- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-27
- Bylos Nr.
- A5.-649-1082/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00310-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Pažeidėjas
- A. A.
administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovui R. T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), neteisto, administracine tvarka nebausto (Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. buvo kaltinamas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, leido K. T. laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. ir V. Ž. laikotarpyje nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. dirbti (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai, t. y. atlikti pastatų griovimo darbus Danijoje, netoli Alborgo miesto, neįdarbinus jų įstatymų nustatyta tvarka, t. y. nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie jų priėmimą į darbą, tuo pažeidė LR darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį ir LR užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
A. A. į teismo posėdį neatvyko. Jam apie teismo posėdį pranešta, nedalyvavimą pateisinančių svarbių, objektyvių priežasčių ir jas pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikta, todėl teismas, be kita ko atsižvelgęs ir į A. A. interesus atstovaujančio atstovo advokato dalyvavimą posėdyje, bylą išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas A. Š. teismo posėdžio metu prašė teiseną A. A. atžvilgiu dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukti, neįrodžius, kad padarytas minėtas nusižengimas. Taip pat paaiškino, kad veika padaryta ne Lietuvoje, K. T. ir V. Ž. tarėsi su A. A. dėl darbo Danijoje ir sutarė, kad jis juos įdarbins Danijoje prie statybų. Jie nenurodė, kad žadėjo įdarbinti (duomenys neskelbtini), kurios veikla sustabdyta. Mano, kad negalima atsakyti už veiką, padarytą ne Lietuvoje.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė administracinį kaltinimą ir prašė A. A. nubausti ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Taipogi paaiškino, kad surašant protokolą dalyvavo A. A., kuris atsisakė paaiškinti įvykių aplinkybes ir savo pozicijos neišreiškė. Protokolas dėl K. T. ir V. Ž. nelegalaus darbo buvo surašytas ir UAB (duomenys neskelbtini). Darbo inspekcijoje A. A. kai juridinio asmens atstovas kaltę pripažino, pareiškė, kad gailisi. Nutarimas apskųstas ir dar nėra įsigaliojęs. V.Ž. ir K.T. darbo inspekcijoje patvirtino apie darbo santykius, o A. A. Danijos institucijoms nurodė, kad pastarieji dirbo Lietuvoje, Lietuvoje nurodė, kad dirbo daniškoje įmonėje. A.A. veika padaryta Danijoje, nelegaliai įdarbinant, tačiau svarbu kokiam juridiniam asmeniui.
Liudytojas K. T. parodė, kad apie A. A. sužinojo iš kaimyno E. R.. Jis pasiskambino A.A., šis pasakė, kad ieško darbuotojų pasiūlė jam važiuoti į Daniją padirbėti. A. sakė, kad įformins ir darbas bus Danijos firmoj, buvo daniškas pavadinimas firmos, reiks dirbti prie statybų pagalbiniais, žadėjo mokėti 1000 eurų į rankas. Jis su A. viską derino telefonu, A. žadėjo apgyvendinti, maitinti ir vežioti į darbą. A. atsiuntė visą tikslią informacija, kur ir kada nuvykti. Apie Lietuvą iš viso jokios kalbos nebuvo. Jis į Daniją vyko kartu su R. B.. Ten nuvažiavus A.A. juos pasitiko, pasikvietė į vidų, su visais susipažino, viską aprodė, po dviejų dienų parodė darbo vietą, kuri buvo už 100 km. A. nurodė, ką reiks daryti, dokumentų jokių neformino, sakė pirmadienį sutvarkys, kad šia savaitę dar netvarkys. Liudytojas neturėjo kur dėtis, tai dirbo, dirbo nuo pirmadienio iki penktadienio po 10 val., o šeštadieniais įvairiai, po kokias 5 val. Telefonu buvo kalbėję, kad alga bus po mėnesio, o mėnuo praėjo ir A. nesumokėjo, pasakė užrašys ant knygutės, per mėnesį ir nesuformino. Jie buvo šešiese lietuviai ir kol jis buvo Danijoj, tą laiko tarpą niekas nebuvo įformintas. Jo žiniomis niekas nebuvo įformintas, galbūt A. vienas tebuvo įsiforminęs. Kartą važiavo formintis, bet kažkas ten buvo negerai ir valstybė neleido forminti. Sutartį rašė, bet ji buvo negaliojanti, maždaug po 3-4 savaičių, taip išėjo, kad ji buvo negaliojanti, ji liko pas A. Antrą mėnesį žadėjo mokėt po 1300 eurų, jis duodavo avanso 100-1000 kronų. Esant tokiai situacijai liudytojas nutarė važiuoti namo, prašė atiduoti uždirbtus pinigus. Su A. ilgai barėsi, kol šis sumokėjo po 5 eurus į valandą ir jam dar skoloj liko už keturias dienas. Jam buvo 17 metų, buvo svarbiausia grįžti namo ir niekur jis nesikreipė. Po 4 mėn. jam paskambino bendradarbis D. (pavardės nežino) ir pasakė, kad jį irgi apgavo, siūlė ir jam prisidėti. Jam padėjo S. P., jis buvo liudytojo atstovas Danijoj, kuris už jį ten kreipėsi į Danijos teismą, gavo elektroniniu paštu atsakymą, kad turėjo būti įdarbintas Lietuvos firmoje, nors iš tikro su A. apie Lietuvą net nebuvo kalbėję, Lietuvos įmonės jis nežino, apie UAB (duomenys neskelbtini) nėra girdėjęs. Galbūt A. D. teisme sakė, kad jis-liudytojas ten dirbo, bet Lietuvoje A. pavedimu nieko nėra daręs.
Liudytojas V. Ž. parodė, kad A. A. pažįsta iš K. pasiūlymo jam praeitą vasarą važiuoti padirbėti. K. su draugu išvyko dirbti anksčiau, po mėnesio jie pasiūlė jam atvažiuoti ir jis 2018-07-17 atvyko į Daniją. Jam atvykus jis susipažino su A., su kuriuo viską derino, A. žadėjo atlygis už mėnesį 1000 eurų, plius žadėjo už kelionę į Lietuvą apmokėti, bet mokėjo pats, niekas nesakė, kad reiks važinėti į komandiruotes ir dirbti po 16-18 val. Jis turėjo dirbti pagalbiniu darbuotoju, A. viską reguliavo, kokie žmonės, kur važiuoja. Jis išdirbo mėnesį su trupučiu, gavo užmokestį, bet nepilną, nebuvo komandiruotpinigių. Liudytojas žino, kad yra sudaromos darbo sutartys, bet ten sutarties nebuvo, buvo tik kalba apie įdarbinimą, bet nebuvo jokių veiksmų. A.A. tuo metu atidarinėjo danišką firmą. Kalbos, kurioje įmonėje bus įdarbintas, nebuvo, viskas vyko darbų eigoje, bet jis nieko nepasirašė. Grįžęs į Lietuvą su A. jis niekada nebendravo, šis jam liko skolingas. Jis pats nesikreipė niekur dėl to, bet jis bendravo su ten dirbančiu bendraamžiu, kuris turėjo nesklandumų su A. ir šį padavė į teismą, pasiūlė ir jam prisidėti. Liudytojas žino, kad jie dalyvavo procese, bet jis asmeniškai niekur nedalyvavo, nesikreipė. Tam name, kuriame jie gyveno, visi dirbo pas A.A. ir kiek jam žinoma, niekas neturėjo sutarčių. Liudytojas žino, kad A. turėjo Danijoj įmonę, bet pavadinimo nežino, niekas joje įdarbintas nebuvo, ar A. turi Lietuvoje įmonę, jis sužinojo tik po darbų, pradėjus nagrinėti šitą bylą. Su liudytoju dėl įdarbinimo Lietuvoje niekas nebuvo derinama. Važiuodamas jis nieko nežinojo dėl sutarčių, jam tokios sąlygos dalinai tiko.
Iš K. T. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis darbą Danijoje susirado per savo pažįstamą, kuris buvo ankščiau dirbęs su A. A.. Jis gavo A. telefoną ir apie 2018 m. gegužės mėn. jam paskambino. A. papasakojo, kad seniai dirba Danijoje ir gali įdarbinti keletą žmonių. A. telefonu minėjo, kad turi įmonę ir nuvykus į Daniją jie bus oficialiai įdarbinti. Prieš išvažiuojant į Daniją susitarė, kad mokės 1000 Eur į rankas ir niekas daugiau nekainuos. Jis susidomėjo pasiūlymu ir 2018 m. birželio 16 d. išvažiavo į Daniją. Jiems buvo nurodyta atvykti prie Danijos miesto Alborgo. Atvykus į Daniją jį ir jo draugą R. B. pasitiko A. Apgyvendino mažame namelyje. Iš karto nuo birželio 18 d. jie pradėjo dirbti. A. išdavė jiems darbinius batus, pirštines. Reikėjo dirbti prie griovimo-valymo darbų, kaip pagalbiniams darbininkams. Darbams vadovavo A. Prieš pradedant dirbti darbo sutarčių jie su A. nepasirašė, nors ir žadėjo. A. sakė, kad turi savo įmonę, bet pavadinimo neatsimena. Pradirbo pas A. įmonėje nuo 2018 m. birželio 18 d. iki rugpjūčio 17 d. Darbo laikas buvo nuo 7 val. iki 17 val., dar iki valandos užtrukdavo kelionė į darbo vietą. Viso teko dirbti prie griovimo darbų 4-se vietose, apie Alborgo miestą. Žadėto darbo užmokesčio A. nesumokėjo, tik duodavo ant savaitės 200-500 kronų. Už gautus pinigus niekur nepasirašė. A. sakė, kad paskui šiuos pinigus išskaičiuos iš darbo užmokesčio. Elektrinius įrankius darbui duodavo A. Apie 2018 m. liepos 19 d. į Daniją atvyko V. Ž.. Jie kartais dirbdavo ir kartu, ir atskirai. Žino, kad V. iš Danijos grįžo gal savaitė vėliau negu jis. Su V. darbo sutartis irgi nebuvo sudaryta ir V. dirbo nelegaliai. Jam A. yra neišmokėjęs virš 200 Eur. Grįžęs į Lietuvą daugiau su A. nekalbėjo (b. l. 6).
Iš V. Ž. rašytinio paaiškinimo matyti, kad darbą Danijoje susirado per K. T.. Jis jam paskambino ir pasakė, kad yra išvykęs ir dirba pas A. A. jo įmonėje, ir A. dar ieškosi darbuotojų. Jis ir atvyko į Daniją netoli Alborgo, kur jį pasitiko A. mergina. Jis dėl darbo sąlygų tarėsi su A. jau Danijoje. A. jam paaiškino, kad reikės dirbti prie griovimo-valymo darbų. Jam pažadėjo, kad bus įdarbintas legaliai, nes A. sakė, kad turi savo įmonę. Susitarė, kad mokės 1000 Eur į rankas darbo užmokestį. Nuo maždaug liepos 20 d. pradėjo dirbti. Kartais dirbdavo su K., o kartais su kitais darbininkais. Į darbą vežiodavo A. Darbo laikas buvo nuo 7 val. iki 17 val. Keturias dienas teko dirbti ir po 16-18 val., nes buvo labai skubus užsakymas. Ką reikėdavo dirbti nurodydavo A. A.. Nei nuvykus, nei vėliau darbo sutarties su juo A. nesudarė. Taip pat, žino, kad be darbo sutarties dirbo ir K. T.. A. į savaitę duodavo nuo 200 iki 500 Danijos kronų avanso. Už šiuos pinigus niekur nepasirašydavo. Kadangi nebuvo užtikrinta, kad atgaus uždirbtus pinigus ir nenorėdamas dirbti nelegaliai, jis 2018 m. rugpjūčio 18 d. išvyko iš Danijos. Kiek žino K. išvažiavo maždaug savaite ankščiau. Grįžęs į Lietuvą su A. daugiau kontaktų neturėjo. Jam nebuvo sumokėta virš 200 Eur (b. l. 7).
Iš administracinio nusižengimo protokolo bei nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad 2019 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritoriniame skyriuje gautas K. T. atstovo S. P. prašymas, kuriame nurodyta, kad K. T. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) naudai Danijoje nelegaliai, t. y. nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) teritorinei įstaigai apie jo priėmimą į darbą. 2019 m. balandžio 15 d. K. T. raštu ir žodžiu paaiškino, kad 2018 m. gegužės mėn. telefonu susisiekė su A. A. ir susitarė dėl pagalbinio darbininko pastatų griovimo darbams darbo Danijoje. A. A. pažadėjo įdarbinti į savo įmonę. Taip pat K. T. paaiškino, kad su A. A. susitarė dėl 1000 Eur darbo užmokesčio per mėnesį. K. T. nurodė, kad 2018 m. birželio 16 d. nuvyko į Daniją. Danijoje pasitiko ir apgyvendino A. A.. K. T. paaiškino, kad dirbti pradėjo 2018 m. birželio 18 d. ir dirbo iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. keturiuose statybos objektuose netoli Alborgo miesto. Darbo batus, pirštines bei įrankius išdavė A. A.. Kokius darbus atlikti nurodydavo A. A.. Taip pat K. T. paaiškino, kad atliko griovimo - valymo darbus. Darbo laikas buvo nuo 7 val. iki 17 val. K. T. nurodė, kad A. A. mokėdavo 200-500 kronų darbo užmokesčio per savaitę. Darbo sutarties pasirašęs nebuvo. Taip pat K. T. nurodė, kad kartu su juo dirbo V. Ž.. Atliekant tyrimą dėl galimo nelegalaus darbo, buvo apklaustas kartu su K. T. dirbęs V. Ž., kuris 2019 m. balandžio 15 d. V. Ž. žodžiu ir raštu paaiškino, kad dėl pagalbinio darbininko griovimo - valymo darbams darbo sąlygų Danijoje susitarė su A. A., kuris pažadėjo įdarbinti į savo įmonę. Taip pat V. Ž. paaiškino, kad su A. A. susitarė dėl 1000 Eur darbo užmokesčio per mėnesį. V. Ž. nurodė, kad dirbti pradėjo 2018 m. liepos 20 d. ir dirbo iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. Kokius darbus atlikti nurodydavo A. A.. Taip pat, V. Ž. nurodė, kad atliko griovimo – valymo darbus. Darbo laikas buvo nuo 7 val. iki 17 val. V. Ž. paaiškino, kad A. A. mokėdavo 200-500 kronų darbo užmokesčio per savaitę. Darbo sutarties pasirašęs nebuvo. Taip pat V. Ž. paaiškino, kad kartu su juo dirbo K. T.. Pagal VSDFV informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad VSDFV teritorinei įstaigai apie K. T. ir V. Ž. darbo pradžią UAB (duomenys neskelbtini) pranešta nebuvo (b. l. 1, 2-3).
Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškovo K. T. ieškinį kopijos matyti, kad ieškovas dirbo Danijoje laikotarpyje nuo 2018 m. birželio iki rugpjūčio, firmoje UAB (duomenys neskelbtini) kuri yra latviška firma priklausanti A. A.. Ieškovas niekada nebuvo įdarbintas firmoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).
ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Šiuo atveju svarbios yra ir ANK 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos nuostatos, skelbiančios, jog pagal ANK atsako asmuo, padaręs administracinį nusižengimą Lietuvos valstybės teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais. Šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais pagal šį kodeksą atsako ir asmuo, kuris administracinį nusižengimą padarė Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje ir Lietuvos Respublikos kontinentiniame šelfe. Be to, pagal šį kodeksą atsako asmuo, administracinį nusižengimą padaręs ne Lietuvos valstybės teritorijoje arba ne laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais, jeigu šio kodekso specialiojoje dalyje numatyti padariniai atsirado Lietuvos valstybės teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais. Asmuo taip pat atsako pagal šį kodeksą už Kodekso specialiojoje dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą ne Lietuvos valstybės teritorijoje arba ne laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje ar Europos Sąjungos teisės akte.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad byloje surinktų duomenų visuma neleidžia daryti neginčytinos išvados dėl A. A. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtina atsakomybę už nelegalų darbą, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tokias pareigas darbdaviui (atsakingam asmeniui) įtvirtina DK 42 straipsnio 2 dalis ir 43 straipsnio 1 dalis.
Kad darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.
Byloje esančiais įrodymais – administracinio nusižengimo protokolu, nelegalaus darbo tyrimo aktu, K. T. ir V. Ž. parodymais teisme bei jų rašytiniais paaiškinimais – neginčytinai nustatyta, kad tarp K. T. ir V. Ž. – iš vienos pusės, ir A. A. – iš kitos pusės buvo žodinis susitarimas dėl darbo, kurio pagrindu K. T. ir V. Ž. dirbo A. A. naudai, vykdydami pastarojo nurodymus dėl darbo vietos, darbinių funkcijų atlikimo ir gavo iš jo atlygį už atliktą darbą. Šias aplinkybes patvirtina visuma aukščiau paminėtų įrodymų, kurie dėl pastarųjų aplinkybių vieni su kitais sutampa ir vieni kitiems neprieštarauja, todėl teismas netikėti jais neturi pagrindo. Pastarieji įrodymai liudija, kad K. T. ir V. Ž. – iš vienos pusės, bei A. A. – iš kitos pusės iš tikrųjų siejo darbiniai santykiai.
Pastarųjų darbinių santykių egzistavimo konstatavimas atitinkamai sąlygoja ir būtinybę pastaruosius įforminti teisės aktuose nustatyta tvarka. Tuo tarpu K. T. ir V. Ž. teigimu, su jais nebuvo sudarytos jokios darbo sutartys. Tokia jų pozicija atsispindi tiek teisme duotuose jų parodymuose, tiek rašytiniuose jų paaiškinimuose. Kad su jais nebuvo sudarytos darbo sutartys Lietuvoje, atsispindi ir VSDFV informacinės sistemoje, pagal kurios duomenis – VSDFV teritorinei įstaigai apie K. T. ir V. Ž. darbo pradžią UAB (duomenys neskelbtini) pranešta nebuvo (b. l. 1, 2-3). Tačiau šiuo atveju svarbu ir teismas pastebi, kad visi teismui pateiktieji bylos duomenys, taip pat ir teisme duoti liudytojų parodymai liudija, kad K. T. ir V. Ž. dirbo ne Lietuvoje, o Danijoje.
Sutinkamai su bylos duomenimis, ką patvirtino ir A. A. atstovas teisme, A. A. turi įsteigęs įmonę Lietuvoje – UAB (duomenys neskelbtini) ir įmonę Danijoje - (duomenys neskelbtini). Pagal A. A. atstovo paaiškinimą, UAB (duomenys neskelbtini) veikla yra sustabdyta ir jokios veiklos nevykdo. Minėtus A. A. atstovo teiginius paneigiančių duomenų byloje nėra, be to, tą iš dalies patvirtino ir Institucijos atstovas.
Liudytojais apklausti K. T. ir V. Ž. gi parodė, kad jie su A. A. kalbėję apie įdarbinimą Danijos įmonėje, o ne Lietuvos, ir jie apie UAB (duomenys neskelbtini) iki šios administracinio nusižengimo bylos net nebuvo girdėję. Tokių liudytojų teiginių nepaneigia ir byloje esantis, Institucijos teismui su byla pateiktas (duomenys neskelbtini) atsiliepimas į ieškovo K. T. ieškinį (b.l. 12), kurio įrodomoji reikšmė, vertinant pateikimo Institucijai aplinkybes (pateikta tik dokumento kopija, ji pateikta tik elektroniniu būdu; dokumento vertimas atliktas paties pareiškėjo – suinteresuoto asmens, o ne objektyvaus už vertimo teisingumą perspėto bei atsakingo kompetentingo vertėjo) teismui kelia pagrįstų abejonių dėl tokio dokumento tinkamumo įrodymų leistinumo prasme. Tokias abejones sustiprina ir tai, kad pastarajame dokumente nurodoma, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra latviška firma, kas prieštarauja byloje esantiems duomenims, tame tarpe ir Institucijos parengtų dokumentų – administracinio nusižengimo protokolo ir nelegalaus darbo tyrimo akto – turiniui.
Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad A. A. administraciniame kaltinime nurodytais laikotarpiais, Danijoje, nurodytoje vietoje leido K. T. ir V. Ž. dirbti veikdamas būtent kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir būtent šios bendrovės naudai. Nesant tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų, įvertinus ir ANK galiojimą erdvėje bei asmenims numatančias šio kodekso 4 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo išvadai, jog Danijoje egzistavę darbo santykiai tarp K. T. ir V. Ž. – iš vienos pusės, ir A. A. – iš kitos pusės turėjo būti fiksuojami Lietuvos teisės aktuose nustatyta tvarka, o jų nefiksavimas pažeidė LR darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį ir LR užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismo vertinimu, šios išvados nekeičia Institucijos atstovo nurodytos administracinės atsakomybės taikymo juridiniam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamam A. A., aplinkybės.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nenustačius A. A. kaltumą dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo patvirtinančių įrodymų, remiantis principu in dubio pro reo, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių asmenį nubausti, administracinio nusižengimo teisena A. A. atžvilgiu nutrauktina, jo veiksmuose nenustačius jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, 636 straipsniu,
nutaria:
Administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo A. A. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.