Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-02-19 · Civilinė byla Nr. 2S-517-590/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-19
Bylos Nr.
2S-517-590/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19251-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Atsakovas
UAB „Aganta“
Ieškovas
S. P., L. P.
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-517-590/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19251-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 110.4; 122.2; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Aganta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų S. P. ir L. P. ieškinį atsakovui UAB „Aganta“ dėl nuostolių už parduoto turto defektus atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai S. P. ir L. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo UAB „Aganta“ 36 892 Lt nuostolių dėl atsakovo atliktų jo parduoto turto, esančio S. Šilingo g. 65-1, Vilniuje, statybos darbų defektų ištaisymo pagal eksperto A. J. 2014-03-10 Buto ir aplinkos (duomenys neskelbtini), statybos darbų defektų fiksacijos Nr. 2014-03-01 F priedą „Lokalinė sąmata“, sudarytą L. S. (atestato Nr. (duomenys neskelbtini)), 1 573 Lt finansinių nuostolių už minėtą eksperto A. J. 2014-03-10 surašytą defektų fiksaciją (t. y. išlaidas ekspertui nustatant atsakovo atliktų darbų defektus ir jų ištaisymo būdą ir kainą), apmokėtą ieškovo S. P. 2014-03-14 mokėjimo nurodymu Nr. 192 pagal UAB „Statybos procesų valdymas“ 2014-03-13 PVM sąskaitą-faktūrą serija SVP Nr. 150, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-10 nutartimi tenkino ieškovų prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavo ieškovų reikalavimų užtikrinimui atsakovui UAB „Aganta“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus bei turtines teises 38 465 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui disponuoti areštuotu turtu, o nesant ar nepakankant atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas 38 465 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, tačiau paliekant teisę atsakovui daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, taip pat su darbo santykiais susijusius mokėjimus ir atsiskaitymus su ieškovu. Vykdydamas šią nutartį, antstolis M. D. areštavo atsakovui priklausančio žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Džiaugsmo g., kurio unikalus Nr. 4400-0659-9873, 1/3 dalį.

Atsakovas UAB „Aganta“ pateikė teismui prašymą dėl leidimo parduoti areštuotą turtą, kuriuo atsakovas prašė leisti parduoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0659-9873, turintį 0,2000 ha bendro ploto ir esantį Vilniaus m., Džiaugsmo g., už 242 000 Lt sumą, įskaitant PVM, pervedant šios sumos dalį – 38 465 Lt, į teismo depozitinę sąskaitą notarinės sutarties sudarymo dieną ieškovų S. P. ir L. P. ieškinio atsakovui įvykdymui užtikrinti. Nurodė, kad 2014-07-18 UAB „Aganta“ ir UAB „AIS Consulting“ sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Aganta“ įsipareigojo parduoti, o UAB „AIS Consulting“ įsipareigojo nupirkti atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0659-9873, turintį 0,2000 ha bendro ploto, esantį Vilniaus m., Džiaugsmo g., už 242 000 Lt, įskaitant PVM, ir sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį per 30 dienų terminą, kai tik įsiteisės teismo nutartis dėl leidimo šį turtą parduoti ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių apribojimo panaikinimo, bet ne vėliau kaip iki 2014-12-31. Jeigu iki šio termino UAB „Aganta“ šio turto neparduos dėl to, jog negaus teismo leidimo, tai preliminari sutartis nutrūks ir atsakovui bus padaryta didelė turtinė žala, bus sutrikdyta jo ūkinė veikla. Atsakovas taip pat nurodė, kad atsakovui pritaikyto arešto mastas aiškiai viršija ieškinio sumą, todėl teismui davus leidimą šį turtą parduoti, dalis mokėtinos sumos ieškinio apimtyje (38456 Lt) pervestina į teismo depozitinę sąskaitą, nurodant tokią prievolę pirkėjui notarinės sutarties sudarymo dieną. Tokiu būdu bus užtikrintas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas ir nebus sutrikdyta atsakovo ūkinė komercinė veikla.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-05 nutartimi atsakovo UAB „Aganta“ prašymo dėl leidimo parduoti areštuotą turtą netenkino. Teismas pažymėjo, jog nors atsakovas, teikdamas prašymą dėl leidimo parduoti areštuotą turtą, nurodo, kad atsakovui pritaikyto arešto mastas 2014-06-10 nutartimi aiškiai viršija ieškinio sumą, šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikia (CPK 178 str.). Iš antstolio M. D. surašyto turto arešto akto matyti, kad antstolis, vykdydamas 2014-06-10 nutartį šioje byloje, yra areštavęs atsakovui priklausančią 1/3 dalį žemės sklypo, esančio Džiaugsmo g., Vilniuje (šiuo metu žemės sklypo adresas yra S. Šilingo g. 63, Vilnius), unikalus Nr. 4400-0659-9873, kurios vertė, nustatyta antstolio CPK 681 str. nustatyta tvarka, yra 38 465 Lt, t. y. neviršija 2014-06-10 nutartyje nurodyto arešto masto. Teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad įsiteisėjusia ir antstolio įvykdyta 2014-06-10 nutartimi atsakovo atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra neekonomiškos, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, be pagrindo varžo atsakovo teises. Teismas taip pat pažymėjo, jog galiojantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato mechanizmo kaip suinteresuoti asmenys ar teismas galėtų kontroliuoti turto, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, realizavimo teisėtumą. Todėl tokio turto nekontroliuojamas realizavimas gali pažeisti asmenų, kurių ieškinio reikalavimams pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, interesus. Atsakovo į bylą pateikta 2014-07-18 preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, jos turinys, kuriame apskritai nėra aptarta konkreti žemės sklypo, esančio Vilniaus m., Džiaugsmo g., unikalus Nr. 4400-0659-9873, likusios kainos dalies – 196000 Lt, sumokėjimo atsakovui tvarka, taip pat neleidžia konstatuoti, kad toks mechanizmas yra aptartas atsakovo su UAB „AIS Consulting“ pasirašytoje preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje. Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, konstatavo, kad žemės sklypo, kurio dalis areštuota 2014-06-10 nutartimi ieškovų reikalavimams šioje byloje užtikrinti, pardavimas neužtikrins ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo, todėl išduoti prašomą leidimą atsakovui nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Aganta“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-05 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – leisti parduoti atsakovui UAB „Aganta“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-0659-9873), turintį 0,2000 ha bendro ploto, esantį Vilniaus m., Džiaugsmo g., už 242 000 Lt, iš kurios 38 465 Lt sumą pervedant į teismo depozitinę sąskaitą notarinės sutarties sudarymo dieną ieškovų S. P. ir L. P. ieškinio atsakovui įvykdymo užtikrinimui; pardavėjui pervedus nurodytą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, panaikinti visus apribojimus šiam nekilnojamajam turtui, pritaikytus šioje byloje pagal ieškovų prašymą. Nurodo, kad iš preliminarios sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad šalys sklypą yra įvertinusios 242 000 Lt su PVM suma, t. y. pirkėjas įsipareigoja šią pinigų sumą pervesti į pardavėjo sąskaitą už sklypą. Ieškovo reikalavimas atsakovui sudaro 38 465 Lt sumą, taigi reikalavimo suma ieškinyje yra mažesnė daugiau nei šešis kartus už sklypo pirkimo-pardavimo sandorio kainą. Dėl teismo uždėto arešto, sklypo parduoti pagal preliminarioje sutartyje numatytas sąlygas atsakovas negali. Taigi, vertinant sklypo vertės ir ieškinio sumos kainos santykį yra aišku, kad sklypo vertė didesnė daugiau nei šešis kartus už ieškinio sumą, todėl dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patiria neproporcingai didelius suvaržymus ir galimai patirs didžiulius nuostolius, jeigu šis sandoris bus sužlugdytas. Pažymi, jog prie atsakovo 2014-07-22 prašymo teismui taip pat buvo pateikta preliminari sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, todėl teismo argumentai, jog nėra pateiktų teismui įrodymų, kad pritaikyto arešto mastas aiškiai viršijo ieškinio sumą yra visiškai nepagrįsti, nesąžiningi bei nesuprantami, atsižvelgiant į sklypo vertės ir ieškinio sumos kainos skirtumą. Taip pat atsakovas nesutinka su teismo argumentais, kad teismas tariamai negalėtų pirkimo-pardavimo proceso kontroliuoti ir tokiu atveju iškiltų grėsmė, jog ieškovų teisėti interesai būtų pažeisti. Nurodo, kad pinigai į teismo depozitinę sąskaitą būtų pervesti pagrindinio pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo dieną, tad notaras, pirkėjui neįvykdžius šios pareigos, negalėtų tokio sandorio patvirtinti dėl teismo uždėto apribojimo – sąlygos pervesti į teismo depozitinę sąskaitą nurodytą pinigų sumą neįvykdymo. Pažymi, jog teismui suteikus leidimą parduoti su sąlyga, jog pirkėjui prieš notarinio sandorio patvirtinimą įmokėjus 38 465 Lt sumą į teismo depozitinę sąskaitą, turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje būtų laikomos panaikintomis, nebūtų pažeistos nei vienos šalies procesinės ir materialinės teisės ir tuo būtų išlaikoma pusiausvyra tarp atsakovo intereso parduoti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą) ir ieškovo intereso užtikrinti būsimo galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai S. P. ir L. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-05 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas neprašo pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kitomis, nesiūlo areštuoti kitą jo turimą turtą ar pan. Jis prašo leidimo parduoti areštuotą turtą teigdamas, kad dalį už parduotą žemės sklypą gautos pinigų sumos – 38 465 Lt, jis nukreips į teismo depozitinę sąskaitą ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymui užtikrinti. Tačiau pagal CPK 148 straipsnio 3 dalį jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali tik pakeisti arba panaikinti ir tik atlikus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus, pvz. atsakovui įnešus reikalaujamą pinigų sumą į teismo sąskaitą. CPK nėra nustatyta teismo teisė duoti leidimą parduoti areštuotą turtą. Taigi, atsakovo prašymas neatitinka CPK reikalavimų ir teismas neturėjo pagrindo jo patenkinti. Pažymi, jog teismas šioje byloje pritaikė tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą, be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neriboja atsakovo teisių naudotis areštuotu turtu. Todėl šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, skirtingai nei teigia atsakovas, nėra neekonomiškos ar neteisingos, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, nevaržo atsakovo teisių daugiau negu būtina.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, kad ieškovai S. P. ir L. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Aganta“ dėl nuostolių už parduoto turto defektus atlyginimo. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „Aganta“ turto ir piniginių lėšų, esančių atsakovo sąskaitose ar kitose kredito įstaigose areštą ieškinio sumai, t. y. 38 465 Lt. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-10 nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Vykdydamas šią nutartį, antstolis M. D. areštavo atsakovui priklausančio žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Džiaugsmo g. (unikalus Nr. 4400-0659-9873) 1/3 dalį. Atsakovas 2014-07-25 pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė leisti parduoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0659-9873, turintį 0,2000 ha bendro ploto ir esantį Vilniaus m., Džiaugsmo g., už 242 000 Lt sumą, įskaitant PVM, pervedant šios sumos dalį – 38 465 Lt, į teismo depozitinę sąskaitą notarinės sutarties sudarymo dieną ieškovų S. P. ir L. P. ieškinio atsakovui įvykdymui užtikrinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-05 nutartimi atsakovo prašymo dėl leidimo parduoti areštuotą turtą netenkino. Atsakovas UAB „Aganta“, nesutikdamas su minėta 2014-09-05 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad iš preliminarios sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad šalys sklypą yra įvertinusios 242 000 Lt su PVM suma, tuo tarpu ieškovų reikalavimas atsakovui sudaro 38 465 Lt sumą. Pažymi, jog vertinant sklypo vertės ir ieškinio sumos kainos santykį yra aišku, kad sklypo vertė didesnė daugiau nei šešis kartus už ieškinio sumą, todėl dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patiria neproporcingai didelius suvaržymus ir galimai patirs didžiulius nuostolius, jeigu šis sandoris bus sužlugdytas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Kaip jau minėta, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-10 nutartį, kuria atsakovo UAB „Aganta“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, antstolis M. D. areštavo ne visą atsakovui priklausantį žemės sklypą, esantį Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Džiaugsmo g., o tik 1/3 šio žemės sklypo dalį, kurios vertė nustatyta vadovaujantis CPK 681 str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Šiuo atveju antstolio nustatyta areštuotos žemės sklypo 1/3 dalies rinkos kaina yra 38 465 Lt. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs turto įkainojimą ar skundęs antstolio veiksmus, atliekant areštuojamo turto įkainojimą. Pats atsakovas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad antstolio nustatyta areštuotos atsakovui priklausančio žemės sklypo 1/3 dalies kaina neatitina rinkos kainos. Atsakovo kartu su prašymu dėl leidimo parduoti žemės sklypą pateikta 2014-07-18 preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nustatyta žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0659-8832) kaina 242 000 Lt įskaitant PVM, neatspindi ir nepagrindžia realios šio žemės sklypo rinkos kainos, nes sutarties šalys yra laisvos sutartyje susitrati dėl parduodamo turto kainos ir ta kaina nebūtinai atitinka rinkos kainą. Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas žemės sklypo pirkėjas UAB „AIS Consulting“ apskritai yra pajėgus ir turės galimybę už žemės sklypą sumokėti šalių sutartą 242000 Lt sumą. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio nustatyta areštuoto žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0659-8832) 1/3 dalies rinkos kaina nėra nuginčyta, laikytina, jog ši kaina yra teisinga. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-10 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – 1/3 žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0659-8832) dalies areštas, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo principo, nevaržo atsakovo teisių daugiau nei būtina ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, taikyto arešto mastas neviršija pareikštų reikalavimų sumos.

Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju atsakovas prašo leisti parduoti areštuotą turtą, t. y. žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-0659-9873), esantį Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Džiaugsmo g. Tokiu prašymu atsakovas iš esmės prašo panaikinti jo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes sudarius pirkimo-pardavimo sutartį ir įvykdžius jos sąlygas, keičiasi turto savininkas. Taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovui yra apribota disponavimo teisė areštuotu turtu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turto arešto panaikinimas atsakovo prašomam parduoti turtui pažeistų ieškovų interesus ir neužtikrintų galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad teismas tariamai negalėtų pirkimo-pardavimo proceso kontroliuoti ir tokiu atveju iškiltų grėsmė, jog ieškovų teisėti interesai būtų pažeisti. Atsakovas nurodo, kad pinigai į teismo depozitinę sąskaitą būtų pervesti pagrindinio pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo dieną, tad notaras, pirkėjui neįvykdžius šios pareigos, negalėtų tokio sandorio patvirtinti dėl teismo uždėto apribojimo – sąlygos – pervesti į teismo depozitinę sąskaitą nurodytą pinigų sumą, neįvykdymo. Šie atsakovo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, jog atsakovas šiuo atveju prašo teismo suteikti leidimą parduoti žemės sklypą su sąlyga, jog pirkėjas prieš notarinio sandorio patvirtinimą įmokės 38 465 Lt sumą į teismo depozitinę sąskaitą. Kitaip tariant, atsakovas prašo teismo priimti sąlyginę nutartį. CPK 267 str. nustatyta, kad neleidžiama priimti sprendimų (nutarčių), kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo ar neatsiradimo. Taigi, vadovaujantis CPK 267 str., atsakovo prašoma priimti nutartis leisti parduoti žemės sklypą su sąlyga, jog pirkėjas įmokės į teismo depozitinę sąskaitą 38 465 Lt, apskritai negali būti priimta.

Atkreiptinas dėmesys, jog galiojantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato mechanizmo kaip suinteresuoti asmenys ar teismas galėtų kontroliuoti turto, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, realizavimo teisėtumą, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad tokio turto nekontroliuojamas realizavimas gali pažeisti asmenų, kurių ieškinio reikalavimams pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, interesus.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog turto areštas priverstinai laikinai apriboja savininko teisę parduoti turtą. Tai reiškia, jog negalimi jokie susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, o jei tokie sudaromi – yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80, 6.154, 6.157 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovas žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Džiaugsmo g., preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį sudarė 2014-07-18, t. y. jau žinodamas apie 2014-06-10 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir ketinamam parduoti žemės sklypui taikomus disponavimo apribojimus. Taigi, atsakovas UAB „Aganta“ 2014-07-18 preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį sudarė pažeisdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-10 nutartį bei nepaisydamas draudimo sudaryti susitarimus dėl areštuoto turto pardavimo, todėl šiuo atveju atsakovo argumentai, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių jis praras galimybę sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko patirs didelius nuostolius, atmetami kaip nepagrįsti. Turto nepardavimo riziką ir iš to atsirandančius nuostolius atsakovas privalėjo įvertinti prieš pasirašant preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo parduoti areštuotą žemės sklypą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl leidimo parduoti areštuotą turtą.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai atkreipia atsakovo dėmesį, jog pagal CPK 148 str. 2 d. teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą laiduojama, atsakovas taip pat gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai. Prašymo išduoti leidimą parduoti areštuotą turtą netenkinimas netrukdo atsakovui UAB „Aganta“ naudotis pastarosiomis procesinėmis teisėmis.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytais motyvais, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014-09-05 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vidas Stankevičius