Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria netenkintas P. B. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarimu P. B. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ strapsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus ir jam paskirta administracinės nuobaudos – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.Kauno apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 23 d. gautas P. B. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi netenkino P. B. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, P. B. atžvilgiu jau yra pasiekti.Skunde P. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį jam sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nagrinėdamas jo prašymą, formaliai vertino jo asmenybę. Anot apelianto, teismas nevertino, kad jis pats pripažįsta, jog elgėsi netinkamai ir supranta galėjusias kilti skaudžias neigiamas pasekmes kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai galėjosi, gailisi ir iki šiol. Praėjo daugiau nei pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, per šį laikotarpį suprato savo poelgio negatyvumą visuomenės atžvilgiu ir mano, kad paskirtos nuobaudos ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai yra pasiekti.Skunde taip pat teigiama, kad teismas neįvertino to, jog jis vienas rūpinasi savo neįgalia motina, kuriai nustatytas didelių specialių poreikių lygis. Ja pasirūpinti daugiau kam nėra. Taip pat teismas nevertino, kad jis per visą savo vairavimo praktiką yra baustas iš viso tik du kartus.Atsiliepime į skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato vyresnysis tyrėjas atliekantis viršininko funkcijas prašo P. B. skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

P. B. skundas netenkinamas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, netenka galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nenumato specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, o Kauno apylinkės teismas P. B. prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą išnagrinėjo dar galiojant ATPK, todėl šiuo atveju apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal bylos nagrinėjimo metu galiojusį įstatymą.ATPK 329 straipsnyje buvo nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos netaikomos formaliai – būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą ir atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu ir kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Bylos duomenimis nustatyta, kad P. B. nagrinėjamu atveju atitinka visus formaliuosius ATPK 329 straipsnyje nustatytus reikalavimus: naujų teisės pažeidimų nepadarė, jau praėjo daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, yra atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Tačiau galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 straipsnio nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net ir teisės pažeidėjui atitinkant ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Minėta, jog sprendžiant klausimą dėl komentuojamo straipsnio taikymo galimybės, būtina įvertinti ir tai, ar apelianto atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.ATPK 20 straipsnyje buvo nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, tai leidžia pagrįstai teigti, kad skiriama nuobauda vis tik turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su paskirta nuobauda.Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, P. B. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarimu 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams buvo nubaustas už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavimą esant neblaiviam. Tokiais savo veiksmais P. B. neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą sankcijoje buvo numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Todėl šiuo atveju, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, vadovautis vien tik P. B. asmeniniais interesais, sumenkinant visuomenės saugumo svarbą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau įvertinus tai, kad jam administracinio teisės pažeidimo padarymo metu nustatytas girtumo laipsnis buvo vidutinis (2,20 promilės).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, artimųjų ligos, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės prieš įstatymą principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas, sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą ar areštą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis paliekama nepakeista, o P. B. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25d. nutartį palikti nepakeistą ir P. B. skundo netenkinti

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.