Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinių teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį ir 130² straipsnį, 127 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 7 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G. 2014 m. balandžio 5 d., apie 1.45 val., Vilniuje, Seinų-Sodų g., vairuodamas automobilį „Skoda Felicia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus bei neatsargus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, ko pasėkoje nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į kairę bei partrenkė šaligatviu ėjusią pėsčiąją V. Ž., gim. 1988 m., kuriai eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais P. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 130 punktų reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje. P. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas KET 231.4 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Be to, P. G., būdamas baustas už ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, vartojo alkoholinius gėrimus (kraujyje rasta 0,93 promilės alkoholio) iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, tuo pažeisdamas KET 233 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje. Taip pat P. G. vairuojamas automobilis buvo neįregistruotas įstatymo nustatyta tvarka, nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei jis nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo. Šiais savo veiksmais P. G. pažeidė KET 16, 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. G. teismo posėdyje savo kaltę pripažino bei nurodė, kad 2014-04-05, apie 2 val. nakties, nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant šaligatvio bortelio ir partrenkė juo ėjusią merginą. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes išsigando. Nurodė, jog automobilį vairavo blaivus, alkoholį gėrė po eismo įvykio. Tos pačios dienos ryte, apie 10 val. pats nuvažiavo į policijos komisariatą. Eismo įvykio metu jis turėjo teisę vairuoti transporto priemones, tačiau buvo pametęs piniginę su visais dokumentais – asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu, todėl nepateikė jų policijos pareigūnams. Eismo įvykio metu jo automobilis nebuvo įregistruotas bei apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nes nusipirkęs automobilį, jis nespėjo to padaryti. P. G. nurodė, kad jis kalbėjosi su nukentėjusiąja, ji jam pretenzijų neturi. Savo elgesį vertina blogai, žada ateityje taip nesielgti, prašo skirti jam viešuosius darbus.

Be P. G. prisipažinimo ir teismo posėdyje duotų paaiškinimų, administracinių teisės pažeidimų faktinės aplinkybės bei P. G. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, įrodyta ir kita byloje surinkta medžiaga, t. y. policijos pareigūnų A. Z., R. K. 2014-04-05 tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, kad 2014-04-05, apie 1.46 val. Seinų g., Vilniuje, automobilis Skoda Felicia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė šaligatviu ėjusią pėsčiąją V. Ž. ir iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 1, 16); 2014-04-05 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos planu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota pažeidimo padarymo vieta (b. l. 2-7), transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad G. V. 2014-03-09 190 val. pardavė automobilį „Skoda Felicia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) P. G. (b. l. 12); 2014-04-17 specialisto paaiškinimu, iš kurio matyti, kad V. Ž. nustatyti odos nubrozdinimai alkūnėse ir keliuose. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamojo eismo įvykio metu. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 51); 2014-04-07 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad paėmus 2014-04-05 9.15 val. P. G. kraują, jame rasta 0,93 promilės etilo alkoholio (b. l. 61); pažymos apie baustumą duomenimis P. G. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-09 nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir jam skirti viešieji darbai ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-12 nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 129 straipsnį – 4000 Lt bauda, duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra (b. l. 64-66).

ATPK 36 straipsnyje nurodyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Kaip matyti iš pažymos apie P. G. baustumą (b. l. 66-66), jis laikotarpiu nuo 2012-02-11 iki 2014-03-09 buvo penkis kartus baustas administracine tvarka, tame tarpe tris kartus už KET pažeidimus, t. y. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnį ir už nustatyto greičio viršijimą. Šios nuobaudos yra galiojančios, kadangi nauji pažeidimai buvo padaryti dar nepasibaigus ATPK 36 straipsnyje nustatytiems ankstesnių nuobaudų galiojimo terminams. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, P. G. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 130² straipsnį, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį ir 124¹ straipsnio 7 dalį, kadangi jis pažeidė Kelių eismo taisykles, sukeldamas kitam asmeniui nežymų sveikatos sutrikdymą, pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus, taip pat būdamas baustas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo bei P. G. vairuojamas automobilis buvo neįregistruotas įstatymo nustatyta tvarka, nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jis nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo, todėl pažeidėjas baustinas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole P. G. veika taip pat buvo kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, numatantį atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Teismo vertinimu, šis veikos kvalifikavimas yra perteklinis, kadangi ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką apima ATPK 130² straipsnio dispozicijoje numatyta veika, kurioje taip pat numatyta atsakomybė asmenims, vartojusiems alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jiems buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 ir 129 straipsniuose numatytus pažeidimus, todėl ATPK 126 straipsnio 4 dalis šalintina iš P. G. pareikšto kaltinimo.

Motyvuojamoji dalis

P. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per vienerius metus padarė tos pačios rūšies (KET pažeidimą (viršijo nustatytą greitį)), už kurį, pažymos apie asmens baustumą duomenimis, P. G. jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

ATPK 127 straipsnio 1 dalis numato, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų.

ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

ATPK 130² straipsnis numato, kad vartojusių alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, - užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalies bei 124¹ straipsnio 7 dalies sankcijose yra numatytas tik piniginių nuobaudų skyrimas.

Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytos teisės. Byloje esantys duomenys patvirtina (b. l. 6-8), kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-21 nutarimu P. G. jau yra atimta teisė vairuoti transporto priemones už tai, kad jis pakartotinai vairavo automobilį, būdamas neblaivus (ATPK 130² str.). Pažeidimai, kurių padarymu šiuo metu yra kaltinamas P. G., padaryti 2014-04-05, kuomet P. G. šią teisę turėjo, todėl jam skirtinos ATPK 127 straipsnio 1 dalies, 130 straipsnio 1 dalies ir 130² straipsnio sankcijose numatytos nuobaudos kaip asmeniui, turėjusiam pažeidimų padarymo metu teisę vairuoti transporto priemones, nes asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, už tų pačių pažeidimų padarymą įstatymas numato griežtesnes sankcijas, o sunkinti pažeidėjo padėties teismas negali.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes – jis netektų tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patirtų kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, į jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius P. G.. Kaip matyti iš byloje esančios pažymos apie P. G. baustumą, anksčiau jis ne kartą buvo baustas administracine tvarka už KET ir kitus pažeidimus, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Po šių pažeidimų padarymo, kurių metu buvo nežymiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, P. G. teigiamų išvadų nepadarė, toliau ignoravo visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir 2014-05-03 vėl vairavo automobilį neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), todėl, kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-21 nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 130² straipsnį, 124¹ straipsnio 7 dalį bei jam skirta subendrinta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams su automobilio konfiskavimu. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs. Šios aplinkybės rodo, kad P. G. padaryti pažeidimai nebuvo atsitiktiniai, jis periodiškai yra baudžiamas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių ir kitus pažeidimus, o jam skirtos piniginės baudos, apie kurių sumokėjimą duomenų nėra, teigiamos įtakos jo elgesiui neturi ir nepasiekė administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų. Todėl atsižvelgus į šias aplinkybes bei įvertinus tai, kad yra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, teismas sprendžia, kad duotu atveju nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus P. G. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą griežčiausią nuobaudą – administracinį areštą, nustatant sankcijoje numatyto arešto vidurkį. Už kitų pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyje bei 124¹ straipsnio 7 dalyje, padarymą P. G. taip pat skiriami sankcijose numatytų nuobaudų vidurkiai.

Skyrus nuobaudą asmeniui pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Tačiau pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams (administracinė byla Nr. 2AT-2-2013).

Byloje esantys duomenys liudija, jog automobilis „Skoda Felicia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas, įvertinus P. G. neigiamai charakterizuojančius duomenis ir jam inkriminuojamų pažeidimų padarymo aplinkybes, kurių metu buvo nežymiai sutrikdyta kito asmens sveikata, pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

ATPK 33 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-21 nutarimu P. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą jau yra paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, teismas sprendžia, kad antrą kartą taikyti pažeidėjui specialiosios teisės atėmimą pagrindo nėra. Todėl bendrinant paskirtas administracines nuobaudas pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį, P. G. prie pagrindinės skirtinos nuobaudos – administracinio arešto prijungtina papildoma ATPK 130² straipsnyje numatyta nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas. Teismo vertinimu, tokia nuobauda būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Nutarimas dėl administracinio arešto vykdomas tuojau pat po nutarimo priėmimo (ATPK 337 str.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-288 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. G. pripažinti kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, 127 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje bei skirti:

- pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 125 Lt (vieno šimto dvidešimt penkių litų) baudą;

- pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą;

- pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį – 30 Lt (trisdešimties litų) baudą;

- pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį – 750 Lt (septynių šimtų penkiasdešimties litų) baudą;

- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 22 (dvidešimt dviejų) parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams;

- pagal ATPK 130² straipsnį – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ketveriems metams su transporto priemonės – automobilio „Skoda Felicia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 22 (dvidešimt dviejų) parų administracinį areštą su transporto priemonės – automobilio „Skoda Felicia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.