- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-31
- Bylos Nr.
- 1A-341-387-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas (pirm.), Sigita Bieliauskienė, Virginija Švedienė
- Nuteistasis
- T. M., G. Č., D. B., J. M.
- Advokatai
- Remigijus Merkevičius
- Kategorijos
Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A–341-387/2013
Teisėjas Antanas Virbalas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2., 2.4.7., 2.1.7.4.;
2013 m. gegužės 31 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,
draudimo kompanijos AAS „Gjensidige Baltic“ – ADB „Reso Europa“ teisių ir pareigų perėmėjos atstovui Erikui Borusevičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal T. M., G. Č., D. B., J. M. bei AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinius skundus dėl 2013-02-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:
D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., paskiriant jam 80 MGL (10400Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., paskiriant jam 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., paskiriant jam 130 MGL (16900 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė 150 MGL (19500 Lt) bauda.
G. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., paskiriant jam 80 MGL (10400Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d., paskiriant jam 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., paskiriant jam 130 MGL (16900 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir G. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė 150 MGL (19500 Lt) bauda.
T. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., paskiriant jam 80 MGL (10400Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d., paskiriant jam 40 MGL (520 Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., paskiriant jam 130 MGL (16900Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir T. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė 150 MGL (19500 Lt) dydžio bauda.
J. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002688), paskiriant jam 80 MGL (10400 Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002688), paskiriant jam 30 MGL ( 3900 Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002688), paskiriant jam 130 MGL (16900 Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002689), paskiriant jam 80 MGL (10400 Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002689), paskiriant jam 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002689), paskiriant jam 130 MGL (16900 Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002691), paskiriant jam 80 MGL (10400 Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002691), paskiriant jam 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002691), paskiriant jam 130 MGL (16900 Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002708), paskiriant jam 80 MGL (10400 Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002708), paskiriant jam 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002708), paskiriant jam 130 MGL (16900 Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002709), paskiriant jam 80 MGL (10400 Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002709), paskiriant jam 30 MGL (3900Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002709), paskiriant jam 130 MGL (16900Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002710), paskiriant jam 80 MGL (10400 Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002710), paskiriant jam 30 MGL (3900Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002710), paskiriant jam 130 MGL (16900 Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 001549), paskiriant jam 80 MGL (10400 Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 001549), paskiriant jam 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 001549), paskiriant jam 130 MGL (16900 Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 001554), paskiriant jam 80 MGL (10400 Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 001554), paskiriant jam 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 001554), paskiriant jam 130 MGL (16900 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir J. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė 200 MGL (26000 Lt) bauda.
Draudimo kompanija AAS „Gjensidige Baltic“ - (ADB „Reso Europa“ teisių ir pareigų perėmėja) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. ir 300 str. 1 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002688), paskiriant jai 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.
Ji taip pat pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. ir 182 str. 2 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002688), paskiriant jai 130 MGL (16900 Lt) dydžio baudą.
Ji taip pat pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. ir 300 str. 1 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002689), paskiriant jai 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.
Ji taip pat pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. ir 182 str. 2 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002689), paskiriant jai 130 MGL (16900 Lt) dydžio baudą.
Ji taip pat pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. ir 300 str. 1 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002691), paskiriant jai 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.
Ji taip pat pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. ir 182 str. 2 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002691), paskiriant jai 130 MGL (16900 Lt) dydžio baudą.
Ji taip pat pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. ir 300 str. 1 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002708), paskiriant jai 30 MGL (390Lt) dydžio baudą.
Ji taip pat pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. ir 182 str. 2 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002708), paskiriant jai 130 MGL ( 16900 Lt) dydžio baudą.
Ji taip pat pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. ir 300 str. 1 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002709), paskiriant jai 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.
Ji taip pat pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. ir 182 str. 2 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 002709), paskiriant jai 130 MGL (16900 Lt) dydžio baudą.
Ji taip pat pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. ir 300 str. 1 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 00002710), paskiriant jai 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.
Ji taip pat pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. ir 182 str. 2 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 00002710), paskiriant jai 130 MGL (16900 Lt) dydžio baudą.
Ji taip pat pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. ir 300 str. 1 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 001549), paskiriant jai 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.
Ji taip pat pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. ir 182 str. 2 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 001549), paskiriant jai 130 MGL (16900 Lt) dydžio baudą.
Ji taip pat pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. ir 300 str. 1 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 001554), paskiriant jai 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.
Ji taip pat pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. ir 182 str. 2 d. (epizodas, susijęs su draudimo polisu Nr. 001554), paskiriant jai 130 MGL (16900 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 5 d. 1 p. apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos už idealios sutapties sąlygomis padarytas veikas (BK 20 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. ir BK 20 str. ir 182 str. 1 d.), po to šios apėmimo būdu subendrintos bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir Draudimo kompanijai AAS „Gjensidige Baltic“ - (ADB „Reso Europa“ teisių ir pareigų perėmėjai) paskirta galutinė subendrinta bausmė 200 MGL (26000 Lt) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. nuteistas už tai, kad jis tyčia pažeisdamas Kaimo rėmimo programos lėšomis kompensuojamų draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams tvarką, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, priimdamas neteisėtus sprendimus, suklastodamas ŽŪB „Vyčia“ draudimo polisus VGD Nr. 105164 ir VGD Nr. 105168, apgaule kito asmens - UAB DK „PZU Lietuva“ naudai įgijo didelės 2.337.216 litų vertės turtinę teisę į draudimo įmoką, kurios dalį - 1.168.608 litus, sudarė Kaimo rėmimo programos lėšomis mokama draudimo įmokos kompensacija, dėl to didelės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, nes realizuojant įgytą tariamą turtinę teisę, UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė Agentūrai, esančiai Blindžių g. 17, Vilniuje, 2008-10-31 pažymą Nr. 15-1111, 2009-01-30 pažymą Nr. 18-094, 2009-04-30 pažymą Nr. 01-696, nurodydama sumokėti kompensaciją pagal anksčiau minėtus draudimo polisus, be to už draudimo įmoką neprisiėmus jokios ŽŪB „Vyčia“ nuostolių rizikos buvo pažeisti ekonominiu, ekologiniu, socialiniu ir etninės kultūros požiūriu valstybės prioritetinės srities - žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos įgyvendinimo tikslai ir principai, numatyti Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme (2002-06-25, Nr. IX-987, 3 str. 1d., 4 str., 17 str. 3d., 19 str.), o būtent:
jis, būdamas UAB DK „PZU Lietuva“ Verslo klientų departamento projektų vadovu, veikdamas kartu su to paties departamento direktoriumi T. M. ir UAB DK „PZU Lietuva“ Produktų ir rizikos valdymo departamento direktoriumi G. Č., turėdamas tikslą apgaule - už draudimo įmoką neprisiėmus jokios nuostolių rizikos, pasinaudojus ŽŪB „Vyčia“ draudimo polisais, kito asmens - UAB DK „PZU Lietuva“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - valstybės paramos lėšas skiriamas žemės ūkio plėtrai pagal Specialiąją kaimo rėmimo programą, ir siekdamas asmeninės turtinės naudos – įmonėje gauti didesnį papildomą atlygį už ketvirčio pasirašytų įmokų plano įvykdymą,
žinodamas, kad ŽŪB „Vyčia“ gyvūnai draudžiami siekiant gauti Kaimo rėmimo programos lėšomis mokamą draudimo įmokų kompensaciją žemės ūkio veiklos subjektams apdraudusiems nuosavybės teise jiems priklausančius gyvūnus (2004-03-04 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintų Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių 1 punktas, 2008-04-21 įsakymo Nr. 3D-227 redakcija, toliau - Taisyklės), kuri priklauso nuo draudimo įmokos dydžio, norėdamas padidinti draudimo įmoką ir gauti didesnę kompensaciją,
piktnaudžiaudamas draudimo bendrovėms suteiktais įgaliojimais administruoti draudimo įmokas ir apskaičiuoti išmokamos kompensacijos dydį (Taisyklių 7 ir16 punktai),
2008 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, T. M. darbo kabinete UAB DK „PZU Lietuva“ patalpose, esančiose Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, derybų dėl ŽŪB „Vyčia“ verslinių gyvūnų draudimo sąlygų metu,
veikdamas UAB DK „PZU Lietuva“ vardu, tačiau ne savo kompetencijos ribose - pažeidžiant UAB DK „PZU Lietuva“ nustatytas draudimo sutarčių pasirašymo įgaliojimų ribas - virš 2,65 mln. litų vertės draudimo sutarčių sąlygas derinti su UAB DK „PZU Lietuva“ tarifų komitetu (2008-01-10 UAB DK „PZU Lietuva“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 03-09 patvirtintos Draudimo sąlygų pagal suteiktus įgaliojimus derinimo tvarkos 4.1, 4.2, 4.7,4.12, 7.5, punktai ir 2-3 priedai), t.y. nesuderinus su UAB DK „PZU Lietuva“ tarifų komitetu, už draudimo įmoką neprisiėmus jokios ŽŪB „Vyčia“ nuostolių rizikos, be nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kartu su T. M. ir G. Č. priėmė sprendimą apdrausti ŽŪB „Vyčia“ ne nuosavybės teise priklausančias, o planuojamas auginti 3,33 mln. litų vertės kiaules, kas prieštarauja Taisyklių 1 punktui, nes Kaimo rėmimo programos lėšomis dalis draudimo įmokų kompensuojama žemės ūkio veiklos subjektams apdraudusiems nuosavybės teise jiems priklausančius gyvūnus bei pažeidžia draudimo sutarčių sudarymo tvarkos reikalavimus, numatytus Taisyklių 6.1 punkte, 2004-07-22 UAB DK „PZU Lietuva“ patvirtintų Verslinių gyvūnų draudimo taisyklių Nr. 52 - 1.7, 5.2., 5.3, 5.4. punktuose ir 2004-09-21 UAB „DK PZU Lietuva“ patvirtintų Verslinių gyvūnų draudimo metodinių nurodymų II dalies 4, 5.1., 5.5. punktuose,
taip tyčia sudarė tariamą teisėtą pagrindą UAB DK „PZU Lietuva“ su ŽŪB „Vyčia“ sudaryti draudimo sutartį ir tuo pagrindu reikalauti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) draudimo įmokos kompensacijos (Taisyklių 7 ir 12.2 punktai),
po ko T. M. davus žodinį neteisėtą nurodymą surašyti melagingus duomenis draudimo polisuose bei viršijant įgaliojimų ribas juos patvirtinti savo parašu, jis 2008-09-10, UAB DK „PZU Lietuva“ patalpose, esančiose Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, įrašė į ŽŪB „Vyčia“ verslinių gyvūnų draudimo polisus VGD Nr. 105164 ir VGD Nr. 105168 žinomai melagingus duomenis apie draudimo objektą ir jo vertę, kad UAB DK „PZU Lietuva“ apdraudė nuosavybės teise ŽŪB „Vyčia“ tariamai turimus 9000 vienetų penimų 3-7 mėn. kiaulių, bendrai 3.330.000 litų draudimo sumai, kai poliso sudarymo dieną ŽŪB „Vyčia“ nuosavybės teise turėjo tik 2599 vienetus penimų kiaulių,
o G. Č. piktnaudžiaujant UAB DK „PZU Lietuva“ Produktų ir rizikos valdymo departamento direktoriui suteiktais įgaliojimais - pagal derinti draudimo sąlygas, (2008-01-10 UAB DK „PZU Lietuva“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 03-09 patvirtintos Draudimo sąlygų pagal suteiktus įgaliojimus derinimo tvarkos 4.2 punktas) davus žodinį neteisėtą leidimą D. B. neturint įgaliojimų patvirtinti melagingus duomenis savo parašais ir UAB DK „PZU Lietuva“ spaudu, jis neturėdamas įgaliojimų patvirtino melagingus duomenis savo parašais ir UAB DK „PZU Lietuva“ spaudu.
G. Č. nuteistas už tai, kad jis tyčia pažeisdamas Kaimo rėmimo programos lėšomis kompensuojamų draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams tvarką, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, priimdamas neteisėtus sprendimus, sudarydamas sąlygas suklastoti ŽŪB „Vyčia“ draudimo polisus VGD Nr. 105164 ir VGD Nr. 105168, apgaule kito asmens - UAB DK „PZU Lietuva“ naudai įgijo didelės 2.337.216 litų vertės turtinę teisę į draudimo įmoką, kurios dalį - 1.168.608 litus, sudarė Kaimo rėmimo programos lėšomis mokama draudimo įmokos kompensacija, dėl to didelės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, nes realizuojant įgytą tariamą turtinę teisę, UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė Agentūrai, esančiai Blindžių g. 17, Vilniuje, 2008-10-31 pažymą Nr. 15-1111, 2009-01-30 pažymą Nr. 18-094, 2009-04-30 pažymą Nr. 01-696, nurodydama sumokėti kompensaciją pagal anksčiau minėtus draudimo polisus, be to už draudimo įmoką neprisiėmus jokios ŽŪB „Vyčia“ nuostolių rizikos buvo pažeisti ekonominiu, ekologiniu, socialiniu ir etninės kultūros požiūriu valstybės prioritetinės srities - žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos įgyvendinimo tikslai ir principai, numatyti Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme (2002-06-25, Nr. IX-987, 3 str. 1d., 4 str., 17 str. 3d., 19 str.), o būtent:
jis, būdamas UAB DK „PZU Lietuva“ Produktų ir rizikos valdymo departamento direktoriumi, veikdamas kartu su UAB DK „PZU Lietuva“ Verslo klientų departamento direktoriumi T. M. ir to paties departamento projektų vadovu D. B., turėdamas tikslą apgaule - už draudimo įmoką neprisiėmus jokios nuostolių rizikos, pasinaudojus ŽŪB „Vyčia“ draudimo polisais, kito asmens - UAB DK „PZU Lietuva“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - valstybės paramos lėšas skiriamas žemės ūkio plėtrai pagal Specialiąją kaimo rėmimo programą, ir siekdamas asmeninės turtinės naudos – įmonėje gauti didesnį metinį priedą,
žinodamas, kad ŽŪB „Vyčia“ gyvūnai draudžiami siekiant gauti Kaimo rėmimo programos lėšomis mokamą draudimo įmokų kompensaciją žemės ūkio veiklos subjektams, apdraudusiems nuosavybės teise jiems priklausančius gyvūnus (2004-03-04 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintų Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių 1 punktas, 2008-04-21 įsakymo Nr. 3D-227 redakcija, toliau - Taisyklės), kuri priklauso nuo draudimo įmokos dydžio, norėdamas padidinti draudimo įmoką ir gauti didesnę kompensaciją,
piktnaudžiaudamas draudimo bendrovėms suteiktais įgaliojimais administruoti draudimo įmokas ir apskaičiuoti išmokamos kompensacijos dydį (Taisyklių 7 ir16 punktai)
2008 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, T. M. darbo kabinete UAB DK „PZU Lietuva“ patalpose, esančiose Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, derybų dėl ŽŪB „Vyčia“ verslinių gyvūnų draudimo sąlygų metu,
veikdamas UAB DK „PZU Lietuva“ vardu, tačiau ne savo kompetencijos ribose - pažeisdamas UAB DK „PZU Lietuva“ nustatytas draudimo sutarčių pasirašymo įgaliojimų ribas - virš 2,65 mln. litų vertės draudimo sutarčių sąlygas derinti su UAB DK „PZU Lietuva“ tarifų komitetu (2008-01-10 UAB DK „PZU Lietuva“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 03-09 patvirtintos Draudimo sąlygų pagal suteiktus įgaliojimus derinimo tvarkos 4.6, 4.7, 4.12 punktai ir 2-3 priedai), t.y. nesuderinęs su UAB DK „PZU Lietuva“ tarifų komitetu, už draudimo įmoką neprisiėmus jokios ŽŪB „Vyčia“ nuostolių rizikos, be nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kartu su T. M. ir D. B. priėmė sprendimą apdrausti ŽŪB „Vyčia“ ne nuosavybės teise priklausančias, o planuojamas auginti 3,33 mln. litų vertės kiaules, kas prieštarauja Taisyklių 1 punktui, nes Kaimo rėmimo programos lėšomis dalis draudimo įmokų kompensuojama žemės ūkio veiklos subjektams apdraudusiems nuosavybės teise jiems priklausančius gyvūnus bei pažeidžia draudimo sutarčių sudarymo tvarkos reikalavimus, numatytus Taisyklių 6.1 punkte, 2004-07-22 UAB DK „PZU Lietuva“ patvirtintų Verslinių gyvūnų draudimo taisyklių Nr. 52 - 1.7, 5.2., 5.3, 5.4. punktuose ir 2004-09-21 UAB „DK PZU Lietuva“ patvirtintų Verslinių gyvūnų draudimo metodinių nurodymų II dalies 4, 5.1., 5.5. punktuose,
taip tyčia sudarė tariamą teisėtą pagrindą UAB DK „PZU Lietuva“ su ŽŪB „Vyčia“ sudaryti draudimo sutartį ir tuo pagrindu reikalauti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) draudimo įmokos kompensacijos (Taisyklių 7 ir 12.2 punktai),
po ko, T. M. savo pavaldiniui - D. B. davus žodinį neteisėtą nurodymą surašyti melagingus duomenis draudimo polisuose bei viršijant įgaliojimų ribas juos patvirtinti savo parašu, D. B. įvykdžius T. M. nurodymą ir 2008-09-10, UAB DK „PZU Lietuva“ patalpose, esančiose Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, įrašius į ŽŪB „Vyčia“ verslinių gyvūnų draudimo polisus VGD Nr. 105164 ir VGD Nr. 105168 žinomai melagingus duomenis apie draudimo objektą ir jo vertę, kad UAB DK „PZU Lietuva“ apdraudė nuosavybės teise ŽŪB „Vyčia“ tariamai turimus 9000 vienetų penimų 3-7 mėn. kiaulių, bendrai 3.330.000 litų draudimo sumai, kai poliso sudarymo dieną ŽŪB „Vyčia“ nuosavybės teise turėjo tik 2599 vienetus penimų kiaulių,
jis piktnaudžiaudamas UAB DK „PZU Lietuva“ Produktų ir rizikos valdymo departamento direktoriui suteiktais įgaliojimais - pagal Verslo klientų departamento darbuotojų prašymą derinti draudimo sąlygas, (2008-01-10 UAB DK „PZU Lietuva“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 03-09 patvirtintos Draudimo sąlygų pagal suteiktus įgaliojimus derinimo tvarkos 4.2 punktas) davė žodinį neteisėtą leidimą D. B. neturint įgaliojimų patvirtinti melagingus duomenis savo parašais ir UAB DK „PZU Lietuva“ spaudu, ką pastarasis ir padarė.
T. M. nuteistas už tai, kad jis tyčia pažeisdamas Kaimo rėmimo programos lėšomis kompensuojamų draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams tvarką, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, priimdamas neteisėtus sprendimus, duodamas nurodymą pavaldiniui suklastoti ŽŪB „Vyčia“ draudimo polisus VGD Nr. 105164 ir VGD Nr. 105168, apgaule kito asmens - UAB DK „PZU Lietuva“ naudai įgijo didelės 2.337.216 litų vertės turtinę teisę į draudimo įmoką, kurios dalį - 1.168.608 litus, sudarė Kaimo rėmimo programos lėšomis mokama draudimo įmokos kompensacija, dėl to didelės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, nes realizuojant įgytą tariamą turtinę teisę, UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė Agentūrai, esančiai Blindžių g. 17, Vilniuje, 2008-10-31 pažymą Nr. 15-1111, 2009-01-30 pažymą Nr. 18-094, 2009-04-30 pažymą Nr. 01-696, nurodydama sumokėti kompensaciją pagal anksčiau minėtus draudimo polisus, be to už draudimo įmoką neprisiėmus jokios ŽŪB „Vyčia“ nuostolių rizikos buvo pažeisti ekonominiu, ekologiniu, socialiniu ir etninės kultūros požiūriu valstybės prioritetinės srities - žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos įgyvendinimo tikslai ir principai, numatyti Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme (2002-06-25, Nr. IX-987, 3 str. 1d., 4 str., 17 str. 3d., 19 str.), o būtent:
jis, būdamas UAB DK „PZU Lietuva“ Verslo klientų departamento direktoriumi, veikdamas kartu su UAB DK „PZU Lietuva“ Verslo klientų departamento projektų vadovu D. B. bei Produktų ir rizikos valdymo departamento direktoriumi G. Č., turėdamas tikslą apgaule - už draudimo įmoką neprisiėmus jokios nuostolių rizikos, pasinaudojus ŽŪB „Vyčia“ draudimo polisais, kito asmens - UAB DK „PZU Lietuva“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - valstybės paramos lėšas skiriamas žemės ūkio plėtrai pagal Specialiąją kaimo rėmimo programą, ir siekdamas asmeninės turtinės naudos – įmonėje gauti didesnį papildomą atlygį už ketvirčio pasirašytų įmokų plano įvykdymą,
žinodamas, kad ŽŪB „Vyčia“ gyvūnai draudžiami siekiant gauti Kaimo rėmimo programos lėšomis mokamą draudimo įmokų kompensaciją žemės ūkio veiklos subjektams apdraudusiems nuosavybės teise jiems priklausančius gyvūnus (2004-03-04 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintų Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių 1 punktas, 2008-04-21 įsakymo Nr. 3D-227 redakcija, toliau - Taisyklės), kuri priklauso nuo draudimo įmokos dydžio, norėdamas padidinti draudimo įmoką ir gauti didesnę kompensaciją,
piktnaudžiaudamas draudimo bendrovėms suteiktais įgaliojimais administruoti draudimo įmokas ir apskaičiuoti išmokamos kompensacijos dydį (Taisyklių 7 ir16 punktai),
2008 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo darbo kabinete UAB DK „PZU Lietuva“ patalpose, esančiose Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, derybų dėl ŽŪB „Vyčia“ verslinių gyvūnų draudimo sąlygų metu,
veikdamas UAB DK „PZU Lietuva“ vardu, tačiau ne savo kompetencijos ribose - pažeisdamas UAB DK „PZU Lietuva“ nustatytas draudimo sutarčių pasirašymo įgaliojimų ribas - virš 2,65 mln. litų vertės draudimo sutarčių sąlygas derinti su UAB DK „PZU Lietuva“ tarifų komitetu (2008-01-10 UAB DK „PZU Lietuva“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 03-09 patvirtintos Draudimo sąlygų pagal suteiktus įgaliojimus derinimo tvarkos 4.1, 4.2, 4.7,4.12, 7.5, punktai ir 2-3 priedai), t.y. nesuderinęs su UAB DK „PZU Lietuva“ tarifų komitetu, už draudimo įmoką neprisiėmus jokios ŽŪB „Vyčia“ nuostolių rizikos, be nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kartu su G. Č. ir D. B. priėmė sprendimą apdrausti ŽŪB „Vyčia“ ne nuosavybės teise priklausančias, o planuojamas auginti 3,33 mln. litų vertės kiaules, kas prieštarauja Taisyklių 1 punktui, nes Kaimo rėmimo programos lėšomis dalis draudimo įmokų kompensuojama žemės ūkio veiklos subjektams apdraudusiems nuosavybės teise jiems priklausančius gyvūnus bei pažeidžia draudimo sutarčių sudarymo tvarkos reikalavimus, numatytus Taisyklių 6.1 punkte, 2004-07-22 UAB DK „PZU Lietuva“ patvirtintų Verslinių gyvūnų draudimo taisyklių Nr. 52 - 1.7, 5.2., 5.3, 5.4. punktuose ir 2004-09-21 UAB „DK PZU Lietuva“ patvirtintų Verslinių gyvūnų draudimo metodinių nurodymų II dalies 4, 5.1., 5.5. punktuose,
taip tyčia sudarė tariamą teisėtą pagrindą UAB DK „PZU Lietuva“ su ŽŪB „Vyčia“ sudaryti draudimo sutartį ir tuo pagrindu reikalauti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) draudimo įmokos kompensacijos (Taisyklių 7 ir 12.2 punktai),
po ko jis, savo pavaldiniui - D. B. davė žodinį neteisėtą nurodymą surašyti melagingus duomenis draudimo polisuose bei viršijant įgaliojimų ribas juos patvirtinti savo parašu, ką pastarasis ir padarė 2008-09-10, UAB DK „PZU Lietuva“ patalpose, esančiose Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, įrašydamas į ŽŪB „Vyčia“ verslinių gyvūnų draudimo polisus VGD Nr. 105164 ir VGD Nr. 105168 žinomai melagingus duomenis apie draudimo objektą ir jo vertę, kad UAB DK „PZU Lietuva“ apdraudė nuosavybės teise ŽŪB „Vyčia“ tariamai turimus 9000 vienetų penimų 3-7 mėn. kiaulių, bendrai 3.330.000 litų draudimo sumai, kai poliso sudarymo dieną ŽŪB „Vyčia“ nuosavybės teise turėjo tik 2599 vienetus penimų kiaulių,
o G. Č. piktnaudžiaujant UAB DK „PZU Lietuva“ Produktų ir rizikos valdymo departamento direktoriui suteiktais įgaliojimais - pagal Verslo klientų departamento darbuotojų prašymą derinti draudimo sąlygas, (2008-01-10 UAB DK „PZU Lietuva“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 03-09 patvirtintos Draudimo sąlygų pagal suteiktus įgaliojimus derinimo tvarkos 4.2 punktas) davus žodinį neteisėtą leidimą D. B. neturint įgaliojimų patvirtinti melagingus duomenis savo parašais ir UAB DK „PZU Lietuva“ spaudu, pastarasis neturėdamas įgaliojimų patvirtino melagingus duomenis savo parašais ir UAB DK „PZU Lietuva“ spaudu.
J. M. nuteistas už tai, kad jis tyčia pažeisdamas Kaimo rėmimo programos lėšomis kompensuojamų draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams tvarką, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, bei jam, kaip ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro direktoriui, suteiktais įgaliojimais, suklastodamas dokumentus, kito asmens - ADB „RESO Europa“ naudai apgaule įgijo didelės - 174.997,8 litų vertės svetimą turtą – dalį paramos gavėjui ŽŪB „Vyčia“ skirtos draudimo įmokos kompensacijos, o likusią - 76.601,1 lito dydžio Agentūros mokamos kompensacijos dalį pervedė ŽŪB „Vyčia“ kaip draudimo išmokas, tuo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarydamas 174.997,8 litų vertės turtinę žalą, o būtent:
jis būdamas ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule - už draudimo įmoką neprisiėmus jokios nuostolių rizikos, pasinaudojus ŽŪB „Vyčia“ draudimo polisu, kito asmens - ADB „RESO Europa“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - valstybės paramos lėšas skiriamas žemės ūkio plėtrai pagal Specialiąją kaimo rėmimo programą, ir siekdamas asmeninės turtinės naudos - gauti atlyginimo priedą papildomą atlygį už ketvirčio veiklos rezultatus pasirašytų įmokų plano įvykdymą,
2006 m. sausio 2 -12 dienomis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo darbo vietoje - ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro patalpose, esančiose Tilžės g. 151-7, Šiauliuose, piktnaudžiaudamas 2004-03-04 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintų „Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių“ (2005-09-27 įsakymo Nr. 3D-454 redakcija, toliau - Taisyklės) draudimo bendrovėms suteiktais įgaliojimais apskaičiuoti kompensuojamų draudimo įmokų sumos dydį, mokamą draudimo įstaigoms,
iš anksto žinodamas, kad pažeidžiant 2003-06-16 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-234 patvirtintų „Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių” (2005-08-02 įsakymo Nr. 3D-378 redakcija) 15 punkto reikalavimus, ŽŪB „Vyčia“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijime (polise) bus įrašomas ne faktinis bendrovei nuosavybės teise priklausančių gyvūnų skaičius, o vidutinis kiaulių grupės kiekis vienetais per mėnesį, kas prieštarauja Taisyklių 1 punktui, veikdamas ADB „RESO Europa“ vardu, tyčia pažeisdamas draudimo bendrovėje galiojusių: „Gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo taisyklių Nr. 032“ (toliau - Draudimo taisyklės Nr. 032) 2.1., 2.2., 2.4., 2.5., 11.1, 12.3. punktų, Metodinių nurodymų draudimo sutarčių sudarymui pagal ADB „RESO Europa“gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo taisykles Nr. 032 (toliau – Taisyklių Nr. 032 metodiniai nurodymai) 1.1. – 2.3., 3.2.3., 6.2., 6.3., 7.3., 9.5., 9.6. punktų, 2004-02-05 Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 08V-04 patvirtintų „Metodinių nurodymų draudžiant ūkininkų turtą, kai dalis draudimo įmokų kompensuojamas“ (toliau – Kompensuojamų įmokų metodiniai nurodymai) I skyriaus 4 punkto, II skyriaus 1.3., 2., 2.1.-2.3., 2.5., 4.3. punktų, V skyriaus 6.1. punktų reikalavimus,
- paskaičiavo ir į ŽŪB „Vyčia“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 002688 ir jo priedą Nr.1 įrašė 503.197,80 litų draudimo įmoką, kuri 174.997,80 litais didesnė už maksimalią draudimo išmoką (maksimalus ADB “RESO Europa” atsakomybės limitas - 328.200 litų), ADB „RESO Europa“ pagal aukščiau minėtą draudimo liudijimą (polisą) už draudimo įmoką neprisiėmus jokios ŽŪB „Vyčia“ nuostolių rizikos, be to, įrašė melagingus duomenis apie draudžiamų gyvūnų kiekį,
- po ko, siekdamas, kad žinomai suklastotas dokumentas įgytų juridinė galią, 2006-01-12, ADB „RESO Europa“ patalpose, esančiose A.Goštauto g. 40A, Vilniuje, aukščiau minėtą draudimo polisą pateikė pasirašyti ADB „RESO Europa“ generaliniam direktoriui V. G., pastarajam nežinant, kad duomenys apie draudžiamų gyvūnų skaičių yra suklastoti, pasirašius aukščiau minėtą draudimo polisą - J. M. apdraudė tariamai ŽŪB „Vyčia“ nuosavybės teise turimus 18697 vnt. kiaulių, bendrai 4.536.660 litų draudimo sumai ir ŽŪB „Vyčia“ įgijo turtinę teisę į valstybės paramos lėšomis mokamą didelės – 251.598,90 litų vertės draudimo įmokų kompensaciją, kuri pervedamą į draudimo bendrovės sąskaitą,
- po ko, ADB „RESO Europa“ laikotarpiu nuo 2006-02-15 iki 2007-01-15 pateikus Agentūrai, esančiai Blindžių g. 17, Vilniuje, pažymas dėl draudimo poliso serija GD Nr. 002688 įmokų kompensavimo, kurių pagrindu Agentūra laikotarpiu nuo 2006-03-14 iki 2007-02-28 į ADB „RESO Europa“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke SNORO bankas pervedė 251.598,9 litų vertės ŽŪB „Vyčia“ draudimo įmokos kompensaciją (PRIEDAS NR.1).
I. Pagal ŽŪB „Vyčia“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 002688 ADB „Reso Europa“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –Agentūra) teiktos pažymos apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti ir jų pagrindu Agentūros išmokėta ADB „RESO Europa“ dalis kompensuojamos draudimo įmokos:
Pažymos data Pažymos numeris Sąrašo –priedo numeris Mokėtina suma Išmokėjimo data Išmokėta suma 2006-02-15 03-VI06/412-1 03-VI06/412-2 70000 2006-03-14 70000 2006-04-14 03-VI06/865-1 03-VI06/865-2 23750 2006-05-05 23750 2006-05-15 03-VI06/1033-1 03-VI06/1033-2 30950 2006-05-26 30950 2006-06-15 03-VI06/1263-1 03-VI06/1263-2 23240 2006-07-13 23240 2006-07-14 03-VI06/1425 03-VI06/1425 27350 2006-08-30 27350 2006-08-11 03-VI06/1425 03-VI06/ 27350 2006-09-12 27350 2006-08-11 03-VI06/1425 03-VI06/ 81 2006-09-12 81 2006-09-15 03-VI06/1798 03-VI06/1798 27431 2006-12-21 27431 2006-10-13 03-VI06/1979 03-VI06/1979 17498,9 2006-12-21 17498,9 2007-01-15 03-VI07/108 03-VI07/108 3948 2007-02-28 3948 VISO: 251598,9 VISO: 251598,9
Taip pat jis nuteistas už tai, kad jis tyčia pažeisdamas Kaimo rėmimo programos lėšomis kompensuojamų draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams tvarką, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, bei jam, kaip ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro direktoriui, suteiktais įgaliojimais, suklastodamas dokumentus, kito asmens - ADB „RESO Europa“ naudai apgaule įgijo didelės - 243.400,20 litų vertės svetimą turtą – dalį paramos gavėjui UAB „Sistem“ skirtos draudimo įmokos kompensacijos, o likusią – 107.799,9 litų dydžio Agentūros mokamos kompensacijos dalį pervedė UAB „Sistem“ kaip draudimo išmokas, tuo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarydamas 243.400,20 litų vertės turtinę žalą, o būtent:
jis, būdamas ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule - už draudimo įmoką neprisiėmus jokios nuostolių rizikos, pasinaudojus UAB „Sistem“ draudimo polisu, kito asmens - ADB „RESO Europa“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - valstybės paramos lėšas skiriamas žemės ūkio plėtrai pagal Specialiąją kaimo rėmimo programą, ir siekdamas asmeninės turtinės naudos - gauti atlyginimo priedą papildomą atlygį už ketvirčio veiklos rezultatus pasirašytų įmokų plano įvykdymą,
2006 m. sausio 2 -12 dienomis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo darbo vietoje - ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro patalpose, esančiose Tilžės g. 151-7, Šiauliuose, piktnaudžiaudamas 2004-03-04 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintų „Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių“ (2005-09-27 įsakymo Nr. 3D-454 redakcija, toliau - Taisyklės) draudimo bendrovėms suteiktais įgaliojimais apskaičiuoti kompensuojamų draudimo įmokų sumos dydį, mokamą draudimo įstaigoms,
iš anksto žinodamas, kad pažeidžiant 2003-06-16 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-234 patvirtintų „Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių” (2005-08-02 įsakymo Nr. 3D-378 redakcija) 15 punkto reikalavimus, UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijime (polise) bus įrašomas ne faktinis bendrovei nuosavybės teise priklausančių gyvūnų skaičius, o vidutinis kiaulių grupės kiekis vienetais per mėnesį, kas prieštarauja Taisyklių 1 punktui, veikdamas ADB „RESO Europa“ vardu, tyčia pažeisdamas draudimo bendrovėje galiojusių: Draudimo taisyklių Nr. 032 - 2.1., 2.2., 2.4., 2.5., 11.1, 12.3. punktų, Taisyklių Nr. 032 metodinių nurodymų 1.1. – 2.3., 3.2.3., 6.2., 6.3., 7.3., 9.5., 9.6., 11.4. punktų, Kompensuojamų įmokų metodinių nurodymų I skyriaus 4 punkto, II skyriaus 1.3., 2., 2.1.-2.3., 2.5., 4.3. punktų, V skyriaus 6.1. punktų reikalavimus,
- paskaičiavo ir į UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 002689 ir jo priedą Nr.1 įrašė 702.400,20 litų draudimo įmoką, kuri 243.400,20 litų didesnė už maksimalią draudimo išmoką (maksimalus ADB “RESO Europa” atsakomybės limitas – 459.000 litų), ADB „RESO Europa“ pagal aukščiau minėtą draudimo liudijimą (polisą) už draudimo įmoką neprisiėmus jokios UAB „Sistem“ nuostolių rizikos, be to, įrašė melagingus duomenis apie draudžiamų gyvūnų kiekį,
- po ko, siekdamas, kad žinomai suklastotas dokumentas įgytų juridinė galią, 2006-01-12, ADB „RESO Europa“ patalpose, esančiose A.Goštauto g. 40A, Vilniuje, aukščiau minėtą draudimo polisą pateikė pasirašyti ADB „RESO Europa“ generaliniam direktoriui V. G., pastarajam nežinant, kad duomenys apie draudžiamų gyvūnų skaičių yra suklastoti, pasirašius aukščiau minėtą draudimo polisą - J. M. apdraudė tariamai UAB „Sistem“ Balčiūnų kaime, Vilkaviškio rajone, nuosavybės teise turimus 25352 vnt. kiaulių, bendrai 6.223.180 litų draudimo sumai ir UAB „Sistem“ įgijo turtinę teisę į valstybės paramos lėšomis mokamą didelės – 351.200,1 litų vertės draudimo įmokų kompensaciją, kuri pervedamą į draudimo bendrovės sąskaitą,
- po ko, ADB „RESO Europa“ laikotarpiu nuo 2006-02-15 iki 2006-12-15 pateikus Agentūrai, esančiai Blindžių g. 17, Vilniuje, pažymas dėl draudimo poliso serija GD Nr. 002689 įmokų kompensavimo, kurių pagrindu Agentūra laikotarpiu nuo 2006-03-14 iki 2007-02-09 į ADB „RESO Europa“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke SNORO bankas pervedė 351.200,10 litų vertės UAB „Sistem“ draudimo įmokos kompensaciją (PRIEDAS NR.1).
II. Pagal UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 002689 ADB „Reso Europa“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –Agentūra) teiktos pažymos apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti ir jų pagrindu Agentūros išmokėta ADB „RESO Europa“ dalis kompensuojamos draudimo įmokos:
Pažymos data Pažymos numeris Sąrašo –priedo numeris Mokėtina suma Išmokėjimo data Išmokėta suma 2006-02-15 03-VI06-/412-1 03-VI06/412-2 80000 2006-03-14 80000 2006-03-15 03-VI06/620-2 03-VI06/620-1 38250 2006-04-25 38250 2006-05-15 03-VI06/1033-1 03-VI06/1033-2 38250 2006-05-26 38250 2006-06-15 03-VI06/1263-1 03-VI06/1263-2 37900 2006-07-13 37900 2006-07-14 03-VI06/1425 03-VI06/1425 37200 2006-08-30 37200 2006-08-11 03-VI06/1425 03-VI06/ 36850 2006-09-12 36850 2006-09-15 03-VI06/1798 03-VI06/1798 36850 2006-12-21 36850 2006-10-13 03-VI06/1979 03-VI06/1979 37200 2006-12-21 37200 2006-12-15 03-VI06/2406 03-VI06/2406 8700,01 2007-02-09 8700,01 VISO: 351200,01 VISO: 351200,01
Taip pat J. M. nuteistas už tai, kad jis tyčia, pažeisdamas Kaimo rėmimo programos lėšomis kompensuojamų draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams tvarką, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, bei jam, kaip ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro direktoriui, suteiktais įgaliojimais, suklastodamas dokumentus, kito asmens - ADB „RESO Europa“ naudai apgaule įgijo didelės - 149.925,60 litų vertės svetimą turtą – dalį paramos gavėjui UAB „Sistem“ skirtos draudimo įmokos kompensacijos, o likusią – 62.737,2 litų dydžio Agentūros mokamos kompensacijos dalį pervedė UAB „Sistem“ kaip draudimo išmokas, tuo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarydamas 149.925,60 litų vertės turtinę žalą, o būtent:
jis, būdamas ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule - už draudimo įmoką neprisiėmus jokios nuostolių rizikos, pasinaudojus UAB „Sistem“ draudimo polisu, kito asmens - ADB „RESO Europa“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - valstybės paramos lėšas skiriamas žemės ūkio plėtrai pagal Specialiąją kaimo rėmimo programą, ir siekdamas asmeninės turtinės naudos - gauti atlyginimo priedą papildomą atlygį už ketvirčio veiklos rezultatus pasirašytų įmokų plano įvykdymą,
2006 m. sausio 13 -24 dienomis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo darbo vietoje - ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro patalpose, esančiose Tilžės g. 151-7, Šiauliuose, piktnaudžiaudamas 2004-03-04 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintų „Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių“ (2005-09-27 įsakymo Nr. 3D-454 redakcija, toliau - Taisyklės) draudimo bendrovėms suteiktais įgaliojimais apskaičiuoti kompensuojamų draudimo įmokų sumos dydį, mokamą draudimo įstaigoms,
iš anksto žinodamas, kad pažeidžiant 2003-06-16 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-234 patvirtintų „Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių” (2005-08-02 įsakymo Nr. 3D-378 redakcija) 15 punkto reikalavimus, UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijime (polise) bus įrašomas ne faktinis bendrovei nuosavybės teise priklausančių gyvūnų skaičius, o vidutinis kiaulių grupės kiekis vienetais per mėnesį, kas prieštarauja Taisyklių 1 punktui, veikdamas ADB „RESO Europa“ vardu, tyčia pažeisdamas draudimo bendrovėje galiojusių: Draudimo taisyklių Nr. 032 - 2.1., 2.2., 2.4., 2.5., 11.1, 12.3. punktų, Taisyklių Nr. 032 metodinių nurodymų 1.1. – 2.3., 3.2.3., 6.2., 6.3., 7.3., 9.5., 9.6., 11.4. punktų, Kompensuojamų įmokų metodinių nurodymų I skyriaus 4 punkto, II skyriaus 1.3., 2., 2.1.-2.3., 2.5., 4.3. punktų, V skyriaus 6.1. punktų reikalavimus,
- paskaičiavo ir į UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 002691 ir jo priedą Nr.1 įrašė 425.325,60 litų draudimo įmoką, kuri 149.925,60 litais didesnė už maksimalią draudimo išmoką (maksimalus ADB “RESO Europa” atsakomybės limitas – 275.400 litų), ADB „RESO Europa“ pagal aukščiau minėtą draudimo liudijimą (polisą) už draudimo įmoką neprisiėmus jokios UAB „Sistem“ nuostolių rizikos, be to, įrašė melagingus duomenis apie draudžiamų gyvūnų kiekį,
- po ko savo parašu patvirtino aukščiau minėtą draudimo polisą ir jo priedą- J. M. apdraudė tariamai UAB „Sistem“ Čiukiškių kaime, Kėdainių rajone, nuosavybės teise turimus 19691 vnt. kiaulių, bendrai 3.544.380 litų draudimo sumai ir UAB „Sistem“ įgijo turtinę teisę į valstybės paramos lėšomis mokamą didelės – 212.662,8 litų vertės draudimo įmokų kompensaciją, kuri pervedamą į draudimo bendrovės sąskaitą,
- po ko, ADB „RESO Europa“ laikotarpiu nuo 2006-02-15 iki 2006-12-15 pateikus Agentūrai, esančiai Blindžių g. 17, Vilniuje, pažymas dėl draudimo poliso serija GD Nr. 002691 įmokų kompensavimo, kurių pagrindu Agentūra laikotarpiu nuo 2006-03-14 iki 2007-02-09 į ADB „RESO Europa“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke SNORO bankas pervedė 212.662,80 litus vertės UAB „Sistem“ draudimo įmokos kompensaciją (PRIEDAS NR.1).
III. Pagal UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 002691 ADB „Reso Europa“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –Agentūra) teiktos pažymos apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti ir jų pagrindu Agentūros išmokėta ADB „RESO Europa“ dalis kompensuojamos draudimo įmokos:
Pažymos data Pažymos numeris Sąrašo –priedo numeris Mokėtina suma Išmokėjimo data Išmokėta suma 2006-02-15 03-VI06-/412-1 03-VI06/412-2 40000 2006-03-14 40000 2006-03-15 03-VI06/620-2 03-VI06/620-1 22950 2006-04-25 22950 2006-05-15 03-VI06/1033-1 03-VI06/1033-2 22950 2006-05-26 22950 2006-06-15 03-VI06/1263-1 03-VI06/1263-2 22950 2006-07-13 22950 2006-07-14 03-VI06/1425 03-VI06/1425 22950 2006-08-30 22950 2006-08-11 03-VI06/1425 03-VI06/ 22950 2006-09-12 22950 2006-09-15 03-VI06/1798 03-VI06/1798 22950 2006-12-21 22950 2006-10-13 03-VI06/1979 03-VI06/1979 22950 2006-12-21 22950 2006-12-15 03-VI06/2406 03-VI06/2406 12012,8 2007-02-09 12012,8 VISO: 212662,8 VISO: 212662,8
Taip pat J. M. nuteistas už tai, kad jis tyčia pažeisdamas Kaimo rėmimo programos lėšomis kompensuojamų draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams tvarką, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, bei jam, kaip ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro direktoriui, suteiktais įgaliojimais, suklastodamas dokumentus, kito asmens - ADB „RESO Europa“ naudai apgaule įgijo didelės – 754.153,20 litų vertės svetimą turtą – dalį paramos gavėjui UAB „Sistem“ skirtos draudimo įmokos kompensacijos, o likusią – 293.423,4 litų dydžio Agentūros mokamos kompensacijos dalį pervedė UAB „Sistem“ kaip draudimo išmokas bei paskaičiavo, kaip įmokos užskaitą, tuo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarydamas 754.153,20 litų vertės turtinę žalą, o būtent:
jis, būdamas ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule - už draudimo įmoką neprisiėmus jokios nuostolių rizikos, pasinaudojus UAB „Sistem“ draudimo polisu, kito asmens - ADB „RESO Europa“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - valstybės paramos lėšas skiriamas žemės ūkio plėtrai pagal Specialiąją kaimo rėmimo programą, ir siekdamas asmeninės turtinės naudos - gauti atlyginimo priedą papildomą atlygį už ketvirčio veiklos rezultatus pasirašytų įmokų plano įvykdymą,
2006 m. gruodžio mėnesį iki 27 dienos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo darbo vietoje - ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro patalpose, esančiose Tilžės g. 151-7, Šiauliuose, piktnaudžiaudamas 2004-03-04 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintų „Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių“ (2005-09-27 įsakymo Nr. 3D-454 redakcija, toliau - Taisyklės) draudimo bendrovėms suteiktais įgaliojimais apskaičiuoti kompensuojamų draudimo įmokų sumos dydį, mokamą draudimo įstaigoms,
iš anksto žinodamas, kad pažeidžiant 2003-06-16 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-234 patvirtintų „Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių” (2006-09-15 įsakymo Nr. 3D-362 redakcija) 15 punkto reikalavimus, UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijime (polise) bus įrašomas ne faktinis bendrovei nuosavybės teise priklausančių gyvūnų skaičius, o vidutinis kiaulių grupės kiekis vienetais per mėnesį, kas prieštarauja Taisyklių 1 punktui,
veikdamas ADB „RESO Europa“ vardu, tyčia pažeisdamas draudimo bendrovėje galiojusių:
Draudimo taisyklių Nr. 032 – 2 dalies 1.1., 1.2., 1.4. punktų, 8 dalies 8.1. punkto, 11 dalies 11.1. punkto, 12 dalies 12.3. punkto,
„Gyvūnų draudimo sutarčių sudarymo „Gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo taisyklių Nr. 032“ sąlygomis taisyklių“(toliau – Taisyklių Nr. 032 metodiniai nurodymai) 1.1., 1.2., 1.2.1 – 1.2.4, 1.4. 2.1 - 2.4, 3.2.3, 3.3 punktų, 7.3 c papunkčio, 8.1., 8.5. - 8.6. ir 10 punkto, bei
Kompensuojamų įmokų metodinių nurodymų I skyriaus 4 punkto, II skyriaus 1.3., 2., 2.1.-2.3., 2.5., 4.3. punktų, V skyriaus 6.1. punktų reikalavimus,
- paskaičiavo ir į UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 002708 ir jo priedą Nr.1 įrašė 2.095.153,20 litų draudimo įmoką, kuri 754.153,20 litais didesnė už maksimalią draudimo išmoką (maksimalus ADB “RESO Europa” atsakomybės limitas – 1.341.000 litų), ADB „RESO Europa“ pagal aukščiau minėtą draudimo liudijimą (polisą) už draudimo įmoką neprisiėmus jokios UAB „Sistem“ nuostolių rizikos, be to, įrašė melagingus duomenis apie draudžiamų gyvūnų kiekį,
- po ko savo parašu patvirtino aukščiau minėtą draudimo polisą, o 2006-12-27 ADB „RESO Europa“ patalpose, esančiose A.Goštauto g. 40A, Vilniuje, siekdamas, kad žinomai suklastotas dokumentas įgytų juridinė galią, aukščiau minėto draudimo poliso priedą Nr. 1 pateikė pasirašyti ADB „RESO Europa“ generaliniam direktoriui V. G., pastarajam nežinant, kad duomenys apie draudžiamų gyvūnų skaičių yra suklastoti, pasirašius aukščiau minėto draudimo poliso priedą Nr. 1 - J. M. apdraudė tariamai UAB „Sistem“ Balčiūnų kaime, Vilkaviškio rajone, nuosavybės teise turimus 26131 vnt. kiaulių, bendrai 5.568.415 litų draudimo sumai ir UAB „Sistem“ įgijo turtinę teisę į valstybės paramos lėšomis mokamą didelės – 1.047.576,6 litų vertės draudimo įmokų kompensaciją, kuri pervedamą į draudimo bendrovės sąskaitą,
- po ko, ADB „RESO Europa“ laikotarpiu nuo 2007-02-15 iki 2007-11-15 pateikus Agentūrai, esančiai Blindžių g. 17, Vilniuje, pažymas dėl draudimo poliso serija GD Nr. 002708 įmokų kompensavimo, kurių pagrindu Agentūra laikotarpiu nuo 2007-03-20 iki 2007-12-18 į ADB „RESO Europa“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke SNORO bankas pervedė 1 047 576,60 litų vertės UAB „Sistem“ draudimo įmokos kompensaciją (PRIEDAS NR.1).
IV. Pagal UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 002708 ADB „Reso Europa“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –Agentūra) teiktos pažymos apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti ir jų pagrindu Agentūros išmokėta ADB „RESO Europa“ dalis kompensuojamos draudimo įmokos:
Pažymos data Pažymos numeris Sąrašo –priedo numeris Mokėtina suma Išmokėjimo data Išmokėta suma 2007-02-15 03-VI07/358 03-VI06/108 89410 2007-03-20 89410 2007-04-12 03-VI07/711 03-VI07/711 223500 2007-05-10 223500 2007-05-14 03-VI07/914 03-VI07/914 111750 2007-06-07 111750 2007-06-15 03-VI07/1081 03-VI07/1081 111750 2007-08-30 111750 2007-07-13 03-VI071246 03-VI071246 111750 2007-09-17 111750 2007-08-14 03-VI07/1467 03-VI07/1467 111750 2007-08-14 111750 2007-09-14 03-VI07/1697 03-VI07/1697 111750 2007-12-18 111750 2007-10-15 03-VI07/1919 03-VI07/1919 111750 2007-12-18 111750 2007-11-15 03-VI07/2257 03-VI07/2257 64166,6 2007-12-18 64166,6 VISO: 1047576,6 VISO: 1047576,6
Taip pat jis nuteistas už tai, kad tyčia pažeisdamas Kaimo rėmimo programos lėšomis kompensuojamų draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams tvarką, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, bei jam, kaip ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro direktoriui, suteiktais įgaliojimais, suklastodamas dokumentus, kito asmens - ADB „RESO Europa“ naudai apgaule įgijo didelės – 138.961,48 litų vertės svetimą turtą – dalį paramos gavėjui UAB „Sistem“ skirtos draudimo įmokos kompensacijos, tuo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarydamas nurodytos vertės turtinę žalą, o būtent:
jis, būdamas ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule - už draudimo įmoką neprisiėmus jokios nuostolių rizikos, pasinaudojus UAB „Sistem“ draudimo polisu, kito asmens - ADB „RESO Europa“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - valstybės paramos lėšas skiriamas žemės ūkio plėtrai pagal Specialiąją kaimo rėmimo programą, ir siekdamas asmeninės turtinės naudos - gauti atlyginimo priedą papildomą atlygį už ketvirčio veiklos rezultatus pasirašytų įmokų plano įvykdymą,
2006 m. gruodžio mėnesį iki 27 dienos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo darbo vietoje - ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro patalpose, esančiose Tilžės g. 151-7, Šiauliuose, piktnaudžiaudamas 2004-03-04 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintų „Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių“ (2005-09-27 įsakymo Nr. 3D-454 redakcija, toliau - Taisyklės) draudimo bendrovėms suteiktais įgaliojimais apskaičiuoti kompensuojamų draudimo įmokų sumos dydį, mokamą draudimo įstaigoms,
iš anksto žinodamas, kad pažeidžiant 2003-06-16 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-234 patvirtintų „Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių” (2006-09-15 įsakymo Nr. 3D-362 redakcija) 15 punkto reikalavimus, UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijime (polise) bus įrašomas ne faktinis bendrovei nuosavybės teise priklausančių gyvūnų skaičius, o vidutinis kiaulių grupės kiekis vienetais per mėnesį, kas prieštarauja Taisyklių 1 punktui, veikdamas ADB „RESO Europa“ vardu, tyčia pažeisdamas draudimo bendrovėje galiojusių: Draudimo taisyklių Nr. 032 – 2 dalies 1.1., 1.2., 1.4. punktų, 11 dalies 11.1. punkto, 12 dalies 12.3. punkto, Taisyklių Nr. 032 metodinių nurodymų 1.1., 1.2., 1.2.1 – 1.2.4, 1.4. 2.1 - 2.4, 8.1., 8.5. - 8.6. ir 10 punkto, bei Kompensuojamų įmokų metodinių nurodymų I skyriaus 4 punkto, II skyriaus 1.3., 2., 2.1.-2.3., 2.5., 4.3. punktų, V skyriaus 6.1. punktų reikalavimus,
- paskaičiavo ir į UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 002709 ir jo priedą Nr.1 įrašė 852.976,80 litų draudimo įmoką, kuri 312.976,80 litais didesnė už maksimalią draudimo išmoką (maksimalus ADB “RESO Europa” atsakomybės limitas – 540.000 litų), ADB „RESO Europa“ pagal aukščiau minėtą draudimo liudijimą (polisą) už draudimo įmoką neprisiėmus jokios UAB „Sistem“ nuostolių rizikos, be to, įrašė melagingus duomenis apie draudžiamų gyvūnų kiekį,
- po ko, savo parašu patvirtino aukščiau minėtą draudimo polisą, o 2006-12-27 ADB „RESO Europa“ patalpose, esančiose A.Goštauto g. 40A, Vilniuje, siekdamas, kad žinomai suklastotas dokumentas įgytų juridinę galią, aukščiau minėto draudimo poliso priedą Nr. 1 pateikė pasirašyti ADB „RESO Europa“ generaliniam direktoriui V. G., pastarajam nežinant, kad duomenys apie draudžiamų gyvūnų skaičių yra suklastoti, pasirašius aukščiau minėto draudimo poliso priedą Nr. 1 - J. M. apdraudė tariamai UAB „Sistem“ Čiukiškių kaime, Kėdainių rajone, nuosavybės teise turimus 25236 vnt. kiaulių, bendrai 6.561.360 litų draudimo sumai ir UAB „Sistem“ įgijo turtinę teisę į valstybės paramos lėšomis mokamą didelės – 426.488,40 litų vertės draudimo įmokų kompensaciją, kuri pervedamą į draudimo bendrovės sąskaitą,
- po ko, ADB „RESO Europa“ laikotarpiu nuo 2007-02-15 iki 2007-08-14 pateikus Agentūrai, esančiai Blindžių g. 17, Vilniuje, pažymas dėl draudimo poliso serija GD Nr. 002709 įmokų kompensavimo, kurių pagrindu Agentūra laikotarpiu nuo 2007-03-20 iki 2007-12-18 į ADB „RESO Europa“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke SNORO bankas pervedė 310.000 litų vertės UAB „Sistem“ draudimo įmokos kompensaciją (PRIEDAS NR.1).
V. Pagal UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 002709 ADB „Reso Europa“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –Agentūra) teiktos pažymos apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti ir jų pagrindu Agentūros išmokėta ADB „RESO Europa“ dalis kompensuojamos draudimo įmokos:
Pažymos data Pažymos numeris Sąrašo –priedo numeris Mokėtina suma Išmokėjimo data Išmokėta suma 2007-02-15 03-VI07/358 03-VI06/108 40000 2007-03-20 40000 2007-04-12 03-VI07/711 03-VI07/711 90000 2007-05-10 90000 2007-05-14 03-VI07/914 03-VI07/914 45000 2007-06-07 45000 2007-06-15 03-VI07/1081 03-VI07/1081 45000 2007-08-30 45000 2007-07-13 03-VI071246 03-VI071246 45000 2007-09-17 45000 2007-08-14 03-VI07/1467 03-VI07/1467 45000 2007-12-18 45000 VISO: 310000 VISO: 310000
Taip pat jis nuteistas už tai, kad tyčia pažeisdamas Kaimo rėmimo programos lėšomis kompensuojamų draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams tvarką, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, bei jam, kaip ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro direktoriui, suteiktais įgaliojimais, suklastodamas dokumentus, kito asmens - ADB „RESO Europa“ naudai apgaule įgijo didelės – 617.249,80 litų vertės svetimą turtą – dalį paramos gavėjui ŽŪB „Vyčia“ skirtos draudimo įmokos kompensacijos, o likusią – 234.075,1 litų dydžio Agentūros mokamos kompensacijos dalį pervedė ŽŪB „Vyčia“ kaip draudimo išmokas, tuo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarydamas 617.249,80 litų vertės turtinę žalą, o būtent:
jis, būdamas ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule - už draudimo įmoką neprisiėmus jokios nuostolių rizikos, pasinaudojus ŽŪB „Vyčia“ draudimo polisu, kito asmens - ADB „RESO Europa“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - valstybės paramos lėšas skiriamas žemės ūkio plėtrai pagal Specialiąją kaimo rėmimo programą, ir siekdamas asmeninės turtinės naudos - gauti atlyginimo priedą papildomą atlygį už ketvirčio veiklos rezultatus pasirašytų įmokų plano įvykdymą,
2006 m. gruodžio mėnesį iki 27 dienos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo darbo vietoje - ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro patalpose, esančiose Tilžės g. 151-7, Šiauliuose, piktnaudžiaudamas 2004-03-04 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintų „Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių“ (2005-09-27 įsakymo Nr. 3D-454 redakcija, toliau - Taisyklės) draudimo bendrovėms suteiktais įgaliojimais apskaičiuoti kompensuojamų draudimo įmokų sumos dydį, mokamą draudimo įstaigoms,
iš anksto žinodamas, kad pažeidžiant 2003-06-16 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-234 patvirtintų „Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių” (2006-09-15 įsakymo Nr. 3D-362 redakcija) 15 punkto reikalavimus, ŽŪB „Vyčia“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijime (polise) bus įrašomas ne faktinis bendrovei nuosavybės teise priklausančių gyvūnų skaičius, o vidutinis kiaulių grupės kiekis vienetais per mėnesį, kas prieštarauja Taisyklių 1 punktui,
veikdamas ADB „RESO Europa“ vardu, tyčia pažeisdamas draudimo bendrovėje galiojusių:
Draudimo taisyklių Nr. 032 – 2 dalies 1.1., 1.2., 1.4. punktų, 8 dalies 8.1. punkto, 11 dalies 11.1. punkto, 12 dalies 12.3. punkto,
Taisyklių Nr. 032 metodinių nurodymų 1.1., 1.2., 1.2.1 – 1.2.4, 1.4. 2.1 - 2.4, 3.2.3, 3.3 punktų, 7.3 c papunkčio, 8.1., 8.5. - 8.6. ir 10 punkto, bei
Kompensuojamų įmokų metodinių nurodymų I skyriaus 4 punkto, II skyriaus 1.3., 2., 2.1.-2.3., 2.5., 4.3. punktų, V skyriaus 6.1. punktų reikalavimus,
- paskaičiavo ir į ŽŪB „Vyčia“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 002710 ir jo priedą Nr.1 įrašė 1.702.649,8 litų draudimo įmoką, kuri 617.249,80 litais didesnė už maksimalią draudimo išmoką (maksimalus ADB “RESO Europa” atsakomybės limitas – 1.085.400 litų), ADB „RESO Europa“ pagal aukščiau minėtą draudimo liudijimą (polisą) už draudimo įmoką neprisiėmus jokios ŽŪB „Vyčia“ nuostolių rizikos, be to, įrašė melagingus duomenis apie draudžiamų gyvūnų kiekį,
- po ko savo parašu patvirtino aukščiau minėtą draudimo polisą o 2006-12-27 ADB „RESO Europa“ patalpose, esančiose A.Goštauto g. 40A, Vilniuje, siekdamas, kad žinomai suklastotas dokumentas įgytų juridinė galią, aukščiau minėto draudimo poliso priedą Nr. 1 pateikė pasirašyti ADB „RESO Europa“ generaliniam direktoriui V. G., pastarajam nežinant, kad duomenys apie draudžiamų gyvūnų skaičių yra suklastoti, pasirašius aukščiau minėto draudimo poliso priedą Nr. 1 - J. M. apdraudė tariamai ŽŪB „Vyčia“, nuosavybės teise turimus 20214 vnt. kiaulių, bendrai 4.339.535 litų draudimo sumai ir ŽŪB „Vyčia“ įgijo turtinę teisę į valstybės paramos lėšomis mokamą didelės – 851.324,90 litų vertės draudimo įmokų kompensaciją, kuri pervedamą į draudimo bendrovės sąskaitą,
- po ko, ADB „RESO Europa“ laikotarpiu nuo 2007-02-15 iki 2007-11-15 pateikus Agentūrai, esančiai Blindžių g. 17, Vilniuje, pažymas dėl draudimo poliso serija GD Nr. 002710 įmokų kompensavimo, kurių pagrindu Agentūra laikotarpiu nuo 2007-03-20 iki 2007-12-18 į ADB „RESO Europa“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke SNORO bankas pervedė 851.324,9 litų vertės ŽŪB „Vyčia“ draudimo įmokos kompensaciją (PRIEDAS NR.1).
VI. Pagal ŽŪB „Vyčia“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 002710 ADB „Reso Europa“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –Agentūra) teiktos pažymos apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti ir jų pagrindu Agentūros išmokėta ADB „RESO Europa“ dalis kompensuojamos draudimo įmokos:
Pažymos data Pažymos numeris Sąrašo –priedo numeris Mokėtina suma Išmokėjimo data Išmokėta suma 2007-02-15 03-VI07/358 03-VI06/108 70000 2007-03-20 70000 2007-03-15 03-VI07/502 03-VI07/502 26980 2007-04-06 26980 2007-04-12 03-VI07/711 03-VI07/711 207880 2007-05-10 207880 2007-05-14 03-VI07/914 03-VI07/914 90450 2007-06-07 90450 2007-06-15 03-VI07/1081 03-VI07/1081 90450 2007-08-30 90450 2007-07-13 03-VI071246 03-VI071246 90450 2007-09-17 90450 2007-08-14 03-VI07/1467 03-VI07/1467 90450 2007-12-18 90450 2007-09-14 03-VI07/1697 03-VI07/1697 90450 2007-12-18 90450 2007-10-15 03-VI07/1919 03-VI07/1919 89730 2007-12-18 89730 2007-11-15 03-VI07/2257 03-VI07/2257 4484,9 2007-12-18 4484,9 VISO: 851324,9 VISO: 851324,9
Taip pat jis nuteistas už tai, kad tyčia pažeisdamas Kaimo rėmimo programos lėšomis kompensuojamų draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams tvarką, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, bei jam, kaip ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro direktoriui, suteiktais įgaliojimais, suklastodamas dokumentus, kito asmens - ADB „RESO Europa“ naudai apgaule įgijo didelės – 552.689,8 litų vertės svetimą turtą – dalį paramos gavėjui UAB „Sistem“ skirtos draudimo įmokos kompensacijos, o likusią – 209.123,6 litų dydžio Agentūros mokamos kompensacijos dalį pervedė UAB „Sistem“ kaip draudimo išmokas, tuo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarydamas 552.689,8 vertės turtinę žalą, o būtent:
jis, būdamas ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule - už draudimo įmoką neprisiėmus jokios nuostolių rizikos, pasinaudojus UAB „Sistem“ draudimo polisu, kito asmens - ADB „RESO Europa“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - valstybės paramos lėšas skiriamas žemės ūkio plėtrai pagal Specialiąją kaimo rėmimo programą, ir siekdamas asmeninės turtinės naudos - gauti atlyginimo priedą papildomą atlygį už ketvirčio veiklos rezultatus pasirašytų įmokų plano įvykdymą,
2007 m. liepos mėnesį iki 18 dienos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo darbo vietoje - ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro patalpose, esančiose Tilžės g. 151-7, Šiauliuose, piktnaudžiaudamas 2004-03-04 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintų „Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių“ (2007-04-20 įsakymo Nr. 3D-180 redakcija, toliau - Taisyklės) draudimo bendrovėms suteiktais įgaliojimais apskaičiuoti kompensuojamų draudimo įmokų sumos dydį, mokamą draudimo įstaigoms,
iš anksto žinodamas, kad pažeidžiant 2003-06-16 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-234 patvirtintų „Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių” (2006-09-15 įsakymo Nr. 3D-362 redakcija) 15 punkto reikalavimus, UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijime (polise) bus įrašomas ne faktinis bendrovei nuosavybės teise priklausančių gyvūnų skaičius, o vidutinis kiaulių grupės kiekis vienetais per mėnesį, kas prieštarauja Taisyklių 1 punktui,
veikdamas ADB „RESO Europa“ vardu, tyčia pažeisdamas draudimo bendrovėje galiojusių:
Draudimo taisyklių Nr. 032 – 2 dalies 1.1., 1.2., 1.4. punktų, 8 dalies 8.1. punkto, 11 dalies 11.1. punkto, 12 dalies 12.3. punkto,
Taisyklių Nr. 032 metodinių nurodymų 1.1., 1.2., 1.2.1 – 1.2.4, 1.4. 2.1 - 2.4, 7.3 c papunkčio, 8.1., 8.5. - 8.6 ir 10. punkto, bei
2007-06-26 valdybos nutarimu patvirtintų „Turto bei gyvulių draudimo, kai dalį draudimo įmokų kompensuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), sutarčių sudarymo taisyklių“IV skyriaus 1.3 punkto, 6 skyriaus 1, 3 ir 4 punkto reikalavimus,
- paskaičiavo ir į UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 001549 ir jo priedą Nr.1 įrašė 1.525.752,80 litų draudimo įmoką, kuri 553.752,80 litais didesnė už maksimalią draudimo išmoką (maksimalus ADB “RESO Europa” atsakomybės limitas – 972.000 litų), ADB „RESO Europa“ pagal aukščiau minėtą draudimo liudijimą (polisą) už draudimo įmoką neprisiėmus jokios UAB „Sistem“ nuostolių rizikos, be to, įrašė melagingus duomenis apie draudžiamų gyvūnų kiekį,
- po ko savo parašu patvirtino aukščiau minėto draudimo poliso priedą Nr. 1, o 2007-07-18 ADB „RESO Europa“ patalpose, esančiose A.Goštauto g. 40A, Vilniuje, siekdamas, kad žinomai suklastotas dokumentas įgytų juridinė galią, aukščiau minėtą draudimo polisą pateikė pasirašyti ADB „RESO Europa“ generaliniam direktoriui V. G., pastarajam nežinant, kad duomenys apie draudžiamų gyvūnų skaičių yra suklastoti, pasirašius aukščiau minėtą draudimo polisą - J. M. apdraudė tariamai UAB „Sistem“ Čiukiškių kaime, Kėdainių rajone, nuosavybės teise turimus 26674 vnt. kiaulių, bendrai 6.935.240 litų draudimo sumai ir UAB „Sistem“ įgijo turtinę teisę į valstybės paramos lėšomis mokamą didelės – 762.876,40 litų vertės draudimo įmokų kompensaciją, kuri pervedamą į draudimo bendrovės sąskaitą,
- po ko, ADB „RESO Europa“ 2007-07-18 priskaičiavus 211.038,52 litų draudimo poliso GD Nr. 002709 likutį, laikotarpiu nuo 2007-09-14 iki 2008-05-15 pateikus Agentūrai, esančiai Blindžių g. 17, Vilniuje, pažymas dėl draudimo poliso serija GD Nr. 001549 įmokų kompensavimo, kurių pagrindu Agentūra laikotarpiu nuo 2007-12-18 iki 2008-06-11 į ADB „RESO Europa“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke SNORO bankas pervedė 1063 litais mažesnę 656.294,14 litų vertės UAB „Sistem“ draudimo įmokos kompensaciją, (PRIEDAS NR.1).
VII. Pagal UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 001549 ADB „Reso Europa“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –Agentūra) teiktos pažymos apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti ir jų pagrindu Agentūros išmokėta ADB „RESO Europa“ dalis kompensuojamos draudimo įmokos:
Pažymos data Pažymos numeris Sąrašo –priedo numeris Mokėtina suma Išmokėjimo data Išmokėta suma 2007-09-14 03-VI07/1697 03-VI07/1697 79937 2007-12-18 79937 2007-10-15 03-VI07/1919 03-VI07/1919 81000 2007-12-18 81000 2007-11-15 03-VI07/2257 03-VI07/2257 81000 2007-12-18 81000 2007-12-14 03-VI07/2469 03-VI07/2469 81000 2007-12-28 81000 2008-01-15 03-VI08/81 03-VI08/81 81000 2008-03-28 81000 2008-02-15 03-VI08/469 03-VI08/469 81000 2008-03-28 81000 2008-03-15 03-VI08/681 03-VI08/681 81000 2008-04-16 81000 2008-04-15 03-VI08/990 03-VI08/990 81000 2008-05-30 81000 2008-05-15 03-VI08/1390 03-VI08/1390 9357,14 2008-06-11 9357,14 VISO: 656294,14 VISO: 656294,14
Taip pat J. M. nuteistas už tai, kad jis tyčia, pažeisdamas Kaimo rėmimo programos lėšomis kompensuojamų draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams tvarką, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, bei jam, kaip ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro direktoriui, suteiktais įgaliojimais, suklastodamas dokumentus, kito asmens - ADB „RESO Europa“ naudai apgaule įgijo teisę į didelės – 1.309.283,44 litų vertės svetimą turtą – dalį paramos gavėjui UAB „Sistem“ skirtos draudimo įmokos kompensacijos, tuo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarydamas 1.179.840 litų vertės turtinę žalą, kadangi likusios kompensacijos dalies - 1.031.801,72 lito, išmokėjimą Agentūra sustabdė, o būtent:
jis, būdamas ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule - už draudimo įmoką neprisiėmus jokios nuostolių rizikos, pasinaudojus UAB „Sistem“ draudimo polisu, kito asmens - ADB „RESO Europa“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - valstybės paramos lėšas skiriamas žemės ūkio plėtrai pagal Specialiąją kaimo rėmimo programą, ir siekdamas asmeninės turtinės naudos - gauti atlyginimo priedą papildomą atlygį už ketvirčio veiklos rezultatus pasirašytų įmokų plano įvykdymą,
2008 m.sausio 02 - 04 dienomis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo darbo vietoje - ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro patalpose, esančiose Tilžės g. 151-7, Šiauliuose, piktnaudžiaudamas 2004-03-04 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintų „Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių“ (2007-04-20 įsakymo Nr. 3D-180 redakcija, toliau - Taisyklės) draudimo bendrovėms suteiktais įgaliojimais apskaičiuoti kompensuojamų draudimo įmokų sumos dydį, mokamą draudimo įstaigoms,
iš anksto žinodamas, kad pažeidžiant 2003-06-16 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-234 patvirtintų „Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių” (2006-09-15 įsakymo Nr. 3D-362 redakcija) 15 punkto reikalavimus, UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijime (polise) bus įrašomas ne faktinis bendrovei nuosavybės teise priklausančių gyvūnų skaičius, o vidutinis kiaulių grupės kiekis vienetais per mėnesį, kas prieštarauja Taisyklių 1 punktui, veikdamas ADB „RESO Europa“ vardu, tyčia pažeisdamas draudimo bendrovėje galiojusių: Draudimo taisyklių Nr. 032 – 2 dalies 1.1., 1.2., 1.4. punktų, 8 dalies 8.1. punkto, 11 dalies 11.1. punkto, 12 dalies 12.3. punkto, Taisyklių Nr. 032 metodinių nurodymų 1.1., 1.2., 1.2.1 – 1.2.4, 1.4. 2.1 - 2.4, 3.2.3, 3.3 punktų, 7.3 c papunkčio, 8.1., 8.5. - 8.6. ir 10 punkto, bei 2007-06-26 valdybos nutarimu patvirtintų „Turto bei gyvulių draudimo, kai dalį draudimo įmokų kompensuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), sutarčių sudarymo taisyklių“IV skyriaus 1.3 punkto, 6 skyriaus 1, 3 ir 4 punkto reikalavimus,
- paskaičiavo ir į UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 001554 ir jo priedą Nr.1 įrašė 4.423.283,44 litų draudimo įmoką, kuri 1.309.283,44 litais didesnė už maksimalią draudimo išmoką (maksimalus ADB “RESO Europa” atsakomybės limitas – 3.114.000 litų), ADB „RESO Europa“ pagal aukščiau minėtą draudimo liudijimą (polisą) už draudimo įmoką neprisiėmus jokios UAB „Sistem“ nuostolių rizikos, be to, įrašė melagingus duomenis apie draudžiamų gyvūnų kiekį,
- po ko, siekdamas, kad žinomai suklastotas dokumentas įgytų juridinė galią, 2008-01-04, ADB „RESO Europa“ patalpose, esančiose A.Goštauto g. 40A, Vilniuje, aukščiau minėtą draudimo polisą pateikė pasirašyti ADB „RESO Europa“ generalinio direktoriaus pavaduotojui S. N., pastarajam nežinant, kad duomenys apie draudžiamų gyvūnų skaičių yra suklastoti, pasirašius aukščiau minėtą draudimo - J. M. apdraudė tariamai UAB „Sistem“, Balčiūnų kaime, Vilkaviškio rajone, nuosavybės teise turimus 27234 vnt. kiaulių, bendrai 8.707.549 litų draudimo sumai ir UAB „Sistem“ naudai įgijus turtinę teisę į valstybės paramos lėšomis mokamą didelės – 2.211.641,72 litų vertės draudimo įmokų kompensaciją, kuri pervedamą į draudimo bendrovės sąskaitą,
- po ko, ADB „RESO Europa“ laikotarpiu nuo 2008-02-15 iki 2009-01-20 pateikus Agentūrai, esančiai Blindžių g. 17, Vilniuje, pažymas dėl draudimo poliso serija GD Nr. 001554 įmokų kompensavimo, kurių pagrindu Agentūra laikotarpiu nuo 2008-03-28 iki 2008-08-29 į ADB „RESO Europa“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke SNORO bankas pervedė 1.179.840 litų UAB „Sistem“ draudimo įmokos kompensaciją, (PRIEDAS NR.1).
VIII. Pagal UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 001554 ADB „Reso Europa“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –Agentūra) teiktos pažymos apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti ir jų pagrindu Agentūros išmokėta ADB „RESO Europa“ dalis kompensuojamos draudimo įmokos:
Pažymos data Pažymos numeris Sąrašo –priedo numeris Mokėtina suma Išmokėjimo data Išmokėta suma 2008-02-15 03-VI08/469 03-VI08/469 152340 2008-03-28 152340 2008-03-15 03-VI08/681 03-VI08/681 259500 2008-04-16 259500 2008-04-15 03-VI08/990 03-VI08/990 259500 2008-05-30 259500 2008-05-15 03-VI08/1390 03-VI08/1390 169500 2008-06-11 169500 2008-07-23 03-VI08/2166 03-VI08/2166 339000 2008-08-29 339000 2008-10-20 03-VI08/3573 03-VI08/3573 508500 0 2009-01-20 03-VI09/49 03-VI09/ 523301,72 0 VISO: 2211641,72 VISO: 1179840
Draudimo kompanija AAS „Gjensidige Baltic“ – ADB „Reso Europa“ teisių ir pareigų perėmėja, nuteista už tai, kad apgaule įgijo didelės - 174.997,8 litų vertės svetimą turtą – dalį paramos gavėjui ŽŪB „Vyčia“ skirtos draudimo įmokos kompensacijos, o likusią - 76.601,1 lito dydžio Agentūros mokamos kompensacijos dalį pervedė ŽŪB „Vyčia“ kaip draudimo išmokas, tuo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarydama 174.997,8 litų vertės turtinę žalą, o būtent:
ji, atstovaujama ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro direktoriaus J. M., kuris veikdamas jos vardu, naudai ir interesais, eidamas ADB „RESO Europa“ vadovaujančias pareigas, turėdamas teisę ADB „RESO Europa“ vardu vykdyti draudimo veiklą Šiaulių, Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskrityse, pagamino netikrus dokumentus ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
- J. M. veikiant tikslu apgaule ADB „RESO Europa“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - valstybės paramos lėšas skiriamas žemės ūkio plėtrai pagal Specialiąją kaimo rėmimo programą bei pastarajam siekiant ir asmeninės turtinės naudos,
- 2006 m. sausio 2 - 12 dienomis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro patalpose, esančiose Tilžės g. 151-7, Šiauliuose, piktnaudžiaujant 2004-03-04 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintų „Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių“ (2005-09-27 įsakymo Nr. 3D-454 redakcija, toliau - Taisyklės) draudimo bendrovėms suteiktais įgaliojimais apskaičiuoti kompensuojamų draudimo įmokų sumos dydį, mokamą draudimo įstaigoms ir žinant, kad pažeidžiant 2003-06-16 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-234 patvirtintų „Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių” (2005-08-02 įsakymo Nr. 3D-378 redakcija) 15 punkto reikalavimus, ŽŪB „Vyčia“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijime (polise) bus įrašomas ne faktinis bendrovei nuosavybės teise priklausančių gyvūnų skaičius, o vidutinis kiaulių grupės kiekis vienetais per mėnesį, kas prieštarauja Taisyklių 1 punktui,
- pažeidžiant draudimo veikos principus ir draudimo bendrovėje galiojusių „Gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo taisyklių Nr. 032“ (toliau - Draudimo taisyklės Nr. 032) 2.1., 2.2., 2.4., 2.5., 11.1, 12.3. punktų, Metodinių nurodymų draudimo sutarčių sudarymui pagal ADB „RESO Europa“gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo taisykles Nr. 032 (toliau – Taisyklių Nr. 032 metodiniai nurodymai) 1.1. – 2.3., 3.2.3., 6.2., 6.3., 7.3., 9.5., 9.6. punktų, 2004-02-05 Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 08V-04 patvirtintų „Metodinių nurodymų draudžiant ūkininkų turtą, kai dalis draudimo įmokų kompensuojamas“ (toliau – Kompensuojamų įmokų metodiniai nurodymai) I skyriaus 4 punkto, II skyriaus 1.3., 2., 2.1.-2.3., 2.5., 4.3. punktų, V skyriaus 6.1. punktų reikalavimus dėl draudimo sutarčių sudarymo ir draudimo įmokos apskaičiavimo tvarkos,
- paskaičiavus ir į ŽŪB „Vyčia“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 002688 ir jo priedą Nr.1 įrašius 503.197,80 litų draudimo įmoką, kuri 174.997,80 litais didesnė už maksimalią draudimo išmoką (maksimalus ADB “RESO Europa” atsakomybės limitas - 328.200 litų), ADB „RESO Europa“ pagal aukščiau minėtą draudimo liudijimą (polisą) už draudimo įmoką neprisiėmus jokios ŽŪB „Vyčia“ nuostolių rizikos, be to, įrašius melagingus duomenis apie draudžiamų gyvūnų kiekį,
- 2006-01-12, ADB „RESO Europa“ patalpose, esančiose A.Goštauto g. 40A, Vilniuje, ADB „RESO Europa“ generaliniam direktoriui V. G., nežinant, kad duomenys apie draudžiamų gyvūnų skaičių yra suklastoti, pasirašius aukščiau minėtą draudimo polisą - apdraudus tariamai ŽŪB „Vyčia“ nuosavybės teise turimus 18697 vnt. kiaulių, bendrai 4.536.660 litų draudimo sumai ir ŽŪB „Vyčia“ naudai įgijus turtinę teisę į valstybės paramos lėšomis mokamą didelės – 251.598,90 litų vertės draudimo įmokų kompensaciją, kuri pervedamą į draudimo bendrovės sąskaitą,
ADB „RESO Europa“ laikotarpiu nuo 2006-02-15 iki 2007-01-15 pateikė Agentūrai, esančiai Blindžių g. 17, Vilniuje, pažymas dėl draudimo poliso serija GD Nr. 002688 įmokų kompensavimo, kurių pagrindu Agentūra laikotarpiu nuo 2006-03-14 iki 2007-02-28 į ADB „RESO Europa“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke SNORO bankas pervedė 251.598,9 litų vertės ŽŪB „Vyčia“ draudimo įmokos kompensaciją (PRIEDAS NR.1),
I. Pagal ŽŪB „Vyčia“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 002688 ADB „Reso Europa“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –Agentūra) teiktos pažymos apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti ir jų pagrindu Agentūros išmokėta ADB „RESO Europa“ dalis kompensuojamos draudimo įmokos:
Pažymos data Pažymos numeris Sąrašo –priedo numeris Mokėtina suma Išmokėjimo data Išmokėta suma 2006-02-15 03-VI06/412-1 03-VI06/412-2 70000 2006-03-14 70000 2006-04-14 03-VI06/865-1 03-VI06/865-2 23750 2006-05-05 23750 2006-05-15 03-VI06/1033-1 03-VI06/1033-2 30950 2006-05-26 30950 2006-06-15 03-VI06/1263-1 03-VI06/1263-2 23240 2006-07-13 23240 2006-07-14 03-VI06/1425 03-VI06/1425 27350 2006-08-30 27350 2006-08-11 03-VI06/1425 03-VI06/ 27350 2006-09-12 27350 2006-08-11 03-VI06/1425 03-VI06/ 81 2006-09-12 81 2006-09-15 03-VI06/1798 03-VI06/1798 27431 2006-12-21 27431 2006-10-13 03-VI06/1979 03-VI06/1979 17498,9 2006-12-21 17498,9 2007-01-15 03-VI07/108 03-VI07/108 3948 2007-02-28 3948 VISO: 251598,9 VISO: 251598,9
Taip pat ji nuteista už tai, kad apgaule įgijo didelės - 243.400,20 litų vertės svetimą turtą – dalį paramos gavėjui UAB „Sistem“ skirtos draudimo įmokos kompensacijos, o likusią – 107.799,9 litų dydžio Agentūros mokamos kompensacijos dalį pervedė UAB „Sistem“ kaip draudimo išmokas, tuo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarydama 243.400,20 litų vertės turtinę žalą, o būtent:
ji, atstovaujama ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro direktoriaus J. M., kuris veikdamas jos vardu, naudai ir interesais, eidamas ADB „RESO Europa“ vadovaujančias pareigas, turėdamas teisę ADB „RESO Europa“ vardu vykdyti draudimo veiklą Šiaulių, Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskrityse, pagamino netikrus dokumentus ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
- J. M. veikiant tikslu apgaule ADB „RESO Europa“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - valstybės paramos lėšas skiriamas žemės ūkio plėtrai pagal Specialiąją kaimo rėmimo programą bei pastarajam siekiant ir asmeninės turtinės naudos,
- 2006 m. sausio 2 -12 dienomis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro patalpose, esančiose Tilžės g. 151-7, Šiauliuose, piktnaudžiaujant 2004-03-04 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintų „Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių“ (2005-09-27 įsakymo Nr. 3D-454 redakcija, toliau - Taisyklės) draudimo bendrovėms suteiktais įgaliojimais apskaičiuoti kompensuojamų draudimo įmokų sumos dydį, mokamą draudimo įstaigoms ir žinant, kad pažeidžiant 2003-06-16 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-234 patvirtintų „Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių” (2005-08-02 įsakymo Nr. 3D-378 redakcija) 15 punkto reikalavimus, UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijime (polise) bus įrašomas ne faktinis bendrovei nuosavybės teise priklausančių gyvūnų skaičius, o vidutinis kiaulių grupės kiekis vienetais per mėnesį, kas prieštarauja Taisyklių 1 punktui,
- pažeidžiant draudimo veikos principus ir draudimo bendrovėje galiojusių Draudimo taisyklų Nr. 032 - 2.1., 2.2., 2.4., 2.5., 11.1, 12.3. punktų, Taisyklių Nr. 032 metodinių nurodymų - 1.1. – 2.3., 3.2.3., 6.2., 6.3., 7.3., 9.5., 9.6. punktų, Kompensuojamų įmokų metodinių nurodymų I skyriaus 4 punkto, II skyriaus 1.3., 2., 2.1.-2.3., 2.5., 4.3. punktų, V skyriaus 6.1. punktų reikalavimus dėl draudimo sutarčių sudarymo ir draudimo įmokos apskaičiavimo tvarkos,
- paskaičiavus ir į UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 002689 ir jo priedą Nr.1 įrašius 702.400,20 litų draudimo įmoką, kuri 243.400,20 litų didesnė už maksimalią draudimo išmoką (maksimalus ADB “RESO Europa” atsakomybės limitas – 459.000 litų), ADB „RESO Europa“ pagal aukščiau minėtą draudimo liudijimą (polisą) už draudimo įmoką neprisiėmus jokios UAB „Sistem“ nuostolių rizikos, be to, įrašius melagingus duomenis apie draudžiamų gyvūnų kiekį,
- 2006-01-12, ADB „RESO Europa“ patalpose, esančiose A.Goštauto g. 40A, Vilniuje, ADB „RESO Europa“ generaliniam direktoriui V. G., nežinant, kad duomenys apie draudžiamų gyvūnų skaičių yra suklastoti, pasirašius aukščiau minėtą draudimo polisą - apdraudus tariamai UAB „Sistem“ Balčiūnų kaime, Vilkaviškio rajone, nuosavybės teise turimus 25352 vnt. kiaulių, bendrai 6.223.180 litų draudimo sumai ir UAB „Sistem“ naudai įgijus turtinę teisę į valstybės paramos lėšomis mokamą didelės – 351.200,1 litų vertės draudimo įmokų kompensaciją, kuri pervedamą į draudimo bendrovės sąskaitą,
ADB „RESO Europa“ laikotarpiu nuo 2006-02-15 iki 2006-12-15 pateikė Agentūrai, esančiai Blindžių g. 17, Vilniuje, pažymas dėl draudimo poliso serija GD Nr. 002689 įmokų kompensavimo, kurių pagrindu Agentūra laikotarpiu nuo 2006-03-14 iki 2007-02-09 į ADB „RESO Europa“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke SNORO bankas pervedė 351.200,10 litų vertės UAB „Sistem“ draudimo įmokos kompensaciją (PRIEDAS NR.1),
II. Pagal UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 002689 ADB „Reso Europa“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –Agentūra) teiktos pažymos apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti ir jų pagrindu Agentūros išmokėta ADB „RESO Europa“ dalis kompensuojamos draudimo įmokos:
Pažymos data Pažymos numeris Sąrašo –priedo numeris Mokėtina suma Išmokėjimo data Išmokėta suma 2006-02-15 03-VI06-/412-1 03-VI06/412-2 80000 2006-03-14 80000 2006-03-15 03-VI06/620-2 03-VI06/620-1 38250 2006-04-25 38250 2006-05-15 03-VI06/1033-1 03-VI06/1033-2 38250 2006-05-26 38250 2006-06-15 03-VI06/1263-1 03-VI06/1263-2 37900 2006-07-13 37900 2006-07-14 03-VI06/1425 03-VI06/1425 37200 2006-08-30 37200 2006-08-11 03-VI06/1425 03-VI06/ 36850 2006-09-12 36850 2006-09-15 03-VI06/1798 03-VI06/1798 36850 2006-12-21 36850 2006-10-13 03-VI06/1979 03-VI06/1979 37200 2006-12-21 37200 2006-12-15 03-VI06/2406 03-VI06/2406 8700,01 2007-02-09 8700,01 VISO: 351200,01 VISO: 351200,01
Taip pat ji nuteista už tai, kad apgaule įgijo didelės - 149.925,60 litų vertės svetimą turtą – dalį paramos gavėjui UAB „Sistem“ skirtos draudimo įmokos kompensacijos, o likusią – 62.737,2 litų dydžio Agentūros mokamos kompensacijos dalį pervedė UAB „Sistem“ kaip draudimo išmokas, tuo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarydama 149.925,60 litų vertės turtinę žalą,, o būtent:
ji, atstovaujama ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro direktoriaus J. M., kuris veikdamas jos vardu, naudai ir interesais, eidamas ADB „RESO Europa“ vadovaujančias pareigas, turėdamas teisę ADB „RESO Europa“ vardu vykdyti draudimo veiklą Šiaulių, Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskrityse, pagamino netikrus dokumentus ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
- J. M. veikiant tikslu apgaule ADB „RESO Europa“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - valstybės paramos lėšas skiriamas žemės ūkio plėtrai pagal Specialiąją kaimo rėmimo programą bei pastarajam siekiant ir asmeninės turtinės naudos,
- 2006 m. sausio 13 -24 dienomis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro patalpose, esančiose Tilžės g. 151-7, Šiauliuose, piktnaudžiaujant 2004-03-04 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintų „Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių“ (2005-09-27 įsakymo Nr. 3D-454 redakcija, toliau - Taisyklės) draudimo bendrovėms suteiktais įgaliojimais apskaičiuoti kompensuojamų draudimo įmokų sumos dydį, mokamą draudimo įstaigoms ir žinant, kad pažeidžiant 2003-06-16 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-234 patvirtintų „Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių” (2005-08-02 įsakymo Nr. 3D-378 redakcija) 15 punkto reikalavimus, UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijime (polise) bus įrašomas ne faktinis bendrovei nuosavybės teise priklausančių gyvūnų skaičius, o vidutinis kiaulių grupės kiekis vienetais per mėnesį, kas prieštarauja Taisyklių 1 punktui,
- pažeidžiant draudimo veikos principus ir draudimo bendrovėje galiojusių Draudimo taisyklų Nr. 032 - 2.1., 2.2., 2.4., 2.5., 11.1, 12.3. punktų, Taisyklių Nr. 032 metodinių nurodymų - 1.1. – 2.3., 3.2.3., 6.2., 6.3., 7.3., 9.5., 9.6. punktų, Kompensuojamų įmokų metodinių nurodymų I skyriaus 4 punkto, II skyriaus 1.3., 2., 2.1.-2.3., 2.5., 4.3. punktų, V skyriaus 6.1. punktų reikalavimus dėl draudimo sutarčių sudarymo ir draudimo įmokos apskaičiavimo tvarkos,
- paskaičiavus ir į UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 002691 ir jo priedą Nr.1 įrašius 425.325,60 litų draudimo įmoką, kuri 149.925,60 litais didesnė už maksimalią draudimo išmoką (maksimalus ADB “RESO Europa” atsakomybės limitas – 275.400 litų), ADB „RESO Europa“ pagal aukščiau minėtą draudimo liudijimą (polisą) už draudimo įmoką neprisiėmus jokios UAB „Sistem“ nuostolių rizikos, be to, įrašius melagingus duomenis apie draudžiamų gyvūnų kiekį,
- po ko savo parašu patvirtinus aukščiau minėtą draudimo polisą ir jo priedą- apdraudus tariamai UAB „Sistem“ Čiukiškių kaime, Kėdainių rajone, nuosavybės teise turimus 19691 vnt. kiaulių, bendrai 3.544.380 litų draudimo sumai ir UAB „Sistem“ naudai įgijus turtinę teisę į valstybės paramos lėšomis mokamą didelės – 212.662,8 litų vertės draudimo įmokų kompensaciją, kuri pervedamą į draudimo bendrovės sąskaitą,
ADB „RESO Europa“ laikotarpiu nuo 2006-02-15 iki 2006-12-15 pateikė Agentūrai, esančiai Blindžių g. 17, Vilniuje, pažymas dėl draudimo poliso serija GD Nr. 002691 įmokų kompensavimo, kurių pagrindu Agentūra laikotarpiu nuo 2006-03-14 iki 2007-02-09 į ADB „RESO Europa“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke SNORO bankas pervedė 212.662,80 litus vertės UAB „Sistem“ draudimo įmokos kompensaciją (PRIEDAS NR.1),
III. Pagal UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 002691 ADB „Reso Europa“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –Agentūra) teiktos pažymos apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti ir jų pagrindu Agentūros išmokėta ADB „RESO Europa“ dalis kompensuojamos draudimo įmokos:
Pažymos data Pažymos numeris Sąrašo –priedo numeris Mokėtina suma Išmokėjimo data Išmokėta suma 2006-02-15 03-VI06-/412-1 03-VI06/412-2 40000 2006-03-14 40000 2006-03-15 03-VI06/620-2 03-VI06/620-1 22950 2006-04-25 22950 2006-05-15 03-VI06/1033-1 03-VI06/1033-2 22950 2006-05-26 22950 2006-06-15 03-VI06/1263-1 03-VI06/1263-2 22950 2006-07-13 22950 2006-07-14 03-VI06/1425 03-VI06/1425 22950 2006-08-30 22950 2006-08-11 03-VI06/1425 03-VI06/ 22950 2006-09-12 22950 2006-09-15 03-VI06/1798 03-VI06/1798 22950 2006-12-21 22950 2006-10-13 03-VI06/1979 03-VI06/1979 22950 2006-12-21 22950 2006-12-15 03-VI06/2406 03-VI06/2406 12012,8 2007-02-09 12012,8 VISO: 212662,8 VISO: 212662,8
Taip pat ji nuteista už tai, kad apgaule įgijo didelės – 754.153,20 litų vertės svetimą turtą – dalį paramos gavėjui UAB „Sistem“ skirtos draudimo įmokos kompensacijos, o likusią – 293.423,4 litų dydžio Agentūros mokamos kompensacijos dalį pervedė UAB „Sistem“ kaip draudimo išmokas bei paskaičiavo, kaip įmokos užskaitą, tuo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarydama 754.153,20 litų vertės turtinę žalą, o būtent:
ji, atstovaujama ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro direktoriaus J. M., kuris veikdamas jos vardu, naudai ir interesais, eidamas ADB „RESO Europa“ vadovaujančias pareigas, turėdamas teisę ADB „RESO Europa“ vardu vykdyti draudimo veiklą Šiaulių, Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskrityse, pagamino netikrus dokumentus ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
- J. M. veikiant tikslu apgaule ADB „RESO Europa“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - valstybės paramos lėšas skiriamas žemės ūkio plėtrai pagal Specialiąją kaimo rėmimo programą bei pastarajam siekiant ir asmeninės turtinės naudos,
- 2006 m. gruodžio mėnesį iki 27 dienos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro patalpose, esančiose Tilžės g. 151-7, Šiauliuose, piktnaudžiaujant 2004-03-04 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintų „Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių“ (2005-09-27 įsakymo Nr. 3D-454 redakcija, toliau - Taisyklės) draudimo bendrovėms suteiktais įgaliojimais apskaičiuoti kompensuojamų draudimo įmokų sumos dydį, mokamą draudimo įstaigoms ir žinant, kad pažeidžiant 2003-06-16 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-234 patvirtintų „Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių” (2006-09-15 įsakymo Nr. 3D-362 redakcija) 15 punkto reikalavimus, UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijime (polise) bus įrašomas ne faktinis bendrovei nuosavybės teise priklausančių gyvūnų skaičius, o vidutinis kiaulių grupės kiekis vienetais per mėnesį, kas prieštarauja Taisyklių 1 punktui,
- pažeidžiant draudimo veikos principus ir draudimo bendrovėje galiojusių Draudimo taisyklių Nr. 032 – 2 dalies 1.1., 1.2., 1.4. punktų, 8 dalies 8.1. punkto, 11 dalies 11.1. punkto, 12 dalies 12.3. punkto, „Gyvūnų draudimo sutarčių sudarymo „Gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo taisyklių Nr. 032“ sąlygomis taisyklių“(toliau – Taisyklių Nr. 032 metodiniai nurodymai) 1.1., 1.2., 1.2.1 – 1.2.4, 1.4. 2.1 - 2.4, 3.2.3, 3.3 punktų, 7.3 c papunkčio, 8.1., 8.5. - 8.6. ir 10 punkto, bei Kompensuojamų įmokų metodinių nurodymų I skyriaus 4 punkto, II skyriaus 1.3., 2., 2.1.-2.3., 2.5., 4.3. punktų, V skyriaus 6.1. punktų reikalavimus dėl draudimo sutarčių sudarymo ir draudimo įmokos apskaičiavimo tvarkos,
- paskaičiavus ir į UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 002708 ir jo priedą Nr.1 įrašius 2.095.153,20 litų draudimo įmoką, kuri 754.153,20 litais didesnė už maksimalią draudimo išmoką (maksimalus ADB “RESO Europa” atsakomybės limitas – 1.341.000 litų), ADB „RESO Europa“ pagal aukščiau minėtą draudimo liudijimą (polisą) už draudimo įmoką neprisiėmus jokios UAB „Sistem“ nuostolių rizikos, be to, įrašius melagingus duomenis apie draudžiamų gyvūnų kiekį,
- po ko savo parašu patvirtinus aukščiau minėtą draudimo polisą o 2006-12-27 ADB „RESO Europa“ patalpose, esančiose A.Goštauto g. 40A, Vilniuje, ADB „RESO Europa“ generaliniam direktoriui V. G., nežinant, kad duomenys apie draudžiamų gyvūnų skaičių yra suklastoti, pasirašius aukščiau minėto draudimo poliso priedą Nr. 1 - apdraudus tariamai UAB „Sistem“ Balčiūnų kaime, Vilkaviškio rajone, nuosavybės teise turimus 26131 vnt. kiaulių, bendrai 5.568.415 litų draudimo sumai ir UAB „Sistem“ naudai įgijus turtinę teisę į valstybės paramos lėšomis mokamą didelės – 1.047.576,6 litų vertės draudimo įmokų kompensaciją, kuri pervedamą į draudimo bendrovės sąskaitą,
ADB „RESO Europa“ laikotarpiu nuo 2007-02-15 iki 2007-11-15 pateikė Agentūrai, esančiai Blindžių g. 17, Vilniuje, pažymas dėl draudimo poliso serija GD Nr. 002708 įmokų kompensavimo, kurių pagrindu Agentūra laikotarpiu nuo 2007-03-20 iki 2007-12-18 į ADB „RESO Europa“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke SNORO bankas pervedė 1 047 576,60 litų vertės UAB „Sistem“ draudimo įmokos kompensaciją (PRIEDAS NR.1),
IV. Pagal UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 002708 ADB „Reso Europa“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –Agentūra) teiktos pažymos apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti ir jų pagrindu Agentūros išmokėta ADB „RESO Europa“ dalis kompensuojamos draudimo įmokos:
Pažymos data Pažymos numeris Sąrašo –priedo numeris Mokėtina suma Išmokėjimo data Išmokėta suma 2007-02-15 03-VI07/358 03-VI06/108 89410 2007-03-20 89410 2007-04-12 03-VI07/711 03-VI07/711 223500 2007-05-10 223500 2007-05-14 03-VI07/914 03-VI07/914 111750 2007-06-07 111750 2007-06-15 03-VI07/1081 03-VI07/1081 111750 2007-08-30 111750 2007-07-13 03-VI071246 03-VI071246 111750 2007-09-17 111750 2007-08-14 03-VI07/1467 03-VI07/1467 111750 2007-08-14 111750 2007-09-14 03-VI07/1697 03-VI07/1697 111750 2007-12-18 111750 2007-10-15 03-VI07/1919 03-VI07/1919 111750 2007-12-18 111750 2007-11-15 03-VI07/2257 03-VI07/2257 64166,6 2007-12-18 64166,6 VISO: 1047576,6 VISO: 1047576,6
Taip pat ji nuteista už tai, kad apgaule įgijo didelės – 138.961,48 litų vertės svetimą turtą – dalį paramos gavėjui UAB „Sistem“ skirtos draudimo įmokos kompensacijos, tuo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarydama nurodytos vertės turtinę žalą, o būtent:
ji, atstovaujama ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro direktoriaus J. M., kuris veikdamas jos vardu, naudai ir interesais, eidamas ADB „RESO Europa“ vadovaujančias pareigas, turėdamas teisę ADB „RESO Europa“ vardu vykdyti draudimo veiklą Šiaulių, Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskrityse, pagamino netikrus dokumentus ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
- J. M. veikiant tikslu apgaule ADB „RESO Europa“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - valstybės paramos lėšas skiriamas žemės ūkio plėtrai pagal Specialiąją kaimo rėmimo programą bei pastarajam siekiant ir asmeninės turtinės naudos,
- 2006 m. gruodžio mėnesį iki 27 dienos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro patalpose, esančiose Tilžės g. 151-7, Šiauliuose, piktnaudžiaujant 2004-03-04 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintų „Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių“ (2005-09-27 įsakymo Nr. 3D-454 redakcija, toliau - Taisyklės) draudimo bendrovėms suteiktais įgaliojimais apskaičiuoti kompensuojamų draudimo įmokų sumos dydį, mokamą draudimo įstaigoms ir žinant, kad pažeidžiant 2003-06-16 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-234 patvirtintų „Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių” (2006-09-15 įsakymo Nr. 3D-362 redakcija) 15 punkto reikalavimus, UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijime (polise) bus įrašomas ne faktinis bendrovei nuosavybės teise priklausančių gyvūnų skaičius, o vidutinis kiaulių grupės kiekis vienetais per mėnesį, kas prieštarauja Taisyklių 1 punktui,
- pažeidžiant draudimo veikos principus ir draudimo bendrovėje galiojusių Draudimo taisyklių Nr. 032 – 2 dalies 1.1., 1.2., 1.4. punktų, 8 dalies 8.1. punkto, 11 dalies 11.1. punkto, 12 dalies 12.3. punkto, „Gyvūnų draudimo sutarčių sudarymo „Gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo taisyklių Nr. 032“ sąlygomis taisyklių“(toliau – Taisyklių Nr. 032 metodiniai nurodymai) 1.1., 1.2., 1.2.1 – 1.2.4, 1.4. 2.1 - 2.4, 3.2.3, 3.3 punktų, 7.3 c papunkčio, 8.1., 8.5. - 8.6. ir 10 punkto, bei Kompensuojamų įmokų metodinių nurodymų I skyriaus 4 punkto, II skyriaus 1.3., 2., 2.1.-2.3., 2.5., 4.3. punktų, V skyriaus 6.1. punktų reikalavimus dėl draudimo sutarčių sudarymo ir draudimo įmokos apskaičiavimo tvarkos,
- paskaičiavus ir į UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 002709 ir jo priedą Nr.1 įrašius 852.976,80 litų draudimo įmoką, kuri 312.976,80 litais didesnė už maksimalią draudimo išmoką (maksimalus ADB “RESO Europa” atsakomybės limitas – 540.000 litų), ADB „RESO Europa“ pagal aukščiau minėtą draudimo liudijimą (polisą) už draudimo įmoką neprisiėmus jokios UAB „Sistem“ nuostolių rizikos, be to, įrašius melagingus duomenis apie draudžiamų gyvūnų kiekį,
- po ko savo parašu patvirtinus aukščiau minėtą draudimo polisą o 2006-12-27 ADB „RESO Europa“ patalpose, esančiose A.Goštauto g. 40A, Vilniuje, ADB „RESO Europa“ generaliniam direktoriui V. G., nežinant, kad duomenys apie draudžiamų gyvūnų skaičių yra suklastoti, pasirašius aukščiau minėto draudimo poliso priedą Nr. 1 - apdraudus tariamai UAB „Sistem“ Čiukiškių kaime, Kėdainių rajone, nuosavybės teise turimus 25236 vnt. kiaulių, bendrai 6.561.360 litų draudimo sumai ir UAB „Sistem“ naudai įgijus turtinę teisę į valstybės paramos lėšomis mokamą didelės – 426.488,40 litų vertės draudimo įmokų kompensaciją, kuri pervedamą į draudimo bendrovės sąskaitą,
ADB „RESO Europa“ laikotarpiu nuo 2007-02-15 iki 2007-08-14 pateikė Agentūrai, esančiai Blindžių g. 17, Vilniuje, pažymas dėl draudimo poliso serija GD Nr. 002709 įmokų kompensavimo, kurių pagrindu Agentūra laikotarpiu nuo 2007-03-20 iki 2007-12-18 į ADB „RESO Europa“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke SNORO bankas pervedė 310.000 litų vertės UAB „Sistem“ draudimo įmokos kompensaciją (PRIEDAS NR.1),
V. Pagal UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 002709 ADB „Reso Europa“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –Agentūra) teiktos pažymos apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti ir jų pagrindu Agentūros išmokėta ADB „RESO Europa“ dalis kompensuojamos draudimo įmokos:
Pažymos data Pažymos numeris Sąrašo –priedo numeris Mokėtina suma Išmokėjimo data Išmokėta suma 2007-02-15 03-VI07/358 03-VI06/108 40000 2007-03-20 40000 2007-04-12 03-VI07/711 03-VI07/711 90000 2007-05-10 90000 2007-05-14 03-VI07/914 03-VI07/914 45000 2007-06-07 45000 2007-06-15 03-VI07/1081 03-VI07/1081 45000 2007-08-30 45000 2007-07-13 03-VI071246 03-VI071246 45000 2007-09-17 45000 2007-08-14 03-VI07/1467 03-VI07/1467 45000 2007-12-18 45000 VISO: 310000 VISO: 310000
Taip pat ji nuteista už tai, kad apgaule įgijo didelės – 617.249,80 litų vertės svetimą turtą – dalį paramos gavėjui ŽŪB „Vyčia“ skirtos draudimo įmokos kompensacijos, o likusią – 234.075,1 litų dydžio Agentūros mokamos kompensacijos dalį pervedė ŽŪB „Vyčia“ kaip draudimo išmokas, tuo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarydama 617.249,80 litų vertės turtinę žalą, o būtent:
ji, atstovaujama ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro direktoriaus J. M., kuris veikdamas jos vardu, naudai ir interesais, eidamas ADB „RESO Europa“ vadovaujančias pareigas, turėdamas teisę ADB „RESO Europa“ vardu vykdyti draudimo veiklą Šiaulių, Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskrityse, pagamino netikrus dokumentus ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
- J. M. veikiant tikslu apgaule ADB „RESO Europa“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - valstybės paramos lėšas skiriamas žemės ūkio plėtrai pagal Specialiąją kaimo rėmimo programą bei pastarajam siekiant ir asmeninės turtinės naudos,
- 2006 m. gruodžio mėnesį iki 27 dienos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro patalpose, esančiose Tilžės g. 151-7, Šiauliuose, piktnaudžiaujant 2004-03-04 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintų „Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių“ (2005-09-27 įsakymo Nr. 3D-454 redakcija, toliau - Taisyklės) draudimo bendrovėms suteiktais įgaliojimais apskaičiuoti kompensuojamų draudimo įmokų sumos dydį, mokamą draudimo įstaigoms ir žinant, kad pažeidžiant 2003-06-16 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-234 patvirtintų „Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių” (2006-09-15 įsakymo Nr. 3D-362 redakcija) 15 punkto reikalavimus, ŽŪB „Vyčia“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijime (polise) bus įrašomas ne faktinis bendrovei nuosavybės teise priklausančių gyvūnų skaičius, o vidutinis kiaulių grupės kiekis vienetais per mėnesį, kas prieštarauja Taisyklių 1 punktui,
- pažeidžiant draudimo veikos principus ir draudimo bendrovėje galiojusių Draudimo taisyklių Nr. 032 – 2 dalies 1.1., 1.2., 1.4. punktų, 8 dalies 8.1. punkto, 11 dalies 11.1. punkto, 12 dalies 12.3. punkto, „Gyvūnų draudimo sutarčių sudarymo „Gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo taisyklių Nr. 032“ sąlygomis taisyklių“(toliau – Taisyklių Nr. 032 metodiniai nurodymai) 1.1., 1.2., 1.2.1 – 1.2.4, 1.4. 2.1 - 2.4, 3.2.3, 3.3 punktų, 7.3 c papunkčio, 8.1., 8.5. - 8.6. ir 10 punkto, bei Kompensuojamų įmokų metodinių nurodymų I skyriaus 4 punkto, II skyriaus 1.3., 2., 2.1.-2.3., 2.5., 4.3. punktų, V skyriaus 6.1. punktų reikalavimus dėl draudimo sutarčių sudarymo ir draudimo įmokos apskaičiavimo tvarkos,
- paskaičiavus ir į ŽŪB „Vyčia“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 002710 ir jo priedą Nr.1 įrašius 1.702.649,8 litų draudimo įmoką, kuri 617.249,80 litais didesnė už maksimalią draudimo išmoką (maksimalus ADB “RESO Europa” atsakomybės limitas – 1.085.400 litų), ADB „RESO Europa“ pagal aukščiau minėtą draudimo liudijimą (polisą) už draudimo įmoką neprisiėmus jokios ŽŪB „Vyčia“ nuostolių rizikos, be to, įrašius melagingus duomenis apie draudžiamų gyvūnų kiekį,
- po ko savo parašu patvirtinus aukščiau minėtą draudimo polisą o 2006-12-27 ADB „RESO Europa“ patalpose, esančiose A.Goštauto g. 40A, Vilniuje, ADB „RESO Europa“ generaliniam direktoriui V. G., nežinant, kad duomenys apie draudžiamų gyvūnų skaičių yra suklastoti, pasirašius aukščiau minėto draudimo poliso priedą Nr. 1 - apdraudus tariamai ŽŪB „Vyčia“, nuosavybės teise turimus 20214 vnt. kiaulių, bendrai 4.339.535 litų draudimo sumai ir ŽŪB „Vyčia“ naudai įgijus turtinę teisę į valstybės paramos lėšomis mokamą didelės – 851.324,90 litų vertės draudimo įmokų kompensaciją, kuri pervedamą į draudimo bendrovės sąskaitą,
ADB „RESO Europa“ laikotarpiu nuo 2007-02-15 iki 2007-11-15 pateikė Agentūrai, esančiai Blindžių g. 17, Vilniuje, pažymas dėl draudimo poliso serija GD Nr. 002710 įmokų kompensavimo, kurių pagrindu Agentūra laikotarpiu nuo 2007-03-20 iki 2007-12-18 į ADB „RESO Europa“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke SNORO bankas pervedė 851.324,9 litų vertės ŽŪB „Vyčia“ draudimo įmokos kompensaciją (PRIEDAS NR.1),
VI. Pagal ŽŪB „Vyčia“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 002710 ADB „Reso Europa“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –Agentūra) teiktos pažymos apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti ir jų pagrindu Agentūros išmokėta ADB „RESO Europa“ dalis kompensuojamos draudimo įmokos:
Pažymos data Pažymos numeris Sąrašo –priedo numeris Mokėtina suma Išmokėjimo data Išmokėta suma 2007-02-15 03-VI07/358 03-VI06/108 70000 2007-03-20 70000 2007-03-15 03-VI07/502 03-VI07/502 26980 2007-04-06 26980 2007-04-12 03-VI07/711 03-VI07/711 207880 2007-05-10 207880 2007-05-14 03-VI07/914 03-VI07/914 90450 2007-06-07 90450 2007-06-15 03-VI07/1081 03-VI07/1081 90450 2007-08-30 90450 2007-07-13 03-VI071246 03-VI071246 90450 2007-09-17 90450 2007-08-14 03-VI07/1467 03-VI07/1467 90450 2007-12-18 90450 2007-09-14 03-VI07/1697 03-VI07/1697 90450 2007-12-18 90450 2007-10-15 03-VI07/1919 03-VI07/1919 89730 2007-12-18 89730 2007-11-15 03-VI07/2257 03-VI07/2257 4484,9 2007-12-18 4484,9 VISO: 851324,9 VISO: 851324,9
Taip pat ji nuteista už tai, kad apgaule įgijo didelės – 552.689,8 litų vertės svetimą turtą – dalį paramos gavėjui UAB „Sistem“ skirtos draudimo įmokos kompensacijos, o likusią – 209.123,6 litų dydžio Agentūros mokamos kompensacijos dalį pervedė UAB „Sistem“ kaip draudimo išmokas, tuo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarydama 552.689,8 vertės turtinę žalą, o būtent:
ji, atstovaujama ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro direktoriaus J. M., kuris veikdamas jos vardu, naudai ir interesais, eidamas ADB „RESO Europa“ vadovaujančias pareigas, turėdamas teisę ADB „RESO Europa“ vardu vykdyti draudimo veiklą Šiaulių, Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskrityse, pagamino netikrus dokumentus ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
- J. M. veikiant tikslu apgaule ADB „RESO Europa“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - valstybės paramos lėšas skiriamas žemės ūkio plėtrai pagal Specialiąją kaimo rėmimo programą bei pastarajam siekiant ir asmeninės turtinės naudos,
- 2007 m. liepos mėnesį iki 18 dienos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro patalpose, esančiose Tilžės g. 151-7, Šiauliuose, piktnaudžiaujant 2004-03-04 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintų „Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių“ (2007-04-20 įsakymo Nr. 3D-180 redakcija, toliau - Taisyklės) draudimo bendrovėms suteiktais įgaliojimais apskaičiuoti kompensuojamų draudimo įmokų sumos dydį, mokamą draudimo įstaigoms ir žinant, kad pažeidžiant 2003-06-16 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-234 patvirtintų „Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių” (2006-09-15 įsakymo Nr. 3D-362 redakcija) 15 punkto reikalavimus, UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijime (polise) bus įrašomas ne faktinis bendrovei nuosavybės teise priklausančių gyvūnų skaičius, o vidutinis kiaulių grupės kiekis vienetais per mėnesį, kas prieštarauja Taisyklių 1 punktui,
- pažeidžiant draudimo veikos principus ir draudimo bendrovėje galiojusių Draudimo taisyklių Nr. 032 – 2 dalies 1.1., 1.2., 1.4. punktų, 8 dalies 8.1. punkto, 11 dalies 11.1. punkto, 12 dalies 12.3. punkto, „Gyvūnų draudimo sutarčių sudarymo „Gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo taisyklių Nr. 032“ sąlygomis taisyklių“(toliau – Taisyklių Nr. 032 metodiniai nurodymai) 1.1., 1.2., 1.2.1 – 1.2.4, 1.4. 2.1 - 2.4, 3.2.3, 3.3 punktų, 7.3 c papunkčio, 8.1., 8.5. - 8.6. ir 10 punkto, bei 2007-06-26 valdybos nutarimu patvirtintų „Turto bei gyvulių draudimo, kai dalį draudimo įmokų NMA, sutarčių sudarymo taisyklių“ IV skyriaus 1.3 punkto, 6 skyriaus 1, 3 ir 4 punkto reikalavimus dėl draudimo sutarčių sudarymo ir draudimo įmokos apskaičiavimo tvarkos,
- paskaičiavus ir į UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 001549 ir jo priedą Nr.1 įrašius 1.525.752,80 litų draudimo įmoką, kuri 553.752,80 litais didesnė už maksimalią draudimo išmoką (maksimalus ADB “RESO Europa” atsakomybės limitas – 972.000 litų), ADB „RESO Europa“ pagal aukščiau minėtą draudimo liudijimą (polisą) už draudimo įmoką neprisiėmus jokios UAB „Sistem“ nuostolių rizikos, be to, įrašius melagingus duomenis apie draudžiamų gyvūnų kiekį,
- po ko savo parašu patvirtinus aukščiau minėto draudimo poliso priedą Nr. 1, o 2007-07-18 ADB „RESO Europa“ patalpose, esančiose A.Goštauto g. 40A, Vilniuje, ADB „RESO Europa“ generaliniam direktoriui V. G., nežinant, kad duomenys apie draudžiamų gyvūnų skaičių yra suklastoti, pasirašius aukščiau minėtą draudimo polisą - apdraudus tariamai UAB „Sistem“ Čiukiškių kaime, Kėdainių rajone, nuosavybės teise turimus 26674 vnt. kiaulių, bendrai 6.935.240 litų draudimo sumai ir UAB „Sistem“ naudai įgijus turtinę teisę į valstybės paramos lėšomis mokamą didelės –762.876,40 litų vertės draudimo įmokų kompensaciją, kuri pervedamą į draudimo bendrovės sąskaitą,
ADB „RESO Europa“ 2007-07-18 priskaičiavus 211.038,52 litų draudimo poliso GD Nr. 002709 likutį, laikotarpiu nuo 2007-09-14 iki 2008-05-15 pateikė Agentūrai, esančiai Blindžių g. 17, Vilniuje, pažymas dėl draudimo poliso serija GD Nr. 001549 įmokų kompensavimo, kurių pagrindu Agentūra laikotarpiu nuo 2007-12-18 iki 2008-06-11 į ADB „RESO Europa“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke SNORO bankas pervedė 1063 litais mažesnę 656.294,14 litų vertės UAB „Sistem“ draudimo įmokos kompensaciją, (PRIEDAS NR.1),
VII. Pagal UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 001549 ADB „Reso Europa“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –Agentūra) teiktos pažymos apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti ir jų pagrindu Agentūros išmokėta ADB „RESO Europa“ dalis kompensuojamos draudimo įmokos:
Pažymos data Pažymos numeris Sąrašo –priedo numeris Mokėtina suma Išmokėjimo data Išmokėta suma 2007-09-14 03-VI07/1697 03-VI07/1697 79937 2007-12-18 79937 2007-10-15 03-VI07/1919 03-VI07/1919 81000 2007-12-18 81000 2007-11-15 03-VI07/2257 03-VI07/2257 81000 2007-12-18 81000 2007-12-14 03-VI07/2469 03-VI07/2469 81000 2007-12-28 81000 2008-01-15 03-VI08/81 03-VI08/81 81000 2008-03-28 81000 2008-02-15 03-VI08/469 03-VI08/469 81000 2008-03-28 81000 2008-03-15 03-VI08/681 03-VI08/681 81000 2008-04-16 81000 2008-04-15 03-VI08/990 03-VI08/990 81000 2008-05-30 81000 2008-05-15 03-VI08/1390 03-VI08/1390 9357,14 2008-06-11 9357,14 VISO: 656294,14 VISO: 656294,14
Taip pat ji nuteista už tai, kad apgaule įgijo teisę į didelės – 1.309.283,44 litų vertės svetimą turtą – dalį paramos gavėjui UAB „Sistem“ skirtos draudimo įmokos kompensacijos, tuo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarydama 1.179.840 litų vertės turtinę žalą, kadangi likusios kompensacijos dalies - 1.031.801,72 lito išmokėjimą Agentūra sustabdė, o būtent:
ji, atstovaujama ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro direktoriaus J. M., kuris veikdamas jos vardu, naudai ir interesais, eidamas ADB „RESO Europa“ vadovaujančias pareigas, turėdamas teisę ADB „RESO Europa“ vardu vykdyti draudimo veiklą Šiaulių, Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskrityse, pagamino netikrus dokumentus ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
- J. M. veikiant tikslu apgaule ADB „RESO Europa“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - valstybės paramos lėšas skiriamas žemės ūkio plėtrai pagal Specialiąją kaimo rėmimo programą bei pastarajam siekiant ir asmeninės turtinės naudos,
- 2008 m.sausio 02 - 04 dienomis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ADB „RESO Europa“ Vakarų regiono centro patalpose, esančiose Tilžės g. 151-7, Šiauliuose, piktnaudžiaujant 2004-03-04 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintų „Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių“ (2007-04-20 įsakymo Nr. 3D-180 redakcija, toliau - Taisyklės) draudimo bendrovėms suteiktais įgaliojimais apskaičiuoti kompensuojamų draudimo įmokų sumos dydį, mokamą draudimo įstaigoms ir žinant, kad pažeidžiant 2003-06-16 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-234 patvirtintų „Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių” (2006-09-15 įsakymo Nr. 3D-362 redakcija) 15 punkto reikalavimus, UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijime (polise) bus įrašomas ne faktinis bendrovei nuosavybės teise priklausančių gyvūnų skaičius, o vidutinis kiaulių grupės kiekis vienetais per mėnesį, kas prieštarauja Taisyklių 1 punktui,
- pažeidžiant draudimo veikos principus ir draudimo bendrovėje galiojusių Draudimo taisyklių Nr. 032 – 2 dalies 1.1., 1.2., 1.4. punktų, 8 dalies 8.1. punkto, 11 dalies 11.1. punkto, 12 dalies 12.3. punkto, „Gyvūnų draudimo sutarčių sudarymo „Gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo taisyklių Nr. 032“ sąlygomis taisyklių“(toliau – Taisyklių Nr. 032 metodiniai nurodymai) 1.1., 1.2., 1.2.1 – 1.2.4, 1.4. 2.1 - 2.4, 3.2.3, 3.3 punktų, 7.3 c papunkčio, 8.1., 8.5. - 8.6. ir 10 punkto, bei 2007-06-26 valdybos nutarimu patvirtintų „Turto bei gyvulių draudimo, kai dalį draudimo įmokų NMA, sutarčių sudarymo taisyklių“ IV skyriaus 1.3 punkto, 6 skyriaus 1, 3 ir 4 punkto reikalavimus dėl draudimo sutarčių sudarymo ir draudimo įmokos apskaičiavimo tvarkos,
- paskaičiavus ir į UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 001554 ir jo priedą Nr.1 įrašius 4.423.283,44 litų draudimo įmoką, kuri 1.309.283,44 litais didesnė už maksimalią draudimo išmoką (maksimalus ADB “RESO Europa” atsakomybės limitas – 3.114.000 litų), ADB „RESO Europa“ pagal aukščiau minėtą draudimo liudijimą (polisą) už draudimo įmoką neprisiėmus jokios UAB „Sistem“ nuostolių rizikos, be to, įrašius melagingus duomenis apie draudžiamų gyvūnų kiekį,
- 2008-01-04, ADB „RESO Europa“ patalpose, esančiose A.Goštauto g. 40A, Vilniuje, ADB „RESO Europa“ generalinio direktoriaus pavaduotojui S. N., nežinant, kad duomenys apie draudžiamų gyvūnų skaičių yra suklastoti, pasirašius aukščiau minėtą draudimo - apdraudus tariamai UAB „Sistem“, Balčiūnų kaime, Vilkaviškio rajone, nuosavybės teise turimus 27234 vnt. kiaulių, bendrai 8.707.549 litų draudimo sumai ir UAB „Sistem“ naudai įgijus turtinę teisę į valstybės paramos lėšomis mokamą didelės – 2.211.641,72 litų vertės draudimo įmokų kompensaciją, kuri pervedamą į draudimo bendrovės sąskaitą,
ADB „RESO Europa“ laikotarpiu nuo 2008-02-15 iki 2009-01-20 pateikė Agentūrai, esančiai Blindžių g. 17, Vilniuje, pažymas dėl draudimo poliso serija GD Nr. 001554 įmokų kompensavimo, kurių pagrindu Agentūra laikotarpiu nuo 2008-03-28 iki 2008-08-29 į ADB „RESO Europa“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke SNORO bankas pervedė 1.179.840 litų UAB „Sistem“ draudimo įmokos kompensaciją, (PRIEDAS NR.1),
VIII. Pagal UAB „Sistem“ gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimą (polisą) serija GD Nr. 001554 ADB „Reso Europa“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –Agentūra) teiktos pažymos apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti ir jų pagrindu Agentūros išmokėta ADB „RESO Europa“ dalis kompensuojamos draudimo įmokos:
Pažymos data Pažymos numeris Sąrašo –priedo numeris Mokėtina suma Išmokėjimo data Išmokėta suma 2008-02-15 03-VI08/469 03-VI08/469 152340 2008-03-28 152340 2008-03-15 03-VI08/681 03-VI08/681 259500 2008-04-16 259500 2008-04-15 03-VI08/990 03-VI08/990 259500 2008-05-30 259500 2008-05-15 03-VI08/1390 03-VI08/1390 169500 2008-06-11 169500 2008-07-23 03-VI08/2166 03-VI08/2166 339000 2008-08-29 339000 2008-10-20 03-VI08/3573 03-VI08/3573 508500 0 2009-01-20 03-VI09/49 03-VI09/ 523301,72 0 VISO: 2211641,72 VISO: 1179840
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu T. M. prašo panaikinti 2013-02-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo apeliantą išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei neteisėtai kriminalizavo civilinius draudimo ir administracinius teisinius santykius, klaidingai spręsdamas, kad 2008-09-10 draudimo sutartimis galėjo būti/buvo apdraustas ne draudėjo turtinis interesas, o tik draudimo sutarties sudarymo dieną buvusios kiaulės ir tik už draudimo sutarties sudarymo dieną buvusias kiaules paramos gavėjas (ŽŪB „Vyčia“) galėjo gauti draudimo įmokos kompensaciją pagal Kaimo rėmimo programos lėšomis kompensuojamų draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams tvarką. Apelianto teigimu, tai yra esminė pirmos instancijos teismo klaida, kurios būtų pavykę išvengti jei teismas būtų įsigilinęs į draudimo teisinių santykių esmę, teisinį reglamentavimą, gyvūnų (kiaulių) draudimo specifiškumą, būtų atkreipęs tinkamą dėmesį į administracinių teismų sprendimus, kuriais ginčai dėl draudimo įmokų kompensavimo buvo sprendžiami administraciniuose teismuose. Apeliantas pažymi, kad tiek pagal LR Draudimo įstatymą, tiek pagal UAB DK „PZU Lietuva“2004-07-22 patvirtintas Verslinių gyvūnų draudimo taisykles Nr. 052 draudimo objektas yra suprantamas kaip turtiniai interesai. 2008-09-10 draudimo sutartimi VGD Nr. 105168 draudėjas (ŽŪB „Vyčia“) apdraudė turtinį interesą, susijusį su turtu (9 000 vnt.) penimų kiaulių nuo šių rizikų: gaisro, nelaimingų atsitikimų, traumų, vagystės, plėšimo, vandalizmo. 2008-09-10 draudimo sutartimi VGD Nr.105164 draudėjas (ŽŪB „Vyčia“) apdraudė turtinį interesą, susijusį su turtu (9 000 vnt.) penimų kiaulių nuo šių rizikų: stichinių nelaimių, nepalankių gamtinių sąlygų bei gyvūnų ligų (neužkrečiamų ir užkrečiamų ligų). Draudimo sutarčių galiojimo terminas – 1 metai. Apeliantas akcentuoja, kad draudimo liudijimuose numatytas 9000 vnt. kiaulių skaičius sutampa su Patamulšėlio k., Rokų sen., Kauno raj. esančioje ŽŪB „Vyčia“ fermoje telpančių kiaulių skaičiumi. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ŽŪB „Vyčia“ realiai turėjo 9000 vnt. kiaulių. Apelianto nuomone, ta aplinkybė, kad 9 000 vnt. kiaulių atsirado ne draudimo sutarčių sudarymo dieną, o vėliau, nereiškia, kad draudikas (jo darbuotojai) ar draudėjas įvykdė nusikalstamą veiką. Tokių draudimo sąlygų ypatumus lėmė kiaulių auginimo pardavimui specifika, kuomet per vieną dieną kelis kartus pasikeičia kiaulių skaičius fermoje (vienos kiaulės gimsta, kitos nustimpa, trečias nuperka ir atveža į fermą, ketvirtas parduoda ir pan.). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. U..
Apeliantas nurodo, kad draudimo sutartimi buvo apdraustas ŽŪB „Vyčia“ turtinis interesas, susijęs su visomis penimomis kiaulėmis (o ne tik draudimo sutarčių pasirašymo dieną draudėjo turėtomis kiaulėmis), kurias draudėjas augino savo fermoje per vienerius draudimo liudijimų galiojimo metus. Pasak apelianto, kitoks draudimas yra neįmanomas, nes kiaulės (skirtingai nei karvės ar jaučiai), nėra ženklinamos individualiais numeriais, jų skaičius kelis kartus per dieną kinta, tad būtų nelogiška manyti, kad draudimo liudijimas turėjo būti perrašomas kelis kartus per dieną per visus draudimo liudijimų galiojimo metus. Apelianto teigimu, tam, kad būtų apdraustas draudėjo turtinis interesas, yra draudžiama draudėjo turto apyvarta per vienerius metus. Toks draudimo būdas, kuomet draudžiami draudimo sutarties sudarymo metu esantys gyvūnai bei planuojami auginti gyvūnai, atitinka tiek Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, tiek yra vykdomas ir kitose pasaulio šalyse.
Skunde pažymima, kad teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams. Toks aiškinimas iš esmės atitinka bendrąjį baudžiamosios teisės konstitucinį principą nullum crimen, nulla poena sine lege, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją. Pasak apelianto, Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) sąlygos yra neaiškios ir dviprasmiškos. Taip iš pirmojo Taisyklių punkto nėra patikslinta, kurį laikotarpį turėjo omenyje teisės akto leidėjas, ar tik draudimo sutarties sudarymo dieną nuosavybės teise turėtų gyvūnų laikotarpį, ar ir draudimo sutarties galiojimo metu paramos gavėjui nuosavybės teise priklausančių gyvūnų laikotarpį. Tiek apeliantas, tiek Lietuvos kiaulių augintojų asociacija Taisykles suprato taip pat, o būtent, kad nagrinėjamas teisės aktas nenumato įsakmaus reikalavimo, kad sutarties pasirašymo dieną gyvulių skaičius turi tiksliai sutapti su draudimo sutartyje nurodytų gyvulių skaičiumi. Apelianto teigimu, ir pati LR Žemės ūkio ministerija, atsakydama į Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos raštą Nr. 01-25 bei aiškindama Taisyklių nuostatas, nebesiejo gyvūnų skaičiaus su konkrečia data – draudimo poliso surašymo diena, o kompensacijos gavimą sieja su paramos gavėjo nuosavybės teise turėtų faktinių gyvulių skaičiumi draudimo poliso galiojimo laikotarpiu.
Pasak apelianto, tai, jog draudimo objektu laikytini turtiniai interesai patvirtina ir teismų praktika. Skunde akcentuojama, jog tai, kad Taisyklės nebuvo aiškios patvirtina faktas, kad tik 2009-04-10 LR Žemės Ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-236 Taisyklės buvo pakeistos papildžius/patikslinus nuosavybės turėjimo momentą : “Dalis draudimo įmokų kompensuojama tik už draudimo liudijimo pasirašymo (patikslinimo) dieną nuosavybės teise priklausančius draudžiamus <...> galvijus, kurių skaičius negali būti didesnis nei nurodyta Ūkinių gyvūnų registre“. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis Taisyklių pakeitimas įsigaliojo nuo 2009-04-17, o pakeistos Taisyklės apskritai nebenumatė galimybės gauti kompensaciją už kiaulių draudimą. Tuo tarpu UAB DK „PZU Lietuva“ draudimo polisą VGD Nr. 105164 su ŽŪB „Vyčia“ pasirašė 2008-09-10.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, jis buvo nepagrįstai nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 2 d. padarymą, konstatavus, kad T. M., viršydamas savo įgaliojimus, nesuderinęs 3,33 mln. litų vertės draudimo sutarčių sąlygų su UAB DK „PZU Lietuva“ tarifų komitetu, pasirašė draudimo sutartį su ŽŪB „Vyčia“. Skunde nurodoma, kad apeliantui, kaip Verslo klientų departamento (toliau - VKD) direktoriui, nebuvo nustatytas tiesioginis kontrolės mechanizmas, nes pagrindinė jo užduotis buvo ieškoti naujų ir svarbių verslo klientų bei išlaikyti jau esamus svarbius verslo klientus. Nei su 2008-01-10 UAB DK „PZU Lietuva“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 03-09 „Dėl draudimo sąlygų pagal suteiktus įgaliojimus derinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Tvarkos), nei su juo priedais apeliantas pasirašytinai supažindintas nebuvo. Be to, apelianto manymu, pagal minėtą įsakymą nei vienas VKD darbuotojas verslinių gyvūnų sutarties dėl didesnės nei 100 000 Lt draudimo sumos, sudaryti negalėjo, išskyrus, jei 1) buvo kreiptasi į Produktų ir rizikos valdymo departamentą (toliau - PRVD) ir 2) RPVD atsakingas darbuotojas suderino individualias draudimo sutarties sąlygas. Apelianto nuomone, tai hipotetiškai reiškia, kad VKD direktorius turėjo kontroliuoti, kad atitinkamas VKD darbuotojas kreiptųsi į PRVD dėl draudimo sutarčių su ŽŪB „Vyčia“ sąlygų derinimo, ką apeliantas iš esmės ir padarė, 2008-08-27 palydėdamas D. B. bei dvi „Marsh Lietuva“ atstoves iki PRVD direktoriaus G. Č. kabineto. Apelianto teigimu, pastarasis draudimo sutarties su ŽŪB „Vyčia“ sąlygas suderino tokias, kokios jos yra atspindėtos 2008-09-10 draudimo liudijimuose VGD Nr. 105164 bei VGD Nr. 105168, tad T. M., net nebūdamas supažindintas su nustatyta Tvarka bei jos priedais, nustatytų reikalavimų nepažeidė. Taigi, apelianto veiksmuose nėra nei objektyvių (neatliko pavojingos veikos; neatsirado pavojingų padarinių, nes kompensacija nebuvo išmokėta; nėra priežastinio ryšio), nei subjektyvių (nėra kaltės, motyvo bei tikslo viršyti įgaliojimus) BK 228 str. 2 d. numatytos nusikaltimo sudėties požymių. Apeliantas pažymi, kad net ir tuo atveju, jei G. Č. būtų viršijęs savo įgaliojimus, su kuo jis nesutinka, T. M. nebūtų už tai atsakingas. Juo labiau, kad pareiga kreiptis į Tarifų komitetą pagal nustatytą Tvarką tenka PRVD direktoriui G. Č., kurio jis niekaip negalėjo kontroliuoti. Tokiu būdu T. M. negalėjo viršyti savo įgaliojimų ir piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Apelianto manymu, tokią išvadą patvirtina ir 2010-02-11 UAB DK „PZU Lietuva“ Vidaus audito ataskaitoje užfiksuoti duomenys. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu neveikimu. Tuo tarpu T. M. jokių draudimo sutarčių su ŽŪB „Vyčia“ nevizavo ( taip pat nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad jam būtų žinomos galutinės draudimo polisuose nurodytos draudimo sąlygos ), jų nepasirašė, nedėjo spaudo. Taip pat nei jis, nei A. B. neturėjo pareigos kreiptis į Tarifų komitetą ir teisės kontroliuoti G. Č..
Skunde akcentuojama, kad 6500 Lt apelianto premijos gavimui jokios įtakos neturėjo draudimo sutarčių su ŽŪB „Vyčia“ sudarymas. UAB DK „PZU Lietuva“ Verslo klientų departamento 2008 m. III ketvirčio įmokų planas buvo viršytas 7 procentais ir sudarė apie 40 996281,00 Lt, į šią sumą neįskaičiavus su ŽŪB „Vyčia“ sudarytose draudimo sutartyse nurodytos draudimo įmokos. Teismo posėdžio metu liudytojas S. T. nurodė, kad premija nebuvo skirta už kurią nors draudimo rūšį ar konkrečią draudimo sutartį. Be to, apeliantas prašė neskirti jam premijos. Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių didelės žalos padarymo faktą, kadangi byloje nėra įrodyta, jog UAB DK „PZU Lietuva“ apskritai gavo draudimo įmokos kompensaciją iš NMA. Taip pat, pasak apelianto, skundžiamame nuosprendyje yra klaidingai nurodoma, kad draudikas neprisiėmė jokios rizikos, nors UAB DK „PZU Lietuva“ mokėjo ŽŪB „Vyčia“ realias išmokas už realiai kritusias kiaules.
Pasak apelianto, šioje byloje nebuvo nustatyta nusikaltimo sudėties, numatytos BK 300 str. 1 d., subjektyvių ir objektyvių požymių visumos. Informaciją apie gyvulių skaičių UAB DK „PZU Lietuva“ gavo iš UADBB „Marsh Lietuva“, kuri savo ruožtu ją gavo iš ŽŪB „Vyčia“. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ŽŪB „Vyčia“ neturėjo 9 000 vnt. kiaulių kreipimosi į NMA dienomis. Apeliantas nurodo, kad jis neįrašė, negamino bei nepasirašė, o taip pat spaudu netvirtino nė vieno 2008-09-10 sudaryto draudimo liudijimo, tame tarpe draudimo liudijimo VGD Nr. 105164. Apeliantui nebuvo žinomas jo turinys, todėl jis negalėjo tyčia suklastoti šio dokumento. Apelianto nuomone, skundžiamame nuosprendyje yra nepagrįstai teigiama, kad jis davė D. B. žodinį nurodymą klastoti, kadangi to nepatvirtino nei vienas iš teisiamojo posėdžio metu apklaustų asmenų.
Skunde pažymima, kad apelianto veiksmuose nėra ir BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties, nes byloje nėra įrodytas objektyvios tiesios iškraipymas (skirtingas Taisyklių traktavimas negali būti laikomas tiesios iškraipymu), tikslas (byloje nėra nukentėjusiojo, todėl niekas nėra suklaidintas), kaltininko tyčia. Taip pat, apelianto teigimu, nuosprendyje yra nepagrįstai nurodoma, kad jis yra nusikaltimo organizatorius. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, nusikaltimo organizatorius – bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyvia organizacine veikla. Tuo tarpu apeliantas tik palydėjo UADBB „Marsh Lietuva“ darbuotojus bei D. B. iki G. Č. kabineto. Jokiuose kituose susitikimuose jis nedalyvavo. Tačiau net ir tuo atveju, jei apeliantas neva dalyvavo derybose, dalyvavimas jose negali būti laikomas nusikaltimu.
Šalies argumentai
G. Č. apeliaciniu skundu prašo, vadovaujantis BPK 326 str. 4 d. ir 329 str. 1 p., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-21 nuosprendį baudžiamojoje byloje panaikinti ir priimti naują – jį išteisinantį – teismo nuosprendį, nes jis nepadarė jokių nusikalstamų veikų. Tuo atveju, jei teismas vis dėlto nuspręstų netenkinti šio prašymo, apeliantas prašo, vadovaujantis BPK 326 str. 1 d. 5 p., panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-21 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-88/2013 ir perduoti šią bylą prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. 3 ir 5 p. p. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Tuo atveju, jei teismas netenkintų ir šio prašymo, apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-21 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-8/2013, o šią baudžiamąją bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pasak apelianto, skundžiamas nuosprendis yra absoliučiai nemotyvuotas ir visiškai nepagrįstas, surašytas pažeidžiant minimalius tokio pobūdžio procesiniam aktui keliamus reikalavimus ir tuo menkina pasitikėjimą teismu, teisingumu ir baudžiamąja justicija apskritai bei yra neteisingas (žalingas) tiek socialine, tiek prevencine prasme. Apelianto manymu, jam pareiškiamas kaltinimas yra suformuluotas iš esmės pažeidžiant BPK 219 str. 3 ir 5 p. p. reikalavimus, atėmė iš jo galimybę jį suvokti ir nuo jo gintis bei sutrikdė teismui sąžiningai ir teisingai išnagrinėti bylą teisme, todėl nuosprendis turi būti panaikintas, o baudžiamoji byla perduota prokurorui esminiams kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Skunde akcentuojama, kad G. Č. yra apkaltintas ir nuteistas padaręs tris tariamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 300 str. 1 d. su nuoroda į BK 24 str. 6 d., tačiau nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nėra išskirtos kiekvienos konkrečios jam įkaltinamos tariamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir jų baudžiamasis teisinis įvertinimas. Nei iš nuosprendžio, nei iš kaltinamojo akto neįmanoma suvokti kur baigiasi vienos apeliantui įkaltintos tariamai nusikalstamos veikos sudėtis ir kur prasideda kitos jam įkaltintos tariamai nusikalstamos veikos sudėtis, kokie veikų požymiai sutampa ir pan. Apelianto manymu, dėl tokio jam įreiškiamo kaltinimo suformulavimo kaltinamajame akte, bei tokio jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagrindo suformulavimo nuosprendyje, pastarieji procesiniai aktai yra nenuoseklūs ir vidiniai prieštaringi.
Apelianto teigimu, nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje neatskleidžiamas vienas svarbiausių jam įkaltinamos nusikalstamos veikos (sukčiavimo) požymis – apgaulė. Iš šių procesinių aktų neįmanoma suvokti kuo konkrečiai pasireiškė apelianto tariama apgaulė ir koks konkretus tariamos apgaulės turinys jam yra įkaltinamas. Apelianto manymu, tas, kas rašoma kaltinamajame akte ir nuosprendyje nėra ir negali būti vertinama kaip tariama apgaulė. Juo labiau, kad byloje surinkti įrodymai paneigia nuosprendžio teiginį: „ už draudimo įmoką neprisiėmęs jokios nuostolių rizikos“. Taip pat, pasak apelianto, kaltinamajame akte ir nuosprendyje nenurodyta ir iš jų neįmanoma suvokti kokie konkretūs neigiami padariniai yra įkaltinami G. Č., nors tiek BK 182 str. 2 d., tiek 228 str. 2 d. numatytos nusikaltimų sudėtys yra materialios ir reikalauja neigiamų padarinių. Tuo pačiu apeliantas pažymi, kad Lietuvos valstybė nepatyrė jokios turtinės žalos, apie ką ne kartą savo raštu vienareikšmiškai patvirtino Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Agentūra).
Skunde nurodoma, kad iš aukščiau minimų procesinių aktų negalima suprasti kodėl G. Č. yra laikomas specialiu subjektu BK 228 str. prasme. Pastarąją nusikalstamą veiką gali padaryti tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, tačiau nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nėra nurodoma kodėl G. Č., būdamas PZU Lietuva PRVD direktoriumi, yra laikomas valstybės tarnautoju ar jam prilygintam asmeniu. Neaišku ir koks yra apeliantui įkaltinamo tariamo asmeninės turtinės naudos siekimo kaip BK 228 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo tikslo ar motyvo, turinys: kokio dydžio metinio priedo, jis, esą siekė; už ką šis tariamas metinis priedas turėjo būti didesnis; kiek šis tariamas metinis priedas turėjo būti didesnis; už ką šis tariamas metinis priedas turėjo būti mokamas ir pan. Apelianto nuomone, iš kaltinamojo akto neįmanoma suprasti ir koks yra jam įkaltinamo nusikalstamos veikos - tariamo piktnaudžiavimo – turinys. Iš kaltinamojo akto neįmanoma suprasti nei to, kokių konkrečių teisės aktų, kurie reglamentuotų jo , kaip PZU Lietuva PRVD direktoriaus tarnybą, pažeidimu jis yra kaltinamas, nei to, kaip konkrečiai jis savo kaip PZU Lietuva PRVD direktoriaus tarnybinę padėtį panaudojo ar ja pasinaudojo priešingai tarnybos interesams, nei to, priešingai kokiems PZU Lietuva interesams jis tariamai panaudojo ar pasinaudojo savo kaip PZU Lietuva PRVD direktoriaus tarnybine padėtimi. Taip pat neaišku koks buvo jo kaip tariamo bendrininko - padėjėjo – vaidmuo padarant tariamas nusikalstamas veikas ( kuo pasireiškė šis tariamas bendrininkavimas su kažkuo padarant kažkokią nusikalstamą veiką).
Esant šiems kaltinamojo trūkumams, pasak apelianto, nėra kitos teisinės išeities, kaip tik vadovaujantis BPK 326 str. 1 d. 5 p., panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. 3 ir 5 p. p. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai sutrukdė bei tebetrukdo sąžiningai išnagrinėti baudžiamąją bylą teisme ir priimti teisingą baigiamąjį teismo aktą.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis yra absoliučiai nemotyvuotas, neatitinka net minimalių įstatyminių ir teismų praktikos suformuotų tokio pobūdžio procesiniam aktui keliamų reikalavimų, todėl yra visiškai nepagrįstas ir pažeidžia BPK 305 str. 1 d. 2, 3 p.p. Pasak apelianto, nuosprendyje nėra nieko, kas pagal minėtus reikalavimus privalo sudaryti antrąją dalį aprašomosios – motyvuojamosios nuosprendžio kaip procesinio akto dalies – „įrodymų analizę ir motyvus“.
Apeliantas pažymi, kad jis nepadarė jokių nusikalstamų veikų, o jam reiškiami kaltinimai padarius tris tariamas nusikalstamas veikas yra nepagrįsti visuma baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, todėl apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti panaikintas ir priimtas kitas – išteisinamasis teismo nuosprendis. Pasak apelianto, jo elgesys dalyvaujant derybose ir nusprendžiant, kokiomis sąlygomis gali būti apdraustos ŽŪB „Vyčia“ kiaulės, buvo visiškai teisėtas, todėl jo elgesyje nėra ir niekuomet nebuvo jam įkaltinamų tariamai nusikalstamų veikų sudėčių objektyviųjų pusių. Apeliantas akcentuoja, kad teiginys, jog „ŽŪB „Vyčia“ gyvūnus draudė siekiant gauti Kaimo rėmimo programos lėšomis mokamą draudimo įmokų kompensaciją žemės ūkio veiklos subjektams, apdraudusiems nuosavybės teise jiems priklausančius gyvūnus“, yra ne tik visiškai nelogiškas (kadangi pusę įmokos vis tiek tektų mokėti ŽŪB „Vyčia“), bet ir nebuvo bei negalėjo būti žinomas G. Č.. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nei apeliantas, nei joks kitas PZU Lietuva darbuotojas nenusprendė apdrausti būtent 9 000 vnt. kiaulių. Jie nerodė jokios iniciatyvos, nedarė jokių veiksmų, kad kiaulių skaičius būtų būtent toks. Šį skaičių nurodė ŽŪB „Vyčia“. Be to, PZU Lietuva kiaules apdraudė kaip apyvartinius gyvūnus, o ne kaip pavienius individualizuotus ar identifikuotinus objektus. Tai buvo sąlygota objektyvių priežasčių: kiaulės buvo registruojamos bandomis; fermose buvo itin sparti kiaulių kaita; tik toks kiaulių draudimas galėjo realiai ir veiksmingai užtikrinti ir draudėjo interesus; tokia kiaulių kaip neindividualizuotų gyvūnų draudimo praktika galioja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse; tuo metu nebuvo aiškumo, kaip kiaulių draudimo įmokų kompensavimo atvejams turėtų būti sudaromos draudimo sutartys ir galioti Taisyklės. Apelianto teigimu, sudarant apyvartinių gyvūnų draudimo sutartis draudimo suma nustatoma ir draudimo įmoka apskaičiuojama remiantis draudėjo deklaruotu draudžiamų gyvūnų skaičiumi bei atsižvelgiant į per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį draudėjo planuojamą auginti gyvūnų skaičių. Šis aspektas ypatingai aktualus draudžiant kiaules, kadangi per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį (1 metus) paprastai įvyksta 3-4 kiaulių auginimo ciklai. Šiuo atveju PZU Lietuva laikėsi vieną iš Lietuvoje bei užsienio valstybėse paplitusių apyvartinių gyvūnų būdą – draudimo suma = maksimalus vienu metu fermoje laikomų gyvūnų skaičius. Tad ši taikyta draudimo praktika niekuo nesiskyrė nuo kitų draudikų taikytos praktikos, todėl tokios apelianto, D. B. ar kitų asmenų intencijos būtent taip draudžiant kiaules negali būti vertinamos kaip nusikalstamos. Taigi akivaizdu, kad apelianto elgesys buvo visiškai teisėtas.
Apeliantas akcentuoja, kad draudimo sutarčių sudarymo laikotarpiu nebuvo pakankami aišku ir nebuvo aiškinama ar ir, jei taip – kaip kiaulių draudimo įmokų kompensavimo atvejams turėtų būti sudaromos draudimo sutartys bei turėtų galioti Taisyklės draudžiant apyvartinius gyvūnus. Pastarąją aplinkybę patvirtina tiek liudytojo A. R. teismo posėdžio metu duoti parodymai, tiek baudžiamojoje byloje esantys Agentūros paklausimai LR Žemės ūkio ministerijai (toliau - Ministerija) ir jos atsakymai Agentūrai, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos paklausimai Ministerijai ir pastarosios atsakymai, Lietuvos draudikų asociacijos paklausimai Ministerijai ir Ministerijos atsakymai į šiuo paklusimus, pačios PZU Lietuva paklausimai Ministerijai ir Ministerijos atsakymai. Pasak apelianto, draudikų ir Agentūros nesusikalbėjimą lėmė ne tik skirtingas draudimo objekto supratimas, bet ir skirtinga Taisyklių 1 p. interpretacija. Apeliantas, kaip PZU Lietuva darbuotojas, laikėsi tos pozicijos, kad kompensacija turi būti mokama už visus apdraustus gyvūnus, kuriuos draudėjas nuosavybės teise turi per visą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį – paprastai per vienerius metus. Be to, šiuo atveju draudėjas draudimo įmokas draudikui moka ne iš karto, o kas mėnesį. Į Agentūrą dėl draudimo įmokos kompensacijos buvo kreipiamasi ne iš karto, o tik už jau įvykdytus draudėjo mokėjimus – paprastai kartą per ketvirtį. Taigi Agentūra niekada nemokėjo ir iš Agentūros niekada nebuvo reikalaujama kompensuoti draudimo įmokos dalį už tuos gyvūnus, kurių faktiškai dar nėra bet kurie dar tik bus ateityje. Tuo tarpu kas – Agentūra, Ministerija ar draudikai – buvo teisūs ir teisingai aiškino įstatymus bei Taisykles, taip ir lieka neaišku, nes Lietuvos teismai tokių ginčų res judicata prasme nėra išsprendę.
Taip pat skunde pažymima, kad sutarčių galiojimo laikotarpiu ŽŪB „Vyčia“ vienu metu buvo laikomos 9000 vnt. kiaulių. Priešingai nei nurodoma nuosprendyje, PZU Lietuva prisiėmė draudimo riziką - baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu (nuo 2008-09-10 iki 2009-01-08)ŽŪB „Vyčia“ buvo sumokėta 379 852,80 Lt draudimo išmokų už kritusius gyvūnus.
Pasak apelianto, sutikdamas su PZU Lietuva draudimo sutarties su ŽŪB „Vyčia“ sąlygomis, jis jokios naudos sau nesiekė, kadangi minėta sutartis jokios įtakos jo metinio priedo dydžiui neturėjo. Jo metinio priedo dydį lėmė kiti rodikliai - nuostolingumas. Jis turėjo būti ne didesnis nei 60 procentų, tuo tarpu draudimo sutarties su ŽŪB „Vyčia“ nuostolingumas galėjo siekti 70 ar net 75 procentus.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, apylinkės teismo teiginys, kad „didesnio kiaulių kiekio apdraudimas nei faktiškai jų turimas keikis reiškia, kad <...> dėl to neteisingai apskaičiuojamas kompensacijos dydis ir tuo <...> gaunamas didesnis papildomas atlygis dėl ketvirčio pasirašytų įmokų plano įvykdymą bei nepagrįstai gaunama didesnė kompensacija“, yra visiškai nepagrįstas, kadangi neatitinka nei teisinio reglamentavimo, nei visuotinai pripažintų draudimo įmokų skaičiavimo principų, nei baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumos. Draudimo įmokos dydį lemia ne apdraudžiamų kiaulių skaičius, o kiaulių kritimų skaičius. Draudimo įmoka yra paskaičiuojama įvertinus įvairias kiaules supančias rizikas, didžiausia kurių – natūralūs kiaulių kritimai. Apeliantas pažymi, kad pastaroji nepriklauso nuo to kiek fermoje yra ar vienu metu gali būti kiaulių.
G. Č. nurodo, kad jis tinkamai realizavo savo kaip PZU Lietuva PRVD direktoriaus pareigas ir turimus įgaliojimus, kadangi kreiptis į PZU Lietuva Tarifų komitetą jis turėjo tik tuo atveju, jei būtų viršytas 2,65 mln. Lt limitas. Tuo tarpu, prieš sudarant draudimo sutartį su ŽŪB „Vyčia“, buvo apskaičiuotas galimas maksimalus draudiko nuostolis žuvus visoms ŽŪB „Vyčia“ komplekse esančioms kiaulėms dėl užkrečiamos ligos, iš viso būtų 2 497 500 Lt, o tai yra mažiau nei 2,65 mln. Lt.
Apeliantas akcentuoja, kad jam dalyvaujant derybose ir nusprendžiant, kokiomis sąlygomis gali būti apdraustos ŽŪB „Vyčia“ kiaulės, jo elgesyje nėra ir niekuomet nebuvo ir tiesioginės tyčios, kuri būdinga visų jam įkaltinamų nusikalstamų veikų sudėtims. Dalyvaudamas šiose derybose, jis nesuvokė ir negalėjo suvokti, esą daro kažką neteisėto. Jo veiksmuose nėra ir niekuomet nebuvo intelektualiojo tiesioginės tyčios elemento – aiškaus ir kategoriško supratimo, kad jis pažeidžia kažkokias normas ir numato šio savo pažeidimo neigiamus padarinius. Taip pat, apelianto nuomone, jo veiksmuose nėra ir niekuomet nebuvo ir valinio tiesioginės tyčios elemento – norėjimo ar siekimo, kad atsirastų neigiami padariniai, juo labiau- ne savo asmeninei, o PZU Lietuva naudai. Šią išvadą pagrindžia visuma šių faktinių aplinkybių: ne apeliantas sugalvojo kokį kiaulių skaičių reikia apdrausti; jis neprivalėjo nei tikrinti, ar jam pateikiami draudimui apskaičiuoti svarbūs duomenys yra teisingi, nei juo labiau – reikalauti ar tikrinti, ar tie duomenys pagrįsti tinkamais dokumentais; bendras apdraustų kiaulių skaičius nelėmė draudimo įmokos dydžio; buvo apdraustas toks kiaulių skaičius, kurį deklaravo ŽŪB „Vyčia“; PZU Lietuva realiai vykdė savo įsipareigojimus; draudimo sutartis su ŽŪB „Vyčia“ neturėjo jokios įtakos apelianto metinio priedo dydžiui.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, nuosprendis turėtų būti panaikintas ir baudžiamoji byla turėtų būti perduota pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi nuosprendį priėmė šališkas teismas. Nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir priimdamas joje skundžiamą nuosprendį teisėjas nei apeliantui, nei kitiems kaltinamiesiems nesuteikė pakankamų garantijų, pašalinančių bet kokias pagrįstas abejones teisėjo nešališkumu, tuo buvo pažeistas objektyviojo nešališkumo principas, įtvirtintas LR Konstitucijos 31 str. 2 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. ir BPK 58 str. 1 d. 4 p. Pasak apelianto, nuosprendyje demonstruojamas akivaizdus prielankumas kaltinimui, kadangi 1) jam reiškiamas kaltinimas iš kaltinamojo akto perrašytas žodis žodin; 2) nuosprendyje teisėjas paneigė konstitucinę asmens nekaltumo prezumpciją; 3) nuosprendyje sąmoningai ir tikslingai išryškintos tos aprašomosios dalies teksto dalys, kuriose perrašomi, esą apeliantą ir kitus kaltinamuosius įkaltinantys liudytojų ir specialistų parodymai. Be to, apelianto teigimu, teisėjas savo neigiamą nusiteikimą ir tendencingumą demonstravo nuolat - moralizavo juos kaip kaltinamuosius, gynėjus ir kitus proceso dalyvius, kai kurių posėdžių pradžioje neleido pareikšti prašymų, pareikštų prašymų sprendimą vis atidėliojo kol galiausiai visus juos atmetė prieš pat įrodymų tyrimo teisme pabaigą, ir pan.
D. B. apeliaciniu skundu prašo, vadovaujantis BPK 326 str. 4 d. ir 329 str. 1 p., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-21 nuosprendį baudžiamojoje byloje panaikinti ir priimti naują – jį išteisinantį – teismo nuosprendį, nes jis nepadarė jokių nusikalstamų veikų. Tuo atveju, jei teismas vis dėlto nuspręstų netenkinti šio prašymo, apeliantas prašo, vadovaujantis BPK 326 str. 1 d. 5 p., panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-21 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-88/2013 ir perduoti šią bylą prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. 3 ir 5 p. p. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Tuo atveju, jei teismas netenkintų ir šio prašymo, apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-21 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-8/2013, o šią baudžiamąją bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantas savo skunde visiškai palaikė G. Č. išdėstytus argumentus dėl baudžiamojoje byloje surašyto kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 str. reikalavimams, skundžiamo nuosprendžio neatitikimo tokio pobūdžio procesiniam aktui keliamų reikalavimų bei apylinkės teismo šališkumo, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-46-88/2013. Papildomai apeliantas nurodė, kad jis nepadarė jokių nusikalstamų veikų, o jam reiškiami kaltinimai padarius tris nusikalstamas veikas yra nepagrįsti visuma baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, todėl apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas kitas – išteisinamasis teismo nuosprendis. Apelianto teigimu, jo elgesys dalyvaujant derybose su „Marsh Lietuva“ atstovais, jų prašymu inicijuojant ir dalyvaujant „Marsh Lietuva“ atstovų susitikimuose su atsakingais PZU Lietuva VKD ir PRVD vadovais ir pagal sutartas sąlygas įforminant ŽŪB „Vyčia“ kiaulių draudimo polisus, buvo visiškai teisėtas, todėl jo elgesyje nėra ir niekuomet nebuvo jam įkaltinamų tariamai nusikalstamų veikų sudėčių objektyviųjų požymių. Apeliantas pažymi, kad PZU Lietuva ir ŽŪB „Vyčia“ sudarė realią, tikrą draudimo sutartį, kurios tikslas – turėti turtinio intereso užtikrinimą, tuo atveju jei atsiranda nuostoliai. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad apeliantas žinojo arba galėjo žinoti, kad ŽŪB „Vyčia“ esą „gyvūnus draudė siekiant gauti Kaimo rėmimo programos lėšomis mokamą draudimo įmokų kompensaciją žemės ūkio veiklos subjektams, apdraudusiems nuosavybės teise jiems priklausančius gyvūnus“. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nei apeliantas, nei joks kitas PZU Lietuva darbuotojas nenusprendė apdrausti būtent 9 000 vnt. kiaulių. Jie nerodė jokios iniciatyvos, nedarė jokių veiksmų, kad kiaulių skaičius būtų būtent toks. Šį skaičių nurodė ŽŪB „Vyčia“. Be to, PZU Lietuva kiaules apdraudė kaip apyvartinius gyvūnus, o ne kaip pavienius individualizuotus ar identifikuotinus objektus. Tai buvo sąlygota objektyvių priežasčių: kiaulės buvo registruojamos bandomis; fermose buvo itin sparti kiaulių kaita; tik toks kiaulių draudimas galėjo realiai ir veiksmingai užtikrinti ir draudėjo interesus; tokia kiaulių kaip neindividualizuotų gyvūnų draudimo praktika galioja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse; tuo metu nebuvo aiškumo, kaip kiaulių draudimo įmokų kompensavimo atvejams turėtų būti sudaromos draudimo sutartys ir galioti Taisyklės. Apelianto teigimu, sudarant apyvartinių gyvūnų draudimo sutartis draudimo suma nustatoma ir draudimo įmoka apskaičiuojama remiantis draudėjo deklaruotu draudžiamų gyvūnų skaičiumi bei atsižvelgiant į per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį draudėjo planuojamą auginti gyvūnų skaičių. Šis aspektas ypatingai aktualus draudžiant kiaules, kadangi per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį (1 metus) paprastai įvyksta 3-4 kiaulių auginimo ciklai. Šiuo atveju PZU Lietuva taikė vieną iš Lietuvoje bei užsienio valstybėse paplitusių apyvartinių gyvūnų draudimo būdą – draudimo suma = maksimalus vienu metu fermoje laikomų gyvūnų skaičius. Tad ši taikyta draudimo praktika niekuo nesiskyrė nuo kitų draudikų taikytos praktikos, todėl tokios apelianto, D. B. ar kitų asmenų intencijos būtent taip draudžiant kiaules negali būti vertinamos kaip nusikalstamos. Taigi akivaizdu, kad apelianto elgesys buvo visiškai teisėtas.
Apeliantas akcentuoja, kad draudimo sutarčių sudarymo laikotarpiu nebuvo pakankami aišku ir nebuvo aiškinama ar ir, jei taip – kaip kiaulių draudimo įmokų kompensavimo atvejams turėtų būti sudaromos draudimo sutartys bei turėtų galioti Taisyklės draudžiant apyvartinius gyvūnus. Pastarąją aplinkybę patvirtina tiek liudytojo A. R. teismo posėdžio metu duoti parodymai, tiek baudžiamojoje byloje esantys Agentūros paklausimai LR Žemės ūkio ministerijai (toliau - Ministerija) ir jos atsakymai Agentūrai, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos paklausimai Ministerijai ir pastarosios atsakymai, Lietuvos draudikų asociacijos paklausimai Ministerijai ir Ministerijos atsakymai į šiuos paklusimus, pačios PZU Lietuva paklausimai Ministerijai ir Ministerijos atsakymai. Pasak apelianto, draudikų ir Agentūros nesusikalbėjimą lėmė ne tik skirtingas draudimo objekto supratimas, bet ir skirtinga Taisyklių 1 p. interpretacija. Apeliantas, kaip PZU Lietuva darbuotojas, laikėsi tos pozicijos, kad kompensacija turi būti mokama už visus apdraustus gyvūnus, kuriuos draudėjas nuosavybės teise turi per visą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį – paprastai per vienerius metus. Be to, šiuo atveju draudėjas draudimo įmokas draudikui moka ne iš karto, o kas mėnesį. Į Agentūrą dėl draudimo įmokos kompensacijos buvo kreipiamasi ne iš karto, o tik už jau įvykdytus draudėjo mokėjimus – paprastai kartą per ketvirtį. Taigi Agentūra niekada nemokėjo ir iš Agentūros niekada nebuvo reikalaujama kompensuoti draudimo įmokos dalį už tuos gyvūnus, kurių faktiškai dar nėra, bet kurie dar tik bus ateityje. Tuo tarpu kas – Agentūra, Ministerija ar draudikai – buvo teisūs ir teisingai aiškino įstatymus bei Taisykles, taip ir lieka neaišku, nes Lietuvos teismai tokių ginčų res judicata prasme nėra išsprendę.
Taip pat skunde pažymima, kad sutarčių galiojimo laikotarpiu ŽŪB „Vyčia“ vienu metu buvo laikomos 9000 vnt. kiaulių. Priešingai nei nurodoma nuosprendyje, PZU Lietuva prisiėmė draudimo riziką - baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu (nuo 2008-09-10 iki 2009-01-08)ŽŪB „Vyčia“ buvo sumokėta 379 852,80 Lt draudimo išmokų už kritusius gyvūnus.
Pasak apelianto, tikrovės neatitinka ir nuosprendyje esantis teiginys, neva jis darė kažką nusikalstamo „siekdamas asmeninės turtinės naudos – įmonėje gauti didesnį papildomą atlygį už ketvirčio pasirašytų įmokų plano įvykdymą“. Apeliantas PZU Lietuva ėjo VKD grupės vadovo pareigas. Jo darbo užmokesčio ir priedų prie jo skaičiavimo tvarką reglamentavo PZU Lietuva „VKD pardavimo vadovo grupės vadovų bei vadybininkų darbo apmokėjimo tvarką, kurios 3.1.2 punkte buvo numatytas ir kintamas priedas, priklausęs nuo „procentais išreikšto grupės įmokų plano vykdymo, skaičiuojamas procentais nuo Grupės vadovo ketvirčio bazinio atlyginimo dalies“. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad kintamas priedas apeliantui buvo mokamas ne už atskiras pavienes pasirašytas draudimo sutartis, taip pat ne už asmeniškai jo kaip grupės vadovo atliktus darbus ar pasiektus rezultatus, o už visos jo kuruojamos grupės „įmokų plano įvykdymą“. Taigi akivaizdu, kad apeliantas gavo priedą ne už su ŽŪB „Vyčia“ sudarytą sutartį. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad iš baudžiamojoje byloje esančio PZU Lietuva VKD pardavimų vadovo elektroninio laiško matyti, kad PZU Lietuva sutartis su ŽŪB „Vyčia“ buvo apskaityta ne kaip jo, o kaip V. T. kuruojamos grupės 2008 m. III ketvirčio veiklos rezultatas.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, apylinkės teismo teiginys, kad „didesnio kiaulių kiekio apdraudimas nei faktiškai jų turimas keikis reiškia, kad <...> dėl to neteisingai apskaičiuojamas kompensacijos dydis ir tuo <...> gaunamas didesnis papildomas atlygis dėl ketvirčio pasirašytų įmokų plano įvykdymą bei nepagrįstai gaunama didesnė kompensacija“, yra visiškai nepagrįstas, kadangi neatitinka nei teisinio reglamentavimo, nei visuotinai pripažintų draudimo įmokų skaičiavimo principų, nei baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumos. Draudimo įmokos dydį lemia ne apdraudžiamų kiaulių skaičius, o kiaulių kritimų skaičius. Draudimo įmoka yra paskaičiuojama įvertinus įvairias kiaules supančias rizikas, didžiausia kurių – natūralūs kiaulių kritimai. Apeliantas pažymi, kad pastaroji nepriklauso nuo to kiek fermoje yra ar vienu metu gali būti kiaulių.
D. B. nurodo, kad jis tinkamai realizavo savo kaip PZU Lietuva VKD grupės vadovo pareigas ir turimus įgaliojimus, kadangi viršijant nustatytą 45 000 Lt limitą, draudimo sutarties sąlygos derinamos su tuo Draudiko atstovu, kuris turi teisę pasirašyti tokio dydžio draudimo sumą. Jei pagal Tvarkos 1 ir 2 priedą įgaliojimų pasirašyti draudimo sutartį neturi VKD direktorius, draudimo sąlygos derinamos su PRV departamento atsakingu asmeniu, kas šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta. Apeliantas pažymi, kad jis pats tiesiogiai negalėjo ir neturėjo kreiptis į Tarifų komitetą, todėl šis nuosprendžio teiginys yra nepagrįstas.
Apeliantas akcentuoja, kad neturėdamas įgalinimų sudaryti draudimo sutartį tokiomis sąlygomis, kurių prašė „Marsh Lietuva“ atstovė, jis pagal nustatytą tvarką kreipėsi į savo tiesioginį vadovą PZU Lietuva VKD direktorių ir į PZU Lietuva PRVD direktorių, kurie turėjo teisę derinti individualias draudimo sąlygas. Draudimo sutartį parengė jis, tačiau tik parengė fizine prasme – įrašė į ją tas sąlygas, dėl kurių draudimo brokerio „Marsh Lietuva“ atstovai ir PZU Lietuva VKD ir PRVD direktoriai susitarė susitikimo metu. Taigi visus duomenis į draudimo sutartį apeliantas įrašė ne savo iniciatyva, o iš jam pateiktų duomenų ir dokumentų; visi duomenys, kuriuos jis įrašė, buvo teisėti, paremti atsakingų PZU Lietuva darbuotojų sprendimais.
Pasak apelianto, visos apdraustos kiaulės priklausė ŽŪB „Vyčia“ nuosavybės teise. ŽŪB „Vyčia“ turėjo tai patvirtinančius dokumentus. Apelianto manymu, apylinkės teismas netiksliai ir netgi klaidinančiai vadina kiaulėmis „be nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų“ tas kiaules, kurios atsirado sutarties galiojimo metu. Nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus turėjo ir šios kiaulės, tačiau turėjo ne 2008-09-10, o vėliau – tada, kai buvo įgytos. Be to, pagal nusistovėjusią praktiką, tuo atveju jei apdraudimo procese dalyvauja draudimo brokeris, būtent pastarasis iš kliento – draudėjo – surenka ir draudikui pateikia visus draudimo sutarties sudarymui ir galiojimui reikšmingus dokumentus. Taip pat apeliantas pažymi, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ilgą laiką buvo plačiai diskutuojama, tačiau iki galo taip ir nebuvo aišku ir paaiškinta, kokie dokumentai turi patvirtinti nuosavybės teisę į kiaules.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad dalyvaujant derybose su „Marsh Lietuva“ atstovais, jų prašymu inicijuojant ir dalyvaujant „Marsh Lietuva“ atstovų susitikimuose su atsakingais PZU Lietuva VKD ir PRVD vadovais ir pagal sutartas sąlygas įforminant ŽŪB „Vyčia“ kiaulių draudimo polisus, jo elgesyje nėra ir niekuomet nebuvo tiesioginės tyčios, kuri būdinga visų jam įkaltinamų nusikalstamų veikų sudėtims. Dalyvaudamas minėtose derybose D. B. nesuvokė ir negalėjo suvokti, esą daro kažką neteisėto (jei kažkas neteisėto apskritai buvo padaryta). Tai, kad jis nesuprato ir negalėjo suprastai, jog daro kažką neteisėto, pagrindžia visuma faktinių aplinkybių: PZU Lietuva ir visos kitos Lietuvoje veikusios draudimo bendrovės kiaules draudė kaip apyvartinius gyvūnus; kiaulių draudimą kaip apyvartinių gyvūnų nulėmė daugybė objektyvių priežasčių, lemiamą reikšmę tarp kurių turėjo reali ir veiksminga draudėjo interesų apsauga; tuo metu nebuvo aišku, ar ir, jei taip – kaip, kiaulių draudimo įmokų kompensavimo atvejams turėtų būti sudaromos draudimo sutartys bei turėtų galioti Taisyklės; Taisyklių 1 punktas draudimo praktikoje buvo aiškinamas per apyvartinių gyvūnų draudimo prasmę ir paskirtį. Apeliantas pabrėžia, kad tuo metu jis buvo visiškai įsitikinęs, kad šias teisės normas jis taikė tinkamai. Nebuvo jokių priežasčių abejoti jo teisumu. Taigi jei jo elgesys objektyviuoju požiūriu ir buvo kažkuo neteisėtas, tai jame nėra ir niekuomet nebuvo intelektualiojo tiesioginės tyčios elemento – aiškaus ir kategoriško supratimo, kad jis pažeidė kažkokias teisės normas ir numatė šio savo pažeidimo neigiamus padarinius. Taip pat, apelianto teigimu, nėra ir niekuomet nebuvo ir valinio tiesioginės tyčios elemento – norėjimo ar siekimo, kad atsirastų neigiami padariniai. Juo labiau ne savo asmeninei, o PZU Lietuva naudai. Šią išvadą pagrindžia visuma šių faktinių aplinkybių: ne apeliantas sugalvojo kokį kiaulių skaičių reikia apdrausti; jis neprivalėjo nei tikrinti, ar jam pateikiami draudimui apskaičiuoti svarbūs duomenys yra teisingi, nei juo labiau – kontroliuoti ar draudimo brokeris laiku surinko ir atsakingam PZU Lietuva padaliniui pateikė reikiamus draudimo galiojimą patvirtinančius dokumentus; bendras apdraustų kiaulių skaičius nelėmė draudimo įmokos dydžio; buvo apdraustas toks kiaulių skaičius, kurį deklaravo ŽŪB „Vyčia“ ir draudimo brokeris „Marsh Lietuva“; PZU Lietuva realiai vykdė savo įsipareigojimus; draudimo sutartis su ŽŪB „Vyčia“ neturėjo jokios įtakos apelianto „didesniam papildomam atlygiui už ketvirčio pasirašytų įmokų plano įvykdymą“; susitikimuose ir derybose dėl ŽŪB „Vyčia“ kiaulių draudimo su „Marsh Lietuva“ atstovais apeliantas vaidino tik pagalbinį, daugiau organizacinį – techninį vaidmenį, o į draudimo sutartis įrašė tuos ir tik tuos duomenis, kurie buvo suderinti „Marsh Lietuva“ atstovų ir PZU Lietuva VKD ir PRVD direktorių susitikimuose.
Apeliaciniu skundu J. M. prašo panaikinti 2013-02-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-88/2013 ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Apeliantas nurodo, jog kad ir kaip norėdamas pateikti kuo išsamesnį apeliacinį skundą, to negali padaryti, nes nesupranta pagal teismo motyvus nei kokie įrodymai nulėmė jo pripažinimą kaltu, nei kokias nusikalstamas veikas, pasak pirmos instancijos teismo, jis padarė. Apeliantas pažymi, kad teismas nurodė, jog jis siekė asmeninės naudos. Tuo tarpu jokia nusikalstama veika siekiant asmeninės naudos jam nebuvo inkriminuojama. Be to, apylinkės teismas nedetalizavo kokį jo papildomą atlygį už kokius ketvirčio rezultatus nurodė nuosprendyje, todėl jis visiškai nesupranta už ką yra nuteistas.
Apelianto teigimu, tai, 1)kad buvo surašytas teismo nuosprendis, kuriame nenurodyti nei teismo motyvai, nei argumentai; 2) kad iš teismo nuosprendžio neaišku už kokias konkrečias veikas apeliantas yra pripažintas kaltu; 3) kad yra nuteistas už veiką (dėl asmeninės naudos siekimo), kuri jam net nebuvo inkriminuota; 4) kad nėra priimtas įstatymo reikalavimus atitinkantis baigiamasis aktas, leidžia daryti išvadą, kad jo baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta pirmos instancijos teisme.
Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismo nuosprendžio niekaip negalima laikyti teisingo, nepriklausomo ir nešališko teismo priimtu baigiamuoju aktu. Motyvų nuosprendyje nebuvimas užkirto apeliantui galimybę tinkamai parengti apeliacinį skundą ir visapusiškai pasinaudoti savo teise į gynybą, todėl, jo manymu, pirmos instancijos teismo nuosprendis besąlygiškai naikinantis.
Šalies argumentai
Apeliacinius skundu AAS „Gjensidige Baltic“ prašo 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-21 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, konstatuojant, jog AAS „Gjensidige Baltic“ nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-21 nuosprendį ir bylą nutraukti pasibaigus kaltinamajam juridiniam asmeniui, arba 3) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-21 nuosprendį ir perduoti iš naujo nagrinėti pagal teismingumą Šiaulių miesto apylinkės teismui, arba 4) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-21 nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumų ištaisymui. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nemotyvavo priimto nuosprendžio, nepasisakė apie esminius klausimus, į kuriuos turėjo būti atsakyta šioje baudžiamojoje byloje, neatliko kaltinamųjų veiksmų vertinimo. Taip pat, apelianto manymu, pirmos instancijos teismas nesilaikė BPK 305 str. 1 d. 1, 2 p. p. reikalavimų – išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; taip pat išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas. Pasak apelianto, su skundžiamu nuosprendžiu negalima sutikti, nes: nuteistas juridinis asmuo nėra baudžiamosios atsakomybės subjektas; baudžiamoji atsakomybė taikyta ne tam asmeniui, kurio veiksmai galėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę; baudžiamąją bylą nagrinėjo ne tas teismas, kuris ją turėjo nagrinėti; baudžiamoji atsakomybė taikyta už veiksmus, kurie yra teisėti, neprieštarauja jokiems teisės aktams ir yra įprasti profesinėje veikloje.
Apelianto teigimu, nuteistasis AAS „Gjensidige Baltic“ yra Latvijos Respublikoje registruota draudimo bendrovė. Šios valstybės teisės aktais nenumato juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės, taigi AAS „Gjensidige Baltic“ nėra tas subjektas, kuris gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Be to, pasak apelianto, AAS „Gjensidige Baltic“ atžvilgiu nebuvo taikomas BK 9 str., numatantis privalomą ekstradicijos procedūrą, kai Lietuvos Respublikoje nusikalstamą veiką padaro juridinis asmuo.
Apeliantas pažymi, kad tiek kaltinamajame akte, tiek nuosprendyje nurodoma, jog baudžiamąją veiką padarė J. M., būdamas ADB „Reso Europa“ darbuotoju. Vienok, baudžiamoji atsakomybė už šią veiką buvo pritaikyta ne juridiniams asmeniui, kuriame nuteistasis J. M. dirbo veikos padarymo metu, tačiau visiškai kitam juridiniam asmeniui, kuris nurodomu nusikalstamos veikos padarymo metu net nebuvo įregistruotas Lietuvoje, arba (po įregistravimo) – veikė kaip ADB „Reso Europa“ konkurentas draudimo rinkoje. Apeliantas akcentuoja, kad ADB „Reso Europa“ Lietuvos Respublikoje veikė nuo 1998-07-10 iki 2009-03-31; AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvoje veiklą pradėjo 2007-01-15, t. y. jau po dalies kaltinamajame akte nurodomų veiksmų padarymo, bet dar prieš išregistruojant ADB „Reso Europa“. Taigi ADB „Reso Europa“ ir AAS „Gjensidige Baltic“ yra du visiškai skirtingi, savarankiški ūkio subjektai – tai nėra ta pati įmonė, pakeitusi pavadinimą, teisinį statusą ar pan. ADB „Reso Europa“ buvo įsigyta ir prijungta prie AAS „Gjensidige Baltic“ . Įvykdžius reorganizavimo prijungimo būdu procedūrą, ADB „Reso Europa“ 2009-03-31 buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir pasibaigė kaip juridinis asmuo. Apelianto manymu, apylinkės teismo teiginys, jog ADB „Reso Europa“ nebuvo likviduota, o reorganizuota ir yra savarankiškas juridinis asmuo, kuris savarankiškai vykdo savo veiklą, yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja CK 2.95 str. Pagal pastarąją teisės normą ADB „Reso Europa“ nebėra juridinis asmuo, ir, atitinkamai, nebevykdo jokios veiklos.
Apeliantas nurodo, kad nuo pat proceso pradžios teigė nesuprantantis kuo yra kaltinamas - ar dėl neegzistuojančio juridinio asmens padarytos veikos, ar dėl kokio nors bendrininkavimo su ADB „Reso Europa“, ar dėl kokios nors savarankiškos veikos, ar dėl to, jog nusipirko ADB „Reso Europa“. Prašymas pašalinti šiuos trūkumus teismui buvo pateiktas 2012-04-18 posėdžio metu, tačiau apylinkės teismas šį prašymą atmetė.
Skunde pažymima, kad pirmos instancijos teismas, aprašydamas nusikalstamą veiką, nurodė, jog „AAS „Gjensidige Baltic“ <...> atstovaujama ADB „Reso Europa“ Vakarų regiono centro direktoriaus J. M. <...> pagamino netikrus dokumentus ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą <...>. Šiais savo veiksmais draudimo kompanija AAS „Gjensidige Baltic“ - ADB „Reso Europa“ teisių ir pareigų perėmėja padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 str., 300 str. 1 d., 20 str. 182 str. 2 d.“ Pasak apelianto toks veikos aprašymas neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei galimybių bent teoriškai įvykti tokiems veiksmams: 1) AAS „Gjensidige Baltic“, būdama ADB „Reso Europa“ konkurente, niekuomet jokiuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis nebuvo atstovaujama jokių ADB „Reso Europa“ darbuotojų; 2) J. M. nusikalstamų veikų padarymo metu negalėjo veikti AAS „Gjensidige Baltic“ naudai, nes buvo ADB „Reso Europa darbuotoju; 3) AAS „Gjensidige Baltic“ nedalyvavo nuosprendyje išvardintų ADB „Reso Europa“ išduotų draudimo sutarčių sudarymo procese ir niekaip jo neįtakojo bei neturėjo tam galimybių; 4) pirmųjų draudimo sutarčių sudarymo metu AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvoje net nebuvo įregistruota, todėl negali prisiimti jokios atsakomybės dėl jų.
Pasak apelianto, surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, kadangi jame nėra išskirta kokią nusikalstamą veiką kuris juridinis asmuo padarė. AAS „Gjensidige Baltic“ nurodė, kad neturi galimybių gintis, kol nėra nurodytas jo padarytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, todėl prašė pateikti aiškią formuluotę kokios nusikalstamos veikos padarymu jis yra kaltinamas. Tačiau pirmos instancijos teismas ne tik neištaisė šio trūkumo, bet ir pakartojo jį priimdamas skundžiamą nuosprendį.
Apelianto manymu, apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai sutapatino du absoliučiai skirtingus juridinius asmenis, neatsižvelgė nei į faktines ginčo draudimo sutarčių sudarymo aplinkybes, nei į teisinį abiejų asmenų statusą nusikalstamos veikos padarymo metu. Baudžiamoji atsakomybė yra asmeninė ir niekas negali būti nuteistas už veiką, kurios nepadarė. Apelianto nuomone, tai, kad AAS „Gjensidige Baltic“ įsigijo ADB „Reso Europa“ ir ją prijungė 2009 m., nėra pagrindas laikyti AAS „Gjensidige Baltic“ kalta ir nuteisti dėl kokių nors prieš tai ADB „Reso Europa“ atliktų veiksmų. Pasak apelianto, tai, kad civilinės ADB „Reso Europa“ teisės ir pareigos po reorganizacijos perėjo AAS „Gjensidige Baltic“ , nesudaro pagrindo pažeisti esminį baudžiamojo proceso principą ir baudžiamąją atsakomybę taikyti asmeniui, kuris tą atsakomybę sukeliančių veiksmų neatliko ir net neturėjo galimybės dalyvauti juos atliekant.
Apelianto nuomone, ši baudžiamoji byla išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme, pažeidžiant BPK numatytas teismingumo taisykles, kadangi J. M. (8 nusikalstamos veikos) ir AAS „Gjensidige Baltic“ (8 nusikalstamos veikos) nuteisti už nusikalstamų veikų padarymą ADB „Reso Europa“ Vakarų regioninio centro patalpose, esančiose Šiauliuose.
Šalies argumentai
Apeliantas pabrėžia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodant, jog į draudimo sutartis buvo įrašyti melagingi duomenys apie gyvulių skaičių, net nėra pasisakyta kokie gi duomenys laikytini teisingais, taip pat nėra pasisakyta kokie įrodymai patvirtina, jog į draudimo sutartis įrašytas gyvūnų skaičius neatitiko „tikrųjų duomenų“. Pasak apelianto, šiuo atveju negalima vadovautis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau - ŽŪIKVC) duomenų bazėje esančia informacija, nes šis šaltinis net nedisponuoja informacija apie nuosavybės teise laikomus gyvūnus.
Taip pat, apelianto manymu, apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į gyvūnų draudimo specifiką. Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju yra labai svarbus teisės aktuose – Taisyklėse ir LR Draudimo įstatyme – pateikiamų draudimo objekto sąvokų neatitikimas. Taip pagal LR Draudimo įstatymą draudimo objektas – turtiniai interesai, tuo tarpu pagal Taisykles – nuosavybės teise priklausantis turtas. AAS „Gjensidige Baltic“ kreipėsi į administracinį teismą dėl šių sąvokų išaiškinimo. Tačiau apylinkės teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, privalėjo išaiškinti kas yra draudimo objektas, taip pat įsitikinti, kad egzistuoja kaltinamųjų tiesioginė tyčia padarant jiems įkaltinamas nusikalstamas veikas.
Apeliantas pažymi, kad tiek ŽŪB „Vyčia, tiek UAB „Sistem“, sudarydamos draudimo sutartis, siekė apsaugoti savo turtinius interesus dėl jų auginamų kiaulių kritimo. Šiuo atveju draudimo vertę sudaro ne gyvūnai, tačiau nuostoliai, kuriuos dėl gyvūnų žūties draudimo sutarties galiojimo metu gali patirti draudėjas. Pagal Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisykles, kiaulės yra registruojamos bandomis. Kadangi kiaulės kritimo atveju neįmanoma patikrinti ar ji šioje bandoje jau buvo draudimo sutarties sudarymo laikotarpiu, ar atsirado vėliau, sudarant draudimo sutartis yra būtina apskaičiuoti viso draudimo sutarties galiojimo metu (1 metai) būsiantį turto kiekį. Pasak apelianto, kadangi dėl objektyvių priežasčių draudimo sutarties sudarymo dieną to nustatyti neįmanoma, ADB „Reso Europa“ pagrįstai vadovavosi draudžiamo kitimo istorija ir jo kiekio didėjimo / mažėjimo tendencija.
Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Taisyklių 1 p. paramos gavėjas yra ne draudimo bendrovė, bet žemės ūkio veiklos subjektai, todėl AAS „Gjensidige Baltic“, kaip ADB „Reso Europa“ civilinių teisių ir pareigų perėmėja, negalėjo apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimo turto. Taip pat pažymima, kad draudikui iš esmės nėra svarbu ar žemės ūkio veiklos subjektams priklauso valstybės parama (draudimo įmokų dalinis kompensavimas), kadangi draudikas bet kuriuo atveju turi teisę gauti visą draudimo sutartyje numatytą draudimo įmoką, kurią turi sumokėti draudėjas. Taisyklės numato du galimus paramos žemės ūkio veiklos subjektui teikimo būdus: 50 procentų draudimo įmokos Agentūra išmoka tiesiogiai žemės ūkio veiklos subjektui arba perveda į draudimo bendrovės sąskaitą. Tačiau, pasak apelianto, pastaruoju atveju tuo pačiu metu yra įvykdomos dvi prievolės: 1) Agentūros pareiga suteikti valstybės paramą žemės ūkio veiklos subjektui; 2) žemės ūkio veiklos subjekto pareiga sumokėti draudimo sutartyje nustatytą draudimo įmoką draudikui. Apelianto nuomone, net ir nustačius, kad Agentūra neturėjo vykdyti prievolės suteikti valstybės paramą, tai jokiu būdu negali reikšti, kad ir draudikas neturėjo teisės gauti draudimo sutartyje numatytos draudimo įmokos, kadangi draudimo sutarties vykdymas yra savarankiška prievolė, kuri negali būti tapatinama su žemės ūkio veiklos subjekto teise ir valstybės biudžeto prašyti ir gauti valstybės paramą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nuteistieji, jų atstovai ir gynėjai advokatai prašė skundus tenkinti.
Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai iš esmės tenkintini.
Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK normas, reglamentuojančias apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles. Pagal BPK 305 str.1d.1p., apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas turi išdėstyti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes (padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės). Į skundžiamo nuosprendžio aprašomąją dalį teismas faktiškai „perkėlė“ kaltinamojo akto formuluotes ir savo išvadų apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes aiškiai neišdėstė. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 str., įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Pirmos instancijos teismas faktiškai neatliko surinktų duomenų vertinimo bei šių duomenų (ne) pripažinimo įrodymais. Pasisakydamas dėl D. B., G. Č. bei T. M. kaltės, apylinkės teismas nurodė, kad jų kaltė nustatyta įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų. Teismas pasisakė, kad nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo nuostatos, leidžiančios drausti tik nuosavybės teise draudėjui priklausančias kiaules. Didesnio kiaulių kiekio apdraudimas nei faktiškas jų turimas kiekis, pasak pirmos instancijos teismo, reiškia, kad apdraudžiami neegzistuojantys gyvuliai ir dėl to neteisingai apskaičiuojamas kompensacijos dydis, ir tuo pačiu dėl nesamo gyvulių skaičiaus apdraudimo neprisiimama jokia nuostolių rizika ir gaunamas didesnis papildomas atlygis už ketvirčio pasirašytų įmokų plano įvykdymą bei nepagrįstai gaunama didesnė kompensacija. Pasisakydamas dėl juridinio asmens ASS „Gensidige Baltic“ kaltės, teismas apsiribojo konstatavimu, jog „ADB „Reso Europa“ nebuvo likviduota, o reorganizuota ir yra savarankiškas juridinis asmuo, kuris savarankiškai vykdo savo veiklą, todėl jam kyla atsakomybė už nusikalstamų veikų padarymą“. Pagrįsdamas J. M. kaltę, pirmos instancijos teismas nurodė, jog „J. M. veikė juridinio asmens vardu, turėdamas teisę savo kompetencijos ribose atstovauti juridinį asmenį, todėl jo neteisėti veiksmai apgaule, ADB „ Reso Europa“ atžvilgiu neprisiimant jokios draudimo rizikos, siekiant ADB „Reso Europa“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, asmeninės naudos – gauti atlyginimo priedą - papildomą atlygį už ketvirčio veiklos rezultatus, sukėlė teisines pasekmes, kas pasireiškė nusikalstamų veikų padarymu“.
Teisėjų kolegija mano, kad byloje esantys duomenys nepagrindžia pirmos instancijos teismo nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Priešingai – teisėjų kolegijos nuomone nei D. B., nei G. Č., nei T. M., nei J. M., nei juridinis asmuo AAS „Gjensidige Baltic „ nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl išteisintini.
Pagrįsdamas nuteistųjų D. B., G. Č., T. M., J. M. bei juridinio asmens AAS „Gjensidige Baltic“ kaltę dėl nurodytų veikų padarymo, apylinkės teismas apsiribojo fraze, jog jų kaltė pagrįsta „visuma byloje surinktų įrodymų“.
Išanalizavus nuteistiems asmenims pateiktus kaltinimus, konstatuotina, kad pagrindiniu kaltinimo argumentu, dėl kurio iš esmės visi tolimesni asmenų veiksmai buvo vertinami kaip neteisėti, buvo laikoma tai, kad į draudimo polisus būdavo įrašomas tikrovės neatitinkantis draudžiamų kiaulių skaičius, tai darydavę draudimo bendrovių atstovai, tokiu būdu neteisėtai pretenduodami į didesnes draudimines įmokas.
Kaip jau buvo paminėta, nei vienas nuteistasis fizinis asmuo, nei juridinio asmens atstovas savo kaltės nepripažino.
Bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme buvo apklausti liudytojai, kurių parodymų analizė teisme atlikta nebuvo. Pažymėtina, kad liudytoja E. S. patvirtino, jog ji buvo tarpininkė tarp bendrovės „Vyčia“ ir draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ dėl kiaulių draudimo. Liudytoja pažymėjo, kad draudžiamų kiaulių kiekį nurodė būtent draudėjas, o ne draudimo kompanija. Tuos skaičius iš bendrovės gavo ji ir perdavė draudimo kompanijai. Tai patvirtino ir liudytoja M. J.. Liudytojas R. Ž. dirbantis UADB „Ergo Lietuva“ taip pat nurodė, kad draudžiamų gyvulių skaičių draudimo bendrovėms nurodo gyvūnus draudžiantis klientas. Šis liudytojas taip pat nurodė, jog draudimo įmoka labiausiai priklauso nuo kliento nuostolingumo. Draudžiant kiaules yra atsižvelgiama į labai didelę jų rotaciją. Liudytojas A. U. ((duomenys neskelbtini) generalinis direktorius) parodė, kad draudimo bendroves rinkosi pagal geriausius pasiūlymus. Ruošėsi laikyti 9000 vnt. kiaulių „Vyčios“ bendrovėje, todėl toks skaičius ir buvo apdraustas. „PZU Lietuva“ pasirinko dėl to, kad jų pasiūlymas buvęs geriausias. Liudytojas R. B. ((duomenys neskelbtini)prezidentas) parodė, kad realiai suskaičiuoti kiaulių neįmanoma. Draudžiant buvo imamas metų vidurkis. Liudytojo teigimu, draudimo metu buvo daugiau nei 9000 kiaulių. Liudytoja K. Z. nurodė, kad atliko draudimo polisų Nr. GD01549 ir Nr. GD001554 patikrinimą, po kurio pateikė išvadas, kad polisai netinkami kompensacijai išmokėti, nes apdraustas didesnis kiaulių kiekis, negu faktiškai deklaruotas. Nuosavybės teise turimų gyvūnų skaičių liudytoja tikrino pagal registrą. Kartu liudytoja nurodė, jog draudimo taisyklės nebuvusios aiškios visais klausimais. Analogiškus parodymus davė ir liudytojas A. R., kartu paaiškindamas, jog kildavo klausimas dėl nuosavybės teisės ir įmokų mokėjimo - ką reikia drausti, ar gyvulius, esančius poliso suderinimo momentu, ar turimus viso draudimo laikotarpio metu. Liudytojo manymu, yra blogai jei gyvūnų turi mažiau nei draudžia, nes draudžia neturimą kiekį. Vertinant gyvūnų nuosavybę, buvo vadovaujamasi įstatymu ir gyvūnų registravimo taisyklėmis, tai reiškia, kad pareiškėjai, norėdami gauti valstybės pagalbą, prieš tai privalėjo gyvūnus registruoti. Buvo nuostata, kad vertinant gyvūnų nuosavybę, turi būti vadovaujamasi žemės ūkio ir kaimo verslo centro registro duomenimis. Ar draudėjas turi nuosavybės teisę į gyvūną ar neturi, buvo vertinama pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų bazę, kurioje registruojami laikytojų gyvūnai. Pasak liudytojo, kitų dokumentų, įrodančių nuosavybę, nei kad gyvūnų apskaitos žurnalas ir registras, buvo vengiama. Daug neatitikimų tarp gyvūnų skaičiaus, turimų nuosavybės teise, ką tvirtino NMA, ir ką draudė draudikai bendrovėse buvo todėl, kad draudėjai nebuvo tikrinami pačioje pradžioje, paskui buvo tikrinamas tik 1 procentas, t. y. kontrolės stoka. Raštiška nuostata, kad prieš sudarant draudimo sutartį turi būti patikrinamas skaičius atsirado gal 2009 metais. Dėl atsiradusių neatitikimų turėtų galioti nekaltumo prezumpcija. Liudytojas pažymėjo, kad buvo taikomas vienas įstatymas – Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros, o draudikai veikė pagal Draudimo įstatymą, o tarp šių dviejų įstatymų yra neatitikimas. Liudytojo M. D. (Draudimo priežiūros komisijos atstovas) parodymais nustatyta, kad draudimo sutartis tai dvišalis sandoris. Normalu, kad tiek draudėjas, tiek draudikas siekia naudos sau. Liudytojas parodė, kad labai sunku drausti gyvūnus, kurių kiekį yra sunku nustatyti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei vienas liudytojas nenurodė, jog už kiaulių skaičiaus nurodymą draudimo polise yra atsakinga draudimo bendrovė. Priešingai, visų liudytojų teigimu tuos duomenis turi ir tvarko ūkio subjektas, laikantis šiuos gyvulius.
Kaip jau buvo minėta, pateiktuose kaltinimuose akcentuojama, jog buvo draudžiamas didesnis nei realiai turėtas kiaulių skaičius. Paminėtina, kad byloje esantys duomenys to pilnai nepatvirtina. Kai kur nustatytas net didesnis realus kiaulių skaičius, negu buvo draudžiama. Akcentuotina ir tai, kad tyrimo metu taip ir nebuvo nustatytas nei deklaruotas, nei realus kiaulių skaičius bendrovėse būtent draudimo sutarčių pasirašymo dienai. Atsižvelgiant į tai, kad kiaulių skaičius kisdavo labai sparčiai, kaltinimo punktas apie apdraustą didesnį kiaulių skaičių nei realiai egzistavusį draudimo sutarčių sudarymo dieną, kelia abejones, kurios vertintinos nuteistųjų naudai. Pažymėtina ir tai, kad apklaustas specialistas J. M. parodė, jog jis nustatinėjo kiaulių skaičių bendrovėje „Vyčia“. 2008 09 01, jo parodymais, bendrovėje buvo apie 8118 kiaulių. Pažymėtina, kad šis skaičius skiriasi nuo kiaulių skaičiaus nurodomo specialisto išvadoje (t.7., b.l. 60), kur nurodomas 2599 vnt. penimų kiaulių.
2010-02-03 surašytas dokumentų apžiūros protokolas. Šiuo dokumentu nustatyta, kad buvo apžiūrėti Gyvulių duomenų bazės išrašai; Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos kiaulių judėjimo išrašai palyginant juos su ŽŪB “Vyčia” (į. k. 159706373, reg. Patamulšėlio k., Kauno rajonas) ir UAB “Sistem” (į.k. 110378330, reg. L. I. g. 114, Kaune) gyvulių draudimo polisais. Nustatyta, kad 2008-09-10 ŽŪB “Vyčia” draudimo bendrovėje „PZU Lietuva“ pasirašė draudimo polisą VGD Nr. 105164 drausti VISO 9000 vienetų 3-7 mėnesių amžiaus penimų kiaulių. Pagal Gyvulių registro duomenis PRIEDAS Nr.1: 2008-07-30 ŽŪB “Vyčia” deklaravo turinti 2265 vienetus kiaulių, iš jų paršavedės 1662 vnt. ir tik 594 vnt. - 2-8 mėn. Šie duomenys aiškiai parodo, kad duotoju atveju kalbama apie tris skirtingus kiaulių skaičius. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad kaltinimai negali būti formuluojami aukščiau nurodytų nevienareikšmiškų duomenų pagrindu, o visos kilusios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamų asmenų naudai.
Apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl kaltinimo teiginio, jog draudžiamų kiaulių skaičius buvo didesnis nei realus, nepagrįstumo, patvirtina ir žemiau pateikiami teismo išanalizuoti duomenys.
2006-01-12 ŽŪB „Vyčia“ draudimo bendrovėje „RESO Europa“ pasirašė draudimo polisą GD Nr. 002688 nuo 2006-01-29 drausti: 0-1 mėn. paršelių 3481 vienetų, 1-3 mėn. paršelių 7188 vienetų, 3-7 mėn. penimų kiaulių 5324 vienetų, 1-5 m. pagrindinių paršavedžių 2704 vienetai, VISO 18697 vienetų kiaulių. Pagal Gyvulių registro duomenis PRIEDAS Nr. 3: 2006-01-01 ŽŪB “Vyčia” deklaravo turinti 17988 vienetus kiaulių. Atlikus matematinius paskaičiavimus pagal išrašus „Kiaulių judėjimas“ nustatyta, kad poliso įsigaliojimo dienai bendrovė turėjo viso – 14864 kiaulių.
2006-12-27 ŽŪB „Vyčia“ draudimo bendrovėje „RESO Europa“ pasirašė draudimo polisą GD Nr. 002710 nuo 2007-01-29 drausti: paršelių 14147 vienetų, pakaitinių paršavedžių 810 vienetų, pagrindinių paršavedžių 2351 vienetus, penimų kiaulių 2906 vienetus, VISO 20214 vienetų kiaulių. Pagal Gyvulių registro duomenis PRIEDAS Nr. 4: 2007-01-01 ŽŪB “Vyčia” deklaravo turinti 21262 (18785+2477) vienetus kiaulių. Atlikus matematinius paskaičiavimus pagal išrašus „Kiaulių judėjimas“ nustatyta, kad poliso įsigaliojimo dienai bendrovė turėjo viso – 15291 kiaulių.
2006-01-12 UAB „Sistem“ draudimo bendrovėje „RESO Europa“ pasirašė draudimo polisą GD Nr. 002689 nuo 2006-01-30 drausti Balčiūnų k., Vilkaviškio r.: 0-1 mėn. paršelių 4415 vienetų, 1-3 mėn. paršelių 8479 vienetų, 3-9 mėn. remontinių kiaulių 400 vienetų, 3-7 mėn. penimų kiaulių 8550 vienetų, 1-5 m. pagrindinių paršavedžių 3508 vienetus, VISO 25352 vienetų kiaulių. Pagal Gyvulių registro duomenis PRIEDAS Nr. 5: 2006-01-01 UAB „Sistem“ deklaravo Balčiūnų k., Vilkaviškio r . turinti 23229 (23185+44) vienetus kiaulių. Atlikus matematinius paskaičiavimus pagal išrašus „Kiaulių judėjimas“ nustatyta, kad poliso įsigaliojimo dienai bendrovė turėjo viso – 19511 kiaulių.
2006-12-27 UAB „Sistem“ draudimo bendrovėje „RESO Europa“ pasirašė draudimo polisą GD Nr. 002708 nuo 2007-01-30 drausti Balčiūnų k., Vilkaviškio r.: paršelių 17151 vienetų, pakaitinių paršavedžių 2434 vienetų, pagrindinių paršavedžių 1487 vienetus, penimų kiaulių 5059 vienetus, VISO 26131 vienetų kiaulių. Pagal Gyvulių registro duomenis PRIEDAS Nr.6: 2007-01-01 UAB „Sistem“ deklaravo Balčiūnų k., Vilkaviškio r . turinti 26884 vienetus kiaulių, o 2007-01-11 dar 34 vienetus kitoje bandoje. Atlikus matematinius paskaičiavimus pagal išrašus „Kiaulių judėjimas“ nustatyta, kad poliso įsigaliojimo dienai bendrovė turėjo viso – 23293 kiaulių.
2008-01-04 UAB „Sistem“ draudimo bendrovėje „RESO Europa“ pasirašė draudimo polisą GD Nr. 001554 nuo 2008-01-30 drausti Balčiūnų k., Vilkaviškio r.: paršelių 20357 vienetų, pagrindinių paršavedžių 4225 vienetus, penimų kiaulių 2652 vienetus, VISO 27234 vienetų kiaulių. Pagal Gyvulių registro duomenis PRIEDAS Nr. 7: 2008-01-01 UAB „Sistem“ deklaravo Balčiūnų k., Vilkaviškio r . turinti 24162 (24141+21) vienetus kiaulių. Atlikus matematinius paskaičiavimus pagal išrašus „Kiaulių judėjimas“ nustatyta, kad poliso įsigaliojimo dienai bendrovė turėjo viso – 19517 kiaulių.
2006-01-24 UAB „Sistem“ draudimo bendrovėje „RESO Europa“ pasirašė draudimo polisą GD Nr. 002691 nuo 2006-02-08 drausti Čiukiškių k., Kėdainių r.: penimų kiaulių VISO 19691 vienetus. Pagal Gyvulių registro duomenis PRIEDAS Nr. 8: 2006-01-01 UAB „Sistem“ deklaravo Čiukiškių k., Kėdainių r. turinti 18440 vienetus kiaulių. Atlikus matematinius paskaičiavimus pagal išrašus „Kiaulių judėjimas“ nustatyta, kad poliso įsigaliojimo dienai bendrovė turėjo viso – 20758 kiaulių.
2006-12-27 UAB „Sistem“ draudimo bendrovėje „RESO Europa“ pasirašė draudimo polisą GD Nr. 002709 nuo 2007-02-08 drausti Čiukiškių k., Kėdainių r.: penimų kiaulių VISO 25236 vienetus. Pagal Gyvulių registro duomenis PRIEDAS Nr. 9: 2007-01-01 UAB „Sistem“ deklaravo Čiukiškių k., Kėdainių r. turinti 27865 vienetus kiaulių. Atlikus matematinius paskaičiavimus pagal išrašus „Kiaulių judėjimas“ nustatyta, kad poliso įsigaliojimo dienai bendrovė turėjo viso – 26139 kiaulių.
2007-07-18 UAB „Sistem“ draudimo bendrovėje „RESO Europa“ pasirašė draudimo polisą GD Nr. 001549 nuo 2007-08-01 drausti Čiukiškių k., Kėdainių r.: penimų kiaulių VISO 26674 vienetus. Pagal Gyvulių registro duomenis PRIEDAS Nr. 10: 2007-01-01 UAB „Sistem“ deklaravo Čiukiškių k., Kėdainių r. turinti 27865 vienetus kiaulių. Atlikus matematinius paskaičiavimus pagal išrašus „Kiaulių judėjimas“ nustatyta, kad poliso įsigaliojimo dienai bendrovė turėjo viso – 20123 kiaulių.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad asmeniui pateikiami kaltinimai turi būti konkretūs ir suprantami, ko negalima pasakyti apie nagrinėjamą bylą. Sekant kaltinimo logiką galima išvada, jog kiaulių iš viso nebuvo galima drausti.
Pirmos instancijos teismas, aprašydamas nustatytas aplinkybes, nurodė, jog „sudarant draudimo polisus draudimo bendrovės neprisiėmė jokios nuostolių rizikos“. Šis teiginys, jeigu būtų surinkti jį patvirtinantys duomenys, galėtų būti vertinamas kaip faktas, patvirtinantis Draudimo bendrovių apgaulę, siekiant gauti turtinės naudos. Pažymėtina, kad byloje esantys faktiniai duomenys liudija ką kitą. Pirmos instancijos teismas nurodė, jog 2010-06-14 buvo apžiūrėti tyrimui reikšmingi ADB „Reso Europa“ kratos metu paimti bei BPK 97 str. tvarka pateikti dokumentai. Apžiūros rezultatai turėjo būti vertinami, tačiau tai padaryta nebuvo. Konstatuotina, kad paminėtu apžiūros protokolu nustatyta, jog pagal gyvūnų draudimo polisą GD Nr. 0026688 žemės ūkio veiklos subjektas – ŽŪB „Vyčia“ ne tik mokėjo draudimo įmoką, bet gavo ir naudos iš ADB „Reso Europa“: atlikta 181.598,90 litų užskaita; atlikta 54.700 litų užskaita kaip draudimo įmokos dalis naujai pasirašomam polisui GD Nr. 002710; už draudiminius įvykius ADB „RESO Europa“ bendrovei išmokėjo 91.901,10 litų.
Pagal gyvūnų draudimo polisą GD Nr. 002710, kuriuo buvo pratęstas ankstesnis draudimo polisas GD Nr. 002688, ŽŪB „Vyčia“ atlikta 781.324,90 litų užskaita, už draudiminius įvykius ADB „RESO Europa“ bendrovei išmokėjo 303.355,10 litų.
Pagal gyvūnų draudimo polisą GD Nr. 002689 UAB „SISTEM“ atlikta 271.200,10 litų užskaita kaip draudimo įmokos dalis pagal polisą GD Nr. 002689, 76.500 litų užskaityta, kaip draudimo įmokos dalis naujai pasirašomam polisui GD Nr. 002710, už draudiminius įvykius ADB „RESO Europa“ bendrovei išmokėjo 106.049.90 litų.
Pagal gyvūnų draudimo polisą GD Nr. 002708, UAB „SISTEM“ atlikta 967.576,60 litų užskaita, kaip draudimo įmokos dalis pagal polisą GD Nr. 002708, 102.340 litų užskaityta kaip draudimo įmokos dalis naujai pasirašomam polisui GD Nr. 001554, už draudiminius įvykius ADB „RESO Europa“ bendrovei išmokėjo 271.083,40 litų.
Pagal gyvūnų draudimo polisą GD Nr. 001554, UAB „SISTEM“102.340 litų buvo užskaityta, kaip pirminė draudimo įmoka, 2.494.000 litų užskaityta, kaip draudimo įmokos dalis pagal polisą GD Nr. 00001554, už draudiminius įvykius ADB „RESO Europa“ bendrovei išmokėjo 620.000 litų.
Pagal gyvūnų draudimo polisą GD Nr. 002691 UAB „SISTEM“ 172.662,80 litų užskaityta, kaip draudimo įmokos dalis pagal polisą GD Nr. 002691, 40.000 litų užskaityta, kaip draudimo įmokos dalis naujai pasirašomam polisui GD Nr. 002709, už draudiminius įvykius ADB „RESO Europa“ bendrovei išmokėjo 62.737,20 litų.
Pagal gyvūnų draudimo polisą GD Nr. 002709, UAB „SISTEM“ 40.000 litų buvo užskaityta, kaip pirminė draudimo įmoka, 270.000 litų užskaityta, kaip draudimo įmokos dalis pagal polisą GD Nr. 002709, 211.038,52 litai nutraukus polisą GD Nr. 002709 užskaityti, kaip naujai pasirašomo poliso GD Nr. 001549 įmoka.
Pagal gyvūnų draudimo polisą GD Nr. 001549 UAB „SISTEM“ 105.519,26 litų buvo užskaityta, kaip pirminė draudimo įmoka, 657.357,14 litų užskaityta, kaip draudimo įmokos dalis pagal polisą GD Nr. 00001549, už draudiminius įvykius ADB „RESO Europa“ bendrovei išmokėjo 314.642,86 litų.
Konstatuotina, kad šie duomenys rodo, jog Draudimo sutartys nebuvo fiktyvios ir teiginys, jog Draudimo bendrovės neprisiėmė nuostolių rizikos, yra deklaratyvus. Apeliacinės instancijos teismo manymu, išvados, kad Draudimo bendrovės neprisiima jokios rizikos – negalima grįsti ir teiginiu, kad „draudimo išmokos visada mažesnės, nei draudimo įmokos“, nes priešingu atveju būtų paneigta pati draudimo santykių esmė, t.y. draudimo santykiuose egzistuojantis principas, kad draudimo rizika būtų pamatuota, nes priešingu atveju draudimo mechanizmas neveiktų, draudimo bendrovės bankrutuotų. Draudžiant turtą visada egzistuoja tam tikra rizika ir šiuo atveju, įvykus daugiau draudiminių įvykių, (pvz. kiaulių maras) Draudimo kompanijų išmokos turo savininkams galėjo ir ženkliai viršyti draudimines įmokas. Šis pavyzdys rodo, kad išvada, jog „draudimo išmokos visada mažesnės, nei draudimo įmokos“, negali būti vertinama kaip apgaulės elementas.
Draudimo veikla – tai ūkinė komercinė veikla. Draudimo sutartys pasirašomos tarp dviejų subjektų, todėl šioje byloje visiškai nelogiška kaltinimo pozicija apgaule kaltinti tik Draudimo bendroves ir jų darbuotojus. Primintinas ir aukščiau paminėtas faktas, kad šiuo atveju konkrečiu naudos gavėju buvo bendrovės, laikančios kiaules. Kaip nurodė vienas iš bendrovės vadovų – draudimo bendrovę „PZU Lietuva“ jis pasirinko dėl palankiausių draudimo sąlygų, tad apkaltinti šios bendrovės darbuotojus sukčiavimu nėra jokio pagrindo, nes ne jie buvo draudimo sutarties sudarymo iniciatoriai, ne jie savavališkai įrašė draudžiamų kiaulių skaičių, o vadovavosi jiems draudėjo pateiktais duomenimis.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų teiginiais, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei neteisėtai kriminalizavo civilinius draudimo ir administracinius teisinius santykius, klaidingai spręsdamas, kad 2008-09-10 draudimo sutartimis galėjo būti/buvo apdraustas ne draudėjo turtinis interesas, o tik draudimo sutarties sudarymo dieną buvusios kiaulės ir tik už draudimo sutarties sudarymo dieną buvusias kiaules paramos gavėjas galėjo gauti draudimo įmokos kompensaciją pagal Kaimo rėmimo programos lėšomis kompensuojamų draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams tvarką. Pažymėtina, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra turėjo ir turi svertų patikrinti Draudimo bendrovių pateiktus duomenis, prašant įmokų kompensavimo ir padaryti reikiamus sprendimus. NMA gali net nemokėti draudimo įmokų kompensacijos. Šią išvadą patvirtina administracinių teismų sprendimai, kuriais ginčai dėl draudimo įmokų kompensavimo buvo sprendžiami administraciniuose teismuose.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą, nesiima spręsti ginčo dėl draudimo objekto : draudžiami nuosavybės teise turimi gyvūnai, ar draudžiamas turtinis interesas, tačiau konstatuoja, kad baudžiamajai atsakomybei atsirasti vienareikšmiškai būtinas teisinių santykių aiškumas. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams. Pažymėtina, kad šioje byloje Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių sąlygos yra neaiškios ir dviprasmiškos, leidusios tiek Lietuvos kiaulių augintojų asociacijai, tiek Draudimo kompanijoms manyti, kad Taisyklės nenumato įsakmaus reikalavimo, kad sutarties pasirašymo dieną gyvulių skaičius turi tiksliai sutapti su draudimo sutartyje nurodytų gyvulių skaičiumi. Dviprasmybių šiuo klausimu įnešė ir LR Žemės ūkio ministerija, atsakydama į Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos raštą Nr. 01-25 bei aiškindama Taisyklių nuostatas, nebesiedama gyvūnų skaičiaus su konkrečia data – draudimo poliso surašymo diena, o kompensacijos gavimą siedama su paramos gavėjo nuosavybės teise turėtų faktinių gyvulių skaičiumi draudimo poliso galiojimo laikotarpiu.
Konstatuotina, kad BK 182 str. 2 d., tiek 228 str. 2 d. numatytos nusikaltimų sudėtys yra materialios ir reikalauja neigiamų padarinių. Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės perleido savo turtą tretiesiems asmenims, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo). Pažymėtina, kad šioje byloje esantys duomenys apskritai nepatvirtina, jog tiek D. B., tiek G. Č., tiek T. M., tiek J. M., sudarydami draudimo sutartis, būtų naudoję apgaulę.
Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnyje, yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, sukėlęs padarinius didelę žalą valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Jeigu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ar įgaliojimų viršijimo įstatymo dispozicijoje nurodytų padarinių nekyla arba tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio, BK 228 straipsnis netaikomas. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aukščiau aptarti duomenys paneigia pirmos instancijos teismo išvadą, kad sudarydami Draudimo sutartis nuteisti asmenys naudojo apgaulę, kad tyčia į sutartis įrašė melagingus duomenis (tyčia įrašydami realų kiaulių skaičiaus neatitinkančius duomenis). Šios išvados leidžia teigti, kad apeliantai buvo nepagrįstai nuteisti ir pagal BK 228 str.2d. bei pagal BK 300 str. 1d., kadangi abi šios nusikalstamos veikos gali būti padaromos tik tiesiogine tyčia, t. y. asmeniui suvokiant pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį bei norint taip veikti. Be to, apygardos teismui nustačius, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta veika turinti BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių (nebuvo panaudota apgaulė), klausimas dėl nuteistų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 str. 1 d., 228 str. 2 d., teisėjų kolegijos vertinimu, apskritai neturėtų būti sprendžiamas, kadangi asmenys buvo kaltinami padarę visas jiems inkriminuotas veikas iš esmės tais pačiais veiksmais (neva tyčia įrašydami melagingus duomenis į draudimo sutartis, suklastojo pastarąsias, o pasirašydami arba padėdami pasirašyti jas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi). Dėl pastarosios priežasties apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
Pažymėtina, kad apeliaciniuose skunduose buvo keliami trejopi reikalavimai: akcentuojamas kaltinamojo akto turinio ydingumas, kaltinimų nekonkretumas; pirmos instancijos teismo proceso bei baigiamojo dokumento – nuosprendžio trūkumai ir galiausiai pasisakoma apie nusikalstamos veikos požymių nebuvimą, prašant išteisinti. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs surinktus duomenis, konstatavo, jog visi nuteisti asmenys turi būti išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl dėl kitų skundo argumentų plačiau nepasisako.
Apeliantas J. M. skunde prašė panaikinti pirmos instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti naujam nagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavęs, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, dėl šio apelianto argumento nepasisako.
Atskirai paminėtinas juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, esant tam tikroms BK 20 str. numatytoms sąlygoms. Apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė, jog fiziniai asmenys nepadarė nusikalstamų veikų, todėl tuo pagrindu išnyksta ir juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė – jis taip pat išteisintinas.
Šios bylos kontekste keliamas teisiškai reikšmingas klausimas, ar gali būti baudžiamojon atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo, kurio veikla yra pasibaigusi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog AAS „ Gensidige Baltic“ negali atsakyti baudžiamąją tvarka už juridinį asmenį ADB „Reso Europa“. Apylinkės teismo teiginys, jog „ADB „Reso Europa“ nebuvo likviduota, o reorganizuota ir yra savarankiškas juridinis asmuo, kuris savarankiškai vykdo savo veiklą“, yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas, nes tada kiltų klausimas kodėl buvo nuteistas ne šis juridinis asmuo, o jau paminėtas - AAS „ Gensidige Baltic“.
Byloje nustatyta, kad įvykdžius reorganizavimo prijungimo būdu procedūrą, ADB „Reso Europa“ 2009-03-31 buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir pasibaigė kaip juridinis asmuo. Pagal CK 2.95 str. ADB „Reso Europa“ nebėra juridinis asmuo, ir, atitinkamai, nebevykdo jokios veiklos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai sutapatino du absoliučiai skirtingus juridinius asmenis, neatsižvelgė nei į faktines ginčo draudimo sutarčių sudarymo aplinkybes, nei į teisinį abiejų asmenų statusą nusikalstamos veikos padarymo metu. Tai, kad civilinės ADB „Reso Europa“ teisės ir pareigos po reorganizacijos perėjo AAS „Gjensidige Baltic“, nesudaro pagrindo pažeisti esminį baudžiamojo proceso principą ir baudžiamąją atsakomybę taikyti asmeniui, kuris tą atsakomybę sukeliančių veiksmų neatliko ir net neturėjo galimybės dalyvauti juos atliekant.
Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-21 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nuteisti asmenys nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Pirmos instancijos teismui neišsprendus daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimo bei nepasisakius dėl J. M. atžvilgiu pritaikytos prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo, šie klausimai išspręstini bylą išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., teisėjų kolegija
n usprendė:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-21 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.
D. B. išteisinti pagal BK 182 str.2d., 228 str.2d. bei 300 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.
G. Č. išteisinti pagal BK 182 str.2d., 228 str.2d. bei 24 str.6d. ir 300 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.
T. M. išteisinti pagal BK 182 str.2d., 228 str.2d. bei 24 str.6d. ir 300 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.
J. M. išteisinti pagal BK 182 str.2d., 228 str.2d. bei 300 str. 1 d., (aštuoni paminėtų nusikalstamų veikų epizodai) kadangi nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.
Juridinį asmenį – Draudimo kompaniją AAS „Gjensidige Baltic“ išteisinti pagal BK 182 str.2d., bei 300 str. 1 d. (aštuoni paminėtų nusikalstamų veikų epizodai), kadangi nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.
Panaikinti laikiną J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių apribojimą į žemės sklypą, unikalus numeris 4400-1073-6966, plotas 1,1500 ha, pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris 9199-7006-1014, tūris 32 kub. m., S. Dariaus ir S. Girėno g. 3. Šiauliuose esančią negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus numeris 2999-3001-6015:0193, bendras plotas 21,76 kv. m.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 21 segtuvą, 2007 m. darbo užrašų kalendorių, saugomus vienoje dėžėje (iš viso 3575 lapus) bei 10 kompiuterinių laikmenų – kompaktinių diskų, perduoti suinteresuotiems asmenims.