Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. E. Ž., jo atstovui advokatui A. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pensininkas, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. vasario 14 d. apie 23.50 val., Kaune, A. Smetonos al. ties namu Nr. 47B, G. E. Ž., vairuodamas transporto priemonę BMW 316, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę VW Touran, v. n. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajai, nei policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 127; 219.1; 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. E. Ž. kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino ir paaiškino, kad 2015 m. vasario 14 d., apie 24 val. grįžo į namus prie A. Smetonos al. namo Nr. 47B. Kadangi kiemas neapšviestas, sustojo viduryje kiemo, žvalgydamasis laisvos vietos automobiliui pastatyti. Kadangi vietų nebuvo, automobilį pastatė toliau pavažiavęs per kelias vietas. Jokio atsitrenkimo nejuto ir atsitrenkimo garso negirdėjo. Grįždamas į savo laiptinę, pamatė žmogų, kuris kažko ieškojo su prožektoriumi, todėl paklausė ko jis ieško. Vyras atsakė, kad pasimetė šuo. Po to G. E. Ž. nuėjo į savo butą. Ryte pas jį atėjo kaimynė su policija ir jį apkaltino jos automobilio apgadinimu. G. E. Ž. nuomone, ant jo automobilio nėra tokių apgadinimų, kurie galėtų būti padaryti jo automobiliui užkliudžius kaimynės automobilį.

Teikdamas pirminius paaiškinimus byloje G. E. Ž. paaiškino, kad 2015 m. vasario 14 d., 23.50 val. grįžo į namus prie A. Smetonos al. namo Nr. 47B. Sustojo viduryje kiemo, žvalgydamasis laisvos vietos automobiliui pastatyti. Kadangi vietų nebuvo, automobilį pastatė toliau už namo. Jokio smūgio ar įbrėžimų nejautė ir negirdėjo. Mano, kad jei ir buvo padarytas pažeidimas, jis yra smulkus, todėl prašo netaikyti griežtos administracinės atsakomybės. Taip pat nurodo, kad per 44 metų vairavimo stažą pažeidimų neturėjo (b. l. 1).

Liudytoja L. R. parodė, kad savo automobilį VW Touran paliko 2015m. vasario 14d. vakare paliko kieme, o atėjusi ryte pamatė, kad automobilis yra apgadintas. Viena kaimynė matė L. R. automobilio apgadinimo momentą. Buvo nubrėžtas priekinis kairės pusės bamperis. Priekinis žibintas buvo apgadintas seniau.

Liudytoja S. V. parodė, kad 2015 m. vasario 14d. ilgiau vakarojo. Apie 24 val. priėjusi prie lango, pamatė po kiemą vaikštantį žmogų, kuris švietė su prožektoriumi. Tuo metu kai tas žmogus atėjo iki S. V. laiptinės, S. V. pamatė atvažiuojantį raudonos spalvos automobilį, kuris stabtelėjo, nes buvo pristatyta daug automobilių, tada pavažiavo atbulas. Pasigirdo pakankamai garsus atsitrenkimo garsas. Matė, kad automobilis į kaimynės automobilį atsitrenkė galine kaire puse. Po to tas automobilis vėl pavažiavo į priekį ir nuvažiavo už namo. Netrukus kažkoks žmogus įėjo į trečią laiptinę, tačiau kaip atrodė tas žmogus, ji neįžiūrėjo. Kadangi buvo vėlus metas, pas kaimynę, kurios automobilis buvo apgadintas, nėjo. Ryte vėl pažiūrėjusi pro langą S. V. pamatė, kai vyriškis ėjo prie šiukšliadėžės ir atidžiai žiūrėjo į kaimynės apgadintą automobilį. Po to grįžo atgal. Tada S. V. nuėjo pas kaimynę ir jai pranešė apie įvykį.

Liudytojas R. G. parodė, kad jis yra G. E. Ž. kaimynas. 2015 m. vasario 14d. apie 24 val. išleido šunį į lauką pasilakstyti, tačiau kadangi šuo yra kurčias, todėl jis reaguoja tik į šviesą, dėl ko tą naktį R. G. švietė su prožektoriumi. Matė, jog atvažiuoja raudonos spalvos automobilis. Jis stabtelėjo, tačiau kadangi nebuvo laisvų vietų, todėl nuvažiavo link namo galo. G. E. Ž. pirmyn –atgal nemanevravo ir R. G. jokio atsitrenkimo garso negirdėjo. Netrukus prie R. G. atėjo kaimynas G. E. Ž., kurio paklausė ar jis nematė R. G. šuns, ir G. E. Ž. nuėjo namo.

Liudytojas J. G. parodė, kad atvykus į eismo įvykio vietą, rado apgadinta automobilį VW Touran bei jo savininkė nurodė raudonos spalvos BMW automobilį, kuris galimai apgadino jos automobilį. Vietoje buvo liudininkė, kuri patvirtino, jog mačiusi, kaip BMW automobilis apgadino automobilį VW Touran. Prie automobilio BMW ant žemės buvo rastas gabaliukas dažų nuo automobilio VW Touran. Automobilio VW Touran apgadinimai buvo nemaži, o ant automobilio BMW apgadinimai buvo nedideli, todėl kilo abejonės ar tas automobili galėjo kliudyti automobilį VW Touran.

Liudytojas V. Č. parodė analogiškai kaip liudytojas J. G..

Liudytojas S. K. parodė, kad apžiūrint automobilių VW Touran ir BMW apgadinimų pobūdį, buvo akivaizdu, kad tarp automobilių buvo kontaktas, nes ant automobilio VW Touran buvo likę tos pačios spalvos kaip automobilis BMW dažų liekanų, taip pat ir apgadinimų aukštis buvo panašus, o tuo pačiu berašant administracinių teisės pažeidimų protokolą buvo atsižvelgta į liudininkų paaiškinimą, kurie papasakojo įvykio aplinkybes, kad matė, kaip automobilis BMW atsitrenkė į automobilį VW Touran. Patruliai įvykio vietoje rado prie kaltininko automobilio nukritusių automobilio VW Touran dažų atplaišų. Automobilių užfiksuoti apgadinimai buvo 42-58 cm. aukštyje. Kadangi automobilių BMW buferiai yra kietesni ir tvirtesni nei VW Touran markės automobilių, todėl ant automobilio BMW apgadinimai buvo mažesni. Ant abiejų automobilių nustatyti apgadinimai buvo švieži bei braukiamojo pobūdžio. Be to ant automobilio BMW galinės dalies įbrėžimai, nors kiti ant automobilio buvę įbrėžimai nebuvo užtepti, buvo užtepti raudonos spalvos markeriu, kurį vėliau pats automobilio BMW savininkas parodė pareigūnams, todėl buvo sprendžiama, kad taip jis norėjo užmaskuoti įvykio metu atsiradusius apgadinimus. S. K. nuomone, eismo įvykio kilimo mechanizmas buvo toks, jog automobilis BMW važiavo atbuline eiga šiek tiek įstrižai, kurio metu galėjo bandyti įsiparkuoti, ir atsitrenkė į automobilio VW Touran priekinę kairę pusę. Kontaktas turėjo būti pakankamai smarkus, nes automobilio VW Touran priekinis buferis buvo vienoje vietoje įlenktas, t.y. toje vietoje, kur buvo atšokę ir nukritę dažai, ir kurie buvo rasti prie automobilio BMW.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, kad ant automobilio VW Touran rasti apgadinimai: apgadintas priekinis buferis kairėje pusėje, apgadintas priekinis kairės pusės žibintas (b. l. 2), tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2015 m. vasario 15 d. apie 10.00 val. Kaune, A. Smetonos al. 47A automobilių stovėjimo aikštelėje L. R. pastebėjo, kad jos automobilis VW Touran, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadintas. Po kiek laiko nukentėjusiajai kaimynė iš ketvirto aukšto S. V. papasakojo, kad matė, kaip apie 00.00 val. raudonos spalvos automobilis manevravo, atsitrenkė į automobilį VW Tourant ir nuvažiavo už namo. Po kelių minučių pastebėjo, kad į trečią laiptinę įėjo žmogus. Pagalvojo, kad tai galėjo būti kaimynas G. Ž.. Taip pat ryte pastebėjo tą patį kaimyną apžiūrinėjantį automobilį VW Touran. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija. Policijos pareigūnai rado už namo stovintį raudonos spalvos BMW automobilį, su apgadintu užpakalinio bamperio kairiuoju kampu. Taip pat patruliai užfiksavo prie abiejų automobilių nukritusių automobilio VW Touran atsilupusių dažų nuo priekinio bamperio. Apžiūrėjus transporto priemones nustatyta, kad abi transporto priemonės apgadintos neseniai, kontakto vietos neapdulkėjusios ir nepadengtos purvu. Apgadinimo pobūdis ir aukštis atitiko. Ant automobilio VW Touran buvo likę dažų nuo automobilio BMW. Taip pat, apžiūrint automobilio BMW apgadinimus, buvo nustatyta, kad kontakto vietą buvo bandyta padengti raudonos spalvos žymekliu, kurį pats vairuotojas G. Ž. parodė (b. l. 3), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 4), L. R. paaiškinimas (b. l. 5), S. V. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad pro virtuvės langą pamatė atvažiuojančią mašiną. Vairuotojos pravažiavo, ieškodamas vietos pastatyti automobilį. Vietos nebuvo. Vairuotojas pavažiavo atbulas ir atsitrenkė į kitą mašiną. Garsas buvo labai gerai girdimas. Stabtelėjo ir nuvažiavo už namo. Pastebėjo, kad mašina raudonos spalvos. Po kelių minučių S. V. pastebėjo, kad vairuotojas nuėjo į trečią laiptinę. Ryte pastebėjo pro šalį einantį tą patį kaimyną, kuris įdėmiai apžiūrinėjo automobilį, į kurį buvo atsitrenkta. Praėjęs grįžo atgal nuėjo (b. l. 6), G. E. Ž. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad užpakalinis bamperis buvo apgadintas gal prieš kurį laiką, nelabai seniai, tiksliai neprisimena. Be to, tas apgadinimas neatitinka kitos mašinos įbrėžimų (B. l. 7), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 8), foto nuotraukos (b. l. 10-15), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 16).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Byloje nustatyta, kad 2015 m. vasario 14 d. apie 23.50 val., Kaune, A. Smetonos al. ties namu Nr. 47B, buvo apgadintas automobilis VW Touran, v. n. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo apgadintas kairės pusės priekinis buferis. G. E. Ž. savo kaltės dėl eismo įvykio nepripažino. Jo nekaltumą patvirtino liudytojas R. G., kuris patvirtino, jog matė kaip naktį parvažiavo kaimyno G. E. Ž. automobilis, kuris stabtelėjo, bet neradęs laisvos vietos, nuvažiavo toliau. R. G. patvirtino, kad G. E. Ž. vairuojamas automobilis jokio automobilio nekliudė ir liudytojas jokio atsitrenkimo garso negirdėjo. Vertinant minėto liudytojo parodymus matyti, kad minėtas liudytojas atliekant eismo įvykio medžiagos rinkimo veiksmus nebuvo nurodytas, todėl nebuvo apklaustas. Jis yra G. E. Ž. kaimynas. Jis davė parodymus teisme G. E. Ž. prašymu bei G. E. Ž. atstovaujant kvalifikuotam teisininkui, kas tikėtinai turėjo įtakos liudytojo parodymų davimui. Be to liudytojo R. G. parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, todėl liudytojo parodymai nepripažįstami patikimais įrodymais. Iš byloje esančių foto lentelių matyti, kad ant abiejų automobilių apgadinimai užfiksuoti nuo 44 cm iki 57 cm. aukščio, ant abiejų automobilių apgadinimų pobūdis yra braukiamasis, todėl juos sugretinus nekyla abejonių, kad jie buvo padaryti kaltinime nurodytu laiku ir būdu (b. l. 10-15). Iš S. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad apžiūrint abu automobilius, ant jų rasti apgadinimai buvo švieži, kontakto vietos neapdulkėjusios ir nepadengtos purvu. Apgadinimo aukštis ir pobūdis atitiko. Ant automobilio VW Touran buvo likę kliudžiusio jį automobilio dažų. Apžiūrint automobilį BMW, buvo matyti, jog kontakto vieta buvo bandyta padengti raudonos spalvos žymekliu, kurį pats G. E. Ž. parodė. Be to automobilių atsitrenkimo garsą girdėjo namo ketvirtame aukšte gyvenanti S. V. bei penktame aukšte gyvenanti moteris, kuri paaiškinimą rašyti atsisakė. Iš S. K. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad jis patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei papildomai parodė, kad ant automobilių užfiksuoti apgadinimai buvo 42-58 cm. aukštyje. Kadangi automobilių BMW buferiai yra kietesni ir tvirtesni nei VW Touran markės automobilių, todėl ant automobilio BMW apgadinimai buvo mažesni. Ant abiejų automobilių nustatyti apgadinimai buvo švieži bei braukiamojo pobūdžio. Nors liudytojai V. Č. ir J. G. nurodė, kad, jų nuomone, ant abiejų automobilių esantys apgadinimai vieni kitiems nelabai atitiko ir abejotina, jog automobilį VW Touran galėjo apgadinti automobilis BMW, tačiau matyti, kad V. Č. ir J. G. yra Kauno AVPK patrulių rinktinės patruliai, kai tuo tarpu S. K. yra Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas, todėl konstatuojama, kad jo parodymai dėl automobilių apgadinimų pobūdžio, aukščių bei atitikimų vieni kitiems, yra labiau patikimi ir turi svaresnę įrodomąją vertę. Iš liudytojos S. V. parodymų matyti, kad ji matė, kaip raudonos spalvos automobilis atvažiavo, sustojo, ieškodamas vietos pastatyti automobilį. Vairuotojas pavažiavo atbulas ir tuo metu pasigirdo pakankamai garsus atsitrenkimo garsas. Matė, kad automobilis į kaimynės automobilį atsitrenkė galine kaire puse. Po to tas automobilis vėl pavažiavo į priekį ir nuvažiavo už namo. Netrukus vyriškis įėjo į trečią laiptinę. Ryte pažiūrėjusi pro langą S. V. pamatė, kad vyriškis ėjo prie šiukšliadėžės ir atidžiai žiūrėjo į kaimynės apgadintą automobilį. Po to grįžo atgal. Mano, kad tai buvo kaimynas G. E. Ž.. Iš byloje esančio S. V. paaiškinimo matyti, kad jame ji nurodė analogiškas įvykio aplinkybes. Iš liudytojų S. K. ir S. V. parodymų matyti, kad jie nurodė vienodą eismo įvykio kilimo mechanizmą, t.y. S. V. patvirtino, jog ji matė kaip raudonos spalvos automobilis, pavažiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kito automobilio priekinę kairę pusę, S. K., spręsdamas pagal ant abiejų automobilių rastus apgadinimus, nurodė analogišką eismo įvykio kilimo mechanizmą. Automobilio VW Touran savininkė L. R. patvirtino, kad jos automobilio kairės pusės priekinis žibintas buvo apgadintas anksčiau, tačiau kiti nubrėžimai atsirado tik po 2015 m. vasario 14 d. nakties. Vertinant visus surinktus įrodymus, t.y. G. E. Ž. paaiškinimus, liudytojos S. V. ir liudytojo R. G. parodymus matyti, kad visi nurodė tą patį automobilio BMW važiavimo per kiemą laiką – 24 val. Byloje nebuvo nustatyta, jog koks nors konkretus asmuo turėtų priešiškumą G. E. Ž. atžvilgiu, ko pasekoje 2015 m. vasario 14d. ar vasario 15d. iki ryto būtų atnešęs ir prie jo automobilio palikęs dažų atplaišą nuo automobilio VW Touran. Taip pat nėra surinkta absoliučiai jokių kitų objektyvių įrodymų, jog koks nors kitas raudonos spalvos automobilis tą naktį galėjo apgadinti L. R. priklausantį automobilį.

Įvertinus visus surinktus įrodymus, daroma, jog yra pilnai įrodyta, jog 2015 m. vasario 14 d. apie 23.50 val., Kaune, A. Smetonos al. ties namu Nr. 47B, G. E. Ž., vairuodamas transporto priemonę BMW 316, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę VW Touran, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. G. E. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. E. Ž. paaiškino, kad jokio smūgio ar įbrėžimų nejautė ir negirdėjo, todėl mano, kad jokio eismo įvykio nesukėlė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ant automobilio VW Touran rasti apgadinimai buvo gerai matomi. Liudytoja S. V. paaiškino, kad automobilio atsitrenkimo į kitą automobilį garsas buvo gerai girdimas, ji automobilių susidūrimo garsą girdėjo būdama ketvirtame aukšte. Be to liudytoja patvirtino, kad ji sekančią dieną iš ryto matė, kai G. E. Ž. ėjo pro šalį L. R. automobilio ir į jį atidžiai žiūrėjo. Liudytojas S. K. patvirtino, jog automobilių kontaktas turėjo būti pakankamai stiprus, nes automobilio VW Touran priekinis buferis buvo vienoje vietoje įlenktas, t.y. toje vietoje, kur buvo atšokę ir nukritę dažai, ir kurie buvo rasti prie automobilio BMW. Esant nustatytiems transporto priemonių apgadinimams bei įvertinus liudytojų S. K. ir S. V. parodymus, taip pat atkreipiant dėmesį, kad eismo įvykis įvyko nakties metu, kada įprastai būna tylu, bei tai, kad G. E. Ž. po įvykio su raudonos spalvos markeriu užtepė ant automobilio galinės dalies esančius nubrėžimus, daroma išvada, kad yra pagrindas konstatuoti, jog G. E. Ž. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, ir tikslingai pasišalino iš įvykio vietos. Tokiais veiksmais G. E. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. E. Ž. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

G. E. Ž. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 10 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.).

Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda– bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

G. E. Ž. iš įvykio vietos pasitraukė, todėl jis turi atsakyti už savo veiksmus. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad G. E. Ž. praeityje nėra baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už KET pažeidimus. Jo vairavimo stažas virš 40 metų. Tai rodo, kad jis yra drausmingas vairuotojas. Jo atžvilgiu nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta. Tačiau skiriant G. E. Ž. nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad jis savo kaltės nei dėl eismo įvykio padarymo, nei dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepripažino, nesigailėjo dėl savo veiksmų, nesistengė atlyginti padarytos žalos, be to iki ant jo automobilio apgadinimų nustatymo bandė paslėpti įvykio metu padarytus apgadinimus, užtušuodamas juos su tos pačios spalvos korektoriumi, taip siekė apsunkinti įvykio aplinkybių išsiaiškinimą.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, G. E. Ž. elgesį po eismo įvykio padarymo, daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas G. E. Ž., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30 ² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

G. E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir skirti 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3(trejiems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3(trejiems) metams.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.