Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-247-1105/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-17
Bylos Nr.
1-247-1105/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54222-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Sabaliauskienė
Kaltinamasis
A. Š.
Advokatai
Vaiva Savickienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-247-1105/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54222-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.9.2.; 1.1.9.7.; 1.2.25.4.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 17 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė,sekretoriaujant Audronei Meškonytei,dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei,kaltinamajam A. Š.,kaltinamojo gynėjai advokatei Vaivai Savickienei,asmeniui, kurį prašoma skirti laiduotoju, V. L.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., neteistas,

kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. Š. 2019 m. gruodžio 22 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Panevėžio mieste vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. jam priklausantį automobilį „Opel Vectra“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iki kol 2019 m. gruodžio 22 d. 17.19 val. Panevėžio m., Klaipėdos gatvėje ties pastatu Nr. 147A, buvo patikrintas policijos pareigūnų bei alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARCK 0028, 17.51 val. jam buvo nustatytas 1,79 promilių girtumas, o 18.12 val. buvo nustatytas 1,96 promilių girtumas. Tokiu būdu, A. Š. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamosios bylos įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. kaltu dėl kaltinime jo atžvilgiu nurodytos nusikalstamos veikos įvykdymo prisipažino visiškai, parodė, jog 2019 m. gruodžio 22 d. susipyko su drauge, todėl apie 17 val. išėjo iš namų. Tuo metu buvo blaivus, žinojo, kad automobilyje turi alkoholio. Sėdo į automobilį, nuvažiavo į užmiestį prie aplinkelio esančio tvenkinio ir ten išgėrė apie 150 gramų degtinės. Nusiramino, todėl norėjo grįžti namo. Suprato, kad yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio, tačiau vis vien sėdo už automobilio vairo ir važiavo link namų. Važiuojant ties UAB „Dominari“ nutarė persirikiuoti į pirmąją eismo juostą. Tuo pat metu išgirdo kito automobilio garso signalą, tą automobilį praleido, bet jis sustojo, iš automobilio išlipęs vairuotojas pradėjo šaukti ir supratęs, kad kaltinamasis yra neblaivus, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai patikrino kaltinamojo neblaivumą, buvo nustatytas 1,7 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais sutiko, nes iš tiesų buvo neblaivus. Kaltinamasis papildomai nurodė, kad galėjo būti išgėręs ir 300 gramų degtinės, nes sunku pasakyti koks kiekis degtinės buvo butelyje. Savo poelgį vertina labai neigiamai, supranta, kad negerai pasielgė. Automobilis „Opel Vectra“ yra jo vienintelis turtas, kurio prašo nekonfiskuoti, nes jis reikalingas darbui. Kaltinamasis nurodė automobilį pirkęs už 950 Eur, todėl byloje nustatyta automobilio rinkos vertė yra tikrai per didelė.

Asmuo, kurį prašoma skirti laiduotoju, V. L. teismo posėdyje nurodė apie įvykį sužinojusi kitos dienos ryte. Kaltinamojo poelgį vertina labai neigiamai, tokiam elgesiui pateisinimo nėra ir negali būti. Paaiškino, jog su kaltinamuoju bendrauja daugiau nei ketverius metus. Abu susitinka kiekvieną savaitgalį, nes ji pati gyvena Vilniuje, o kaltinamasis Panevėžyje. Kartu gyventi kol kas negali, nes ji turi nepilnametį sūnų, kuris mokosi Vilniuje. Šiuo metu ji dažniau važiuoja į Panevėžį, nes kaltinamasis nebegali vairuoti automobilio. V. L. teismui taip pat nurodė, kad su kaltinamuoju sutaria gerai, praktiškai nesipyksta, kaltinamasis alkoholiu nepiktnaudžiauja. Abu kas dieną telefonu susiskambina po kelis kartus, bendrauja apie viską, šiuo meti A. Š. labai išgyvena dėl padaryto nusikaltimo. Mano, kad gali kaltinamajam daryti teigiamą įtaką. Dirba Vilniaus S. K. progimnazijoje mokytoja. Prašo skirti laidavimą be užstato, nes gaunamos pajamos nėra didelės, turi išlaikyti 15 metų sūnų. Vilniuje turi nekilnojamojo turto. Neteista, kažkada buvo bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio pagrindu, teismas sprendė byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes A. Š. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė pripažįstąs esantis kaltas bei pageidavo tuojau pat duoti parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai posėdžio metu nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia jokių abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu teisiamojo posėdžio metu sutiko prokurorė bei gynėja.

Motyvuojamoji dalis

Be A. Š. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teismo išvardintais teisiamojo posėdžio metu byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie aptariami sekančiai šiame nuosprendyje.

Apklaustas liudytoju L. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2019 m. gruodžio 22 d. dirbdamas Kelių policijos tarnybos ekipaže su vyr. patruliu E. V., apie 17.19 val. gavo pranešimą, jog šalia UAB „Dominari“, esančio Klaipėdos g. 147A, Panevėžys, pranešėjas sustabdė neblaivų automobilio „Opel Vectra“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Įvykio vietoje A. B. paaiškino, jog sulaikė neblaivų automobilio „Opel Vectra“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kuris pavojingai manevravo bei sudarinėjo avarines situacijas. Nustatė, kad automobilį vairavo A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Jo automobilis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje prie UAB „Dominari“. A. B. atidavė A. Š. automobilio raktelius, tačiau duoti rašytinius paaiškinimus atsisakė. Akivaizdžiai matėsi, jog A. Š. yra neblaivus, todėl alkoholio matuokliu patikrino jo girtumą. A. Š. buvo nustatytas 1,79 promilių girtumas, o 18.12 val. buvo nustatytas 1,96 promilių girtumas. Neblaivų vairuotoją sulaikė ir pristatė į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, o automobilis buvo pristatytas į sulaikytų automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 36-39).

Iš 2019 m. gruodžio 22 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2019 m. gruodžio 22 d. 17.50 val. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyr. patrulis E. V. nustatė A. Š. neblaivumo požymius: iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinęs bendrą asmens būklę nustatė, kad A. Š. eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą buvo atliktas tikrinimas prietaisu „Alkotest 7510“ Nr. ARCK– 0028, patikros Nr. 0976009. Pirmojo tikrinimo metu 17.51 val. buvo nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 18.12 val. buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas (b. l. 14-15).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelėje UAB „Dominari“, esanti Klaipėdos g. 147, Panevėžys. Automobilis „Opel“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi į pietų pusę, automobilyje pašalinių daiktų nėra. Automobilis neapgadintas. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis „Opel“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio užvedimo raktelis, automobilio registracijos liudijimas Nr. I 310419. Priede prie apžiūros protokolo (fotolentelėse) užfiksuoti alkotesterio parodymai (b. l. 7-8).

VĮ „Regitra“ pažyma patvirtinama, kad nuo 2019 m. balandžio 11 d. automobilio „Opel Vectra“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – valdytojas yra A. Š. (b. l. 30).

VšĮ „Emprekis“ pažyma patvirtinama, kad 2004 metų laidos automobilio „Opel Vectra“, kuro tipas dyzelinas, variklio darbinis tūris 2 172 cm³ , variklio galia 92 KW/ 125 AG, vertė su PVM – 1 970 Eur, be PVM – 1 629 Eur (b. l. 31).

Įrodymų vertinimas ir kaltės klausimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Toks asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 (vienerių) metų.

Išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą ir įvertinus įrodymų visumą neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. Š. kaltinime nurodytą dieną, nurodytoje vietoje vairavo automobilį „Opel Vectra“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilių neblaivumas. Jo įvykdyta nusikalstama veika pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis, aiškiai suprasdamas, kad yra neblaivus, vairavo transporto priemonę iki buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Teismas, darydamas šias išvadas, remiasi ne tik paties kaltinamojo prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu duotais bei nuosprendyje aptartais liudytojų parodymais, neblaivumo nustatymo aktu bei kita rašytine bylos medžiaga. Atsižvelgiant į A. Š. įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir pobūdį, kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, todėl jis turėtų būti baudžiamas.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

A. Š. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 77), vienerių metų laikotarpiu administracine tvarka nebaustas (b. l. 79), iš paties kaltinamojo žodžių šiuo metu nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, davė parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, nuoširdžiai galėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, byloje nėra jokių kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad padaryta veika iš esmės gali būti vertinama kaip atsitiktinio pobūdžio ir kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis pasimokys iš savo klaidos ir ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Teismo posėdyje apklausta V. L. patvirtino, kad jau daugiau nei ketverius metus artimai bendrauja su kaltinamuoju, yra jo gyvenimo draugė. Su A. Š. yra artimi, abu dalijasi kiekvienos dienos rūpesčiais, kas dieną bendrauja telefonu, savaitgaliais laiką leidžia kartu, todėl mano, kad tikrai turės teigiamos įtakos tolesniam kaltinamojo elgesiui ir prašo ją skirti laiduotoja. V. L. praeityje nebuvo teista, administracine tvarka bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 111, 112), dirba, charakterizuojama teigiamai (b. l. 109, 110). Atsižvelgus į anksčiau išvardintas aplinkybes, konstatuotina, kad V. L. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris dėl savo statuso (kaltinamojo artima draugė) ir kitų aplinkybių (artimai bendrauja su kaltinamuoju, leidžia kartu savaitgalius, telefonu bendrauja kiekvieną dieną) turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad remiantis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma egzistuoja visos BK 40 straipsnyje įtvirtintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukiant. Įvertinus laiduotojos nurodytas aplinkybes dėl jos turtinės padėties (dirba mokykloje, viena išlaiko nepilnametį sūnų), laidavimas nustatytinas be užstato. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Šiuo atveju nustatomas vidurkį atitinkantis, t. y. 2 metų laidavimo terminas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, įskaitant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą, gali būti skiriamos BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje reglamentuojama, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai asmuo naudodamasis šia teise padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis šia specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, atsižvelgęs į jam nustatytą neblaivumo laipsnį ir kitas nustatytas veikos aplinkybes, daro išvadą, kad tikslinga kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo jos sustabdymo dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 23 d.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, baudžiamojoje byloje esantis A. Š. vairuotojo pažymėjimas Nr. R 0788079 perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, kuris laikomas priverstiniu neatlygintinu konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimu valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Spręsdamas klausimą dėl šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, teismas vertina tai, kad automobilis „Opel Vectra“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos įrankiu, be to, jis priklauso pačiam kaltinamajam. Kaltinamasis iki pat byloje aptariamo įvykio naudojosi šiuo automobiliu, daugiau juo niekas nevažinėjo. Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė teismo nekonfiskuoti jo transporto priemonės, nurodė, kad automobilis reikalingas jo darbui, tačiau jokių tokį faktą patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Teismas taip pat vertina tai, kad kaip nurodė pats kaltinamasis ji šiuo metu nedirba, užimtumo tarnyboje nėra registruotas, jokia individuali veikla jo vardu bylos nagrinėjimo dienai nėra registruota, be to, jis pats transporto priemonės negalės vairuoti mažiausiai du metus. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad kaltinamajam turi būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. transporto priemonės, su kuria buvo įvykdyta nusikalstama veika, konfiskavimas perduodant šį kaltinamojo turtą valstybės nuosavybėn.

Po nuosprendžio įsiteisėjimo byloje esantis automobilio „Opel Vectra“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. I 310419, perduotinas turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

Teismas vertina, kad aptariamos baudžiamosios bylos kontekste, tiek transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, tiek ir specialios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės ir jų abiejų skyrimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai.

Kiti procesiniai klausimai

2019 m. gruodžio 23 d. nutarimais A. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (b. l. 64-65, 67-68).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio pagrindu, motorinės transporto priemonės „Opel Vectra“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo bei saugojimo išlaidos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-54222-19, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo (b. l. 23-28).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. L. atsakomybei be užstato ir nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. Š., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. O jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. L., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę ją įgyti, 2 (dvejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 23 d.

Baudžiamojoje byloje esantį A. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. R 0788079, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę vykdančiai institucijai VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Opel Vectra“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, perduodant šį turtą valstybės nuosavybėn.

Byloje esantį automobilio „Opel Vectra“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. I 310419, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

A. Š. skirtas kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus šias kardomąsias priemones panaikinti.

Priteisti iš A. Š. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) proceso išlaidų už priverstinį automobilio nuvežimą bei po 0,28 Eur (nulį eurų 28 ct) už kiekvieną šio automobilio saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 22 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodytas sumas sumokant į Panevėžio apskrities VPK atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT19 7044 0600 0782 8723 AB SEB banke.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Eglė Sabaliauskienė