- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-09
- Bylos Nr.
- e2YT-6027-922/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00532-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės Turto banko
- Advokatai
- Nijolė Raulušaitienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Taip pat faktą, kad ji, L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Nurodė, kad po jo motinos D. G. mirties, jos tėvas S. G. liko gyventi savo bute, kurį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo su buto išlaikymu susijusius mokesčius, ir tokiu būdu faktiniais veiksmais priėmė savo sutuoktinės palikimą. Po D. G. mirties jos likusį turtą pradėjo valdyti S. G., kuris ir toliau naudojosi likusiu butu, o taip pat pasiėmė sau ir naudojo kitus motinai priklausiusius daiktus, žemės ūkio padargus, baldus. Nurodytame bute jis nuolat gyveno iki savo mirties, čia buvo deklaruota jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Kadangi tėvas S. G. po daugiau nei metų mirė, likusiu po tėvų mirties turtu pradėjo rūpintis pareiškėja, jų dukra L. S.. Pareiškėja taip pat ilgą laiką gyveno nurodytame bute, ten deklaruota ir jos gyvenamoji vieta, bute po tėvų mirties nuolat lankosi, jį prižiūri, daro remontą, moka visus komunalinius mokesčius ir rinkliavas. Po tėvų mirties nurodytą turtą naudoja ir valdo kaip savo turtą. Nors po tėvo S. G. mirties jam priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti kaip savo turtą, pareiškėja dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo į notarų biurą nesikreipė. S. G., o po jo mirties pareiškėja, tėvams priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti kaip savo turtą, turtu nuolat naudojasi, lankosi ir gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėja butą ir ūkio pastato dalį prižiūri, tvarko aplinką, moka būtinas rinkliavas, išlaiko turtą. Iki šios dienos yra išlikę keletas tėvams priklausiusių namų apyvokos reikmenų, kitų rakandų, baldų, kuriuos pasiėmė ir naudoja kaip savo turtą.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė prašė tenkinti pareiškimą, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. S. taip pat patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ( mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ( mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)), iki mirties gyvenę (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)
Po pareiškėjos tėvų mirties liko jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas: dviejų kambarių butas ir 1/8 dalis ūkio pastato, esantys (duomenys neskelbtini). Pagal pateikiamus buto techninės apskaitos duomenis, sudarytą 1992-05-25 pirkimo -pardavimo sutartį, reg. Nr. 2712, butas sudaro 46,39 m. kv. m. bendrojo ploto su 12,12 kv. m. rūsiu ir 1/8 dalimi ūkio pastato. Butas ir ūkio pastato dalys įgyti 1992-05- 25 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 2712 pagrindu ir sudarė bendrąją jungtinę nuosavybę. Nurodyto turto priklausymą D. G. ir S. G. patvirtina Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2018-06-07 (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma Nr. GPR3-42( 1.18), 1992-05-25 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2712, buto techninės apskaitos bylos duomenys. Po tėvų mirties taip pat liko baldai, įvairūs rakandai, namų apyvokos reikmenys, kiti jų asmeniniai daiktai.
Iš 2018-07-04 Varėnos r. 2-ojo notarų biuro pažymos Nr. 38-S (e. b. l. 9), matyti, kad mirus D. G., S. G., įpėdiniai dėl jos turto paveldėjimo nesikreipė, paveldėjimo byla nevesta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Bylos duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja, būdama vienintelė S. G. pirmos eilės įpėdinė, atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad S. G., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės D. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Pareiškėja nurodo, kad po motinos ir tėvo mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nei tėvas, nei ji pati nesikreipė, todėl praleido terminą palikimui priimti. Nepaisant to, tiek pareiškėjos tėvas, tiek pareiškėja priėmė palikimą per įstatymų numatytą terminą pradėdami jį faktiškai valdyti. Byloje yra įrodytos aplinkybės, kad po D. G. mirties, jos sutuoktinis S. G. liko gyventi savo bute, kuriame buvo deklaruota jo nuolatinė gyvenamoji vieta, jis butą prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo su buto išlaikymu susijusius mokesčius, pasiėmė sau ir naudojo kitus sutuoktinei priklausiusius daiktus, žemės ūkio padargus, baldus ir tokiu būdu faktiniais veiksmais priėmė savo sutuoktinės palikimą. Byloje taip pat yra įrodytos aplinkybės, kad po S. G. mirties, jo turtu pradėjo rūpintis pareiškėja, jo dukra L. S., ilgą laiką gyveno nurodytame bute, ten deklaruota jos gyvenamoji vieta, bute po tėvų mirties nuolat lankėsi, jį prižiūri, darė remontą, moka visus komunalinius mokesčius ir rinkliavas. Šie faktinio palikimo palikimo priėmimo veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pareiškėjos faktinį turto valdymą (sąskaitos, mokėjimo kvitai ir kt., e. b. l. 24-32). Teiginį, kad palikimas buvo priimtas, pradėjus jį faktiškai valdyti, taip pat patvirtina ir teismo posėdžio apklausto liudytojo V. S. (pareiškėjos sutuoktinio) parodymai, kurie neprieštarauja esamai bylos medžiagai. Pareiškėja, jos tėvas iki mirties, nekilnojamuoju turtu rūpinosi kaip savo turtu, t. y. aktyviais veiksmais priėmė palikimą. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Byloje nėra duomenų apie kitus tos pačios eilės įpėdinius, kurie galėjo ir turėjo būti įtraukti suinteresuotais asmenimis.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei į gausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog gyvenimas paveldimame būste po palikėjo mirties, mokesčių mokėjimas, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje 3K-3-382/2010 ir kt.).
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta (bei nustatytini abu pareiškime prašomi juridinę reikšmę turintys faktai), jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Turintys juridinę reikšmę faktai nustatomi tikslu pareiškėjai L. S. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.