Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovės L. V. atstovei advokatei Ingridai Krolienei, trečiajam asmeniui Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei Dalijai Svirbutienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovams A. G. ir A. G., tretieji asmenys – Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S., VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniui sutinka, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad šalių sandorio sudarymo metu vyko didelė nekilnojamojo turto registro reforma, sodo paskirties žemės sklypuose būdavo daug įvairių pastatų, kurių dalis nebuvo inventorizuota ir įregistruota, tačiau tokie pastatai buvo paprastai parduodami kartu su registre registruotu žemės sklypu. Nurodė, kad prieš notarei tvirtinant sandorį, jai buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas dėl žemės sklypo, ir jame nebuvo duomenų apie sodo pastatą, tačiau pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovai pardavė ieškovei tiek žemę, tiek viską, kas ant jos buvo, nes priešingu atveju, t.y. atsakovams neperleidus pastato, apie tai būtų atskirai pažymėta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovės L. V. atstovės, trečiojo asmens notarės D. S. paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovė L. V. 1997-03-12 pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 946, sudarytos su atsakovu A. G., pagrindu už 2000 Lt įgijo nuosavybės teisę į 0,1078 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r., Marijampolio sen., Kalvelių k., (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. G. nuosavybės teisę į sodo pastatą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r., Marijampolio sen., Kalvelių k., (duomenys neskelbtini), įgijo 1989-12-12 statinio priėmimo naudoti akto pagrindu, jo nuosavybės teisė į sodo pastatą Nekilnojamojo turto registre įregistruota 1997-02-26. Ieškovė prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į aukščiau nurodytą sodo pastatą, teigdama, jog kartu su minėtu žemės sklypu iš atsakovų įsigijo ir jame tuo metu buvusį sodo pastatą.

Kaip paaiškino ieškovės atstovė, ieškovė, pasirašydama 1997-03-12 Pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi, kad įgijo ne tik žemės sklypą, bet ir sodo pastatą, juos daugiau nei 18 metų valdo, prižiūri, naudojasi, išlaiko, prižiūri ir moka mokesčius, t. y. valdo ir naudojasi žemės sklypu ir sodo pastatu kaip savo nuosavybe, jokie kiti asmenys, įskaitant buvusius turto savininkus – atsakovus – per visą šį laiką niekada jokių pretenzijų į šį turtą nebuvo reiškę. Šias L. V. ieškinyje nurodytas ir jos atstovės teismo posėdyje išdėstytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikta SB „Pamiškė“ 2015-10-23 pažyma, iš kurios matyti, kad ieškovė skolų sodų bendrijai neturi; atsiskaitymo knygelė (vartotojo Nr. 5730559) ir čekiai, iš kurių matyti, kad L. V. moka mokesčius už sodo pastatui tiektą elektrą (laikotarpiu nuo 2003 m. vasario mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn); 2015-07-27 Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą informacinis pranešimas Nr. 10590715, kuris patvirtina, kad ieškovė taip pat moka mokesčius už komunalinių atliekų tvarkymą.

Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama vadovaujantis CK 6.193–6.195 str. įtvirtintomis bei Lietuvos A. T. praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Taikant sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus, t. y. pirmiausia taikytinas subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvusis sutarties aiškinimo metodas). Pagal CK 6.193 str. 1 d. jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 str. 5 d. nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, tuo tarpu esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje. Ieškovė L. V. nurodė, kad jos kaimynai A. ir A. G. 1997 m. pavasarį pasiūlė jai nusipirkti iš jų SB „Pamiškė“ turimą žemės sklypą su pastatytu nedideliu vasaros statiniu, kadangi ketina išvykti gyventi į užsienį ir nebeturės galimybių prižiūrėti sodo. Gyventojų registro tarnybos 2015-07-30 pažymos patvirtina šias aplinkybes, iš jų matyti, kad atsakovai A. ir A. G. iš tikrųjų 1997-07-25 deklaravo išvykimą į JAV, o iki tol savo gyvenamąsias vietas buvo deklaravę adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), t. y. tame pačiame name, kur nurodo gyvenanti ir ieškovė. Teismas neturi pagrindo netikėti ir ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Sandorį tvirtinusi notarė D. S. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad sandorio sudarymo metu nebuvo vieningos nekilnojamojo turto registro sistemos, vyko jos reforma, notarei buvo pateikta tik 1997-03-12 Pažyma dėl Žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, kuri buvo išduodama konkrečiam sandoriui sudaryti, ir kurioje tuo metu nebuvo nurodytas sodo pastatas, esantis sklype, todėl jis nebuvo atskirai aptartas pirkimo – pardavimo sutartyje. Kita vertus, ta aplinkybė, kad sodo pastatas, esantis Vilniaus r., Marijampolio sen., Kalvelių k., (duomenys neskelbtini), nebuvo įtrauktas ir aiškiai įvardintas 1997-03-12 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje, šiuo konkrečiu atveju negali sąlygoti ar apspręsti šalių tikrųjų ketinimų, teisių bei teisėtų lūkesčių, nes kaip minėta, ieškovė nuo pat žemės sklypo įgijimo pradžios valdė, naudojosi, išlaikė, rūpinosi sodo pastatu, nuo 1997-03-12 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovai niekada nereikalavo susilaikyti nuo jų turto valdymo, naudojimo ar disponavimo. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė pateikė Kolektyvinio sodo techninės apskaitos knygą, patvirtina, kad tikrieji šalių ketinimai, sudarant 1997-03-12 pirkimo-pardavimo sutartį, buvo žemės sklypo bei sodo pastato, esančių Vilniaus r., Marijampolio sen., Kalvelių k., Gabijos g. 9, pardavimas ir pirkimas, t.y. viso žemės sklypo ir viso turto, kuris jame yra, o ne tik žemės sklypo pardavimas - pirkimas. Teismo posėdžio metu sandorį tvirtinusi notarė D. S. patvirtino šias aplinkybes ir pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu šalių valia būtų buvusi parduoti tik žemės sklypą, apie tai būtų atskirai pažymėta sutartyje, t.y. sutartyje būtų aiškiai nurodyta, jog sodo pastatas pirkėjai neperleidžiamas.

Nors ieškovė L. V. savo nuosavybės teisę į sodo pastatą taip pat siekė įgyti kaip į žemės sklypo priklausinį ir rėmėsi LR CK 4.14 str. bei 6.395 str. 1 d. normomis, tačiau jos šiuo atveju netaikytinos, kadangi teismas pripažįsta ieškovę įgijus nuosavybės teisę į pastatą būtent pirkimo – pardavimo sutarties, t.y. sandorio pagrindu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas turi pakankamą pagrindą išvadai, jog L. V. kartu su žemės sklypu, esančiu, esančiu Vilniaus r., Marijampolio sen., Kalvelių k., (duomenys neskelbtini), realiai buvo parduotas ir sodo pastatas, kuris nebuvo nurodytas ir identifikuotas 1997-03-12 pirkimo-pardavimo sutartyje. L. V. sodo pastatu, esančiu Vilniaus r., Marijampolio sen., Kalvelių k., (duomenys neskelbtini), rūpinosi, tvarkė, prižiūrėjo, eksploatavo, naudojo ir sąžiningai bei nepertraukiamai valdė nuo 1997-03-12 iki pat dabar kaip faktinė turto savininkė, todėl esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), ieškinys tenkintinas, ir L. V. pripažintina nuosavybės teisė į sodo pastatą, esantį Vilniaus r., Marijampolio sen., Kalvelių k., Gabijos g. 9 (1964 m. CK 153 str., CK 4.14 str., 6.193 str., 6.395 str. 1 d.).

Ieškovė taip pat prašė panaikinti sodo pastato, unikalus Nr. 4198-4034-0017, teisinę registraciją A. G. vardu. Nagrinėjamojoje byloje buvo išspręstas ieškovės nuosavybės teisių į sodo pastatą pripažinimo klausimas, t. y. klausimas dėl fakto / teisių pripažinimo, todėl atskiro reikalavimo pripažinti negaliojančia teisinę registraciją reikšti nereikia. Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama kai suinteresuotas asmuo viešojo registro tvarkytojui pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad ta teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas (NTRĮ 16 str..). Teismo sprendimas priskiriamas prie tokių duomenų (NTRĮ 16 str., 22 str. 2 p.). Teismo sprendimu pripažinus ieškovės nuosavybės teisę į sodo pastatą, Nekilnojamojo turto registro duomenys ir taip bus pakeisti pagal teismo sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ieškovės reikalavimas dėl sodo pastato teisinės registracijos panaikinimo atmetamas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškė prašymo priteisti iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos. Atsižvelgiant į tai, kad nors formaliai ieškinys yra tenkinamas, tačiau jokio ginčo tarp šalių šiuo atveju nebuvo kilę, byloje išspręstas ieškovės nuosavybės teisių į sodo pastatą pripažinimo klausimas, t. y. klausimas dėl fakto / teisių pripažinimo, bet kuriuo atveju tokių teisių nustatymas nebūtų įmanomas be teismo proceso, byloje nenustatyta, kad teismo procesas būtų sąlygotas kokių nors neteisėtų, nesąžiningų ieškovės ar atsakovų veiksmų ar neveikimo, todėl vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, iš ieškovės ir atsakovų bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą nepriteistinos (CPK 96 str., CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 263, 265, 270, teismas

nusprendė:

I. L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilnius, (duomenys neskelbtini)), ieškinį atsakovams A. G. ir A. G., tretieji asmenys – notarė D. S., VĮ Registrų centras dėl nuosavybės teisių pripažinimo, tenkinti iš dalies.

Pripažinti L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilnius, Gabijos g. 41-1) nuosavybės teisę į pastatą - sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r. sav., Marijampolio sen., Kalvelių k., (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.