- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-31
- Bylos Nr.
- e2A-1001-881/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00430-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Atsakovas
- M. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-667-880/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Gelvora“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. K. 108,89 Eur skolos, 118,97 Eur palūkanų, 39,20 Eur delspinigių, 7,16 Eur palūkanų delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 proc. sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos (108,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. vasario 21 d. AB „Swedbank“ su atsakovu sudarė EGO kortelės su kredito limitu sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Pradinis kreditorius 2014 m. liepos 24 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 14-20-42 ir šios sutarties priedais visas savo reikalavimo teises į skolininkus, iš kurių vienas yra atsakovas, perleido ieškovei. Atsakovas savo įsipareigojimų nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovei tinkamai neįvykdė.Atsakovas M. K. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 108,89 Eur negrąžinto kredito, 51,76 Eur mokėjimo palūkanų, 24,26 Eur delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2017 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,05 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį atmetė.Teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Duomenų, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus pradiniam kreditoriui ar ieškovui įvykdė tinkamai, byloje nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 108,89 Eur panaudoto ir negrąžinto kredito suma (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis).Atsakovas sutartimi įsipareigojo mokėti ieškovui palūkanas už naudojimąsi suteiktu kreditu. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo palūkanas iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo bei palūkanas, paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., t. y. po Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Teismas konstatavo, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl ginčo santykiams bus taikomos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) nuostatos. Kadangi pagal VKĮ 11 straipsnio 8 punkto nuostatas pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 67,21 Eur palūkanas, paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., kurios laikytinos kompensuojamomis palūkanomis, negali būti patenkintas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas, nes ieškovės vykdoma veikla, - skolų išieškojimas, bet ne kreditų už palūkanas davimas, t. y. pajamų iš pinigų skolinimo bendrovė neuždirba, paskolų neišduoda. Palūkanos, kurios yra paskaičiuotos iki pradinio kreditoriaus bei ieškovės sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties, laikytinos mokėjimo palūkanomis ir kadangi atsakovas savo įsipareigojimų nei pradiniam kreditoriui, nei jo teises perėmusiai ieškovei neįvykdė, reikalavimas priteisti iš atsakovo 51,76 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paimtu kreditu yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.874 straipsnis). Teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 0,1 proc. delspinigių, t. y. 39,20 Eur delspinigių, iš kurių 19,60 Eur paskaičiuota už laikotarpį iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (2014 m. liepos 24 d.) bei 19,60 Eur už 180 dienų už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 5 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., taip pat 7,16 Eur palūkanų delspinigių, perleistų reikalavimo perleidimo sutartimi. Teismas pažymėjo, kad susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, jog tokio dydžio netesybos visuomet laikytinos aiškiai per didelės CK 6.73 ir 6.258 straipsnių prasme. Todėl siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, yra pagrindas sumažinti prašomų priteisti delspinigių dydį iki 0,05 procento, iš atsakovo priteisiant iš viso 24,26 Eur delspinigių (9,80+9,80+4,66) (CK 6.71 straipsnis).Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 22 proc. palūkanų nuo 108,89 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. palūkanų už pradinio kreditoriaus AB Swedbank banko suteiktų pinigų naudojimą, negali būti tenkinamas pirmiau išdėstytais motyvais: ieškovės vykdoma veikla – skolų išieškojimas. Be to, ieškiniu yra prašoma priteisti nuo visos priteistinos sumos 5 procentus metinių palūkanų, įstatyme įvardijamų kaip minimalūs nuostoliai, todėl reikalavimas dar priteisti ir 22 procentų palūkanų „už naudojimąsi kreditu“ nuo pradinio kreditoriaus suteiktos kredito sumos laikytinas nepagrįstu. Teismas pažymėjo, kad teismui nepateikti ir jokie įrodymai apie patirtus didesnius nei minimalūs nuostolius dėl atsakovo prievolės nevykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gelvora“ prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 67,21 Eur palūkanų, 22 proc. sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos (108,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir iš atsakovo papildomai priteisti 67,21 Eur palūkanų, 22 proc. sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos (108,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Sutartyje numatyta, kad paskola grąžinama ir palūkanos mokamos pagal numatytą grafiką nuo paskolos likučio už faktinį naudojimosi paskola laikotarpį, o sutartinės atsakovo prievolės dėl paskolos, palūkanų ir netesybų sumokėjimo galioja iki visiško atsiskaitymo (Sutarties 10 punktas). Ši sutartinė nuostata patvirtina, kad atsakovo pareiga po sutarties nutraukimo mokėti pelno palūkanas išlieka.Pagal CK 6.101 straipsnį bei Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 14-20-42, apeliantė įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolą, bet ir papildomą teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Apeliantė, perėmusi reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus, įgijo visas jam priklausančias reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu tokios pat apimties, kokia jos priklausė pradiniam kreditoriui, t. y. įgijo teisę pateikti atsakovui reikalavimą už visą laikotarpį, kuomet atsakovas naudojosi paskolos pinigais (nuo paskolos gavimo iki paskolos visiško grąžinimo). Todėl apeliantės reikalavimas priteisti mokėjimo palūkanas turėjo būti tenkinamas visiškai.Dėl tų pačių priežasčių teismas privalėjo tenkinti apeliantės reikalavimą dėl 22 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo kredito likučio nuo teismo sprendimo priėmimo iki įvykdymo dienos, priteisimo, kadangi kitos mokėjimo palūkanos yra paskaičiuotos tik iki ieškinio parengimo dienos, o kredito suma teismo sprendimo priėmimo dieną nebuvo grąžinta.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl palūkanų priteisimo pagal vartojimo kredito sutartį.Kreditoriaus AB Swedbank, kurio reikalavimo teises perėmė apeliantė, ir atsakovo 2009 m. vasario 21 d. sudarytos EGO kortelės su kredito limitu sutarties 10.1 punkte numatyta, kad palūkanos už paimtą kreditą pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki kredito grąžinimo bankui dienos <...>. Taigi sutarties 10.1 punkte nustatytos palūkanos yra pelno (mokėjimo) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais.Pagal Reikalavimo perleidimo sutarties 1.3 punktą, pradinis kreditorius AB Swedbank perleido naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“ (t. y. apeliantei) teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos teisės aktai bei reikalavimus pagrindžiantys dokumentai (pavyzdžiui, nors Sutarties 1 priede yra nurodoma tam tikra palūkanų, į kurias perleidžiama reikalavimo teisė, suma <...>, šia suma naujajam kreditoriui perleidžiama reikalavimo teisė reikalauti palūkanų apmokėjimo neapsiriboja – naujasis kreditorius turi teisę po šios Sutarties pasirašymo toliau skaičiuoti palūkanas ir skolininkui pateikti atitinkamą reikalavimą dėl palūkanų apmokėjimo). Ši sutartinė nuostata iš esmės atitinka CK 6.101 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reguliavimą, pagal kurį reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.Taigi, kaip teisingai nurodo apeliantė, pagal reikalavimo perleidimo sutartį apeliantė įgijo teisę reikalauti iš skolininko visų su pradiniu kreditoriumi sudarytoje sutartyje numatytų palūkanų sumokėjimo, o aplinkybė, kad apeliantė nevykdo kreditų išdavimo veiklos, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantės reikalavimo teisei teisinės reikšmės neturi.Minėta, kad 2009 m. vasario 21 d. sudarytos sutarties 10.1 punkte nustatytos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurios, pagal šią sutarties nuostatą, skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Kadangi mokėjimo palūkanų paskirtis yra nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą, jos gali būti priteisiamos kartu su CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytomis procesinėmis palūkanomis, o pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai apie apeliantės patirtus didesnius nuostolius dėl atsakovo prievolės nevykdymo, ginčo palūkanų priteisimo kontekste nėra teisiškai reikšminga.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė aktualias sutartines nuostatas bei materialiosios teisės normas, kas yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą pakeisti – papildomai priteisti ieškovei iš atsakovo 67,21 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2017 m. gegužės 4 d. ir 22 proc. metinių palūkanų už negrąžintą kredito dalį (108,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 330 straipsnis).Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinys patenkintas 92 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 13,80 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio ((15 Eur x 92 proc.) / 100 proc. = 13,80 Eur) (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiama 15 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą už akių pakeisti, sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) naudai 108,89 Eur negrąžinto kredito, 118,97 Eur mokėjimo palūkanų, 24,26 Eur delspinigių, 22 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito dalies, t. y. nuo 108,89 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 252,12 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ iš atsakovo M. K. 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.