- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-24
- Bylos Nr.
- I-6547-968/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas E. K. su skundu (b. l. 1–4, 24) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K ir LAVL buvo laikomas nežmoniškomis, kankinimui prilygstančiomis sąlygomis apytiksliai nuo 2015 metų. Paaiškina, kad jis Lukiškių TI-K ir LAVL buvo laikomas perpildytose patalpose. Atskaičius baldus, sanitarinį mazgą, vienam asmeniui tekdavo 1 kv. m. Todėl jis buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. Lukiškių TI-K ir LAVL patalpose buvo tamsu. Natūralaus apšvietimo neužtikrinimas labai pakenkė jo akims. Lukiškių TI-K ir LAVL pastatai seni. Patalpose buvo šalta, drėgna. Elektros instaliacija, grindys, lubos, langai supuvę, suskilę arba langų išvis nebūdavo. Lovos buvo dviejų aukštų, senos, čiužiniai seni, netinkami naudoti. Lukiškių TI-K ir LAVL patalpose buvo tarakonų, žiurkių. Lukiškių TI-K ir LAVL tualetai buvo įrengti kaip skylės grindyse, be durų ar kabinos. Lova ir tualetas toje pačioje patalpoje. Pareiškėjas buvo priverstas gamtinius reikalus atlikti visų kitų akivaizdoje, kas žemino jo orumą. Be to, jis buvo įžeidinėjamas, žeminamas, jam buvo meluojama ir grasinama. Atvykus į LAVL ir Lukiškių TI-K ilgai užtrunka patikrinimai. Asmens apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis: asmenys esant žemai oro temperatūrai verčiami išsirengti, jų daiktai sudedami į nešvarias dėžes. Rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais. Tai žemino orumą, sudarydavo konfliktines situacijas tarp asmenų. Dėl šių atsakovės neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinius nepatogumus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, jis nuolat jaučia baimę, apatiją.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė jo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LAVL atsiliepime (b. l. 51-56) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas ligoninėje buvo gydomas šiais laikotarpiais: nuo 2015-03-24 iki 2015-04-14, nuo 2015-05-12 iki 2015-05-26, nuo 2015-09-01 iki 2015-09-08, nuo 2015-11-17 iki 2015-12-01, nuo 2016-02-09 iki 2016-02-23. Nurodo, kad Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų LAVL neveda, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, kadangi privalo užtikrinti stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti neužtikrintos. LAVL privalo nuteistiesiems ir suimtiesiems užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus Bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo vykdymo įstatyme, taip pat laikytis izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamomis ligomis. LAVL Chirurgijos skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Kas, atsakovės manymu, kompensuoja minimalaus ploto reikalavimų neatitikimą. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir keičiamas. Nesant galimybių įrengti sanitarinio mazgo kabinos, jis atitveriamas ne žemesne nei 1,5 m aukščio pertvara. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, pagal poreikį. Oro temperatūra, santykinė drėgmė atitinka teisės aktų reikalavimus. Ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami atsižvelgiant į užterštumą, ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Minkštasis inventorius dezinfekuojamas. Teisės aktai nereglamentuoja čiužinių ir kito minkštojo inventoriaus susidėvėjimo lygio. Todėl jie keičiami atsižvelgiant į LAVL finansines galimybes. Deratizacijos ir dezinsekcijos darbai atliekami pagal su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytą sutartį. Vasaros laikotarpiu vienas kameros langas yra išimamas, kad užtikrinti vėdinimą ir kad nebūtų karšta. Žiemos metu jis įdedamas. Langai vėdinimui pritaikyti, yra ventiliacinė vėdinimo šachta, kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. Langai yra visose patalpose. Apšvietimas įrengtas atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus. LAVL administracija tinkamai pasirūpino draudimo rūkyti įgyvendinimu (visose palatose ir bendro naudojimo patalpose yra iškabinta informacija, įspėjamieji užrašai). Tabako kontrolės įstatymas nenumato galimybės skirstyti į rūkančiųjų ir nerūkančiųjų kameras, taip pat nenumato ir specialių rūkymo vietų, kadangi LAVL ir jos patalpose galioja TKĮ draudimas rūkyti. LAVL administracija nerenka duomenų apie pacientų gulėjimo vietą dviaukštėje lovoje. Tačiau esant sunkiai paciento būklei, pareigūnai visada nurodo kitiems pacientams užleisti vietą apatinėje lovos dalyje. Patalpa, kurioje atliekama atvykusių asmenų krata atitinka visus teisės aktų nustatytus higienos reikalavimus. LAVL dirbantys pareigūnai griežtai laikosi elgesiui nustatytų reikalavimų, įžūlus, nemandagus elgesys nėra toleruojamas. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą Leidimą-Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos reikalavimus. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą nėra pakankama nustatyti, kad LAVL deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė priežastinio ryšio, neturtinės žalos dydžio.
LAVL atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 30-36) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad E. K. Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015-11-04 iki 2015-11-09. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi etikos taisyklių bei vidaus tvarkos taisyklių, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 m. – su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Lukiškių TI-K teigimu, ši teisės norma taikoma tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems pastatams. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, kadangi tokių kamerų įrengimo nenumato teisės aktai. Lukiškių TI-K pareigūnai priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras, privalo užtikrinti nerūkančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.
Lukiškių TI-K atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
5. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 100 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis LAVL ir Lukiškių TI-K apytiksliai nuo 2015 metų buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
6. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkte nurodyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m². Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-03-24 iki 2015-04-14 buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4, kurios plotas 34,06 m²; laikotarpiu nuo 2015-05-12 iki 2015-05-26 buvo gydomas Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 30, kurios plotas 15,45 m²; laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2015-09-08 buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1, kurios plotas 32,60 m²; laikotarpiu nuo 2015-11-17 iki 2015-12-01 buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1, kurios plotas 32,60 m²; laikotarpiu nuo 2016-02-09 iki 2016-02-23 buvo gydomas Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 30, kurios plotas 15,45 m² ir kamerų tipo palatoje Nr. 18, kurios plotas 7,33 m². Atsakovės atstovė teigia, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, LAVL nevedama, o galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Tačiau LAVL atsiliepime nurodė, kad kameros tipo palatoje Nr. 30 yra įrengtos 8 lovos, kameros tipo palatoje Nr. 18 – 4 lovos, palatoje Nr. 4 – 8 lovos, palatoje Nr. 1 – 8 lovos bei neneigė, kad nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Remiantis EŽTT ir LVAT praktika, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., EŽTT 2012-01-10 sprendimą A. ir kiti prieš Rusiją, prašymo Nr. 42525/07; LVAT 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovės atstovei. Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai, kad minimalus asmeniui tenkantis kameros plotas nebuvo užtikrintas, nepaneigti byloje esančiais įrodymais. Todėl iš byloje pateiktų duomenų iš esmės galima spręsti, kad viso pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpiu (75 lovadienius) (b. l. 51-56) nebuvo užtikrinta vienam asmeniui tenkančio minimalaus palatos ploto norma. Palatoje vienam asmeniui tenkantis plotas minėtu laikotarpiu neatitiko nurodytų teisės aktų reikalavimų, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo buvimo LAVL atskirais laikotarpiais nuo 2015-03-24 iki 2016-02-23 metu 75 dienas buvo pažeista jo teisė į minimalų 5,1 m² plotą.
8. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad: 2015-11-04 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K, buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2015-11-05 jis buvo perkeltas į kamerą Nr. 363, kurios plotas 6,79 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2015-11-06 jis buvo laikomas kameroje Nr. 363, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-11-07 – 2015-11-09 jis buvo laikomas kameroje Nr. 363, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-11-10 išvyko į Alytaus pataisos namus. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2015-11-04 iki 2015-11-09) Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 6 dienas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas 3 dienas, vadinasi, 3 dienas Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje ir ligoninėje jam, inter alia (lot. be kita ko), nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95). Taigi, remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.
10. Pareiškėjas teigia, kad dėl jo laikymo LAVL ir Lukiškių TI-K neatitinkančiomis įstatymų nustatytų reikalavimų sąlygomis jis patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinius nepatogumus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, jis nuolat jaučia baimę, apatiją. Byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę ir buvo gydomas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis, nes valstybė pagal teisės aktus atitinkamai 75 (gydymo LAVL metu) ir 3 (laikymo Lukiškių TI-K metu) dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsakovės atstovės nurodo, kad LAVL ir Lukiškių TI-K negali daryti įtakos atvykstančių gydytis asmenų skaičiui. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LAVL ir Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo ir gydymo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.
12. Pareiškėjo teigimu, LAVL ir Lukiškių TI-K buvo netinkamai įrengtas tualetas, juo naudojantis neužtikrintas privatumas.
12.1. Sanitarinio mazgo patalpos įrengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) (originali redakcija) 21 punkto nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pažymėtina, jog atskirą nuo palatos tualeto įrengimą reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47:2011) 32 punktas. Taigi teisės aktuose yra įtvirtintas reikalavimas, kad sanitarinis mazgas būtų įrengtas atskiroje patalpoje, jame turi būti įrengta atskira nuo kameros vėdinimo, taip pat šalto vandens tiekimo sistema.
12.2. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, jog LAVL ir Lukiškių TI-K atsiliepimuose išdėstyti argumentai, esą sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto gali būti atitverta tik 1,5 metro aukščio pertvara, vertintini kritiškai. Atitinkamai, tai, kad sanitarinio mazgo patalpos (tualetai) LAVL ir Lukiškių TI-K nebuvo atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema, laikytina higienos normų reikalavimų pažeidimu.
12.3. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.
12.4. Konstatavus, kad sanitarinio mazgo įrengimas LAVL palatose ir Lukiškių TI-K kamerose neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas atskirai nebepasisakys dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu.
13. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad LAVL palatose nebuvo tinkamo apšvietimo Patalpose buvo šalta, drėgna. Elektros instaliacija, grindys, lubos, langai supuvę, suskilę arba langų išvis nebūdavo. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas). Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas). Šiltuoju metų periodu oro temperatūra 18–28, santykinė oro drėgmė 35–65 proc., oro judėjimo greitis 0,15–0,25 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra 18–22, santykinė oro drėgmė 35–60 proc., oro judėjimo greitis 0,05–0,15 m/s (26 punktas). Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2016-05-16 raštas Nr. 2.10-1751(16.17.8.10.12) (b. l. 152), kuriame nurodyta, jog ginčo laikotarpiu jis nėra gavęs pareiškėjo skundų dėl jo laikymo sąlygų LAVL ir Lukiškių TI-K. Remiantis LAVL byloje pateiktais Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais (b. l.84-94), matyti, jog LAVL palatose atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (įskaitant palatas Nr. 1 ir Nr. 4, Nr. 30 ir Nr. 18, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas) pareiškėjo skunde nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta. Lukiškių TI-K pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b. l. 41-45) buvo surašyti ne tuo laikotarpiu, kai Lukiškių TI-K buvo laikomas pareiškėjas, arba ne dėl tų kamerų (Nr. 118, Nr. 363), kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl LAVL palatų ir Lukiškių TI-K kamerų antisanitarinės būklės atmestini kaip nepagrįsti.
14. Pareiškėjas skundžiasi, kad lovos buvo dviejų aukštų, senos, čiužiniai seni, netinkami naudoti. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 66 punktą lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja čiužinių ir kito minkšto inventoriaus, lovų susidėvėjimo lygio, taip pat lovų aukštų skaičiaus. LAVL pateiktas 2016 metų kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnalas (b. l. 81-83) patvirtina, kad Chirurgijos skyriuje: 2016-01-18 buvo dezinfekuotas 1 čiužinys, 1 pagalvė, 1 antklodė. Taigi matyti, kad čiužiniai ir minkštasis inventorius LAVL buvo dezinfekuojami. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl čiužinių ir kito minkštojo inventoriaus antisanitarinės būklės, susidėvėjimo, lovų susidėvėjimo atmestini kaip nepagrįsti
15. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K ir LAVL patalpose buvo tarakonų, žiurkių. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 60 punkto nuostatomis, laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją). Lukiškių TI-K prie atsiliepimo pridėjo 2015-01-02 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytą sutartį Nr. 575/18 (b. l. 46-49), pagal kurią UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ įsipareigojo lankyti Lukiškių TI-K sandėlius, virtuvę, miegamąsias patalpas keturis kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones, taip pat Lukiškių TI-K nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, kad Lukiškių TI-K yra sistemingai vykdoma tokio pobūdžio priežiūra ir profilaktika. LAVL prie atsiliepimo pridėjo 2014-01-02 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytą sutartį Nr. 57-1/500 (b. l. 101-104), pagal kurią UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ įsipareigojo lankyti LAVL patalpas kartą per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones, taip pat kartą per mėnesį LAVL nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, kad LAVL yra sistemingai vykdoma tokio pobūdžio priežiūra ir profilaktika. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir LVAT (žr., pvz., 2016-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016 ir kt.). Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl LAVL ir Lukiškių TI-K kamerų antisanitarinės būklės atmestini kaip nepagrįsti.
16. Pareiškėjas skundžiasi, kad jis buvo įžeidinėjamas, žeminamas, jam buvo meluojama ir grasinama. Teismas pažymi, kad pareiškėjas reikšdamas tokias pretenzijas, konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.
17. Pareiškėjas skundžiasi, kad Lukiškių TI-K ir LAVL buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis.
17.1. HN 76:2010 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas tabako gaminių vartojimo ribojimas (19 str. 1 d. 3 p.). Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru įtvirtintas HN 76:2010 14 punkte. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - HN 134:2015) 7 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi Lukiškių TI-K ir LAVL administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, jog nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.
17.2. Atsakovės atstovė LAVL atsiliepime (b. l. 51-56) nurodė, kad, siekiant užtikrinti minėtos normos laikymąsi, informacija ar ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti yra iškabinti visose bendrojo naudojimo patalpose ir palatose. Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 30-36) nurodė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai, priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras užtikrina nerūkančiųjų laikymą atskirai nuo rūkančių. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovų atsiliepimų teiginiais. Pagal LVAT formuojamą praktiką (žr. pvz., 2016-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1231-556/2016) pareiga sudaryti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru kyla nepriklausomai nuo to, ar nerūkantis asmuo atitinkamu būdu (žodiniu ar rašytiniu pareiškimu, skundu) primena įstaigos administracijai šią pareigą, ar ne, tačiau šis aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar apie įpareigojimų nesilaikymą žinant administracijai ji ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti. Taigi vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2013-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013-07-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013, 2016-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015).
17.3. Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, tarnybinių pranešimų apie nuteistųjų padarytus bausmės ar suėmimo vykdymo atlikimo ar režimo reikalavimų pažeidimus, neužfiksuota, kad kamerose, palatose kuriose pareiškėjas buvo laikomas, asmenys rūkė. Pareiškėjas teiginių, kad kartu su juo kameroje ar palatoje buvę kiti asmenys būtų rūkę, taip pat nedetalizavo, abstrakčiai nurodydamas šias aplinkybes. Be to, pareiškėjas nepaaiškino, kodėl jis, galbūt žinodamas, kad rūkyti yra draudžiama, jog jis yra nepagrįstai verčiamas kvėpuoti dūmais, nenurodė, kad yra nesilaikoma numatytų reikalavimų, ar raštu nesiprašė perkeliamas į kitą kamerą ar palatą. Atsižvelgus į tai, sutiktina su tuo, kad Lukiškių TI-K ir LAVL ėmėsi veiksmų, jog būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose ir šiuo aspektu nekonstatuotinas Lukiškių TI-K ir LAVL veiksmų neteisėtumas ir pareiškėjo teisių pažeidimas.
18. Pareiškėjas taip pat teigia, kad atvykus į LAVL ir Lukiškių TI-K ilgai užtrunka patikrinimai, apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 54 p. nustatyta, kad konvojaus pareigūnų pristatytus į pataisos įstaigą nuteistuosius priima pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas ir įskaitos tarnybos darbuotojas, kurie pagal asmens bylos dokumentus patikrina atvykusio nuteistojo tapatybę. Pagal Taisyklių 55 p. (2015-08-20 įsakymo Nr. 1R-238 redakcija), konvojaus pareigūnų pristatytus į laisvės atėmimo vietų ligoninę nuteistuosius priima ligoninės direktoriaus budintysis padėjėjas ir budintysis gydytojas. Taisyklių 57 p. (2010-04-26 įsakymo Nr. 1R-85, 2011-01-31 įsakymo Nr. 1R-33 redakcija) nustatyta, kad priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl nuteistųjų priėmimo Lukiškių TI-K ir LAVL metu daromų pažeidimų.
19. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų pažeidimų mastą, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms pareiškėjui atlyginti adekvati suma yra 900 eurų iš atsakovės, atstovaujamos LAVL, ir 40 eurų iš atsakovės atstovaujamos Lukiškių TI-K.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo E. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui E. K. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti pareiškėjui E. K. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 40 Eur (keturiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.