Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-01-06 · Civilinė byla Nr. 2-3084-775/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-06
Bylos Nr.
2-3084-775/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13940-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Ieškovas
A. M., L. J. M.
Atsakovas
T. K.
Trečiasis asmuo
AB „Lietuvos draudimas“
Advokatai
Dalius Mecelica
Civilinė byla Nr. 2-3084-775/2015 proceso Nr. 2-69-3-13940-2014-4 (S) procesinio dokumento kategorijos:44.2;44.5.2; 116.1;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m.sausio 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Daliui Mecelicai, atsakovei, trečiojo asmens įgaliotam atstovui G. T., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. M. ir L. J. M. ieškinį atsakovei T. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 949,57 Lt kompensaciją už padarytą žalą, po 1 500 Lt neturtinės žalos kiekvienam ieškovui, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-7).

Ieškovai ir jų atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog 2014-04-21 ieškovams priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas iš atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną ieškovai nuo ryto buvo išvykę į Marijampolę, apie 14 val. grįžo namo ir pastebėjo, jog užlieta virtuvės patalpa. Atsakovė buto durų neatidarė, į telefono skambučius neatsakė. Ieškovai kreipėsi į gyvenamojo namo bendrijos pirmininkę, kuri ieškovų butą apžiūrėjo, pasiūlė kreiptis į draudimo bendrovę, kadangi atsakovės butas yra draustas. Ieškovai apie įvykį tą pačią dieną pranešė AB „Lietuvos draudimas“, tačiau kaip ieškovams buvo nurodyta telefonu, ekspertai apžiūrėti buto ir įvertinti padarytos žalos neatvyko. Dar po savaitės ieškovams kreipusis į AB „Lietuvos draudimas“ jie buvo informuoti, jog draudimo bendrovė žalos ieškovams neatlygins, nes atsakovė nurodė, jog jokio užpylimo iš jos buvot negalėjo įvykti. 2014-04-28 ieškovai užsakė turto vertinimą, kurio metu nustatyta, jog patirta 949,57 Lt dydžio žala, ekspertui sumokėta 400 Lt. 2014-05-11 atsakovė ieškovams atsiuntė žinutę, jog šie gali kreiptis į draudimo bendrovę, 2014-05-14 ieškovai trečią kartą kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“. Bendrovės ekspertas atvyko apžiūrėti buto tik 2014-05-29, 2014-06-23 ieškovai buvo informuoti, jog draudėjo kaltė nebuvo įrodyta, todėl žala nebus atlyginta. Ieškovams priklausantis turtas buvo aplietas dėl atsakovės nesugebėjimo tinkamai naudotis bute esančiais santechnikos įrenginiais. Žala kilo dėl atsakovės kaltės, todėl 949,57 Lt suma turi būti priteista iš atsakovės. Be to, ieškovai patyrė neturtinę žalą, nes jie pensininkai, dėl patirtos žalos pergyveno, negalėjo užmigti, turėjo daug kartų kreiptis į draudimo bendrovę, kuri buvo abejinga. Dėl patirtų išgyvenimų ieškovai prašo priteisti kiekvienam iš atsakovės po 1 500 Lt neturtinės žalos.

Atsiliepimas

Atsakovė T. K. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą (b. l. 50-54), su ieškiniu nesutiko.

Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovai nurodo melagingas aplinkybes, jie bandė su atsakove susisiekti klaidingu telefonu, apie ieškovams neva padarytą žalą atsakovė sužinojo tik 2014-05-05. Ieškovai nebandė atsakovės ieškoti tiesiogiai, atsakovės laiptų aikštelėje esanti vaizdo įrašymo kamera neužfiksavo nei ieškovų, nei bendrijos pirmininkės. Bendrijos pirmininkė, sužinojusi apie įvykį, turėjo kviesti avarinę tarnybą nelaimės priežasčiai nustatyti, tačiau nuo 2013 m. bendrija neturi aptarnaujančios įmonės. Atsakovė apie įvykį sužinojo iš draudimo bendrovės telefoninio skambučio, tačiau ekspertų išvada patvirtina, kad atsakovės bute nenustatyta jokių defektų vandentiekio ir šildymo sistemose. Jokios avarijos atsakovės bute nebuvo, o ieškovai į nepriklausomą ekspertą kreipėsi tik praėjus savaitei po tariamo įvykio. Faktas, kad atsakovės butas yra virš ieškovų buto, neįrodo, kad vanduo pateko būtent iš atsakovės buto. Šildymo ir karšto vandens sistema visam namui buvo atjungta visus metus, todėl namo bendrijai priklausantys vamzdžiai galėjo surūdyti, dėl to, atsiradus mikroįtrūkimams, ieškovų butas galimai buvo užlietas. Ieškovai neįrodė atsakovės kaltės, atsakovės veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų, ieškovai neįrodė ir priežastinio ryšio. Nepagrįstas ir ieškovų reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kadangi dėl tariamo įvykio ieškovų gyvenimo ritmas nesutriko, visą 2013-2014 sezoną namui buvo atjungtas šildymas, visą vasarą ieškovai remontavo savo butą, todėl remonto darbai jiems nėra naujiena, be to, per ilgą bylinėjimosi laiką jie galėjo padaryti remontą ir prašyti priteisti iš kalto asmens realiai patirtą žalą, bet ne teorinę sugalvotą žalos sumą.

Trečiasis asmuo teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 44-45), nurodė, jog su ieškiniu nesutinka.

Trečiojo asmens atstovas atsiliepime, posėdžio metu paaiškino, jog administruojant žalą buvo įvykdyta sugadinto ieškovų buto apžiūra, nuostoliai užfiksuoti akte ir fotografijose, atlikta apžiūra atsakovės patalpose, šio buto apžiūros metu nenustatyta jokių defektų vandentiekio ar šildymo sistemose, neužfiksuota naujai atliktų remonto darbų ar drėgmės prasiskverbimo požymių. AB „Lietuvos draudimas“ atstovas nurodė, jog labiausiai tikėtina ieškovų patirtos žalos priežastis - bendrų atitvarinių konstrukcijų ir/arba bendro vandentiekio ar šildymo tinklų gedimai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovams A. M. ir L. J. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 24/100 dalis, o atsakovei T. K. – 20/100 dalis palėpės, esančios (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11). Namo bendrijos pirmininkės A. Š. 2014-04-21 išduotoje pažymoje nurodyta, jog 2014-04-21 ieškovų buto virtuvės lubos buvo šlapios, vanduo nubėgęs sienomis, atsakovė T. K. telefono ragelio nekėlė ir buto durų neatidarė (b. l. 12). Ieškovas A. M. 2014-04-28 užsakė žalos vertinimo paslaugą iš UAB „Skena“ (b. l. 14, 16), 2014-04-30 ekspertas A. Z. pateikė ataskaitą (b. l. 15, 17-18, 20, 21), kurioje nurodyta, jog užlieto buto suremontavimui reikia 949,57 Lt (b. l. 19). Už žalos vertinimą ieškovas UAB „Skena“ sumokėjo 400 Lt (b. l. 22). 2014-05-09 atsakovė T. K. ieškovams atsiuntė trumpąją SMS žinutę, kurioje nurodė žalos bylos numerį ir pasiūlė kreiptis dėl ekspertų atvykimo (b. l. 31-32), ieškovas tą pačią dieną trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“ pateikė prašymą dėl minėto dydžio patirtos žalos atlyginimo (b. l. 23). AB „Lietuvos draudimas“ 2014-05-29 turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, jog apgadinta ieškovo virtuvės buto apdaila (b. l. 24-25), 2014-06-16 ieškovas informuotas, jog trečiasis asmuo sprendžia žalos administravimo klausimus (b. l. 26), 2014-06-23 raštu AB „Lietuvos draudimas“ informavo ieškovą, jog patirtų nuostolių draudimo bendrovė neatlygins, kadangi apžiūrėjus butą, esantį virš ieškovų buto, nebuvo nustatyta jokių defektų vandentiekio ir šildymo sistemose (b. l. 27-28). Ieškovai teismui pateikė A. M. telefoninių pokalbių išklotinę, kuri patvirtina, jog ieškovas 2014-05-05 bei 2014-05-12 skambino atsakovei, 2014-04-21, 2014-04-25 ir 2014-05-12 skambino trumpuoju numeriu AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 124-128).

2014-05-09 atsakovė T. K. el. paštu kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, nurodė, jog dar 2014-05-05 telefonu kreipėsi į draudimo bendrovę, tačiau per žadėtą 1 darbo dieną ekspertai su atsakove nesusisiekė (b. l. 85), 2014-06-06 atsakovė el. paštu pateikė jai žinomą informaciją AB „Lietuvos draudimas“ atstovui (b. l. 86). Atsakovės butas, esantis (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens eksperto buvo apžiūrėtas 2014-06-10, nustatyta, jog jokių defektų ar pratekėjimų atsakovės bute nebuvo, (b. l. 88, 99-105). Ieškovų butas jau buvo užlietas iš atsakovės buto 2007 m. (b. l. 108, 109), ieškovams AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 2 843,40 Lt ir 3 064 Lt sumas (b. l. 111, 112), 2010 m. ieškovų butas buvo pakartotinai užlietas (b. l. 106), AB „Lietuvos draudimas“ atlygino ieškovams 662 Lt nuostolius (b. l. 107). Iš UAB „Žaidas“ rašto bendrijos pirmininkei nustatyta, jog prasidėjus 2010-2011 m. šildymo sezonui nebuvo patekta į atsakovei priklausantį butą, dėl to nebuvo galimybės nuorinti šildymo sistemos (b. l. 130), 17 buto savininkei buvo viešai paskelbta informacija, jog reikalinga patekti į jos patalpas (b. l. 129, 131).

Atsakovė teismui pateikė 2014-04-21 jos laiptų aikštelėje filmuotą medžiagą (atskiras priedas kompaktinis diskas), AB „Lietuvos draudimas“ pateikė telefoninių pokalbių garso įrašus, susijusius su ginčo žalos byla (atskiri priedai kompaktiniai diskai).

Dėl turtinės žalos

Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas, paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigą, turi išaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (CPK 227 straipsnio 3 dalis, 159 straipsnio 1 dalis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovas privalo įrodyti, jog žala atsirado ne dėl jo kaltės.

Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (CK 6.247 straipsnis, CPK 159 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra ginčo, jog atsakovės butas yra tiesiogiai virš ieškovams priklausančio buto. Ieškovai prašė priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės, kuri nevykdydama Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatytos pareigos elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, užpylė ieškovams priklausantį butą, dėl kurio remonto jie turi nuostolių. Ieškovai nurodė, jog 2014 04 21, antros Velykų dienos rytą jie išvyko į Marijampolę ir apie 14 val. grįžę namo rado užlietą virtuvės patalpą. Paskambinus atsakovei telefonu ir į duris, niekas neatsakė ir durų neatidarė. Tada jie išsikvietė namo bendrijos pirmininkę A. Š., kuri apklausta 2014 11 13 teismo posėdyje, patvirtino, jog ji eidama iš kitos laiptinės pas ieškovus, paskambino prie lauko durų į 16 ir į 17 butą, bet 17 bute niekas neatsiliepė. Užėjus pas ieškovus į butą, virtuvėje kairėje ant lubų matėsi didelė šviežia dėmė, stipriai nubėgusi per kampą. Siena vidinė. Buvo akivaizdu, jog vanduo bėgo iš viršaus. Jokių bendro naudojimo vamzdynų gedimų nei prieš tai, nei po to nebuvo, niekas nesiskundė. Avarinės tarnybos nekvietė, nes upeliu per sieną vanduo nebėgo, ant dėmės matėsi vandens lašai, vanduo buvo prasisunkęs. Liudytoja patvirtino, jog prie jos ieškovai bandė skambinti atsakovei, bet ji nekėlė, tada paskambino į draudimo bendrovę. Kaimynai sakė, jog draudimo įstaigoje pažadėjo atsiųsti žmogų apžiūrėti užlietą butą.

Atsakovė byloje nurodė, jog iš jos buto jokio užpylimo nebuvo, tačiau nenurodė iš kur tada ieškovų butas galėjo būti užlietas. Kaip tikėtiną galimybę, ji nurodė, kad užpylimas galėjo įvykti trūkus bendriems namo vamzdynams, tačiau jokių įrodymų byloje nepateikta. Pažymėtina ir tai, jog vanduo nustojo tekėti tą pačią dieną, tačiau jokie bendro naudojimo vamzdynai nebuvo remontuojami, avarinė tarnyba nebuvo kviesta. Tai patvirtino bendrijos pirmininkė. Todėl vienintelė sąlyga ieškovų buto užliejimui lieka iš atsakovės buto. Tuo labiau, kad prieš tai atsakovė jau du kartus buvo užpylusi ieškovus.

Argumentai, kad namas yra senas ir jam reikalingas remontas, nepaneigia buto užpylimo fakto, kurį aiškiai patvirtina į bylą pridėtos fotonuotraukos (b. l. 21), turto sunaikinimo, sugadinimo aktas (b. l. 24-25) bei liudytojo T. Š. parodymai. Atsakovės argumentas, kad namas yra senas ir remontuotinas, nepaneigia fakto, kad ieškovams priklausančio buto virtuvės lubos ir kampinės sienos vandens užpylimu buvo sugadintos ir dėl to jie patyrė žalą. Argumentas, kad lubų užpylimas galėjo įvykti dėl bendrų namo vamzdynų trūkumų atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad yra įvykę avarijų bendruose namo vamzdynuose. Todėl laikytina, kad atsakovės dėstomi argumentai nukreipti žemiau esančio buto užpylimo faktui paneigti yra nepakankami, todėl darytina išvada, jog ieškovų buto užliejimas vandeniu įvyko iš atsakovės buto.

Atsakovė byloje nurodė, jog ieškovai apie įvykusį užpylimą jai nepranešė, apie tai ji sužinojo iš savo draudimo bendrovės tik 2014 05 05, todėl jai buvo atimta galimybė aiškintis iš kur galėjo bėgti vanduo. Teismas šį atsakovės argumentą atmeta, nes byloje yra rašytiniai įrodymai – telefono išklotinės, iš kurių matyti, jog ieškovai tą pačią buto užpylimo dieną trumpuoju telefonu 1828 pranešė AB „Lietuvos draudimas“ apie įvykį (b.l. 126-127) ir jį užregistravo. Vėliau taip pat buvo nuolat skambinama draudikui ir teiraujamasi dėl žalos atlyginimo galimybių (b.l. 125, 2014 05 12, 2014 05 23 garso įrašai). Atsakovės draudikas į pranešimą dėl įvykio dėl teismui nesuprantamų priežasčių sureagavo labai vėlai, pas ieškovus atvyko ir surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą tik 2014 05 29, t.y. daugiau nei po mėnesio laiko. Pas atsakovę atvyko apžiūrėti ir patikrinti jos bute esančią virtuvės vandentiekio ir kanalizacijos sistemą tik 2014 06 10 (b.l. 88). Atsižvelgiant į nurodytus faktus, darytina išvada, jog ieškovai tinkamai pranešė apie įvykį, tačiau atsakovės draudikas į pranešimą sureagavo labai vangiai, nors LR Draudimo įstatymo 96 str. numato, jog draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Jei trečiasis asmuo būtų veikęs greitai ir aktyviai, būtų buvę visos galimybės šalims tuoj pat po įvykio išsamiai aiškintis vandens nutekėjimo priežastis.

Atsakovė byloje prašė skirti ekspertizę siekiant nustatyti iš kur bėgo vanduo, tačiau 2014 12 17 teismo posėdyje šio prašymo atsisakė, nurodžiusi, jog mažai tikėtina, kad ekspertai galėtų atsakyti į klausimus apie gana seniai įvykusio užpylimo priežastis.

Šiuo atveju konstatuotina, jog ieškovų butas buvo užlietas; siena buvo vidinė; užliejimo vietoje viršutiniame bute yra atsakovės virtuvės kriauklė; atsakovės butas tuoj pat po įvykio apžiūrėtas nebuvo; kaip patvirtino bendrijos pirmininkė, jokių bendro naudojimo vamzdynų gedimų nei prieš tai, nei po to nebuvo, niekas nesiskundė, todėl avarinė tarnyba nebuvo kviesta; vanduo per lubas ir sienas sunkėsi, bet nebėgo, vėliau visai nustojo bėgti, todėl darytina, išvada, jog, jei būtų sugedę bendro naudojimo vamzdynai, vanduo savaime nebūtų nustojęs bėgti. Įvertinus byloje esančius įrodymus, nurodytas faktines aplinkybes, nenustačius kitų ieškovų patalpų užliejimo šaltinių bei vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovams priklausantis butas buvo užpiltas iš atsakovei priklausančio buto. Esant tokiai išvadai byloje yra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė patalpų savininko nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.

Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Pagal vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų - visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis) nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Žalą patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Ieškovai prašė iš atsakovės priteisti 949,57 Lt žalos atlyginimo. Jie pateikė UAB „Skena“ atliktą žalos paskaičiavimą (b.l. 14-19). Byloje ieškovai nurodė, jog virtuvės remontas dar nėra atliktas, nes ieškovai neturi pinigų. Ką gali, ieškovai patys truputį patvarko. Atsakovė šių aplinkybių nepaneigė ir iš esmės žalos dydžio neginčijo, todėl teismas konstatuoja, jog ieškovai žalos dydį įrodė.

Nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, iš atsakovės ieškovams priteistina 949,57 Lt turtinė žala.

Teismas taip pat pažymi, jog ieškovai, nors atsakovė ir turėjo turto draudimo sutartį, pasirinko žalos atlyginimo reikalauti iš pačios buto savininkės, tačiau teismas daro išvadą, jog užtikrinant visiško žalos atlyginimo principą, nukentėjusio asmens pasirinkimo teisė reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo tiek tiesioginiam kaltininkui, tiek šio atsakomybę apdraudusiam draudikui neturi būti ribojama, kadangi tokiu atveju draudiko ir draudėjo tarpusavio atgręžtinio reikalavimo santykiai reguliuojami atitinkamomis teisės normomis.

CK 6.37 str. 2 d. numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 str.) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 08 08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str.).

Dėl neturtinės žalos

Ieškovai taip pat prašė iš atsakovės priteisti po 1500 Lt neturtinės žalos, nurodė, jog jie yra pensininkai, užpylimas jiems sukėlė didelį nerimą. Jie neturi daug lėšų, todėl dėl patirtos žalos negalėjo užmigti, labai pergyveno. Buvo priversti daugelį kartų kreiptis į draudimo kompaniją, kuri rodė visišką abejingumą, nei draudimo bendrovė, nei atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad bent iš dalies būtų atlyginti patirti nuostoliai. Be to, atsakovė juos užpila jau trečią kartą, jie priversti ieškoti asmenų, kurie atliktų remontą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.

Be bendrųjų civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta papildoma neturtinės žalos atsiradimo sąlyga, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovų keliami reikalavimai dėl jų turtui padarytos žalos nepatenka į įstatymuose nustatytus neturtinės žalos atlyginimo atvejus, t. y. įstatymai nenumato tokios neturtinės žalos atlyginimo, ieškovų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo nesusiję su nusikaltimo padarymu, žala sveikatai, gyvybei ar pan. Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiais įstatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan.

Ieškovų atstovas teismo posėdyje rėmėsi teismų praktika bei vadovavosi konstituciniu principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, kad net ir tais atvejais, kai įstatymas tiesiogiai nenustato neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi teisę kreiptis, o teismas, spręsdamas bylą, – priteisti neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai taikydamas Konstituciją, jei nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei, tačiau ieškovų atstovas nenurodė, kokia neturtinė vertybė šiuo atveju buvo pažeista, kuri būtų svarbi ne tik šiuo atveju ieškovams, bet ir visuomenei. Ieškovai neturtinės žalos priteisimą siejo su dvasiniais išgyvenimais, tačiau teismo nuomone, šiuo atveju nėra pažeistos tokios vertybės (gyvybė, sveikata, labai didelės vertės turtas ar pan.), dėl kurių būtų pagrindas be turtinės žalos dar priteisti ir neturtinę žalą. Byloje nėra nustatyta ir aplinkybių, jog pažeistos vertybės, kurios būtų itin svarbios visai visuomenei (Lietuvos Apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-1119/2014).

Patenkinus ieškinį dalinai (24 proc.), iš atsakovės ieškovams proporcingai priteistinos 604 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 118 Lt žyminis mokestis (b.l.33-34), 400 Lt už žalos paskaičiavimą (b.l. 22) ir 2000 Lt už advokato paslaugas (b.l. 134) (CPK 80 str. 1 d., 93 str. 1 d., 88 str. 1d. 9 p.), valstybei – išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 263 str.-267 str., 270 str., teismas

NUSPRENDŽIA:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovams A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 275,01 EUR (du šimtus septyniasdešimt penkis EUR 1ct, 949,57 Lt ) turtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 08 08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 174,93 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt keturis EUR 93 ct, 604 Lt) bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 3,48 EUR (tris EUR 48 ct, 12 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 5,6 EUR (penkis EUR 60 ct, 19,34 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaEdita Šliumpienė