- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-07
- Bylos Nr.
- A-556-1697-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Atsakovas
- Kauno teritorinės muitinės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento
- Pareiškėjas
- G. S.
- Kategorijos
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento, ir Kauno teritorinei muitinei dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. S. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydama priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Kauno teritorinės muitinės 3037,90 Lt žalos atlyginimo.
Pareiškėja paaiškino, kad 2002 - 2004 metų laikotarpiu, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ atsakovas buvo nustatęs darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą ir buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis dėl indeksavimo koeficiento taikymo. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad darbo užmokesčio indeksavimas buvo neteisėtas. Pagrindas neišmokėti pareiškėjai jai nuosavybės teise priklausančių lėšų išnyko įsigaliojus minėtam Konstitucinio Teismo nutarimui – 2004 m. gruodžio 18 d. Pareiškėja pažymėjo, kad žala (nepagrįstas praturtėjimas) buvo padaryta atskirais atsakovų veiksmais, ir, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.279 straipsniu, atlygintina solidariai iš abiejų atsakovų.
Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento, ir Kauno teritorinė muitinė skundą prašė atmesti. Paaiškino, kad lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikiui viršijant atitinkamiems metams darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, Kauno teritorinės muitinės viršininkas muitinės pareigūnų darbo užmokestį indeksavo vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais - Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ 2 punktu. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad minėtų teisės aktų nuostatos, nustačiusios indeksavimo koeficiento taikymą apskaičiuojant ir išmokant valstybės tarnautojams darbo užmokestį, prieštarauja Konstitucijai. Teisės aktai (jų dalys) laikomi atitinkančiais Konstituciją ir teisėtais tol, kol Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminiai aktai - prieštaraujančiais Konstitucijai ir (arba) įstatymams), o iki tokio pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, arba kol jie nėra nustatyta tvarka pripažinti netekusiais galios, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas atitinkamiems teisinių santykių subjektams yra privalomas, kadangi Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį (Konstitucijos 102, 107 straipsniai, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis). Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo pareiškėja grindžia savo reikalavimą, įsigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d. Sprendimai nemokėti viso priskaityto atlyginimo yra įvykdyti iki nurodytos datos, todėl pareiškėjos reikalavimai nepagrįsti. Valstybės tarnautojų veiksmai, taikant indeksavimo koeficientą apskaičiuojant ir išmokant darbo užmokestį, yra teisėti, nes buvo vadovautasi tuo metu galiojusiais teisės aktais ir veikta pagal įstatymus. Pabrėžė, kad, nesant valdžios institucijų darbuotojų veiksmuose neteisėtumo, negali atsirasti ir valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – G. S. priteisė iš Kauno teritorinės muitinės 1774,28 Lt neišmokėto darbo užmokesčio.
Teismas nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalis (2002 m. gruodžio 30 d. redakcija) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 686 ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 53 prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio l daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Teismas konstatavo, kad iki to momento, kol teisė pareikšti reikalavimą teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, jog valstybės tarnautojui atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra įvykdytas sprendimas Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Teismas pažymėjo, kad reikalavimams dėl darbo užmokesčio išieškojimo nustatytas bendras trijų metų ieškinio senaties terminas (Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja į teismą kreipėsi 2006 m. sausio 5 d., todėl jai gali būti priteistas neišmokėtas darbo užmokestis už tris metus, t. y. nuo 2003 m. sausio 5 d.
Šalies argumentai
Atsakovas Kauno teritorinė muitinė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas. Teigia, kad teisės aktai laikomi atitinkančiais Konstituciją ir teisėtais tol, kol Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, arba, kol jie nėra nustatyta tvarka pripažinti netekusiais galios, juose nustatytas teisinis reguliavimas atitinkamiems teisinių santykių subjektams yra privalomas. Indeksuojant Kauno teritorinės muitinės valstybės tarnautojų darbo užmokestį, muitinė iki Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo paskelbimo dienos, tai yra 2004 m. gruodžio 18 d., taikė Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 686 ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. 53. Taigi šių teisės aktų vykdymo metu jie buvo laikomi galiojantys ir atitinkantys Konstituciją, nes pagal įstatymų teisėtumo prezumpcijos principą – įstatymas laikomas galiojančiu ir atitinkančiu Konstituciją iki tol, kol nebus pareikšta oficiali Konstitucinio Teismo pozicija šiuo klausimu. Pažymi, kad muitinė vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbo užmokesčio skaičiavimą, t. y. veikė taip, kaip tuo metu pagal teisės aktus privalėjo veikti. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Kauno teritorinės muitinės 2002 – 2004 metų išlaidų sąmatas, kuriose buvo numatytos lėšos ir darbo užmokesčiui, tvirtino Muitinės departamentas ir Kauno teritorinė muitinė negalėjo daryti įtakos šių lėšų skirstymo procesui.
Muitinės departamentas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą.
Pareiškėja G. S. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Reikalavimas priteisti šią darbo užmokesčio dalį ABTĮ taikymo požiūriu laikytinas skundo (reikalavimo) dalyku. Todėl, nepaisant nurodyto kitokio skundo reikalavimo pagrindo, konstatuotina, kad sprendžiant aptariamą ginčą taikytinos pareigūnų darbo užmokestį, o ne civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.
Administracinėje byloje neginčijamai nustatyta, kad prašoma priteisti darbo užmokesčio dalis buvo nemokama taikant Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Taigi nagrinėjant šį administracinį ginčą spręstinas minėtų (prieštaraujančių Konstitucijai) nuostatų taikymo laike aspektas.
Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.
Aiškindamas pastarąją įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs: „Sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, kat. 8.6.1, 19.5).
Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies taikymo prasme tai reiškia, kad pareiškėjos atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka negali būti laikoma „įvykdytu sprendimu“. Todėl ir atsižvelgiant į tai, kad ši byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama iš esmės po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, t. y. po to, kai teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjai mokėtas mažesnis darbo užmokestis, buvo pašalinti iš taikytinų teisės aktų sistemos, sprendimas dėl skundo turėjo būti priimtas vadovaujantis jo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis.
Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu bei teisėtu. Jo naikinimui ar keitimui pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.