2019-12-14, apie 19.20 val., automobilyje Kia Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, Vilniuje, žodinio konflikto metu, suėmė rankų delnais sugyventinei E. T., vairuojančiai automobilį, už kaklo ir smaugė ją. Po ko, atvykus į namus, adresu (duomenys neskelbtini), šio namo virtuvėje, D. D. tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai E. T. į nugarą ir vieną kartą koja spyrė jai į dešinę šlaunį, jai išbėgus į lauką ir pargriuvus, D. D. spyrė koja vieną kartą E. T. į dešinę šlaunį, t. y. tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai E. T. fizinį skausmą. Nukentėjusioji E. T. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad D. D. stvėrė jai už surištų plaukų pakaušyje ir tempė, suėmė jai rankų delnais už kaklo ir smaugė, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Namuose, (duomenys neskelbtini), sugyventinis D. D., sužinojęs, kad jis turi likti namuose, supyko ant jos ir jai plaunant rankas virtuvėje, prie kriauklės, trenkė jai į nugarą, per patį stuburą, šiek tiek aukščiau juosmens, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Jie ėmė bartis ir D. D. spyrė jai koja, į dešinės kojos šlaunį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Ji išbėgo į lauką, nes D. D. buvo agresyvus ir neadekvatus. Jis ją nusivijo ir ji, bėgdama kieme, pargriuvo už kažko užkliuvusi. Jai pargriuvus, prie jos pribėgo D. D. ir spyrė jai koja vieną kartą į dešinės kojos šlaunį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą (b. l. 13). Tokias aplinkybes nurodė ir apklausta tiesioginė įvykio liudytoja D. P. parodydama, kad važiuojant sesuo E. T. jai parodė ranka objektą, kur ji dirba, o jos sugyventinis nieko nesakęs, trenkė jai ranka delnu į galvą. Namuose jis pradėjo konfliktuoti, kad ir jis nori važiuoti, ėmė kambaryje mušti seserį E. T., t. y. spyrė koja E. T. į jos koją, kiek kartų pasakyti negali, nes ji D. D. iš karto išsivedė į lauką (b. l. 22). Be kita ko minėtas įvykio aplinkybes patvirtina 2019-12-17 kitų objektų apžiūros protokolas ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys. Taigi, atsižvelgiant į šiuos duomenis darytina išvada, jog kaltinamasis panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą. D. D., smaugdamas ir trenkdamas kumščiu į nugarą bei spirdamas kartą į dešinę šlaunį E. T., t. y. sugyventinei, turėjo suvokti nusikalstamos veikos pobūdį bei numatyti, kad dėl tokio fizinio kontakto (smaugimo, smūgio ranka ir koja) galėjo sukelti nukentėjusiajai E. T. fizinį skausmą, todėl jis veikė tiesiogine tyčia.
Taip pat pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Nors šioje byloje nėra nustatyta, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji būtų sutuoktiniai ar įstatymų nustatyta tvarka įregistravę partnerystę, tačiau kaltinamasis paaiškino, kad jie gyvena 10 metų jam priklausančiame name, tai, kad D. D. yra jos sugyventinis nurodė ir nukentėjusioji E. T., taigi nukentėjusioji nusikalstamos veikos metu buvo kaltinamojo sugyventinė ir todėl laikytina šeimos nare.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimai.
Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. D. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 62-64).
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia. Yra brandaus amžiaus, dirbantis (b. l. 59), teistas (b. l. 53-54), taip pat ir už tokio paties pobūdžio nusikaltimą, administracine tvarka baustas ir jam paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 61). Atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo kaltinamajam skirti laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams. Paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. D. skirti laisvės apribojimą 10 mėnesių, paskiriant įpareigojimus per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti alkoholio. Taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu prokuroro siūloma bausmė ir jos dydis bei paskirti įpareigojimai yra proporcingi padarytai veikai. Todėl D. D. skiriama 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais, padėsiančiais įgyvendinti bausmės paskirtį. Be to, vadovaujantis LR BK 72² str. skirtinas įpareigojimas per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltu, o procesas užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skiriama galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su paskirtais įpareigojimais.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas D. D. laikiname sulaikyme nuo 2019-12-14 20.10 val. iki 2019-12-16 13.46 val. (b. l. 28, 44) išbūtas laikas, kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviems laisvės apribojimo dienoms.
Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinama (b. l. 46).
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (prisegtas voke prie bylos galinio viršelio) – paliekamas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kartu įpareigojant per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti alkoholio.
Vadovaujantis LR BK 72² str. skirti įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę kartu įpareigojant per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti alkoholio.
Vadovaujantis LR BK 72² str. skirti įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. D. laikiname sulaikyme nuo 2019-12-14 20.10 val. iki 2019-12-16 13.46 val. (dvi dienos) išbūtą laiką, kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviems laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską (prisegtą voke prie bylos galinio viršelio), palikti saugoti byloje.
Išaiškinti D. D., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.