- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-30
- Bylos Nr.
- I-1039-595/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03687-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).
Nurodė, kad 2018 m. spalio 8 d. buvo perkeltas iš antro korpuso kameros Nr. 249 į pirmojo korpuso kamerą Nr. 149 bei dėl to nebuvo suteikta galimybė kartą per savaitę nusiprausti duše. Paaiškino, kad 2018 m. spalio 8 d. kameroje Nr. 249 turėjo eiti į dušą, tačiau dėl perkėlimo į pirmojo korpuso kamerą Nr. 149 neteko galimybės nusiprausti duše nei laikomam kameroje Nr. 249, nei kameroje Nr. 149. Pažymėjo, jog dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, jam buvo atimta teisė laikytis higienos ir praustis duše dvi savaites. Nurodė, kad Lukiškių TI-K direktoriui buvo parašęs skundą, tačiau gavo atsakymą iš Lukiškių TI-K administracijos, jog pats atsisakė eiti į dušą. Pabrėžė, jog Lukiškių TI-K administracijos pateiktu atsakymu pažeidžiamos jo teisės, jis yra šmeižiamas, kadangi atsisakyti dušo neįmanoma, nes nusiprausti buvo vedamas kartą per savaitę.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–9).
Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 9 d. pareiškėjas buvo laikomas vienas kameroje Nr. 149, kurios plotas 7,94 kv. m., 2018 m. spalio 10 d. kameroje Nr. 149 buvo laikomi du asmenys, 2018 m. spalio 11 d. pareiškėjas minėtoje kameroje buvo laikomas vienas, o laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2018 m. spalio 25 d. kameroje Nr. 149 buvo laikomi du asmenys. Lukiškių TI-K skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio nuostatų. Pažymėjo, kad pareigūnai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.
Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Nuteistųjų (suimtųjų) privatumui užtikrinti dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių aukštis yra 1,6 m, plotis – 1,2 m. Paaiškino, kad 2018 m. spalio 8 d. pareiškėjui būnant kameroje Nr. 149, jam buvo pasiūlyta nusiprausti duše, tačiau jis atsisakė. Akcentavo, jog apie pareiškėjo atsisakymą eiti praustis į dušą pažymėta Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo praustis į dušą žurnale.
Paaiškino, kad 2018 m. spalio 11 d. Lukiškių TI-K administracijos reikalų skyriuje buvo gautas pareiškėjo skundas (reg. Nr. 29-3043), o 2018 m. spalio 24 d. raštu Nr. 96-3945 ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir raštas) Lukiškių TI-K administracija informavo pareiškėją, jog jo skundas yra nepagrįstas, kadangi jam buvo pasiūlyta nusiprausti duše, tačiau pareiškėjas atsisakė. Pažymėjo, jog minėtas Lukiškių TI-K raštas yra parengtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Akcentavo, jog skundžiamas Lukiškių TI-K raštas pareiškėjui asmeninių teisinių pasekmių nesukelia, kadangi pateikiamas pareiškėjo atitinkamuose prašymuose ir skunduose nurodytų aplinkybių teisinis vertinimas, tačiau jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie įtakotų pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, nėra nustatyti, minėtas raštas yra informacinio pobūdžio.
Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų, pareiškimų arba skundų dėl jo laikymo sąlygų. Atkreipė dėmesį, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad 2018 m. spalio 8 d. Lukiškių TI-K perkėlus iš kameros Nr. 249 į kamerą Nr. 149 nebuvo suteikta teisė nusiprausti duše, atlyginimo priteisimo. Taip pat dėl Lukiškių TI-K administracijos 2018 m. spalio 24 d. rašto Nr. 96-3945 ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnį kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018 m. spalio 8 d. buvo perkeltas iš antro korpuso kameros Nr. 249 į pirmojo korpuso kamerą Nr. 149, todėl jam nebuvo užtikrinta galimybė kartą per savaitę nusiprausti duše. Dėl nurodytų aplinkybių jam buvo atimta teisė laikytis higienos ir praustis duše dvi savaites.
Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K dušuose nuolatos tiekiamas karštas vanduo. Suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše iki 15 minučių (b. l. 35). Byloje nėra ginčo dėl to, kad kartą per savaitę iki 15 minučių pareiškėjui buvo suteikiama galimybė nusiprausti po šiltu dušu. Pareiškėjas ginčija aplinkybę, jog Lukiškių TI-K dvi savaites neužtikrino teisės nusiprausti duše.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 8 d. buvo laikomas kameroje Nr. 149 (b. l. 6–9). Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. Įsakymo ,,Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1-264 (toliau – ir Aprašas) 4 punkte nustatyta, kad Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Aprašo 10 punkte nustatyta, kad APS budinčiosios pamainos pareigūnas, išvedęs nuteistąjį ar suimtąjį nusiprausti į dušą, apie išvedimą pažymi Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą apskaitos žurnale. APS ar SRS pareigūnai iš suimtojo ar nuteistojo gavę informacijos, kad jam, šiame Apraše nustatyta tvarka, nebuvo sudarytos sąlygos nusiprausti duše, atsižvelgę į priežastis ir aplinkybes, organizuoja šio asmens išvedimą nusiprausti į dušą (Aprašo 12 punktas) (b. l. 16–20, 28–34).
Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. kovo 7 d. Įsakymu ,,Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1-264 ,,Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2017 m. kovo 7 d. Įsakymas) buvo pakeistas Aprašo 8 punktas ir nustatyta, kad atvykusių į Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų sanitarinį švarinimą organizuoja APS budinčiosios pamainos pareigūnai. Duomenys apie atliktą sanitarinį švarinimą įrašomi į Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą apskaitos žurnalą, pažymint grafoje ,,Pastabos“ suimtojo ar nuteistojo vardą ir pavardę, grafoje ,,Kameros Nr.“ – kameros numerį, į kurią suimtasis ar nuteistasis paskirtas. Taip pat minėtu įsakymu buvo pakeistas Aprašo 12 punktas ir nustatyta, kad suimtojo ar nuteistojo perkėlimo į kitą priežiūros postą dieną korpuso vyresnysis įvertinęs, kada suimtajam ar nuteistajam priežiūros poste, iš kurio pastarasis perkeltas, paskutinį kartą pagal Grafiką buvo sudarytos sąlygos nusiprausti duše, taip pat, kada suimtajam ar nuteistajam numatytas išvedimas nusiprausti į dušą pagal Grafiką priežiūros poste, į kurį jis perkeltas, nustato, ar nebus pažeistas Aprašo 4 punkte nustatytas terminas, jei išvedimas nusiprausti į dušą šiam suimtajam ar nuteistajam bus organizuojamas pagal Grafiką. Korpuso vyresnysis, nustatęs, kad numatytas terminas gali būti pažeistas, organizuoja perkelto suimtojo ar nuteistojo išvedimą nusiprausti į dušą suimtojo ar nuteistojo perkėlimo į kitą priežiūros postą dieną. Vėlėsnis šių suimtųjų ir nuteistųjų išvedimas nusiprausti į dušą organizuojamas pagal Grafiką. APS ar SRS pareigūnai iš suimtojo ar nuteistojo gavę informacijos, kad jam, šiame Apraše nustatyta tvarka, nebuvo sudarytos sąlygos nusiprausti duše, atsižvelgę į priežastis ir aplinkybes, organizuoja šio asmens išvedimą nusiprausti į dušą (b. l. 12–13).
Iš byloje pateikto Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. spalio 16 d. Tarnybinio pranešimo ,,Dėl suimtojo R. P. skundo“ reg. Nr. 51-6138 matyti, kad pareiškėjui, laikomam gyvenamojoje kameroje Nr. 149, 2018 m. spalio 8 d. buvo pasiūlyta nusiprausti duše, tačiau jis atsisakė. Taip pat pareiškėjas su prašymais ir skundais dėl to, kad nebuvo išvestas į dušą į pareigūnus nesikreipė (b. l. 25). Byloje pateiktas Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus Suimtųjų ir nuteistųjų ir išvedimo nusiprausti į dušą apskaitos žurnalas patvirtina, kad pareiškėjas, perkeltas iš kameros Nr. 324 ir laikomas kameroje Nr. 149, atsisakė eiti į dušą (b. l. 26–27).
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K pareigūnai, perkėlę pareiškėją į kamerą Nr. 149, vadovaudamiesi Lietuvos higienos normos 134:2015 44 punktu, Aprašo 4, 8, 10 ir 12 punktais, tinkamai užtikrino pareiškėjo teisę nusiprausti duše kartą per savaitę. Taip pat Lukiškių TI-K kameroje Nr. 149, laikomi suimtieji / nuteistieji į dušą vedami pirmadieniais (b. l. 22). Teismas pažymi, jog pareiškėjo atsisakymas eiti į dušą buvo pažymėtas Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus Suimtųjų ir nuteistųjų ir išvedimo nusiprausti į dušą apskaitos žurnale, kaip tai numato Aprašo 10 punktas. Be to, pagal Aprašo 12 punktą, APS ar SRS pareigūnai iš suimtojo ar nuteistojo gavę informacijos, kad jam, šiame Apraše nustatyta tvarka, nebuvo sudarytos sąlygos nusiprausti duše, atsižvelgę į priežastis ir aplinkybes, organizuoja šio asmens išvedimą nusiprausti į dušą, tačiau nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas atsisakė eiti į dušą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad galiojančiais teisės aktais pareiškėjui suteikiama teisė, bet ne pareiga kartą per savaitę nusiprausti duše, todėl pareiškėjui šios teisės atsisakius, nėra pagrindo pripažinti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K direktoriaus pateiktu atsakymu į skundą, buvo pažeidžiamos jo teisės, jis buvo šmeižiamas, kadangi atsisakyti dušo neįmanoma, nes nusiprausti buvo vedamas kartą per savaitę.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
VAĮ 2 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad individualus administracinis aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei.
Pareiškėjas 2018 m. spalio 11 d. su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, kuriame nurodė, kad buvo antrame korpuse kameroje Nr. 324. Paaiškino, kad 2018 m. spalio 8 d., pirmadienį, buvo perkeltas į pirmą korpusą į kamerą Nr. 149, kurioje laikomi asmenys į dušą vedami pirmadieniais. Teigė, kad į dušą jo niekas nevedė, todėl dvi savaites nebuvo vedamas į dušą (b. l. 24).
Lukiškių TI-K raštu informavo pareiškėją, kad įstaigoje nuolat vyksta kalinamųjų pervedimai iš vienos kameros į kitą, nepažeidžiant jų teisių. Nurodė, kad 2018 m. spalio 8 d., pareiškėjui būnant kameroje Nr. 149 buvo pasiūlyta nusiprausti duše, tačiau jis atsisakė. Apie pareiškėjo atsisakymą eiti praustis į dušą pažymėta Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą apskaitos žurnale. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu. Taip pat nurodė, jog šis raštas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui (b. l. 23).
Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K raštu pareiškėjas buvo informuotas apie vykdomus kalinamųjų pervedimus, taip pat apie tai, kad jam buvo pasiūlyta nusiprausti duše, tačiau jis atsisakė. Teismas pažymi, kad ginčijamas raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisių ir pareigų, jame nėra nurodytų poveikio priemonių, jis nėra laikomas individualiu administraciniu aktu, todėl toks raštas laikytinas informacinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjo ginčijamas Lukiškių TI-K raštas yra informacinio pobūdžio, taip pat į aplinkybę, kad ginčijamas raštas pareiškėjo teisių nepažeidė, jo nešmeižė, todėl teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nekonstatuotini.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, nei tai yra įprasta esant kalinimo įstaigoje. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.