- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- II-219-371/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00228-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Janina Brazauskienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK
institucijos, surašiusios administracinio teisės protokolą ir priėmusios nutarimą Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK atstovui V. J.,
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2020 m. liepos 29 d. Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr.97ANR N-1372-2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Asmuo patrauktas administarcinėn atsakomyben I. B. prašo panaikinti 2020 m. liepos 29 d. Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 97-ANR N-1372-2020 ir skirti administracinę nuobaudą pagal LR ANK 417 str. 3 d., neskiriant specialiosios teisės atėmimo – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK 2020 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 97ANR N-4686-2020 administracinio nusižengimo byloje Nr. 30118024551 palikti nepakeistą, o I. B. skundą atmesti.
Šalies argumentai
I. B. skunde nurodė, teisme paaiškino, kad 2020 m. birželio mėnesį vairuodamas jam priklausantį motociklą „Kawasaki“ važiavo Vilniaus g., Šalčininkų mieste, Vilniaus kryptimi. Priartėdamas prie degalinės UAB „B. P.“ sankryžoje pasuko į kairę pusę, įvažiavo į degalinę. Sustojo prie kolonėlės. Privažiavo automobilis „Škoda Octavia“ iš automobilio išlipo A. G., pasisveikino ir paklausė kodėl sukdamas į kairę nerodo posūkio signalo. Parodė kaip veikė posūkis. Posūkio signalas švietė silpniau nei turėtų. Tuomet A. G. pradėjo lankstyti motociklo valstybinį numerį, grasino teismais ir išvažiavo. Po poros savaičių buvo iškviestas į komisariatą, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl pavojingo vairavimo. Pareigūnas S. Č. vadovaudamasis A. G. tarnybiniu pranešimu surašė jam administracinio nusižengimo protokolą pagal LR ANK 420 str. 1 d. Kadangi dirba (duomenys neskelbtini), paprašė bylą perduoti nagrinėti kitam komisariatui, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama vyr. tyrėjo V. J.. Jam dar nebaigus kalbėti buvo surašytas nutarimas, kurį apskundė teismui, kadangi su nutarimu nesutinka. Jo manymu A. G. bando su juo susidoroti.
Neginčija, kad atlikdamas posūkio manevrą neparodė posūkio signalo. Šiuo metu neprisimena ar tikrai jį parodė, galimai sukdamas į kairę pusę posūkio galėjo ir neparodyti. Tuo metu jo motociklo posūkio signalai buvo neteisingai pajungti, dėl to netinkamai veikė. Jei ir įjungė posūkio signalą, jis galėjo būti silpnai matomas. Po šio įvykio posūkio signalą sutvarkė. Tai nėra gamykliniai žibintai, tačiau leistini naudoti. Motociklą įsigijo prieš porą metų, techninė apžiūra buvo atlikta praeitais metais.
Sutinka su tuo, kad privažiuodamas prie sankryžos kirto ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir darydamas posūkio manevrą neapvažiavo sankryžoje šalutiniame kelyje prie pagrindinio kelio stovinčio automobilio iš dešinės pusės, į šalutinį kelią įsuko iš kairės pusės, tačiau stovinčiam automobiliui netrukdė. Šioje sankryžoje įvažiavimas į kairę pusę yra 30 m pločio, automobilis yra 2 m pločio. Privažiavo prie sankryžos 50 km/h greičiu, įsuko į posūkį 30 km/h greičiu. Tokiu būdu turėjo laiko apsižvalgyti ir įvertinti situaciją. Jam baigus manevrą sankryžoje stovėjęs automobilis pasuko į kairę pusę link Vilniaus miesto ir išvažiavo.
Nesutinka, kad sukdamas į šalutinį kelią sudarė pavojingą situaciją. Matomumas buvo geras, nelijo, buvo šviesu, giedra ir sausa. Oro sąlygos buvo puikios. Kairėje pusėje augantys medžiai matomumui netrukdė. Šioje sankryžoje dažnai būna priplauta smėlio. Motociklas važiuoti smėliu negali. Važiavimas smėliu prilygsta važiavimui ant ledo. Dėl to pasirinko saugiausia vairavimo būdą ir pasuko į kairę pusę, neapvažiavo automobilio kirsdamas kampą. Jei apvažiuotų automobilį, turėtų važiuoti labai lėtai. Automobilio vairuotojas matė jį, pagal KET taisykles turėjo jį praleisti, kadangi važiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį. Jo manymu A. G. norėjo jį nubausti už posūkio nerodymą, tačiau žiūrėdamas vaizdo įrašą nutarė, kad matomumas yra blogas. Nusižengimas buvo padarytas 2020 m. birželio 23 d., o protokolas surašytas beveik po mėnesio – 2020 m. liepos 21 d. A. G. teigia, kad jis važiavo 80 km/h greičiu, tačiau vaizdo įraše užfiksuotas mopedas, su kuriuo jis, vairuodamas motociklą važiuoja vienodu greičiu. Mopedo techninės galimybės neleidžia važiuoti 80 km/h, jo didžiausias greitis gali būti 50 km/h, dėl to nėra pagrindo teigti, kad vairuodamas motociklą viršijo leistiną greitį. ANK 417 straipsnio 3 dalies norma įtvirtina nusižengimą įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tuo tarpu ANK 420 straipsnio 1 dalies norma įtvirtina šiuos nusižengimus: transporto priemonės vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose lenkti draudžiama, <..> pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl ANK 420 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, jog atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tik tada, kai įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją, tai yra privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-28-699/2018). Nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nėra nurodyta, kokią pavojingą situaciją jis sukėlė. Iš vaizdo įrašo matyti, kad keliu važiavo viena transporto priemonė, tačiau nematyti, kad pareiškėjas savo veiksmais privertė kitus eismo dalyvius stabdyti, keisti judėjimo kryptį ar imtis kitų veiksmų, kelyje nebuvo ir pėsčiųjų. Prašo skundą patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK atstovas V. J. paaiškino, kad iš I. B. paaiškinimų matyti, jog pastarasis neneigia padarytų nusižengimų. Ginčas kyla dėl nusižengimų kvalifikavimo. Byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių I. B. kaltę dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 str. 1 d. padarymo. I. B. padarytą administracinį nusižengimą matė ir betarpiškai fiksavo Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK viršininkas A. G., kuris surašė tarnybinį pranešimą bei pateikė vaizdo įrašą. Prašo nutarimą palikti nepakeistą, o I. B. skundą atmesti.
Apklaustas liudytoju, Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK viršininkas, A. G. parodė, kad 2020 m. birželio mėnesio pabaigoje vakaro metu vairuodamas tarnybinį automobilį Vilniaus gatvėje pamatė priešais važiuojantį motociklą, kurio valstybinis numeris buvo šiek tiek nukreiptas kampu į važiuojamąją dalį, važiavo paskui jį. Motociklas važiavo apie 80 km/h greičiu gyvenvietėje. Artėjant prie degalinės esančios sankryžos pamatė, kad motociklo vairuotojas, būdamas su šalmu, nerodydamas posūkio signalo artėdamas prie sankryžos išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirto ištisinę liniją ir apvažiavo sankryžoje stovėjusį automobilį iš kairės pusės. Darant sukimo manevrą vairuotojo matomumas buvo apribotas. Pamatęs šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą privažiavo prie motociklo, kuris sustojo degalinėje prie kolonėlės. Priėjo prie vairuotojo, atpažino I. B., kurį pažįsta iš tarnybos. Paklausė pastarojo, kodėl nerodė posūkio signalo ir vairuoja pavojingai. I. B. atsakė, kad posūkio signalą rodo ir nieko blogo nedaro. Paklausė, kodėl valstybinio numerio nepritvirtino nustatyta tvarka, kadangi jis buvo pritvirtintas tik dviem varžtais, pastarasis nieko neatsakė. Kelio danga buvo sausa, tuo metu nelijo, smėlio ant kelio nematė. Matomumas buvo geras, tačiau motociklui darant sukimo manevrą buvo matomumo kliūtis dėl toje vietoje augusių medžių. Motociklo vairuotojas negalėjo tinkamai įvertinti situacijos, dėl to galėjo sukelti pavojų kitiems asmenims.
Apklaustas liudytoju Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK pareigūnas S. Č. parodė, kad 2020 m. birželio mėnesį Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK VS viršininkė adresavo jam medžiagą - viršininko A. G. tarnybinį pranešimą dėl administracinio nusižengimo padarymo, kartu buvo pridėtas vaizdo įrašas. Pagal medžiagą pradėjo administracinio nusižengimo bylos teiseną ir surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl pavojingo vairavimo. I. B. vairuodamas motociklą ir važiuodamas Vilniaus g., Šalčininkų m., prieš pėsčiųjų perėją, esančią netoli sankryžos kirto ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, pravažiavo pėsčiųjų perėją ir važiuodamas priešinga eismo juosta įvažiavo į sankryžą bei nuvažiavo į degalinę. I. B. važiavo pavojingai, padarė paeiliui kelis administracinius nusižengimus, dėl to jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 420 str. 1 d. Vaizdo įraše sankryžoje ant kelio dangos priberto smėlio nematė. Ant sankryžos kampo auga krūmai ir medis, dėl to nesimato priešpriešinė eismo juosta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal LR ANK 420 str. 1 d. transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Pagal šio straipsnio 5 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Tokiu būdu pagal LR ANK 420 straipsnio 1 dalį numatyta atsakomybė už alternatyvias veikas.
Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos matyti, kad 2020 m. liepos 21 d. Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK VS vrn. tyrėjas S. Č. surašė I. B. administracinio nusižengimo protokolą pagal LR ANK 420 str. 1 d. dėl to, kad jis, pažeisdamas KET 9, 82.2, 101, 108, KET priedo 1.1.p., 2020 m. birželio 23 d. 19.35 val. Vilniaus g., Šalčininkai, artėdamas prie sankryžos pagrindinio kelio su šalutiniu keliu vairuodamas motociklą „Kawasaki ZX“, v. n. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, staiga prie pėsčiųjų perėjos nerodydamas kairiojo posūkio signalo nepaisant horizontaliojo ženklinimo kirto siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir važiuodamas priešpriešine eismo juosta, esant blogam matomumui, pasuko į šalutinį kelią apvažiavęs iš kairės transporto priemonę, kuri ruošėsi išvažiuoti iš šalutinio į pagrindinį kelią, savo veiksmais padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą sukeldamas pavojingą situaciją ir realią grėsmę eismo saugumui, savo ir kito automobilio vairuotojo gyvybei, sveikatai ir turtui.
2020 m. liepos 29 d. Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK VS vyr. tyrėjo V. J. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr.97-ANR N-1372-2020 I. B. pagal LR ANK 420 str. 1 d. skirta 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones trims mėnesiams. Skiriant nuobaudą atsižvelgta į tai, kad I. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinio nusižengimo protokole bei priimtame nutarime nurodyta, kad I. B. pažeidė KET 9, 82.2, 101, 108, KET priedo 1.1.p. reikalavimus. Pagal šiuos nurodytus KET reikalavimus, KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 82.2. punktas numato, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka: prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu. KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 108 punktas numato, kad reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Jeigu sukti leidžiama keliomis eismo juostomis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eismo juosta. KET 3 priedo 1.1.p. numatyta, kad horizontalusis ženklinimas (linijos, strėlės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką: ??1.1. siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta.
Iš I. B. nurodytų skunde aplinkybių bei jo paaiškinimo, duoto teisme, matyti, kad jis prašo perkvalifikuoti jo padarytą veiką iš ANK 420 str. 1 d. į 417 str. 3 d., nes sutinka, kad vairuodamas motociklą padarė KET pažeidimus, nes kirto ištisinę juostą, išvažiavo į priešpriešinę juostą, apvažiavo automobilį iš kairės. Jis taip pat neginčija, jog atlikdamas posūkio manevrą neparodė posūkio signalo, nes tuo metu jo motociklo posūkio signalai veikė netinkamai, silpnai buvo matomi. Ši aplinkybė patvirtinta policijos pateiktu vaizdo įrašu, liudytojo A. G. parodymais, jo tarnybiniu pranešimu bei I. B. pateiktu į bylą vaizdo įrašu dėl šio motociklo posūkio signalo veikimo.
Tačiau I. B. nesutinka, kad tuo metu matomumas buvo blogas, priešingai jis teigia, kad nelijo, buvo šviesu, giedra ir sausa, oro sąlygos buvo puikios, kelio kairėje pusėje augantys medžiai matomumui netrukdė. Tokiu būdu I. B. nesutinka, kad padarė KET pažeidimus esant blogam matomumui.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad blogas matomumas - tai meteorologinių ar kitų reiškinių sukelta padėtis, kai kelio matomumas yra mažesnis kaip 300 m neatsižvelgiant į kelio parametrus. Tačiau pažymėtina, kad vairuojant automobilį kelio ruožo matomumas yra nustatomas įvertinus įvairius aplinkos faktorius – meteorologines sąlygas, kelio vingius, kelio reljefo ypatumus ir panašiai. Iš policijos pateikto vaizdo įrašo matyti, kad I. B., vairuodamas motociklą ir važiodamas iš Šalčininkų pusės link Vilniaus, artėdamas prie sankryžos pagrindinio kelio su šalutiniu keliu, kirto siaurą ištisinę liniją, važiavo priešpriešine eismo juosta, pasuko į šalutinį kelią, apvažiuojant iš kairės transporto priemonę, kuri ruošėsi išvažiuoti iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią. Iš šio vazdo įrašo matyti, kad įvykio metu meteorologinės sąlygos buvo geros: nelijo, buvo šviesu, asfalto danga sausa, bet prie šios sankryžos iš kairės pusės (posūkis į kairę) auga ne tik krūmai, bet ir medžiai, dėl kurių šio šalutinio kelio matomumas, jeigu sukti iš pagrindinio kelio į šalutinį, kaip padarė I. B., nėra pakankamas. Nagrinėjant bylą teisme I. B., kaip patvirtinantį įrodymą, jog matomumas šio kelio atkarpoje buvo geras, pateikė šio šalutinio kelio vazdo įrašą. Iš jo matyti, kad išvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią aškiai (be jokių kliūčių) matosi vieta, kurioje I. B. iš priešpriešinės eismo juostos įvažiavo į šalutinį kelią. Tačiau palyginus šį vaizdo įrašą su vaizdo įrašu, pateiktu policijos, matyti, kad I. B. vaizdo įrašas buvo darytas remontuojant šio kelio šaligatvį (proceso dalyviai teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad šiuo metu atliekamas šaligatvio remontas), nes toje vietoje, kurioje įvykio metu 2020 m. birželio 23 d., augo krūmai ir medžiai, jų nėra. Be to, I. B. pateiktame vaizdo įraše buvo filmuojama kryptymi iš šalutinio kelio link pagrindinio kelio, o įvykio metu I. B. važiavo iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią, todėl šiuo metu pasikeitus kelio aplinkai dėl šaligatvio remonto pateiktas I. B. vaizdo įrašas objektyviai negali patvirtinti, kad šio kelio atkarpoje 2020 m. birželio 23 d. 19.35 val. buvo geras matomumas.
I. B. taip pat sutinka su tuo, kad privažiuodamas prie sankryžos kirto ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir darydamas posūkio manevrą neapvažiavo sankryžoje šalutiniame kelyje prie pagrindinio kelio stovinčio automobilio iš dešinės pusės, į šalutinį kelią įsuko iš kairės pusės, tačiau teigia, kad sukdamas į šalutinį kelią nesudarė pavojingos situacijos, nes stovinčiam šalutiniame kelyje automobiliui netrukdė. Šioje sankryžoje įvažiavimas į kairę pusę yra 30 m pločio, automobilis yra 2 m pločio. Privažiavo prie sankryžos 50 km/h greičiu, įsuko į posūkį 30 km/h greičiu. Tokiu būdu turėjo laiko apsižvalgyti ir įvertinti situaciją, jam baigus manevrą sankryžoje stovėjęs automobilis pasuko į kairę pusę link Vilniaus miesto ir išvažiavo.
Skunde I. B. nurodė kaip teismų praktikos pavyzdį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2AT-28-699/2018. Šioje nutartyje konstatuota, kad atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra taikoma tik tuo atveju, jeigu tai sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją (privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti).
Iš policijos pateikto vaizdo įrašo matyti, kad toje kelio atkarpoje, kurioje važiavo I. B., buvo trys eismo dalyviai: I. B. priekyje važiuojantis mopedu asmuo, kuris iš savo eismo juostos apvažiavo šalutiniame kelyje stovintį automobilį iš dešinės, sukdamas į šalutinį kelią, automobilio, stovėjusio šalutiniame kelyje ir rodančio kairės posūkio signalą (link Vilniaus), vairuotojas, taip pat iš Vilniaus pusės pagrindiniu keliu važiavo dviratininkas, kuris pasuko į šį šalutinį kelią, pėsčiųjų taip pat nebuvo. Pagal vaizdo įrašo duomenis nė vienas iš šių trijų eismo dalyvių nepakeitė savo judėjimo krypties, nesiėmė jokių kitų priemonių savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti dėl I. B. veiksmų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad I. B. tiek įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, tiek kiti jo veiksmai pažeidžiant KET reikalavimus sukėlė pavojingą situaciją, apibūdintą ANK 420 str. 1 d.
I. B. prašo kvalifikuoti jo veiksmus pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Šioje teisės normoje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Formaliai I. B. veika atitinka ANK 417 straipsnio 3 dalyje nurodytą veiką, nes jis važiavo priešpriešine eismo juosta, pažeidžiant KET reikalavimus. Tačiau iš administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo bei priimto nutarimo matyti, kad I. B. padarytas nusižengimas objektyviai pasireiškė ne tik įvažiavimu į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau paeiliui darant kelis grėsmę saugumui keliančius KET pažeidimus, tai yra, jis, vairuodamas motociklą, staiga prie pėsčiųjų perėjos nerodydamas kairiojo posūkio signalo, nepaisant horizontaliojo ženklinimo, kirto siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir važiuodamas priešpriešine eismo juosta, esant blogam matomumui, pasuko į šalutinį kelią apvažiavęs iš kairės transporto priemonę, kuri ruošėsi išvažiuoti iš šalutinio į pagrindinį kelią. Byloje nustatyta, kad I. B. savo veiksmais nesukėlė pavojingos situacijos, tačiau jo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai kėlė grėsmę saugumui, pažeidžiant KET 9 p. reikalavimus, kuriame numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Todėl jo veiksmuose yra visi ANK 420 str. 1 d. numatyto nusižengimo požymiai, jo veika pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nes apima ne tik važiavimą priešpriešine eismo juosta, bet ir kitus, numatytus ANK 420 str. 1 d., KET pažeidimus. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad I. B. prašymas perkvalifikuoti jo padarytą veiką iš ANK 420 str. į ANK 417 str. 3 d. nėra pagrįstas, tik iš priimto nutarimo pašalinama inkriminuota I. B. aplinkybė, kad jis padarė kelių eismo pažeidimą „sukeldamas pavojingą situaciją“.
Vertinant paskirtos administracinės nuobaudos tinkamumą teismas atsižvelgia į tai, kad I. B. buvo skirta minimali ANK 420 str. 1 d. numatyta sankcijoje bauda ir minimalus teisės atėmimo terminas. Galimybė dar labiau mažinti ar švelninti skirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba jų neskirti sietina su ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymu, kuri, savo ruožtu, taikytina atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. I. B. neprašo taikyti ANK 34 str. 6 d., o teismas įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių daro išvadą, kad skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes, yra proporcinga, todėl nekeistina.
Tokiu būdu, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad yra pagrindas palikti 2020 m. liepos 29 d. Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 97-ANR N-1372-2020, kuriuo I. B. pagal LR ANK 420 str. 1 d. skirta 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams nepakeistą, tik iš priimto nutarimo pašalinti inkriminuotą I. B. aplinkybę, kad jis padarė kelių eismo pažeidimą „sukeldamas pavojingą situaciją“.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
I. B. skundo netenkinti.
Palikti 2020 m. liepos 29 d. Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 97-ANR N-1372-2020, kuriuo I. B. pagal LR ANK 420 str. 1 d. skirta 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams nepakeistą, tik iš priimto nutarimo pašalinti inkriminuotą I. B. aplinkybę, kad jis padarė kelių eismo pažeidimą „sukeldamas pavojingą situaciją“.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos teismo rūmus.