Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Gediminas Karpavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų G. Ž. ir V. M. prašymą patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-6010-839/2020,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimas sprendžiamas CPK 579–582 straipsnių nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama. Šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos, be jau minėtų reikalavimų, turi būti aiškios, nedviprasmiškos, neprieštaraujančios tarpusavyje, besąlygiškos, nepriklausančios nuo įvairių aplinkybių ir šalių pasikeitusios valios.

Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. CK 3.196 str. 1 d. nustato, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais išlaikymo formą ir dydį, t.y. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

Susipažinus su pareiškėjų taikos sutarties turiniu matyti, kad šalys Taikos sutarties 5 p. susitarė, jog V. M. nepilnametės dukros išlaikymui kas mėnesį bankiniu pavedimu mokės po 150 EUR, pradedant nuo taikos sutarties patvirtinimo ir tęsiant iki vaiko pilnametystės.

Visgi, šalys konkrečiai ir aiškiai nenurodė išlaikymo mokėjimo laikotarpio pradžios ir pabaigos (CK 3.194 str. 4 d. 2 p., 3.200 str.) bei kitų sąlygų. Sutartyje nėra nurodyta kaip konkrečiai bus mokamas išlaikymas, t. y. į kokią ir kam priklausančią sąskaitą, iki kada (konkrečios mėnesio dienos) bus pervedamos išlaikymo lėšos. Taip pat nevisiškai aiškus sutarties 5 p. sakinys, kad „Nustatyta piniginė suma vaiko mokama iki vaiko pilnametystės“

Taip pat nevisiškai suprantamas sutarties 1 p., kuris išdėstytas taip „Nepilnametės V. M. gyvenamoji vieta būtu nustatyta su motina G. Ž.“. Tokia formuluotė neleidžia aiškiai nustatyti, kad šalys susitarė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina ar tik planuoja ateityje spręsti, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. CK 2.14 str. numato, kad nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąją vieta laikoma jų tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai turėtų konkrečiai nurodyti, kur nustatoma nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta be dviprasmiškų žodžių „būtų“ ar panašiai.

Nors pareiškėjai ir nurodo, kad taikos sutartį sudaro dėl dukros V. M. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jai priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau jokių duomenų (vaiko gimimo liudijimo), kurie patvirtintų, kad pareiškėjai yra biologiniai V. M. tėvai, byloje nepateikta.

Be to, Taikos sutartimi šalys susitarė dėl tokios bendravimo su vaiku tvarkos, kuri nėra visiškai aiški, todėl galimos įvairios jos turinio interpretacijos, pvz., „V. M. galės bendrauti su nepilnamete dukra V. M.“, ,,V. M. ir G. Ž. kartu stengsis, kad nepilnametė dukra lankytųsi būreliuose, sporto klubuose, kitaip turiningai užimtų savo laisvalaikį“. Sutartyje esant tokioms formuluotėms kyla pagrįstų klausimų, ką iš tikrųjų pareiškėjai nori sutarti ir tai neabejotinai sukels neaiškumus vykdant sutarties sąlygas.

Taip pat pareiškėjai nenurodė, jog jiems yra žinoma, kad teismo patvirtinta Taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (juolab sutartyje esant abstrakčioms formuluotėms), todėl lieka neaišku ar jiems suprantama, kaip turėtų būti vykdomas priverstinis tokių sutarties sąlygų įgyvendinimas, o tai galimai įtakotų teisminį ginčą tarp šalių ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjų prašymas neatitinka CPK 111 ir 581 straipsniuose nurodytų procesinio dokumento ir prašymo turiniui keliamų reikalavimų. Kadangi trūkumų šalinimo institutas tokio pobūdžio bylose netaikomas, prašymą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismo atsisakymas priimti prašymą neatima iš pareiškėjų teisės, pašalinus prašymo trūkumus ar išnykus aplinkybėms, kliudžiusioms priimti prašymą, pakartotinai kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais, 581 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjų G. Ž. ir V. M. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Teismo atsisakymas priimti prašymą neatima iš pareiškėjų teisės, pašalinus prašymo trūkumus ar išnykus aplinkybėms, kliudžiusioms priimti prašymą, pakartotinai kreiptis į teismą.

Nutartis neskundžiama.