Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-05-04 · Civilinė byla Nr. 2A-255-622/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-04
Bylos Nr.
2A-255-622/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė
Atsakovas
Skuodo rajono savivaldybės administracijos Ylakių
Ieškovas
V. K.
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriui
Kategorijos
  • 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-255-622/2011

Teisėjas H. A. Markavičius Procesinio sprendimo kategorijos:

11.9.5.; 11.9.6.; 121.21.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTART I S

2011 m. gegužės 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos Ylakių seniūnijos apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui Skuodo rajono savivaldybės administracijos Ylakių seniūnijai, trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyriui dėl pripažinimo neteisėtu atleidimą iš darbo, išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi ieškiniu į teismą ir prašė panaikinti 2010-02-10 įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo, priteisti jai vidutinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo, grąžinti ieškovę į darbą, priteisti jai 6000 Lt neturtinės žalos, padarytos dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Nurodė, kad ieškovė V. K. dirbo Skuodo rajono Ylakių seniūnijoje nuo 1986 metų. 2010-02-09 ieškovė gavo įspėjimą, kad bus atleista iš darbo nuo 2010-04-10. 2010-02-10 ieškovę supažindino su įsakymu, kad ji nuo 2010-04-10 yra atleista iš darbo. 2010 m. balandžio mėnesį ieškovė susirgo, be to, ji sirgo dar ir sausio bei vasario ir kovo mėnesiais. Nuo 2010-04-08 ieškovė turėjo laikinąjį nedarbingumo pažymėjimą Nr. 6447213, tačiau nepaisant to, ją atleido iš darbo. Mano, kad buvo pažeistas DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas, draudžiantį nutraukti darbo sutartį darbuotojo laikino nedarbingumo laikotarpiu.

Žemesnės instancijos teismas

Skuodo rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino atsakovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos Ylakių seniūnijos seniūno 2010 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 2V-6 1 punktą dėl V. K. atleidimo. Pripažino ieškovės V. K. atleidimą iš darbo nuo 2010 m. balandžio 10 d. neteisėtu. Priteisė ieškovei V. K. iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt advokato pagalbos išlaidų. Priteisė iš atsakovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos Ylakių seniūnijos 175,50 Lt bylos nagrinėjimo išlaidų valstybei.

Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad Ylakių seniūnijos seniūnas laiku ir tinkamai įspėjo V. K. apie jos būsimą atleidimą iš darbo. Seniūnas 2010-02-10 įsakymu atleido ieškovę faktiškai nuo 2010-02-11, atleidimo datą nukeliant iki įspėjimo termino pabaigos, t.y. iki 2010-04-10. Ieškovė sirgo nuo 2010-04-08 iki 2010-05-24, todėl įspėjimo terminas turėjo būti pratęstas iki 2010-05-24, o atleidimo data turėjo būti 2010-05-25. Todėl V. K. atleidimas iš darbo nuo 2010-04-10 pripažintas neteisėtu. Kadangi ieškovės etatas yra panaikintas, todėl nustatytina, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos ir priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Ieškovė dar prieš atleidimą iš darbo sirgo įvairiomis ligomis, taip pat ir depresija, todėl neteisėtas atleidimas iš darbo tik iš dalies prisidėjo prie sveikatos pablogėjimo, nustatyta 1000 Lt neturtinė žala (DK 250 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės sumokėtą darbo užmokestį 1128,50 Lt, skubiai vykdant Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą. Nurodo, kad atsakovas darbo sutartį su ieškove nutraukė 2010-02-11. Atsakovas neturėjo duomenų, kad atleidimo dieną – 2010-04-10 ieškovė buvo nedarbinga. Atsakovas atleidimo iš darbo dienos nepratęsė dėl nedarbingumo, nes tam nebuvo juridinio pagrindo. Su ieškove atsakovas atleidimo dieną visiškai atsiskaitė. Teigia, kad atleidimas iš darbo faktiškai įvyko 2010-02-11, todėl pakartotinai perkelti atleidimo dienos nebuvo pagrindo. Galimas procedūrinis pažeidimas dėl įspėjimo termino nėra pagrindas atleidimo iš darbo pripažinti neteisėtu bei priteisti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką (DK 297 straipsnio 3-4 dalys). Tvirtina, kad darbo sutarties nutrukimo dieną teismas turėjo nurodyti 2010-05-25, kada pasibaigė įspėjimo terminas, o ne skundžiamo sprendimo įsigaliojimo diena. Atitinkamai skaičiuojamas ir priverstinės pravaikštos laikas. Nesutinka su priteista neturtine žala. Pakartotinis gydymas buvo nustatytas dar iki nutrūkstant darbo santykiams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo.

Pagal DK 129 straipsnio 1 dalį darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad darbdavys Skuodo rajono savivaldybės administracijos Ylakių seniūnija darbo sutartį su ieškove V. K. nutraukė pagal DK 129 straipsnio 1 dalį. Darbo sutartis pagal DK 129 straipsnį nutraukiama darbdavio iniciatyva. Tai reiškia, kad įstatymas leidžia darbdaviui pačiam apsispręsti dėl darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir konkrečių pagrindų, tačiau neterminuota darbo sutartis, kai nėra darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta tik dėl svarbių priežasčių. DK 129 straipsnyje nėra atskleistas sąvokos „svarbi priežastis” turinys, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokios aplinkybės gali būti pripažįstamos svarbiomis. Pagal DK 129 straipsnį darbdavys apie darbo sutarties nutraukimą turi įspėti darbuotoją DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį sudaro šių juridinių faktų visuma: tinkamai realizuota darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas), svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą.

Ieškovė V. K. atsakovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos Ylakių seniūnijos seniūno 2010-02-10 įsakymu Nr. 2V-6, vadovaujantis DK 129 straipsnio 1 dalimi, 130 straipsnio 5 dalimi, buvo atleista iš darbo 2010-02-11, atleidimo datą nukeliant iki įspėjimo termino pabaigos 2010-04-10 (b. l. 5). Pažymėtina, kad darbo sutarties nutraukimo priežasčių pagrįstumo šalys neginčijo.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ar darbo sutarties nutraukimas atitiko įstatymo reikalavimus, teisingai nurodė, kad darbdavys laiku ir tinkamai įspėjo ieškovę apie jos būsimą atleidimą iš darbo, 2010-02-10 įsakymu atleido ieškovę faktiškai nuo 2010-02-11, tačiau atleidimo datą nukėlė iki įspėjimo termino pabaigos, t.y. iki 2010-04-10.

Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas (DK 130 straipsnio 5 dalis). Todėl, nukeldamas atleidimo datą iki įspėjimo termino pabaigos, darbdavys nepažeidė DK 130 straipsnio reikalavimų. Iš Skuodo rajono savivaldybės administracijos Ylakių seniūnijos seniūno 2010-02-10 įsakymu Nr. 2V-6 2 punkto matyti, kad buvo pavesta išmokėti ieškovei dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už įspėjimo laikotarpį, taip pat už nepanaudotas atostogas bei išmoka už nepertraukiamą darbo stažą.

Pirmosios instancijos teismas pripažino darbo sutarties nutraukimą neteisėtu dėl to, kad ieškovė įspėjimo laikotarpiu susirgo, todėl įspėjimo laikotarpis, kartu ir atleidimo data, turėjo būti pratęsiamas nedarbingumo laikotarpiui.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad darbdavio 2010-02-10 įsakymas Nr. 2V-6 yra neteisėtas. Aplinkybė, kad įspėjimo laikotarpiu ieškovė susirgo ir buvo nedarbinga, todėl įspėjimo termino nepratęsimas nedarbingumo laikotarpiui nesudaro pagrindo konstatuoti DK 129 straipsnio pažeidimo ir pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, nes konkrečiu atveju tokios aplinkybės atsirado jau po atleidimo iš darbo, tačiau nepasibaigus įspėjimo terminui.

Pažymėtina, kad ieškovė ieškinį grindžia DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo pažeidimu, draudžiančiu atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu. Tačiau darbdavys šiuo atveju vadovavosi DK 130 straipsnio 5 dalimi, atitinkamai ieškovės nurodyta DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata konkrečiu atveju netaikoma, nes darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui.

Nesant pagrindo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų skundo argumentų.

Dėl skubiai įvykdyto sprendimo atsakovas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad sprendimo dalis dėl vieno mėnesio darbo užmokesčio, t.y. 1128,50 Lt, priteisimo ieškovei iš atsakovo, yra įvykdyta. Iš 2010-08-16 mokėjimo nurodymo Nr. 334 kopijos (b. l. 80) matyti, kad ieškovei sumokėta 918,30 Lt suma kaip atlyginimas, tačiau nėra jokių įrodymų, kad pinigų suma yra pervesta skubiai vykdant skundžiamą sprendimo dalį dėl vieno mėnesio darbo užmokesčio, t.y. 1128,50 Lt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CPK 762 straipsnis numato galimybę sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą išspręsti pirmosios instancijos teisme.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pripažino ieškovės atleidimą iš darbo, netinkamai taikė materialinės teisės normas, kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą pakeisti (CPK 330 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ieškovės ieškinys turi būti atmestas visa apimtimi.

Nesant pagrindo tenkinti ieškinį, iš ieškovės atsakovui priteistinas sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą pakeisti:

panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas atsakovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos Ylakių seniūnijos seniūno 2010 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 2V-6 1 punktas dėl V. K. atleidimo; pripažintas ieškovės V. K. atleidimas iš darbo nuo 2010 m. balandžio 10 d. neteisėtu; priteisti ieškovei V. K. iš atsakovo vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ir 2000 Lt advokato pagalbos išlaidos; priteisos iš atsakovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos Ylakių seniūnijos 175,50 Lt bylos nagrinėjimo išlaidos valstybei, ir ieškovės V. K. ieškinį dėl šios dalies atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. K. atsakovui Skuodo rajono savivaldybės administracijos Ylakių seniūnijai 133 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Audrius SaulėnasTeisėjai Irma ČuchrajRimvida Zubernienė