Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-170-673/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-18
Bylos Nr.
1-170-673/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Civilinis ieškovas
V. G.
Kaltinamasis
S. T.
Advokatai
Raimundas Gargasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-170-673/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56293-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.1.; 2.1.10.1.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.
(S)Kauno apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 18 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. G., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis žvėrelių augintoju UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą: 2017-09-27 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 3 d. (nusikaltimas padarytas laike nuo 2016-12-01 iki 2017-02-01) - laisvės atėmimu 4 mėn., paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams, skiriant įpareigojimą, šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu teistumo neturėjęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto sugadinimu ir pagrobimu įsibraunant į patalpą), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gruodžio 1 d. apie 20.00 val., S. T., tyčia spirdamas koja bei kirviu lauždamas durų staktą, išlaužė bendros 500 eurų vertės dvi sandėlio duris, įsibrovė į V. G. ūkio gamybines patalpas, esančias, (duomenys neskelbtini), kur iš remontuojamo sandėlio pagrobė 200 eurų bendros vertės akumuliatorinį suktuvą „Makita“ su pakrovikliu ir trejomis baterijomis, 500 eurų bendros vertės smūginį gręžtuvą „Makita“ su dėže, 120 eurų bendros vertės dvi prailginimo rites, 400 eurų bendros vertės smūginį gręžtuvą „Tritoni“ su perforatoriaus dėže, 300 eurų vertės elektros įrankių komplektą, 300 eurų vertės diskinį pjūklą „Makita“, priklausančius V. G., o iš spintelės stalčiaus pagrobė 300 eurų, priklausančius I. P., iš viso įsibrovęs į patalpą pagrobė 2120 eurų vertės svetimą turtą ir tyčia sugadino 500 Eur vertės svetimą, V. G. priklausantį, turtą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis S. T. 2017-12-19 teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad padarė nusikalstamą veiką, nurodytą kaltinime, tai yra kad jis, 2016 m. gruodžio 1 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), išlaužė dvi buvusio darbdavio V. G. sandėlio duris ir iš patalpų pagrobė akumuliatorinį suktuvą „Makita“ su pakrovikliu ir trejomis baterijomis, smūginį gręžtuvą „Makita“ su dėže, dvi prailginimo rites, smūginį gręžtuvą „Tritoni“ su perforatoriaus dėže, elektros įrankių komplektą, diskinį pjūklą „Makita“, o iš spintelės stalčiaus pagrobė 300 eurų. Kam priklausė turtas nežino, galvojo, kad V. G.. Pagrobto turto kiekio ir vertės nebeginčijo, sugadinto turto vertės neginčijo. Sutarė dėl žalos atlyginimo dydžio ir tvarkos. Gailėjosi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis V. G. parodė, kad 2016-12-02 apie 08 val., darbuotoja I. P. pranešė, kad išlaužtos patalpų durys, pavogti jos asmeniniai pinigai. Atvykęs į gamybines patalpas jis pamatė, kad sulaužytos dvejos durys ir spynos. Vienų durų vertė 300 Eur, kitų 200 Eur. Iš remontuojamo sandėlio pavogti: akumuliatorinis suktuvas ,,Makita“, smūginis gręžtuvas ,,Makita“, dvi prailginimo ritės, perforatoriaus dėžė su smūginiu gręžtuvu, elektros įrankių komplektas, diskinis pjūklas, viso už 1820 Eur, sugadintas 500 Eur vertės turtas (I tomas, b. l. 90).

Teisiamojo posėdžio metu V. G. nurodė, kad jis yra nukentėjusysis todėl, kad sumokėjo pas jį sandėlyje dirbusiems darbininkas už jų pavogtus profesonalius įrankius. Civilinį ieškinį, sutarus su kaltinamuoju, mažina.

Nukentėjusioji I. P.parodė, kad ji dirba V. G. ūkyje daržovių perdirbimo cecho gamybos vadove. 2016-12-02 apie 8 val. atėjusi į darbą pastebėjo, kad neveikia filmavimo kamerų procesorius, koridoriuje ant grindų rado nuolaužas. Poilsio kambaryje, komodos stalčiuje, pasigedo jai priklausančių 300 eurų. Apie įvykį tuoj pat pranešė V. G. I tomas, b. l. 115).

Liudytojas L. G. parodė, kad 2016-12-01 nuo 8 val. iki 19 val. jis dirbo V. G. ūkyje. Tarp 14 val. ir 17 val., tikslaus laiko nepamena, jam skambino S. T., kuris klausė kaip jam sekasi, ar daug darbo, ar yra naktinė darbuotojų pamaina. Anksčiau S. T.taip pat yra dirbęs V. G. ūkyje. Kai sužinojo apie vagystę, jam kilo įtarimas, kad tai padarė S. T., nes jis, anksčiau dirbęs ūkyje, žinojo apie patalpas (1 tomas, b. l. 127).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtos V. G. ūkio gamybinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rasta sugadinta durų stakta, kitų durų sugadinta spyna. Apžiūros metu paimtas durų spynos atraktas su raktu, vidinių durų staktos metalinė dalis su laužimo žymėmis, kitų vidinių durų staktos metalinė dalis su laužimo žymėmis, kvapo pavyzdys. Paimti daiktai perduoti saugoti Kėdainių rajono policijos komisariatui (1 tomas, b. l. 32-61, 62, 67).

Savanoriškų daiktų pateikimo metu S. T.pateikė akumuliatorinį suktuką ,,Makita“ su įkrovikliu ir 3 baterijomis, vieną prailginimo ritę, elektros įrankių komplektą, diskinį pjūklą ,,Makita“. Pateikti daiktai apžiūrėti, nufotografuoti ir pagal pakvitavimą grąžinti V. G. (2 tomas, b. l. 46-48, 49-56, 57).

Parodymų patikrinimo vietoje metu S. T.parodė, kad į V. G. sandėlį įsibrovė pro nerakintas duris. Parodė patalpas, iš kurių pavogė darbo įrankius. Taip pat S. T. parodė medines duris, kurios buvo užrakintos įleidžiama spyna ir kurias jis koja išspyrė. S. T. nurodė, kad į raugyklą pateko išlaužęs duris kirviu bei parodė stalčių poilsio patalpose, iš kurio pavogė 300 eurų (2 tomas, b. l. 34-45).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, paties kaltinamojo prisipažinimu, nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 1 d. apie 20.00 val., S. T., tyčia spirdamas koja bei kirviu lauždamas durų staktą, išlaužė bendros 500 eurų vertės dvi sandėlio duris, įsibrovė į V. G. ūkio gamybines patalpas, esančias, (duomenys neskelbtini), kur iš remontuojamo sandėlio pagrobė 200 eurų bendros vertės akumuliatorinį suktuvą „Makita“ su pakrovikliu ir trejomis baterijomis, 500 eurų bendros vertės smūginį gręžtuvą „Makita“ su dėže, 120 eurų bendros vertės dvi prailginimo rites, 400 eurų bendros vertės smūginį gręžtuvą „Tritoni“ su perforatoriaus dėže, 300 eurų vertės elektros įrankių komplektą, 300 eurų vertės diskinį pjūklą „Makita“, priklausančius V. G., o iš spintelės stalčiaus pagrobė 300 eurų, priklausančius I. P., iš viso įsibrovęs į patalpą pagrobė 2120 eurų vertės svetimą turtą ir tyčia sugadino 500 Eur vertės svetimą, V. G. priklausantį, turtą.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, kuri padaroma veikiant tiesiogine tyčia. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę. Vienas iš požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra vagystė įsibraunant į saugomą teritoriją ir patalpą. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į saugomą teritoriją, patalpą. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ir patenkant be kliūčių. Patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. Pagal BK 187 str. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos.

Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino, patvirtino sugadinęs svetimą turtą ir įvykdęs vagystę iš patalpos. Nors pradžioje kaltu prisipažino iš dalies, paskutinio teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad pagrobto/sugadinto turto kiekio ir vertės nebeginčija. Kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai atitinka įvykio aplinkybes, juos patvirtina ištirti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, aprašyti ištirti rašytiniai įrodymai.

Įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis iš anksto ruošėsi padaryti nusikaltimą, skambino buvusiam bendradarbiui, teiravosi apie asmenų buvimą nusikalstamos veikos padarymo vietoje. Kaip buvęs darbuotojas kaltinamasis žinojo apie patalpų išdėstymą, kameras, kurias, kaip pats pripažino, atjungė, į patalpas įsibrovė, išlaužė duris ir įsibrovęs pagrobė svetimą turtą, kurio kiekio ir vertės, nurodytų kaltinime, kaltinamasis neginčijo, nors nei turto kiekis, nei vertė įtakos jo veikos kvalifikacijai, kai turtas pagrobiamas įsibrovus į patalpą, ir neturi.

Braudamasis į patalpas kaltinamasis sugadino 500 Eur vertės duris. Sugadinto turto vertės kaltinamasis taip pat neginčijo. Kadangi sugadinto turto vertė viršija 5 MGL, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra jis pagal savo amžių ir patirtį suprato, kad daro nusikalstamą veiką, norėjo taip veikti, suvokė, kad dėl jo daromos nusikalstamos veikos bus padaryta žala ir to siekė. Nusikaltimai baigti, nes svetimas turtas buvo sugadintas, o pagrobtu svetimu turtu kaltinamasis turėjo galimybę naudotis ir disponuoti pagal savo valią.

Kadangi grobiant svetimą turtą kaltinamasis svetimą turtą ir sugadino, jo veika kvalifikuotina kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje bei BK 187 straipsnio 1 dalyje, sutaptis.

Kadangi be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtino byloje išnagrinėtų ir ištirtų aukščiau išvardintų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad S. T. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto sugadinimas ir pagrobimas įsibraunant į patalpą).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir pareiškė, kad gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo motyvai. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikalstama veika tyčinė, baigta, nesunki ir apysunkė; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų; į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į kaltininko asmenybę (2 tomas, b. l. 98-126): teistas pagal BK 140 str. 3 d., tačiau šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu teistumo neturėjęs, anksčiau už analogišką nusikalstamą veiką neteistas, baustas administracine nuobauda, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, sveikas.

Kaltinamajam skirtinos mažesnės nei vidurkis (artimos minimaliai) terminuotos laisvės atėmimo bausmės, bausmes tarpusavyje subendrinant apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.), subendrintą bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinant su 2017-09-27 Radviliškio teismo nuosprendžiu paskirta bausme (BK 63 str. 9 d.), ir paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, nes teismas mano, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str. 2 d., 3 d.), kurie per teismo paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įtakotų jo elgesį.

Kardomoji priemonės. Kaltinamasis sulaikytas nebuvo. Byloje jam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (2 tomas b. l. 87, 92), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Civiliniai ieškiniai.

Nukentėjusioji I. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo už pagrobtą turtą ir 180 Eur už advokato paslaugas (1 tomas, b. l. 121, 2 tomas b. l. 156).

Nukentėjusysis V. G. byloje buvo pareiškęs galutinį civilinį ieškinį dėl 1110 Eur turtinės žalos atlyginimo už pagrobtą turtą, dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo už sugadintą turtą ir dėl 200 Eur už advokato paslaugas (2 tomas, b. l. 103-104, 155).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios I. P. atstovas advokatas Raimundas Gargasas ieškinį palaikė, prašė jį patenkinti.

Kaltinamasis teismui nurodė, kad su nukentėjusiosios I. P. civiliniu ieškiniu sutinka visiškai.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. G. pareiškė, kad savo ieškinį mažina, nes susitarė su kaltinamuoju dėl 700 Eur turtinės žalos atlyginimo už pagrobtą turtą, dėl 300 Eur už sugadintą turtą bei dėl 200 Eur už advokato paslaugas.

Kaltinamasis teismui nurodė, kad su nukentėjusiojo V. G. sumažintu civiliniu ieškiniu sutinka.

Nukentėjusysis ir kaltinamasis teismui pateikė rašytinį susitarimą dėl žalos atlyginimo, kurį prašė patvirtinti (2 tomas, b. l. 174).

Turtinė žala (BPK 109 str., CK 6.249 str.) - tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikalstamos veikos, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą taikomas visiško jos atlyginimo principas.

Atsižvelgiant į nustatyta kaltinamojo kaltę, nustačius, kad civiliniai ieškovai dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pareikštiems civiliniams ieškiniams dėl turtinės žalos atlyginimo už pagrobtą/sugadintą turtą esant realiems, nekeliantiems abejonių, žalos dydžiui atitinkant protingumo ir sąžiningumo kriterijus, kaltinamajam sutikus su civiliniais ieškiniais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios I. P. ieškinys tenkintinas visiškai, civilinei ieškovei iš kaltinamojo priteisiant 300,00 Eur turtinės žalos atlyginimą už pagrobtą turtą; bei tvirtintinas nukentėjusiojo V. G. susitarimas su kaltinamuoju dėl viso 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo už pagrobtą/apgadintą turtą (BPK 115 str.).

Daiktiniai įrodymai. Durų spynos atraktas su raktu, dvi vidinių durų staktos metalinės dalys, 2 vnt. stiklainių su kvapo pavydžiais, saugomi Kėdainių rajono PK (I tomas b. l. 62-63, 67), proceso dalyviams nepareiškus noro jiems priklausiusius daiktus susigrąžinti, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir sunaikintini (BK 72 str.).

Proceso išlaidos. Teismo pašto išlaidos – 3,99 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nedaug viršijančios minimalią 3,00 Eur sumą, atsižvelgiant - į kaltinamojo turtinę padėtį, turtinės žalos nukentėjusiesiems dydį, iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidos (išlaidos advokato paslaugoms apmokėti), prašant nukentėjusiesiems ir jų atstovui, pripažintinos proceso išlaidomis, todėl turi būti priteistos iš kaltinamojo. Atstovavimo išlaidos grindžiamos pinigų priėmimo kvitais (1 tomas, b. l. 105, 122, 2 tomas, b. l. 157). Kaltinamasis sutiko atlyginti nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų atstovas advokatas nukentėjusiuosius atstovavo nuo ikiteisminio tyrimo, ruošė ir teismui pateikė civilinius ieškinius, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, darytina išvada, kad prašomos priteisti sumos nėra per didelės, yra realios ir pagrįstos, todėl nukentėjusiesiems už advokato pagalbą iš kaltinamojo turi būti priteista: 200,00 Eur nukentėjusiajam V. G. ir 180,00 Eur nukentėjusiajai I. P. (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

S. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto sugadinimas ir pagrobimas įsibraunant į patalpą), ir nuteisti:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis BK 64 ¹ str., subendrintą bausmę 1/3 sumažinti ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

remiantis BK 63 str. 9 d., bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2017 m. rugsėjo 27 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikui, ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti S. T.: 1) tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo S. T.: 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) turtinę žalą ir 180,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų 00 ct) nukentėjusiosios turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Patvirtinti 2017 metų gruodžio 19 d. tarp nukentėjusiojo/civilinio ieškovo V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir kaltinamojo S. T. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo susitarta, kad:

1. civilinis ieškovas mažina savo ieškininį reikalavimą dėl pagrobto turto žalos atlyginimo ir prašo sumokėti 700 Eur už pagrobtą ir negrąžintą turtą. S. T. sutinka sumokėti V. G. 700 Eur už pagrobtą turtą.

2. Civilinis ieškovas įvertina sugadintą turtą 300 Eur sumai (sugadintos durys). Kaltininkas sutinka sumokėti V. G. 300 Eur už sugadintą turtą.

3. Kaltininkas sutinka sumokėti 200 Eur V. G. už turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

4. Kaltininkas S. T. ir civilinis ieškovas V. G. sutaria, kad kaltininkas S. T. sumokės V. G. 1200 Eur per 12 mėn., pradedant mokėti nuo 2018 m. sausio mėn., mokant kiekvieną mėnesį ne mažiau kaip po 100 Eur.

Nukentėjusiesiems ir kaltinamajam išaiškinti, kad jei kaltinamasis gera valia žalos neatlygins ar neatlygins žalos iki teismo patvirtintoje sutartyje nurodyto termino, nukentėjusieji turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir vykdomąjį raštą pateikti antstoliui dėl priverstinio išieškojimo. Tokiu atveju kaltinamasis antstoliui papildomai turės atlyginti išlaidas dėl priverstinio žalos išieškojimo.

Daiktinius įrodymus: durų spynos atraktą su raktu, dvi vidinių durų staktos metalines dalis, du stiklainius su kvapo pavydžiais, saugomus Kėdainių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė