Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, teismo posėdyje išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Juozo Bagdonavičiaus skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimas taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. nuteistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 149 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Be to, jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 182 straipsnio 3 dalį (3 veikos) ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, kuri, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3, ir skirtas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui. Bausmės pradžia – 2012-11-22, bausmės pabaiga – 2015-11-07. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 (vieni) metai 21 (dvidešimt viena) diena (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2014 m. spalio 16 d.).

Nuteistasis J. S. pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2014 m. spalio 21 d. priėmė nutarimą Nr. P3-766 lygtinai paleisti nuteistąjį J. S. iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 1 metų 21 dienos laisvės atėmimo bausmės, ir siūlyti teismui nuteistajam nustatyti baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis pataisos įstaigoje vieną kartą skatintas, turi 9 klasių išsilavinimą, po paleidimo turi galimybę įsidarbinti įmonėje „RD kreditai“ vadybininku. Nuteistojo socialiniai ryšiai geri, jis reguliariai bendrauja su savo šeimos nariais, su sugyventine turi dvi mažametes dukras. Po paleidimo planuoja gyventi kartu su tėvais bei sugyventine. Priteistą civilinį ieškinį dengia pagal galimybes. Nėra įrodymų, kad nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra, linkęs laikytis vidaus tvarkos taisyklių, nusiteikęs laikytis teismo skirtų įpareigojimų laisvėje. Nuteistasis vykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas – tęsė mokslus, vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų nepažeidė, dengė priteistą civilinį ieškinį, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi nutarė patvirtinti Komisijos 2014 m. spalio 21 d. nutarimą taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nustatant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: per 1 mėnesį nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) arba mokytis, pradėjus darbą ar mokslą – tęsti; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs priimto nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvus, konstatavo, kad kliūčių patvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą nėra, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras Juozas Bagdonavičius prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Skunde nurodo, kad nors nuteistasis J. S. laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atlieka pirmą kartą, yra atlikęs nustatytą bausmės dalį, įsipareigojęs doru elgesiu įrodyti, kad jis pasitaisys, bausmės atlikimo metu socialinius ryšius su artimaisiais palaikė, pagal Socialinio tyrimo išvadą nuteistojo J. S. pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika yra žema, tačiau vien to lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Bausmę nuteistasis atlieka už sunkaus nusikaltimo - žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymą, nusikaltimas įvykdytas esant sunkinančioms aplinkybėms – apsvaigus nuo alkoholio, nusikaltimas kvalifikuotas, t. y. padarytas bendrininkų grupėje, už šį sunkų nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų. Psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad nuteistajam dėl padaryto nusikaltimo išlikęs dalinis gynybiškumas, gynyba – racionalizacija, situaciją analizuoja iš subjektyvių pozicijų, buitiniame lygmenyje. Skunde taip pat teigiama, kad tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu tinkamai vykdo nuteistojo pareigas, t. y. laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos, už jos pažeidimą baustas tik kartą, nuobauda negalioja, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis yra nebepavojingas visuomenei ir gali būti taisomas neizoliuotas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui galintys turėti reikšmės kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys (ne visuomet apmąsto savo elgesio neigiamas pasekmes), gyvenimo stilius ir draugai, finansiniai įsipareigojimai, galimos problemos susijusios su alkoholio vartojimu. Teismo sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos paremtas tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika įvertinta kaip žema, taip pat drausmingas elgesys bausmės atlikimo metu, tačiau taikant lygtinį paleidimą nebuvo tinkamai įvertinta paties nuteistojo asmenybė, jo požiūris į įvykdytą nusikalstamą veiką bei padaryto nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę, sunkumo bei visuomenės intereso, kad pavojingą visuomenei nusikaltimą padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos laikymasis yra nuteistojo pareiga, gyvenant būtent šiomis sąlygomis, tačiau pareigų laikymasis negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Lygtinai paleidus nuteistąjį J. S. iš pataisos įstaigos jam neatlikus nuosprendžiu skirtos bausmės, būtų pažeista visuomenės saugumo pusiausvyra, neabejotinai liktų neįgyvendinti bausmės paskirties principai, pažymėtina, kad nuteistajam buvo skirta mažesnė nei vidutinė bausmė. Išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis J. S. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Juozo Bagdonavičiaus skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su medžiaga ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai patvirtino Komisijos 2014 m. spalio 21 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam J. S.. Priešingai, nei teigiama skunde, aukštesniojo teismo manymu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, socialinio tyrimo išvadą, ir teisingai sprendė, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Aukštesniojo teismo manymu, tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti J. S. paskirtos bausmės tikslų ar kitaip pažeisti teisingumo principą.

Pažymėtina, jog nuteistasis atitinka formaliąsias bausmės atlikimo sąlygas – yra atlikęs ½ paskirtosios bausmės (faktiškai – 2/3 paskirtosios bausmės). Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistasis pataisos įstaigoje vieną kartą skatintas, turi 9 klasių išsilavinimą, po paleidimo turi galimybę įsidarbinti įmonėje „RD kreditai“ vadybininku. Nuteistojo socialiniai ryšiai geri, jis reguliariai bendrauja su savo šeimos nariais, su sugyventine turi dvi mažametes dukras. Po paleidimo planuoja gyventi kartu su tėvais bei sugyventine. Priteistą civilinį ieškinį dengia pagal galimybes. Nėra įrodymų, kad nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra, linkęs laikytis vidaus tvarkos taisyklių, nusiteikęs laikytis teismo skirtų įpareigojimų laisvėje. Nuteistasis vykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas – tęsė mokslus, vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų nepažeidė, dengė priteistą civilinį ieškinį, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose.

Skunde nurodoma, kad J. S. pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai, finansiniai įsipareigojimai, galimos problemos, susijusios su alkoholio vartojimu. Tačiau toje pačioje psichologinės tarnybos išvadoje pažymima, jog J. S. pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai yra konkretūs darbinės veiklos planai, nuolatinis gyvenamasis būstas, emocinis artimųjų palaikymas, be to, psichologinė tarnyba padarė išvadą, jog nuteistojo J. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika tikėtina žema, nuteistasis imasi atsakomybės už savo veiksmus ateityje. Minėtoje išvadoje taip pat pažymima, jog nuteistasis J. S. yra ramus, save gerbiantis, pagarbus. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirtingai, nei nurodoma skunde, tvirtindamas Komisijos nutarimą, tinkamai įvertino J. S. nusikalstamo elgesio riziką bei jo asmenybę. Taigi atkreipiamas dėmesys į tai, kad turi būti vertinami visi išvadose pateikti duomenys, o ne atskiri jų fragmentai.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą – nusikaltimas įvykdytas esant sunkinančioms aplinkybėms – apsvaigus nuo alkoholio, nusikaltimas kvalifikuotas, t. y. padarytas bendrininkų grupėje, už šį sunkų nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis bausmę atlieka už vieno sunkaus nusikaltimo, numatyto LR BK 149 straipsnio 2 dalyje, padarymą, taip pat už penkių nesunkių nusikaltimų, numatytų LR BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą bei už pasikėsinimą padaryti šiame straipsnyje numatytą nusikaltimą. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nors vienas J. S. padarytas nusikaltimas yra sunkus, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą negalima atsižvelgti vien tik į nusikalstamos veikos sunkumą. Ši aplinkybė vertinama visumoje su kitomis. Pažymėtina, kad bausmės dalis, kurią būtina atlikti, siekiant teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo, yra numatyta įstatyme, todėl ši aplinkybė negali turėti lemiamos įtakos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės. Vertinant padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį kitų lygtinio paleidimo sąlygų ir aplinkybių visete, negalima daryti išvados, jog šiuo metu J. S. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, lyginant su paskirtąja, yra didelė. Neatliktoji bausmės dalis šiuo atveju taip pat nėra lemiamas veiksnys dėl asmens lygtinio paleidimo, kaip ir minėta anksčiau, turi būti vertinama šios ir kitų aplinkybių visuma.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visų nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog po veikos padarymo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos įstaigoje, teigiamų nuostatų darbo atžvilgiu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių teigiama reikšmė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo persveria jo asmenybę neigiamai charakterizuojančius aspektus. Pažymėtina, jog vidaus tvarkos pažeidimai, taip pat ir paskirtoji nuobauda, kuri šiuo metu nebegalioja, vertinami kartu su kitomis aplinkybėmis ir šiuo atveju negali turėti lemiamos reikšmės, dėl kurios asmeniui negalėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Pažymėtina ir tai, kad J. S. anksčiau nėra teistas, todėl negalima daryti išvados, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, visi prokuroro skunde nurodyti aspektai buvo įvertinti atliekant tyrimą pagal OASys metodiką, ir į juos Komisija ir pirmosios instancijos teismas atsižvelgė priimdami sprendimus, todėl dar kartą juos vertinti, kaip ir nesutikti su atliktu vertinimu, pagrindo nėra.

Taip pat pažymėtina, jog vertinant lygtinio paleidimo materialias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju būtent teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, socialiniai ryšiai, nuteistojo asmenybė ir kitos jau anksčiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu. Pažymėtina, kad Komisijos posėdyje visi 6 (šeši) dalyvavę asmenys balsavo už tai, kad J. S. būtų taikomas lygtinis paleidimas.

Be to, būtina įvertinti ir tai, kad taikant lygtinį paleidimą asmuo nėra visiškai atleidžiamas nuo bausmės, jam toliau taikomi tam tikri įpareigojimai ir apribojimai, o juos pažeidęs nuteistasis neišvengtų likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo nuomone, lygtinis paleidimas padės užtikrinti ne tik probacijos tikslus, bet ir skatins nuteistąjį ir toliau teigiama linkme keisti savo elgesį, turės teigiamą ir drausminantį poveikį. Visa tai padės nuteistajam integruotis į visuomenę ir kartu bus užtikrintas teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas (LR BVK 9 straipsnis).

Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją skundo motyvais pagrindo nėra. Todėl skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Juozo Bagdonavičiaus skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.