Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutarties D. R. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos įgaliotas pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutarimui D. R. už tai, kad jis 2008 m. rugpjūčio 28 d., 12.41 val., Kaune, Taikos pr. 145, vairuodamas automobilį „SEAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti maršrutinio transporto sustojimo aikštelėje, tuo trukdydamas maršrutiniam transportui išlaipinti ir įlaipinti keleivius, šiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 193.9 ir 193.10 punktų reikalavimus ir padarydamas pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalyje, buvo paskirta 40 Lt bauda.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas D. R. iš esmės ginčija įrodymų, pagrindžiančių jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, pakankamumą. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog D. R. 2008 m. rugpjūčio 28 d., 12.41 val., Kaune, Taikos pr. 145, vairuodamas automobilį „SEAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti maršrutinio transporto sustojimo aikštelėje, tuo trukdydamas maršrutiniam transportui išlaipinti ir įlaipinti keleivius, šiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 193.9 ir 193.10 punktų reikalavimus ir padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje. Be to, jis nurodo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo padarytas procesinių teisės normų pažeidimas.

ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš esmės analogiška įrodymų vertinimo taisyklė įtvirtinta ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą (LVAT 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-9-1711/2006).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino D. R. kaltu, padarius ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Kelių eismo taisyklių, galiojusių pažeidimo padarymo metu, 193.9. ir 193.10. punktuose, kurių pažeidimu yra kaltinamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, yra nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra – arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo stotelės ženklo) arba arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo taksi stotelės ženklo, jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto ar taksi eismui; ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Įvertinus šias teisės normas, darytina išvada, kad pagrindinė sąlyga atsakomybei už šiuose punktuose nurodytų taisyklių nesilaikymą atsirasti yra ne atstumas nuo aikštelės ar ženklo, o tai, kad sustojusi transporto priemonė kliudo kitų transporto priemonių eismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančios foto nuotraukos ir liudytojo A. U. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis stovėjo prie maršrutinio transporto sustojimo ženklo, t. y. toje vietoje, kuri skirta maršrutinio transporto priemonėms sustoti, taip kliudydamas maršrutinio transporto eismui, todėl jo padaryta veika teisėtai ir pagrįstai buvo kvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį.

ATPK 256 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos prašymo (b. l. 21) matyti, jog dvi foto nuotraukas, kuriose užfiksuota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuoto automobilio stovėjimo vieta, pateikė ir prijungti jas prie bylos prašė būtent nutarimą priėmusi institucija, todėl apelianto skunde nurodytas argumentas, jog foto nuotraukas pateikė liudytojas A. U., o teismas, prijungdamas prie bylos šias foto nuotraukas, pažeidė procesines teisės normas, atmetamas kaip nepagrįstas.

ATPK 269 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, kad padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 124¹ straipsnyje (transporto priemonės stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimas stovėjimo vietoje, kurioje gali stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, stovėjimas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui) <...>, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Įvertinus šią teisės normą ir tai, kad D. R. padarė ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, darytina išvada, kad policijos pareigūnai turėjo teisę jo transporto priemonę priverstinai nuvežti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesutikdamas su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, vadovaujantis ATPK 271 straipsniu, jam pritaikytą administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę galėjo apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu konstatavo, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (t. y. kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo - vieno iš teisinės valstybės principo elementų. Atsižvelgęs į minėtas nutarimo nuostatas, Lietuvos vyriausiais administracinis teismas formuoja naują praktiką, pagal kurią, už pažeidimų, kurių sankcijose nenumatyta transporto priemonių konfiskavimo galimybė, padarymą, priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.

Remdamasi tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir

teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.