Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2024-11-27 · Administracinė byla Nr. A-2663-662/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-10-25Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-11-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-27
Bylos Nr.
A-2663-662/2024
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00425-2024-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rasa Ragulskytė-Markovienė, Audrius Bakaveckas, Milda Vainienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2663-662/2024Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00425-2024-5Procesinio sprendimo kategorija 59.1.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2024 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Vitalijui Jankovskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) teikime prašė (duomenys neskelbtini) piliečiui M. K., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis), taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT URC, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. gruodžio 25 d., bet ne ilgiau nei Užsienietis bus išsiųstas į kilmės šalį.

2. URC nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos–Baltarusijos valstybės sieną. 2024 m. spalio 16 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai Užsienietį pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 291 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 20 parų arešto bausmę. Po paleidimo Užsienietis buvo sulaikytas 48 valandoms.

3. URC teikime teigė, jog taikant alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant laisvės judėjimo apribojimų, Užsienietis gali bandyti pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiant į tai, jog neteisėtai joje yra, jo atžvilgiu greitu metu bus priimamas sprendimas išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, taip pat ir į tai, jog jo kelionės tikslas buvo Lenkijos Respublika, ir yra teistas pagal BK 291 straipsnio 1 dalį.

II.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. spalio 25 d. sprendimu VSAT URC teikimą tenkino ir paskyrė (duomenys neskelbtini) piliečiui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT URC, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. gruodžio 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

5. Teismas nustatė, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, dėl kurio prašymo galutinis sprendimas dar nėra priimtas, o prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti.

6. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos). Teismas nustatė, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jis pats nurodė, kad Lietuvos Respublikoje legalaus pragyvenimo šaltinio ir gyvenamosios vietos neturi, turi Lenkijos Respublikoje išduotą „D“ tipo vizą, dirbo Lenkijos Respublikoje, ir jo tikslas buvo nuvykti į Lenkijos Respubliką per Lietuvos Respubliką. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, jog yra didelė tikimybė, kad, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis ir tokiu būdu vengs galimo sprendimo dėl išsiuntimo vykdymo.

7. Teismas nusprendė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, jog judėdamas laisvai Užsienietis gali savavališkai išvykti į kitas Europos Sąjungas valstybes ir pasislėpti.

III.

8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 25 d. sprendimą, t. y. VSAT URC teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant Užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2024 m. lapkričio 19 d. gautas Užsieniečio atsisakymas nuo apeliacinio skundo, grindžiamas tuo, jog jis 2024 m. lapkričio 12 d. buvo išsiųstas (perduotas) Lenkijos Respublikai, todėl išnyko apeliacinio skundo dalykas, ir prašoma administracinę bylą nutraukti. Atsisakyme nurodyta, jog Užsieniečiui yra žinomos atsisakymo nuo apeliacinio skundo teisinės pasekmės.

Atsiliepimas

10. VSAT URC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti, atsižvelgiant į Užsieniečio išreikštą valią ir teisinį reguliavimą.

11. VSAT URC atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą Užsienietį perduoti Lenkijos Respublikai. 2024 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų Bendradarbiavimo centro (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, Užsienietis buvo perduotas Lenkijos Respublikos atsakingos institucijos pareigūnams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

12. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas VSAT URC teikimą tenkino, skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT URC, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. gruodžio 25 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

14. VSAT URC 2024 m. lapkričio 19 d. Užsieniečio atstovei pateikė informaciją, kad Užsienietis 2024 m. lapkričio 12 d. buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Užsieniečio vardu atsisakymą nuo apeliacinio skundo padavė jam atstovaujanti ir apeliacinį skundą pateikusi advokatė, nurodžiusi, jog Užsieniečiui yra žinomos apeliacinio skundo atsisakymo teisinės pasekmės.

15. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalį, apeliantas turi teisę apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės.

16. Atsižvelgusi į tai, jog Užsienietis atsisakė apeliacinio skundo ir nenustatyta priežasčių, dėl kurių jo apeliacinio skundo atsisakymas negalėtų būti priimamas, teisėjų kolegija Užsieniečio apeliacinio skundo atsisakymą priima ir apeliacinį procesą nutraukia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Priimti (duomenys neskelbtini) piliečio M. K. apeliacinio skundo atsisakymą.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 25 d. sprendimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRasa Ragulskytė-MarkovienėMilda Vainienė