- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-31
- Bylos Nr.
- 2A-366-340/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-028911-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- UAB „Rytai & Vakarai“
- Ieškovas
- UAB „Cargo and go“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Rytai & Vakarai“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Cargo and go“ ieškinį atsakovui UAB „Rytai & Vakarai“ dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo atlikto įskaitymo.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 1 415,65 Lt skolos, 87,35 Lt metinių palūkanų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-09-07 tarp šalių pasirašyto užsakymo Nr. 09-03 pagrindu susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai: ieškovas įsipareigojo atsakovui suteikti transporto paslaugas, o atsakovas – už jas tinkamai ir laiku atsiskaityti remiantis ieškovo išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Savo pareigas įvykdė tinkamai, t. y. pagal atsakovo užsakymą suteikė jam transporto paslaugas ir 2009-09-28 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. CA000583 8 562,94 Lt sumai, tačiau atsakovas atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingas ieškovui 1 415,65 Lt.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tarp šalių yra susiklostę nevienkartiniai, t. y. ne vieno užsakymo pagrindu grįsti sutartiniai teisiniai santykiai. Ieškovas nėra tinkamai įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų atsakovui ir atsakovas ieškovo neįvykdytą mokestinę prievolę yra užskaitęs skolos likučio, dėl kurio yra teikiamas ieškinys, ieškovui pagrindu. Nurodė, kad ieškovas nėra įvykdęs atsakovui mokestinės prievolės, kurios suma yra 2 593,47 Lt ir kuri viršija šio ieškinio sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų r. apylinkės teismas 2011-04-20 sprendimu ieškinį patenkino visiškai; priteisė iš UAB „Rytai & Vakarai“ 1 415,65 Lt skolos, 87,35 Lt palūkanų, 8,05 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 415,65 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010-11-11, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 155 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Cargo and go“; priteisė iš UAB „Rytai & Vakarai“ 5,20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovas suteikė atsakovui krovinio pervežimo paslaugą pagal užsakymą Nr. 09-03, kurio pagrindu buvo išrašyta 2009-09-28 PVM sąskaita-faktūra Nr. CA000583 8 562,94 Lt sumai. Atsakovas sumokėjo dalį skolos 7 147,31 Lt ir liko skolingas ieškovui 1 461,63 Lt. Šalys 2009-10-02 užsakymu 09/10-02 susitarė dėl kito krovinio pervežimo paslaugos, tačiau pagal šį užsakymą paslauga nebuvo suteikta ir atsakovas, remiantis užsakymo 2 p., apskaičiavo 410 Eur (1 415,65 Lt) baudą ir tuo pagrindu išrašė ieškovui 2009-10-07 PVM sąskaitą-faktūrą RYT Nr. 450. Ieškovas su bauda nesutiko. Atsakovas paskaičiuotą 1 415,65 Lt dydžio baudą vienašališkai įskaitė ieškovui kaip likusios skolos dalies pagal 2009-09-28 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CA000583 apmokėjimą. Ieškovas su tokiu atsakovo vienašališku baudos įskaitymu nesutinka motyvuodamas tuo, kad jis nesutiko su priskaičiuota bauda. Atsižvelgęs į šalių nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, jog šalys viena kitai turėjo abipusių teisių ir pareigų ir jų reikalavimai buvo priešiniai ir vienarūšiai pagal užsakymą Nr. 09-03 ir užsakymą Nr. 09/10-02. Spręsdamas, ar buvo visos įskaitymui atlikti būtinos sąlygos, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas baudą už užsakymo neįvykdymą apskaičiavo vienašališkai, išrašė šiuo pagrindu PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje nustatė jos apmokėjimo terminą ir pateikė ją ieškovui, ieškovas su apskaičiuota bauda nesutiko, apie ką informavo atsakovą, tačiau atsakovas, nepaisant ieškovo nesutikimo dėl priskaičiuotos baudos, atliko įkaitymą. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog atsakovas pranešė ieškovui apie jo atliktą įskaitymą. Be to, atsakovas 2009-10-07 atliko įskaitymą, nesulaukęs, ar ieškovas įvykdys jo reikalavimą dėl baudos sumokėjimo. Taip pat jau po ieškinio gavimo atsakovas apskaičiavo delspinigius už tai, kad ieškovas laiku nesumokėjo baudos, teismo posėdžio metu atsakovo atstovė jau pripažino, kad delspinigiai buvo apskaičiuoti nepagrįstai. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, prieštaravimus, esančius atsakovo teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose, į tai, kad atsakovas nepranešė ieškovui apie įskaitymą, teismas konstatavo, kad įskaitymas neįvyko. Ieškovo reikalavimas dėl 1 415,65 Lt skolos yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Trakų r. apylinkės teismo 2011-04-20 sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto vertinimu, ieškovas, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis pateikė ieškinį, nepagrįstai kaltindamas apeliantą dėl tariamo įsiskolinimo egzistavimo. Teismas, remdamasis išimtinai ieškovo pateiktais formaliai argumentais bei samprotavimais bei pateiktais daliniais, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančiais duomenimis, neišanalizavęs jų pagrįstumo priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pažymi, kad teismas patvirtino, kad šalys viena kitai turėjo abipusių teisių ir pareigų ir jų reikalavimai buvo priešiniai ir vienarūšiai pagal užsakymus Nr. 09-03 ir Nr. 09/10-02. apeliantas dėl suklydimo, kurį įtakojo ieškovas, paskaičiuotą 1 415,65 Lt baudą ieškovui dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, įvardijo kaip vienašališką įskaitymą likusios skolos dalies pagal 2009-09-28 PVM sąskaitą faktūrą, kad turėjo lemiamą įtaką sprendimo priėmimui. Nurodo, kad ieškovas sąmoningai klaidino teismą, pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, melagingai teigė, jog su tariamai apelianto atliktu vienašališku baudos įskaitymu nesutinka ir net nepripažįsta baudos. Tačiau 2011-05-17 iš ieškovo gautas ir patvirtintas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas paneigia ieškovo poziciją. Pažymi, jog neturėjo galimybių šio dokumento pateikti anksčiau, kadangi ieškovas sąmoningai vilkino laiką, kol teismas priėmė ieškovui palankų sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo palikti Trakų r. apylinkės teismo 2011-04-20 sprendimą nepakeistą; atmesti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; priteisti iš atsakovo 544,50 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodo, jog teismas teisingai įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir dėl kiekvienos iš jų motyvuotai pasisakė sprendime; sprendimą priėmė vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, o ne ieškovo samprotavimais, kaip teigia atsakovas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo atliktas įskaitymas buvo neteisėtas, neatitinkantis CK numatytų sąlygų; atsakovas pažeidė pareigą informuoti apie atliktą įskaitymą kitą prievolės šalį. Be to, kaip teisingai pažymėta sprendime, atsakovas jau po bylos iškėlimo paskaičiavo delspinigius už neva nesumokėtą baudą. Teismas pagrįstai įvertino atsakovo pateiktų dokumentų ir duotų parodymų nenuoseklumą, prieštaravimus. Atsakovas neįrodė, kad ieškinys nepagrįstas. Nurodo, jog buvusi ieškovo buhalterė vienašališkai pasirašė 2011-04-28 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą ir išsiuntė jį atsakovui nebebūdama ieškovo darbuotoja. Po sprendimo priėmimo pasirašytas dokumentas, nereiškia, kad atsakovas nėra skolingas ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įskaitymą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176, 185 str.), o būtent šie teisės taikymo (aiškinimo) aspektai sudaro apeliacijos dalyką; sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).
Bylą nagrinėjantis teismas konstatavo, kad šalys viena kitai turėjo abipusių teisių ir pareigų ir jų reikalavimai buvo priešiniai ir vienarūšiai pagal užsakymus Nr. 09-03 ir Nr. 09/10-02, šios teismo išvados apeliantas neginčija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo žodinis pareiškimas apie baudos pagal užsakymą Nr. 09/10-02 įskaitymą neatitinka CK 6.131 str. nuostatų. Įskaitymas yra vienas iš įstatymo nustatytų prievolių pasibaigimo pagrindų (CK 6.130 str. 1 d.); įskaitymas yra vienašalis sandoris, kuriam pakanka vienos šalies valios; tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai ir priešpriešiniai, galiojantys ir vykdytini. Užsakymas Nr. 09/10-02 iš esmės yra sutartis; užsakymo 2 p. numatė atsakovo teisę reikalauti iš vežėjo 20 proc. baudos nuo sutartos pervežimo sumos nepateikus transporto priemonės pakrovimui nustatytų laiku arba atsisakius pervežti krovinį (b.l. 39). Atsakovas pateikė ieškovui 2009-10-07 PVM sąskaitą-faktūrą RYT Nr. 450 (b.l. 35), tačiau tam, kad pripažinti, jog šios PVM sąskaitos-faktūros pagrindu buvo atliktas įskaitymas, reikalingas aiškus ir nedviprasmiškas atsakovo įgalioto atstovo pareiškimas apie atliktą įskaitymą; pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje įrodymų apie atsakovo atliktą įskaitymą nėra; pats 2009-10-07 PVM sąskaitos-faktūros pateikimas ieškovui negali būti tapatinamas su tokiu pareiškimu, nes šio dokumento tekste jokių įrašų apie atliekamą įskaitymą nėra.
Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas – 2011-04-28 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (b.l. 105), tačiau šis atsakovo pateiktas įrodymas atlikto po 2009 m. spalio mėn. įskaitymo neįrodo vien dėl to, kad aktas surašytas po teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo. Be to, aktą pasirašė buhalterė B. Borkovskienė, nuo 2011-05-13 nebedirbanti ieškovo bendrovėje. Atsakovas nurodė, kad pasirašytą tarpusavio atsiskaitymo aktą gavo iš ieškovo 2011-05-17. Ieškovo pateiktais duomenimis ieškovo bendrovėje už tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų priėmimą, patikrinimą, patvirtinimą ir pasirašymą nuo 2011-01-18 atsakinga buhalterė J. Rakauskienė (b.l. 121), t. y. tikėtina, kad 2011-04-28 tarpusavio atsiskaitymu suderinimo aktą pasirašiusi buhalterė viršijo savo įgaliojimus.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai ir motyvai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pralošusios bylą šalies (CPK 98); iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos atsiliepimo surašymo išlaidos – 544,50 Lt.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Cargo and go“ iš atsakovo UAB „Rytai & Vakarai“ 544,50 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt keturis litus 50 centų).