Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. A. (E. A.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, L. F.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu ir, pašalinęs trūkumus, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. A. po savo sutuoktinio Č. A. (Č. A.) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas Č. A. Po Č. A. mirties jo sutuoktinė L. A., pareiškėjas E. A. ir suinteresuotas asmuo L. F. per įstatymų nustatytą šešių mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens L. F. motina L. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties palikimą priėmė įstatyminiai įpėdiniai – pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo L. F. Pareiškėjas nurodo, kad Č. A. santuokoje su sutuoktine L. A. 1992 m. birželio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 10-5575 pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus Č. A., jo sutuoktinė L. A. rūpinosi ir toliau tęsė jai ir mirusiajam priklausančio turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) faktinį valdymą, mokėjo paslaugų teikėjams už turtui teikiamas komunalines paslaugas, tokiu būdu priimdama mirusio sutuoktinio palikimą faktiniu valdymu. Tuo tarpu pareiškėjas E. A. ir suinteresuotas asmuo L. F. tėvo Č. A. palikimo per nustatytą terminą nepriėmė.

Suinteresuotas asmuo L. F. atsiliepime sutiko su pareiškimu. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad mirus tėvui Č. A. jo sutuoktinė L. A. tęsė buto, esančio (duomenys nesklebtini), valdymą, mokėjo už butui patiektą elektros ir šilumos energiją, šaltą ir karštą vandenį, taip pat už butui suteiktas administravimo ir komunalines paslaugas, prižiūrėjo ir rūpinosi santuokoje įgytu gyvenamuoju būstu.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime neprieštarauja pareikštam pareiškimui, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismų praktikoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Iš byloje esančio mirties liudijimo ir 2022 m. kovo 17 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad Č. A. (duomenys neskelbtini) mirė būdamas santuokoje su L. A. L. A., būdama našle, mirė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis taip pat matyti, kad Č. A. ir L. A. turėjo du vaikus – E. A. ir L. F.

Byloje nustatyta, kad Č. A. ir L. A. 1992 m. birželio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 10-5575 pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas L. A. vardu. Nuosavybės įsigijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Analogiška nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančio CK 3.87 straipsnyje. Taigi nagrinėjamos bylos atveju laikytina, kad nurodytas butas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Bylos duomenimis nustatyta, kad po Č. A. mirties jo įpėdiniai (sutuoktinė L. A. bei vaikai E. A. ir L. F.) į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Testamentų registro duomenimis, Č. A. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra. Notaro Ramūno Trečioko 2022 m. balandžio 5 d. pažyma taip pat patvirtina, kad po Č. A. mirties mebuvo pradėta paveldėjimo byla.

Byloje nustatyta, kad mirusiojo sutuoktinė L. A., priešingai nei vaikai, po palikėjo mirties pradėjo palikimą faktiškai valdyti. Pareiškėjo teigimu, mirus Č. A., jo sutuoktinė L. A. rūpinosi ir toliau tęsė jai ir mirusiajam priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), faktinį valdymą, mokėjo paslaugų teikėjams už turtui teikiamas komunalines paslaugas. Šias aplinkybes atsiliepime taip pat patvirtino ir suinteresuotas asmuo L. F. Byloje esanti Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad mirusiojo sutuoktinė L. A. savo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo deklaravusi iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pateiktam pareiškimui neprieštarauja.

Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. A. po savo sutuoktinio Č. A. mirties (duomenys neskeltbini), priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo E. A. (E. A.) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. A., a. k. (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio Č. A. (Č. A.), a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjui E. A. (E. A.) paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.