- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- 2S-1764-392/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-04224-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- UAB „DHL Lietuva“
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „DHL Lietuva“ ieškinį atsakovui R. V. individualiai įmonei dėl be pagrindo gautų piniginių lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „DHL Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. V. individualios įmonės 3 634,40 Lt be pagrindo gautų piniginių lėšų, 8,28 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl ieškovo buhalterinės sistemos klaidos PVM sąskaita faktūra VIL Nr. 000857 – 3 634,40 Lt sumai, buvo apmokėta du kartus, todėl atsakovas privalo nepagrįstai gautą pinigų sumą grąžinti. Prašė teismą priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinys atsakovui buvo visiškai patenkintas. Iš atsakovės ieškovui priteista 3 634,40 Lt be pagrindo gautų piniginių lėšų, 8,28 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 231,92 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendime už akių nurodė, kad atsakovo buveinės adresai nežinomi, o procesiniai dokumentai, ieškovui prašant, atsakovui įteikti tinkamai, t. y. viešo paskelbimo spaudoje būdu, tuo tarpu, atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas priimti teismo sprendimą už akių. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, padarė išvadą, jog atsakovas gavo minėtą pinginę sumą, kurios gavimui nebuvo jokio teisinio pagrindo, todėl privalo minėtą sumą grąžinti ieškovo naudai.
Šalies argumentai
Atsakovas R. V. individuali įmonė pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei prašymą dėl praleisto termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo. Nurodė, kad atsakovo atstovas nedalyvavo teismo posdėyje, kadangi apie vykstantį teisminį procesą atsakovui nebuvo pranešta. Pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų procesinių dokumentų įteikimo atsakovui galimybių ir nepagrįstai nutarė įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu. Teismas nepareikalavo duomenų iš Gyventojų registro tarnybos apie atsakovo R. V. kaip fizinio asmens gyvenamosios vietos adresą ir šiuo adresu nesiuntė atsakovui procesinių dokumentų. Atsakovas taip pat nurodė, kad teismo sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusiems teisiniams santykiams turi būti taikomas ne CK 6.237 str. 1 d., kaip nurodoma teismo sprendime, bet CK 6.242 str., kuriame nurodyta, jog be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Atsakovas laikė, kad tokiu atveju jei jis privalėtų atlyginti ieškovui žalą, turėtų būti taikomas CK 1.125 str. 8 d. numatytas trijų metų ieškinio senaties terminas, kuris ieškinio pareiškimo dieną jau buvo pasibaigęs. Be to, šalys žodžiu buvo susitarę, kad ieškovo atsakovui permokėta suma bus įskaityta kaip avansas už ateityje teikiamas vežimo paslaugas. Kadangi vežimo sutartis nėra nutraukta ir galioja, atsakovas laikė, kad ieškiniu reikalaujamas grąžinti sumas jis yra įgijęs teisėtai šalių sudarytos sutarties pagrindu ir nebuvo pagrindo laikyti, jog šios lėšos atsakovo įgytos nesant įstatymo ar sutarties nustatyto pagrindo. Atsakovas be kita ko laikė, kad teismo priteistos išlaidos už teisinę pagalbą yra nepagrįstai didelės. Prašė atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti bei panaikinti priimtą teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Be to, prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese Nr. 0171/11/00583PRV sustabdymą.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 12 d. nutartimis atnaujino atsakovui praleistą įstatymo nustatytą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, priėmė atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei sustabdė teismo priimto sprendimo už akių vykdymą iki bus išnagrinėtas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „DHL Lietuva“ atsiliepimu prašė atsakovo pareiškimo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestas. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė esant aplinkybių, kurios būtų pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas nurodė, kad CK 6.242 str. 1 d. nuostata taikytina tais atvejais, kai asmuo tiesiogiai neįgyja piniginių lėšų iš kito asmens, tačiau gauna netiesioginę turtinę naudą, pvz., už suinteresuotą asmenį įvykdoma piniginė prievolė trečiajam asmeniui. Nagrinėjamu atveju atsakovas iš ieškovo gavo pinigines lėšas betarpiškai, tai patvirtina, kad tarp šalių susiklostė būtent CK 6.237 str. 1 d. apibrėžti teisiniai santykiai. Nors minėtos piniginės lėšos ieškovo sumokėtos atsakovui vykdant tarp šalių sudarytą vežimo sutartį už atsakovo suteiktas vežimo paslaugas, tačiau ieškovo sumokėta suma yra 3 634,40 Lt didesnė, negu sutartyje numatytas užmokestis už atsakovo suteiktas vežimo paslaugas. Todėl teismas laikė, kad ši suma atsakovo įgyta be įstatyme ar sutartyje numatyto teisinio pagrindo ir privalo būti grąžinta ieškovui. Atsakovas nepateikė įrodymų, liudijančių susitarimo dėl minėtos sumos įskaitymo avansu už atsakovo ateityje ieškovui teiktinas vežimo paslaugas, o šalių 2005-10-20 sudaryta transporto paslaugų sutartis Nr. 05/10/15-1 nenumatė tokios atsiskaitymo už atsakovo suteiktas paslaugas tvarkos. Teismas taip pat pažymėjo, kad CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas taikytinas iš delikto kylantiems žalos atlyginimo teisiniams santykiams, taip pat ir reikalavimams atlyginti žalą dėl netinkamos kokybės produkcijos, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas kildinamas iš prievolių dėl turto įgijimo be įstatymu ar sutartimi nustatyto pagrindo, o šiems teisiniams santykiams įstatymas nenumato sutrumpinto ieškinio senaties termino tiek nepagrįsto praturtėjimo, tiek turto įgijimo be pagrindo atvejais. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepripažino svarbia atsiliepimo į ieškinio nepateikimo priežasties, kadangi teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovo viešajame registre deklaruotu adresu. Teismas pažymėjo, kad R. V. kaip fiziniam asmeniui šioje civilinėje byloje nereiškiami jokie reikalavimai, todėl jo gyvenamosios vietos adresas nelaikytinas procesinių dokumentų įteikimo vieta ir teismas neturėjo pagrindo domėtis R. V., kaip fizinio asmens, duomenimis.
Šalies argumentai
Atsakovas R. V. individuali įmonė atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti iš ieškovo bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių įteikti procesinius dokumentus atsakovui CPK 123 str. 4 d. nustatyta tvarka. Nei teismas, nei ieškovas nepasinaudojo galimybe gauti Gyventojų registro duomenis, iš kurių matyti, kad įmonės vadovas R. V. gyvenamąją vietą nuo 2009-01-20 deklaravo (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, pati įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota labai seniai ir jos vadovo gyvenamosios vietos adresas yra pasikeitęs. Pažymėjo, kad prieš įteikiant procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu, turėjo būti išnaudoti visi kiti CPK nurodyti dokumentų įteikimo būdai, tačiau tai nebuvo padaryta. Tokiu būdu iš atsakovo buvo atimta galimybė realiai apginti savo pažeistas teises. Atsakovas nurodo, kad minėta piniginė suma buvo gauta kaip avansas už ateityje teikiamas transporto paslaugas ieškovui. Taip pat, teigia, kad pasitvirtinus ieškovo ieškinyje nurodytiems teiginiams, atsakovas ieškovui turėtų atlyginti 3 634,40 Lt žalą. Tačiau įstatymas numato, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas nurodo, kad iš ieškovo ieškinio matyti, kad žala ieškovui buvo padaryta 2007-02-22, kuomet ieškovo teigimu dėl buhalterinės sistemos klaidos sąskaita Nr. 000857 buvo apmokėta antrą kartą. Atsakovo manymu, terminas ieškovui ginti pažeistas teises pasibaigė 2010-02-22, tuo tarpu ieškovas ieškinį teismui pateikė tik 2010-06-16, t. y. ieškinio senaties terminą praleidęs 4 mėnesius. Atsakovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėtas sutrumpintas ieškinio senaties terminas taikytinas išimtinai reikalavimams kildinamiems iš delikto bei pažymėjo, kad teismas pernelyg plečiamai aiškino tokio termino taikymo sąlygas. Taip pat, nurodė, kad ieškovo naudai priteista bylinėjimosi išlaidų suma, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, yra pernelyg didelė.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „DHL Lietuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą su atsakovo atskiruoju skundu nesutiko. Nurodė, kad procesiniai dokumentai juridiniam asmeniui yra įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, tuo tarpu, pats juridinis asmuo turi sudaryti tinkamas sąlygas procesinių dokumentų priėmimui (įdarbinti sekretorę ir pan.). Kadangi minėtos pareigos atsakovas nesilaikė, todėl procesiniai dokumentai atsakovui buvo tinkamai įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu. Be to, pažymėjo, kad atsakovo buveinės vietos ir atsakovo vadovo gyvenamosios vietos adresai nurodyti Juridinių asmenų registre sutampa. Nurodė, kad ieškovas šioje byloje yra pareiškęs reikalavimą dėl be pagrindo gauto turto (piniginių lėšų) grąžinimo (išreikalavimo), bet ne dėl nuostolių (žalos) priteisimo. Pažymėjo, kad atsakovo minimas ieškinio senaties terminas, nurodytas CPK 1.125 str. 8 d. taikytinas tik nuostolių (žalos) atlyginimo santykiams, tuo tarpu nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo atveju toks senaties terminas netaikytinas. Be to, atsakovas melagingai nurodo, jog minėtam piniginių lėšų gavimui neva buvo teisinis pagrindas, t. y. žodinis šalių tarpusavio susitarimas, kadangi tokių teiginių atsakovas nepagrindžia jokiais įrodymais, be to piniginės lėšos antrą kartą atsakovui buvo pervestos tik dėl techninės – buhalterinės klaidos, o jokių išankstinių ar vėlėsnių susitarimų dėl to tarp šalių sudaryta nebuvo. Prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 288 straipsniu, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės jei nustato dviejų sąlygų visumą: 1) atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių ir 2) teismui pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir/ ar pagrįstumui. Įprastai, abi šios sąlygos yra būtinos siekiant teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tačiau nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taigi, net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas už akių priimtas atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Apelianto teigimu, atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė dėl svarbių priežasčių – jam apie pradėtą teismo procesą nebuvo žinoma dėl to, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ir tinkamai neįteikė atsakovui skirtų procesinių dokumentų. Šiuos apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašas kartu su teismo įpareigojimu pateikti atsiliepimą į ieškinį atsakovui buvo išsiųsti Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovo R. V. individualios įmonės bei R. V. gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, 20, 23). Procesiniai dokumetai minėtu adresu nebuvo įteikti (b. l. 19). Pažymėtina, kad pats atsakovas Juridinių asmenų registre deklaravo tiek pačios įmonės buveinę, tiek ir jos savininko R. V. gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23), kur ir buvo siunčiami procesiniai dokumentai, adresuoti atsakovui. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų tokiu būdu, ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo leisti įteikti procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo spaudoje būdu (b. l. 27). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi minėtas ieškovo prašymas buvo patenkintas (b. l. 28). Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu, apie jų įteikimą 2010-10-05 paskelbiant respublikiniame dienraštyje „Lietuvos žinios“ bei vietiniame laikrštyje „Utenis“ (b. l. 34 – 37). CPK 123 str. 4 d. numato, kad jeigu juridinių asmenų registre nurodytoje juridinio asmens buveinės vietoje procesinį dokumentą įteikti nėra galimybės, tinkamu procesinio dokumento įteikimu laikomas įteikimas juridinių asmenų registre nurodytiems administracijos vadovui arba valdymo organo nariams, kaip fiziniams asmenims, taip pat ir pilnamečiams jų šeimos nariams. Taigi, pirmosios instancijos, vadovaudamasis Juridinių asmenų registro duomenimis, ir siuntė procesinius dokumentus atsakovui adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu buvo laikytasi CPK 123 str. 4 d. nustatytos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos. Apeliantas savo atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo galimybe gauti Gyventojų registro duomenis apie atsakovo kaip fizinio asmens gyvenamąją vietą, t. y. nesiėmė veiksmų fizinio asmens gyvenamajai vietai nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus vertina kritiškai ir pažymi, kad procesinis įstatymas, reglamentuojantis procesinių dokumentų įteikimą juridiniams asmenims, tinkamu procesinių dokumentų įteikimu laiko ir procesinių dokumentų įteikimą juridinių asmenų registre nurodytiems administracijos vadovui arba valdymo organams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro 2010-08-19 išrašo matyti, kad atsakovo vadovo R. V. gyvenamoji vieta kaip ir atsakovo buveinės vieta, yra tokia pati (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas, išsiuntęs procesinius dokumentus minėtu adresu laikėsi CPK 123 str. 4 d. nustatytos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos. Be to, esant ieškovo prašymui ir laikydamas, kad procesinių dokumentų įteikti kitais būdais nėra galimybės, nes ieškovas galimybės skirti kuratorių atsisakė, pagrįstai nutarė leisti ieškovo lėšomis įteikti procesinius dokumentus atsakovui viešo pakelbimo spaudoje būdu (CPK 124 str. 3 d., 130 str.). Tokius veiksmus, laikydamasis įstatymo nustatytų reikalavimų ir atliko ieškovas, tuo tarpu, atsakovas per jam nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovo pareikštą ieškinį nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas, esant ieškovo prašymui, atsakovo atžvilgiu priėmė sprendimą už akių.
Kaip jau minėta anksčiau, siekdamas sprendimo už akių panaikinimo, atsakovas turėtų įrodyti egzistuojant abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, išskyrus tuos atvejus, kai teismui pateikiami įrodymai akivaizdžiai patvirtina teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą. Taigi atsakovui, siekiančiam teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, ypač tais atvejais, kai nustatoma, jog jis negali pateisinti savo procesinio pasyvumo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti teismo panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis.
Siekdamas sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovas nurodė, kad įstatymas numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, tuo tarpu ieškovas ieškinį dėl žalos atlyginimo pateikė praleidęs įstatymo nustatytą terminą tokiam ieškiniui paduoti. Be to, atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad minėta pervesta piniginė suma yra traktuotina kaip avansas už ateityje teiktinas transporto paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskovo argumentais nesutinka ir juos vertina kritiškai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas UAB ,,DHL Lietuva” ir atsakovas R. V. individuali įmonė 2005-10-20 sudarė Transporto paslaugų sutartį Nr. 05/10/15-1, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti ieškovo krovinių pervežimą, o ieškovas – atsiskaityti su atsakovu už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas (b. l. 6 – 8). 2006-10-13 – 2006-12-29 laikotarpiu, atsakovas vykdydamas sutartį suteikė ieškovui krovinių pervežimo paslaugas. Atsakovas 2007-01-09 išrašė ir ieškovui pateikė apmokėti PVM sąskaitą – faktūrą VIL Nr. 000857 – 3 634,40 Lt sumai (b. l. 9). 2007-02-13 ieškovas minėtą PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo, bankiniu pavedimu pervesdamas atsakovo naudai 3 634,40 Lt (b. l. 10). Dėl ieškovo buhalterinės sistemos klaidos 2007-02-22 atsakovo PVM sąskaita faktūra VIL Nr. 000857 (3634,40 Lt sumai) buvo apmokėta dar kartą (b. l. 11). Atsižvelgiant, į tokias nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas 2007-02-22 gavo 3 634,40 Lt sumą, kurios gavimui nebuvo jokio teisinio pagrindo, todėl minėtą sumą privalėjo grąžinti ieškovui. Minėta suma ieškovo naudai iš atsakovo buvo priteista CK 1.138 str., 6.38 str., 6.237 str. 1 d. pagrindu (b. l. 39 – 40). Pirmosios instancijos teismas sprendime už akių padarė išvadą, kad atsakovas be teisinio pagrindo įgijo tai, ko jis negalėjo ar neturėjo gauti ir privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, taigi teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniai santykiai, numatyti CK 6 knygos XX skyriuje. Tuo tarpu, apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas turėjo taikyti ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 str. 8 d. Minėta įstatymo norma numato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad jis klaidingai vertina tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, t. y. tarp šalių susiklostė nepagrįsto praturtėjimo, o ne žalos atlyginimo teisiniai santykiai. Būtent, tik esant padarytai žalai bei vienai iš šalių turint pareigą tą žalą atlyginti, taikytinas apelianto nurodytas ieškinio senaties terminas. Tuo tarpu šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas be teisinio pagrindo įgijo tai ko negalėjo bei neturėjo gauti, todėl privalėjo grąžinti visa tai ką be teisėto pagrindo įgijo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio senaties taikymo atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde dėsto aplinkybes, lėmusias savalaikį atsiliepimo į ieškinį nepateikimą, prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir pan., tačiau nepateikia jokių argumentų bei įrodymų, paneigiančių sprendime už akių išdėstytų teismo išvadų pagrįstumą.
Vienintelė su tuo susijusi atsakovo nurodoma aplinkybė – neva po pavedimo padarymo su ieškovu buvo susitarta, jog minėta piniginė suma bus traktuojama kaip avansas už ateityje teikiamas transporto paslaugas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę krovinių pervežimo santykiai tesėsi toliau ir minėta suma buvo užskaityta kaip avansas už ateityje teikiamas paslaugas. Todėl atsakovo atskirojo skundo argumentai bei aplinkybės, susijusios su minėtos piniginės sumos gavimu, atmestini kaip nepagrįsti.
Atsakovui pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodžius jokių aplinkybių ir nepateikus jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir/ar pagrįstumui, vien ši aplinkybė buvo pakankama pirmosios instancijos teismui atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, net ir tuo atveju, jei atsiliepimo į ieškinį savalaikio nepateikimo priežastys teismo būtų buvusios pripažintos svarbiomis. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Atmetus skundą, naikintinos atsakovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo proceso sustabdymas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutarė:
Atsakovo R. V. individualios įmonės atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Panaikinti Vilniaus m. trečios apylinkės teismo 2011-04-12 nutartimi taikytą 2010-12-12 sprendimo už akių vykdymo sustabdymą.