Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Protrans.Lt“, atstovaujamos UAB „Relina“, ieškinį atsakovui V. H. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pateikęs teismui ieškinį, prašė pripažinti negaliojančiu 2014 m. vasario 26 d., ieškovo ir atsakovo V. H. sudarytą Susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymų Nr. C140226/01; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 35919,54 Eur skolą; priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2015 m. kovo 19 d. Panevėžio apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-435-280/2015 iškėlė ieškovui UAB „Protrans.Lt“ bankroto bylą ir ieškovo administratoriumi paskyrė UAB ,,Relina“. Bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu paskirtas G. T. Susipažinęs su jam perduotais ieškovo dokumentais, administratorius nustatė, kad 2014 m. vasario 26 d. atsakovas V. H. ir ieškovas sudarė Susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymų Nr. C140226/01, pagal kurį ieškovas ir atsakovas įskaitė tarpusavio priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 40000 USD, kas sudaro 35919,54 Eur, sumai. Administratorius nustatė, jog Susitarimas yra sudarytas neteisėtai, pažeidžiant ieškovo ir ieškovo kreditorių teises ir teisėtus interesus, atstovas Susitarimą ginčija CK 6.66 str. 1 d. pagrindu. Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-435-280/2015 patvirtino patikslintą kreditorių sąrašą bendrai 3788224,88 Eur sumai. Ginčijamo Susitarimo metu, 2014 m. vasario 26 d. ieškovas jau buvo pradelsęs atsiskaityti su dalimi kreditorių, tuo metu ieškovas jiems buvo skolingas 13120,57 Eur sumą daliai kitų savo kreditorių, kurių reikalavimai liko nepatenkinti iki bankroto bylos iškėlimo. Po Susitarimo sudarymo ieškovo skolos kitiems kreditoriams tik didėjo. 2014 m. rugsėjo 18 d. antstolis S. R. vykdydamas išieškojimą iš ieškovo kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai surašė išieškojimo negalimumo aktą. Tokiu būdu, ginčo Susitarimu buvo suteikta pirmenybė atsakovui prieš kitus ieškovo kreditorius. Dėl Susitarimo sudarymo kitų ieškovo kreditorių galimybės išieškoti skolą iš ieškovo ženkliai sumažėjo. Ieškovo atstovo manymu, sudaryti Susitarimo ieškovas ir atsakovas neprivalėjo, nes nebuvo jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs juos sudaryti ginčijamą Susitarimą. Susitarimo sudarymo metu atsakovas buvo ieškovo vadovas, todėl atsakovo ir ieškovo nesąžiningumas sudarant Susitarimą yra preziumuojamas. Pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu, bylos šalys yra grąžintinos į padėtį, kuri buvo iki Susitarimo sudarymo. Tokiu būdu, ieškovas lieka skolingas atsakovui 35919,54 Eur, o atsakovas lieka skolingas ieškovui 35919,54 Eur. Remiantis CK 6.38 str. atsakovas privalo įvykdyti savo prievolę ieškovui, todėl pripažinus ginčijamą Susitarimą negaliojančiu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 35919,54 Eur skola.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pagal Panevėžio apskrities VMI raštą, 2014-02-26 dienai ieškovas turėjo nesumokėtų einamųjų mokesčių 40000 Lt sumai, t.y. jis neatsiskaitė su VMI, o perleido reikalavimą atsakovui, padarant tarpusavio skolinių įsipareigojimų įskaitymą, tokiu būdu trečiosios eilės kreditoriui suteikė prioritetą, apeinant atsiskaitymą su VMI. Ieškovo atstovas taipogi pažymėjo, jog ginčo Susitarimo sudarymo metu 2014-02-26 galiojo CK 6.930¹ str., kuri numatė privalomą (imperatyvią) atsiskaitymo su kreditoriais eilę. Tik sumokėjęs įmoką į biudžetą, ieškovas galėjo atsiskaityti su atsakovu. Po 2014-02-26 Susitarimo tarp ieškovo ir atsakovo dėl tarpusavio skolų įskaitymo, skola VMI tik didėjo ir išaugo beveik iki 4 mln. Eur. Nėra galimybių nustatyti, ar ieškovas 2014-02-26 buvo mokus ar nemokus, nes atsakovas laiku neteikė balansų Juridinių asmenų registrui, įmonės bankroto administratoriui buvo pateikta tik Didžioji knyga, tačiau pagal joje užfiksuotus duomenis, neaišku, ar skolos pradelstos, tačiau yra aišku, jog įmonė nemokėjo einamųjų mokesčių, PVM. Pagal teismų praktiką nėra svarbu nustatyti įmonės nemokumo faktą, reikšminga tik tai, jog įmonė turi finansinių sunkumų. Kadangi įmonė nesumokėjusi pakankamai nedidelės sumos už apskaitos paslaugas, įmonė taip pat neturėjo ilgalaikio ir trumpalaikio turto, nėra įmonės balansų apie pradelstas skolas, bet yra skola VMI, ieškovo atstovas mano, jog įmonė tuo metu turėjusi finansinių sunkumų, neišgalėdama sumokėti nedidelės sumos už apskaitos paslaugas. Ieškovo debitoriams buvo išsiųsti raginimai dėl skolos apmokėjimo, tačiau skolos nebuvo sugrąžintos. 2014-09-18 antstolis surašė skolos išieškojimo negalimumo aktą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovo atstovas sandorį, kuriuo ieškovas ir atsakovas atliko tarpusavio įsiskolinimų užskaitymą (padengtos tarpusavio skolos: atsakovo 40000 JAV dolerių, ieškovo – 47001,22 JAV dolerių), ginčija CK 6.66 straipsnio pagrindu.

LR Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta, kad įmonės administratorius gina visų kreditorių, taip pat ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, o 8 punkte nustatyta įmonės administratoriaus pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius bei pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teise, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismų praktikoje išskiriamos tokios būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti nebejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises.

Byloje nustatyta, kad ieškovo su atsakovu ginčijamas sandoris sudarytas 2014 m. vasario 26 d. Ieškovui bankroto byla iškelta 2015-03-19, nutartis įsiteisėjusi, ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo apygardos teismui pateiktas 2015-02-17.

Minėtoje nutartyje nurodyta, jog UAB „Protrans.Lt“ veiklos nebevykdo, registruotino turto neturi, 2011-12-31 apskaitė turto už 182359 Lt (5281482 Eur), o mokėtinų skolų turėjo už 173081 Lt (50127,72 Eur), skola VMI siekia 12946,12 Eur, skolos prievarta išieškoti nepavyko, antstolis S. R. 2014-09-18 surašė išieškojimo negalimumo aktą, tokiu būdu Apygardos teismas nustatė, jog UAB „Protrans.Lt“ yra nemoki, faktiškai nevykdydama veiklos, o įmonės skolos viršijo ½ jos turto. Panevėžio apygardos teismas 2015-06-02 patvirtino bankrutuojančios UAB „Protrans.Lt“ kreditorių finansinius reikalavimus: VMI prie LR Finansų ministerijos 12880,03 Eur sumą, VSDFV Panevėžio skyriaus 30,72 Eur. 2015-06-12 teismo nutartimi į kreditorių sąrašą papildomai buvo įtraukti kreditorius V. H. - 595,23 Eur suma ir UAB ,,Apskaitos takas“ 1611,88 Eur suma. 2015-12-01 Panevėžio apygardos teismo nutartimi likviduojant bankrutavusią UAB „Protrans.Lt“ buvo patenkintas VMI prie LR Finansų ministerijos 3785987,05 Eur reikalavimas. Nutartys yra įsiteisėjusios. Iš Panevėžio apskrities VMI 2016-01-13 rašto (b.l. 14) matyti, jog ginčo Susitarimo metu 2014-02-26 UAB „Protrans.Lt“ pagal mokesčių deklaracijas, kitus mokesčių apskaičiavimo dokumentus valstybės, savivaldybių biudžetams ir pinigų fondams turėjo mokestinę nepriemoką 43124,82 Lt dydžio. Iš 2016-06-01 UAB ,,Vitkonta“ pažymos (b.l. 89) matyti, jog 2014-02-26 UAB „Protrans.Lt“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto neturėjo, įmonei debitoriai buvo skolingi 2518516,63 Lt, įmonės skola tiekėjams sudarė 2131296,41 Lt, įmonė buvo pradelsusi mokėjimų valstybei 7966383 Lt PVM laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31.Pagal UAB ,,Apskaitos takas“ 2015-05-29 raštą (b.l. 15) 2014-02-15 dienai ieškovo skola minėtai bendrovei sudarė 630,76 Eur (210,26+210,26+70,08+70,08+70,08), skolą mokėti pradelsta nuo 2013-10-15. Darytina išvada, jog UAB „Protrans.Lt“ ginčo Susitarimo metu 2014-02-26d. turėjo finansinių sunkumų vykdant tiek mokestinius įsipareigojimus valstybei, tiek pavieniams asmenims (produkcijos tiekėjams, paslaugų teikėjams), įmonė neturėjo turto skoloms padengti, įsiskolinimas valstybei nemokant mokesčių tik didėjo. Nesutiktina su atsakovo atstovo argumentu dėl įmonės ,,pliusinio“ biudžeto buvimo 2014-02-26, nes įmonės debitorių skolų (bendra suma 359938,61 Eur) iki šiol įmonei nepavyko išsiieškoti, 2016-04-26 pažymoje (b.l. 68) nurodyta, kad visiems bankrutuojančios įmonės debitoriams išsiųstos pretenzijos, tačiau didžioji dalis tų įmonių yra veiklos nevykdančios įmonės, dalis jų likviduotos, nėra ir dalies skolų buvimą pagrindžiančių dokumentų. Atsakovo atstovas teisme taip pat nurodė, jog iš debitorių, kurių buvimo vieta kitoje valstybėje, skolos neišieškomos, nes antstolio veiklos vykdymo teritorija apsiriboja Lietuvos valstybę, tačiau atsakovo atstovas taip nenurodė, iš kokių debitorių ir kokias skolų sumas vis dar yra galimybė išsiieškoti, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl teismas laiko neįrodyta, jog yra mokių debitorių, iš kurių BUAB „Protrans.Lt“ dar galėtų skolas išsiieškoti. Nors atsakovo atstovo teigimu, 2014-02-26 dienai skolos VMI dėl nesumokėto PVM dar nebuvo, nes VMI patikrinimo aktas surašytas tik 2015-11-16 (b.l. 13), tačiau teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka. Šiuo atveju, teismas vertina įsiskolinimo susidarymo laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 ir periodiškai nemokėtų mokesčių, dėl ko susidarė didelis įsiskolinimas valstybei. Patikrinimo aktu konstatuotas įsiskolinimo buvimas, o ne pareigos mokėti PVM mokestį buvimas, mokesčių sumokėjimo pareigą numato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Atsakovo atstovo teigimu, atsakovas nesutiko su VMI patikrinimo aktu 2015-11-16, kuriuo jam buvo nustatyta mokestinė nepriemoka Lietuvos valstybei, teigė, jog šio akto atsakovas ginčyti neturėjo teisės, nes tuo metu nebuvo įmonės vadovu ir šiuo atveju, atsakomybė už VMI patikrinimo akto nenuginčijimo kyla bankroto administratoriui. Nagrinėjamu atveju, teismas atkreipia dėmesį, jog į bylą atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis pagrįstai reiškė nesutikimą dėl VMI nepriemokos (arba 2015-12-01 apygardos teismo nutartimi patvirtinto VMI 3785987,05 Eur reikalavimo), nėra duomenų, kad atsakovas ragino ir bankroto administratorių ginčyti minėtą mokestinę nepriemoką, todėl teismas laiko neįrodytą atsakovo argumentą dėl nesutikimo su VMI įsiskolinimo nesumokėjus PVM Lietuvos Respublikai buvimo.

Remiantis šiais duomenimis, darytina išvada, kad ginčijamo sandorio sudarymo momentu ieškovo kreditorius VMI turėjo neabejotiną ir galiojančią teisę į ieškovą. Tuo tarpu, pats ieškovas buvo sudėtingos finansinės padėties.

Dėl kitos būtinos actio Pauliano taikymo sąlygos – būtinumo sandoriu pažeisti kreditorių teises, pažymėtina, kad įstatymas sandoriu, pažeidžiančiu kreditoriaus teises, įvardija situacijas, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui (CK 6.66 str. 1 d.).

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dėl to kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Artrio-2“ v. UAB DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008;2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Skolininkas turi pareigą nepažeisti kitų kreditorių interesų. Jeigu skolininkas turi daugiau kreditorių, kurių reikalavimai yra piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, pripažįstama, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito.

Kaip jau buvo minėta, teismas nustatė, jog UAB „Protrans.Lt“ ginčo Susitarimo metu - 2014-02-26, turėjo finansinių sunkumų. Atsakovo atstovo teigimu, tai, kad įmonė turėjo mažų įsiskolinimų, nereiškia įmonės nemokumo, versle toks lėšų paskirstymas yra normalus, iki 2014-02-26 įmonė vykdė veiklą, tai matyti iš byloje surinktų duomenų, tačiau į bylą nepateikti įrodymai, kad po ginčo Susitarimo sudarymo įmonė veiklos nebevykdė. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, skola valstybei tik augo, ji nebuvo apmokėta, taip pat atsakovas nepateikė įrodymų apie įmonės finansinės padėties pasikeitimą, žymų jos pagerėjimą po 2014-02-26, todėl teismas sprendžia, jog įsiskolinimui valstybei tik augant, įmonės turtinė padėtis tik prastėjo.

Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „Protrans.Lt“ su atsakovu sudarant ginčo susitarimą - skolų užskaitymo sandorį, bendrovės turtinė padėtis buvo sunki, ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas turėjo kitų kreditorių.

Minėta, kad įmonės nemokumas konstatuotas ir 2015-03-19 Panevėžio apygardos teismo nutartimi, kuria ieškovui buvo iškelta bankroto byla (b.l. 7). Darytina išvada, kad bendrovė, pasirinktinai sudarydama susitarimą su atsakovu ir taip patenkindama vieno kreditoriaus reikalavimus, nepaisė CK 6.930¹ str., numatytos privalomos atsiskaitymo su kreditoriais eilės ir taip pažeidė kitų kreditorių teises (kitiems kreditoriams sutrukdant gauti bent dalį atsiskaitymo), didžia dalimi patenkinti VMI kreditorinį reikalavimą.

Susitarimo sudarymo metu 2014-02-26 atsakovas buvo ieškovo vadovas, todėl atsakovo ir ieškovo (atsakovo vadovaujamos įmonės) nesąžiningumas sudarant Susitarimą yra preziumuojamas, ši prezumpcija atsakovo nėra paneigta. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog šalys turėjo žinoti, kad sudarydamos ginčijamą sandorį pažeis kitų kreditorių interesus, todėl konstatuotina, kad abi šalys, sudarydamos sandorį buvo nesąžiningos.

Atsakovo atstovas teigė, jog atsakovas nupirko reikalavimo teisę iš SIA Gotika Oil Traiding ir vietoj to, kad išieškoti šią sumą iš ieškovo, sudarė 2014 m. vasario 26 d. Susitarimą, kuriuo atsakovas ir ieškovas įskaitė atsakovo 40000 JAV dolerių skolą į 47001,22 JAV dolerių reikalavimo sumą, taip ieškovas 7001,22 JAV dolerių sumai išvengė pareigos juos grąžinti. Toks atsakovo argumentas, esant byloje nustatytoms aplinkybėms apie kitų ieškovo kreditorinių įsipareigojimų buvimą, neleidžia vertinti atsakovo elgesio kaip sąžiningo.

Byloje nenustatyta, kad šalys turėjo pareigą sudaryti ginčijamus tarpusavio skolų užskaitymo sandorius.

Ginčijamais sandoriais ieškovas nepagrįstai suteikė pirmenybę atsakovui, taip pažeidžiant kitų kreditorių teises, nustatytos visos būtinos sąlygos actio Pauliana tenkinimui, todėl tarpusavio skolų užskaitymo sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento.

Pripažinus sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, taikytina restitucija ir šalys grąžintinos į padėtį iki sandorių užskaitymo, negaliojančio sandorio pagrindu įskaitytos lėšos priteistinos ieškovo naudai, t.y. iš atsakovo priteistina ieškovui 35919,54 Eur (40000 JAV dol.) skola. Šiuo atveju, ieškovas atsakovui lieka skolingas 47 001,22 JAV dol. sumą (CK 6.146 str.).

CK 6.147 str. 1 d. numato, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Nagrinėjamu atveju, ginčo sandorio metu 2014-02-26 nė viena šalis (ieškovas ar atsakovas) konkrečios piniginės sumos vienas iš kito negavo, tik atliko vienos rūšies priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymą (pasinaikino skolas), tokiu būdu, sandorį pripažinus negaliojančiu, konstatuojamas, jog priešpriešiniai piniginiai reikalavimai (ieškovo atsakovui 47 001,22 JAV dol. suma, o atsakovo ieškovui – 40000 JAV dol. suma) yra neabejotini ir galiojantys. Ieškovo atstovo bankroto administratoriaus reikalavimas dėl 40000 JAV dol. sumos iš atsakovo priteisimo 35919,54 Eur suma yra pagrįstas įstatymu (CK 6.36 str. 1 d., 3 d., 5 d.). Valiutos kurso pasikeitimas šiuo atveju, teisinės reikšmės neturi, nes pačiam skolininkui (byloje atsakovui) esant nesąžiningam, restituciją taikant dėl jo kaltės, įstatymas (CK 6.147 str. 2 d.) leidžia prisiteisti didžiausią turto vertę. Atsakovui neišreiškus pretenzijų dėl 35919,54 Eur sumos paskaičiavimo, teismas neturi pagrindo suabejoti šios sumos apskaičiavimo teisingumu, todėl laiko ją pagrįsta.

LR CPK 93 str. 1 d. nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, ieškinį patenkinus visiškai (100 proc.), iš atsakovo priteistina 1007,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 9 p.), bei 3,92 Eur pašto išlaidų (CPK 88 str. 1 d., 3 p., 92 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu 2014 m. vasario 26 d., ieškovo UAB „Protrans.Lt“ ir atsakovo V. H. sudarytą Susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymų Nr. C140226/01, taikyti restituciją, grąžinti šalis į padėtį, buvusią 2014 m. vasario 26 d., tarpusavio skolų užskaitymo sandorio sudarymo.

Priteisti iš atsakovo V. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo BUAB „Protrans.Lt“, juridinio asmens kodas 302412404, naudai 35 919,54 Eur (trisdešimt penkių tūkstančių devynių šimtų devyniolikos eurų 54 euro ct) skolą.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1010,92 Eur (vieno tūkstančio dešimt eurų 92 euro ct) bylinėjimosi išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.