Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-566-932/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-19
Bylos Nr.
1A-566-932/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45828-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Julita Dabulskytė-Raizgienė, Rasa Paužaitė, Ugnius Trumpulis
Nuteistasis
I. T.
Civilinis ieškovas
L. F.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-566-932/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45828-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.2.14.1.1; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. T. (I. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo I. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. T. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė, taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme trisdešimčiai parų, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir I. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams ir penkiolikai dienų.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos I. T. palikta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. F. civilinis ieškinys tenkintas ir iš I. T. priteista L. F. 716 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu I. T. buvo pripažintas kaltu dėl to, jog 2020 m. lapkričio 18 d., apie 18.30 val., Sodų g. 20, Vilniuje, pagrobė iš nukentėjusiosios L. F. 700 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną Samsung S8, pilkos spalvos, su 15 Eur vertės raudonos spalvos dėkliuku ir 1 Eur vertės „Tele2“ SIM kortele, kurį L. F. buvo palikusi krautis lombarde, esančiame adresu VilniuJE, Sodų g. 20. Šiais savo veiksmais I. T. pagrobė svetimą, L. F. priklausantį, 716 Eur vertės turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. T. pašo sušvelninti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Šalies argumentai

2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad šiuo metu yra su elektroninio stebėjimo įtaisu, dirba ir pasistengs atlyginti žalą, tačiau pažymi, jog negalėtų to padaryti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje.

2.2. Apelianto vertinimu, laisvės atėmimo bausmė devyniems mėnesiams yra per griežta, kadangi byloje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, konstatuota tik atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Atsiliepimas

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorė Valentina Strokinienė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti.

3.1. Prokurorės vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, tinkamai pritaikė BK 54 straipsnyje įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, pagrobė svetimą turtą, t. y. padarė nesunkų nusikaltimą. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad I. T. yra nevedęs, nesaistomas stiprių socialinių ryšių, įgijęs vidurinį išsilavinimą, būdamas darbingo amžiaus, nedirba, negauna nuolatinių pajamų, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Be to, apeliantas anksčiau teistas šešiolika kartų, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, ne kartą baustas ir administracine tvarka. prokurorės teigimu, nuteistasis nepadarė jokių išvadų dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų, nekeičia savo gyvenimo būdo, nėra linkęs laikytis įstatymų ir negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo ir nepaveikė jo taip, kad šis nenusikalstų, todėl nuteistasis yra pavojingas visuomenei. Atsiliepime sutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. T. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Prokurorės vertinimu, atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, kad yra nustatyta viena I. T. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydis yra pagrįstas ir teisingas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis I. T. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl, jo įsitikinimu, per griežtos bausmės, prašydamas ją sušvelninti. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu argumentų neišsakoma, esminių BPK pažeidimų nenustatyta, todėl vadovaudamasis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Spręsdamas dėl skirtinos bausmės, teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).

6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir pakankamai išsamiai išanalizavo visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas vertino tai, kad I. T., veikdamas tiesiogine tyčia, pagrobė svetimą turtą, t. y. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Taip pat apkaltinamajame nuosprendyje išsamiai aptarti ir įvertinti nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys – nevedęs, nesaistomas jokiais stipriais socialiniais ryšiais, anksčiau teistas šešiolika kartų, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 75-82), ne kartą baustas už administracinių nusižengimų padarymą, taip pat ir smulkias vagystes, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 66-74). Nors nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 64), tačiau niekur nedirba, nuolatinių pajamų negauna (b. l. 65), o pagal byloje esančius duomenis matyti, kad paskutinėje registruotoje darbovietėje dirbo iki 2008 m. balandžio 16 d. (b. l. 65). Dėl I. T. nusikalstamos veikos skundžiamu nuosprendžiu nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas bausmę nuteistajam pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino teisingai.

7. Pažymėtina, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

8. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Konkrečioje baudžiamojoje byloje teismas turi nuspręsti, kuri iš sankcijoje numatytų bausmių ir koks jos dydis pasieks visus bausmei keliamus tikslus ir užtikrins bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju nuteistasis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos tokios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju asmuo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas net šešiolika kartų, tačiau anksčiau paskirtos bausmės, tarp kurių ir ne kartą skirtas terminuotas laisvės atėmimas, nuteistojo nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Apeliantas net ir po daugkartinių nusikalstamų veikų padarymo bei priimtų apkaltinamųjų teismų procesinių sprendimų nėra linkęs keisti savo gyvenimo būdo ir elgesio, kurio, kaip matyti iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, pastarasis nevertina kritiškai, todėl atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai konstatuota, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitokias išvadas ir spręsti esant tikslinga skirti švelnesnę bausmės rūšį.

9. Vertinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžio klausimą, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad I. T. nusikalstamą veiką padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas, ir tai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat buvo nustatyta, kad apeliantas prisipažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kas konstatuota kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip buvo minėta, teismas bausmės dydį parenka, skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. Nors, nuteistojo vertinimu, jam paskirta bausmė yra per griežta, tačiau matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, skyrė nuteistajam ženkliai švelnesnę laisvės atėmimo bausmę nei BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, skirta laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, jog buvo paskirta neteisinga ar aiškiai per griežta bausmė, kadangi ji atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, tiek ir jo paties asmenybės pavojingumą.

10. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis pažymi, jog atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę negalės atlyginti padarytos žalos, toks argumentas nesudaro pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, o, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, galima spręsti, kad išsakyta pozicija yra daugiau deklaratyvi, nukreipta į siekį sušvelninti savo teisinę padėtį. Čia pasikartotina, kad I. T. nusikalto, praeityje būdamas daug kartų teistas, byloje esantys duomenys rodo, kad paskutinį kartą darbo santykiais buvo susietas prieš keliolika metų (paskutinėje darbovietėje dirbo 2008 m., tačiau ir tai tik kiek daugiau nei mėnesį, taip pat epizodiškai yra dirbęs 2005 m. ir 2004 m.) (b. l. 65), o pasikartojančios turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos leidžia daryti išvadą, kad pragyvenimui jis užsidirbdavo darydamas nusikalstamas ir kitas priešingas teisei veikas. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginiai, kad jis stengsis atlyginti padarytą turtinę žalą, vertintini kaip formalus pastarojo siekis deklaruoti gerus ketinimus, siekiant švelnesnės bausmės paskyrimo. Kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 125 straipsnio 1 dalį kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, kuri privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (BVK 131 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, ir atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems yra galimybė dirbti ir gauti pajamas.

11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo I. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo I. T. (I. T.) apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis