Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2024-01-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-580-992/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-01-02
Bylos Nr.
e1-580-992/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06065-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
C. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-580-992/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06065-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1 1.1.7.2.4; 1.1.10.1; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

C. S. (C. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamą vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), įgijęs pradinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, teistas 2023 m. liepos 24 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL (500 eurų) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

C. S., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2023 m. sausio 28 d., apie 17.30 val., šalia Žaliojo tilto, Šnipiškių g. 1, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui būnant šalia, pareikalavo nukentėjusiojo D. V. (D. V.) duoti savo kuprinę, nurodydamas, kad jei D. V. kuprinės neduos, jo atžvilgiu bus panaudotas fizinis smurtas (jį sumuš). D. V. davus kuprinę, jis iš kuprinės paėmė J. V. priklausantį 705,41 eurų vertės kompiuterį „Acer Aspire 5“, IMEI (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo paėmė D. V. priklausančias 10 eurų vertės ausines. Grąžinęs kuprinę D. V. C. S. su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais C. S., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagrobė svetimą, J. V. ir D. V. priklausantį, bendros 715,41 eurų vertės turtą.

Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu C. S. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad datos ir laiko tiksliai neprisimena, buvo su draugu L. (daugiau šio jokių duomenų jis nežino) prekybos centre „VCUP“, Vilniuje. Po kurio laiko atėjo dar vienas pažįstamas D. V. su mergina, merginos vardo ir kitų duomenų nežino. D. V. su L. ėjo rūkyti, apie kažką kalbėjo, jis tiksliai neprisimena. Tuomet jie visi, t. y. jis, draugas L. ir pažįstamas D. V. su mergina ėjo link Žaliojo tilto. Kai buvo netoli Žaliojo tilto, L. D. V. pasakė „duok pažiūrėti kompiuterį“. L. paėmė D. V. kuprinę, kurią iš karto perdavė jam [C. S.]. Jis kuprinę laikė, o L. ją atsegė ir ištraukė nešiojamąjį kompiuterį ir ausines. D. V. davė kuprinę pats, jėgos ar smurto jie nenaudojo, niekas D. V. negąsdino, nemušė, jam negrasino. L. ištraukė daiktus iš kuprinės, jis [C. S.] su L. išvažiavo, o D. V. su mergina liko vietoje. Nuvažiavo į Stoties rajoną, su L. nuėjo į lombardą, kurio tikslaus adreso neprisimena, pavadinimo nežino, ten už kompiuterį ir ausines L. davė apie 30 eurų. L. davė jam 20 eurų, o likusią sumą pasiliko sau. Gailisi dėl savo veiksmų (el. b. 2 t., 120 – 123 b. l.).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas C. S. patikslino savo anksčiau duotus parodymus. Įvykio dieną L. O. ir kiti jam nepažįstami asmenys buvo kartu su juo ir D. V. prekybos centre „VCUP“, tačiau L. O. nedalyvavo pačiame įvykyje, L. O. nepaėmė iš D. V. kompiuterio ir ausinių. Iš D. V. kuprinę paėmė jis vienas, pats iš kuprinės ištraukė kompiuterį ir ausines. Galėjo suklysti dėl L. O., neteisingai nurodė apklausos metu, kad jis buvo kartu su L. O.. Suklydo, praėjo daug laiko, todėl galėjo tiksliai neprisiminti. L. O. įvykio dieną buvo kartu, tačiau iš D. V. kompiuterį ir ausines paėmė jis vienas. D. V. pagrasino, kad jis duotų savo kuprinę. Iš kuprinės jis [C. S.] ištraukė kompiuterį ir ausines, kuprinę atidavė atgal D. V., su paimtais daiktais pasišalino. Patikslina, kad kartu su juo galėjo būti dar vienas jam nepažįstamas vaikinas. Įvykio dieną jis nuvyko į Stoties rajoną ir kompiuterį bei ausines pridavė į lombardą. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Sutinka atlyginti žalą dalimis, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (el. b. 2 t., 141 – 144, 162 – 164 b. l.).

Nukentėjusysis D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neturėjo telefono, todėl tam, kad galėtų susirašinėti su drauge, pasiėmė nešiojamą kompiuterį „Acer“, kurį jam padovanojo mama maždaug prieš metus laiko, ir apie 13.00 val. išvyko į miestą. Kompiuterį įsidėjo į kuprinę. Su drauge vaikščiojo stoties rajone. Apie 16.00 val. nuvažiavę prie Žaliojo tilto nuėjo į prekybos centrą „VCUP“ ir visą laiką buvo dviese. Stovėjo prie prekybos centro, kai draugei paskambino kažkokia kita draugė, tuomet priėjo jo draugas L. O., su kuriuo jis bendrauja apie 2 – 3 mėnesius. L. O. visada būna prie Žaliojo tilto. L. O. tą dieną buvo su draugu, kurio vardo jis nežino, žino, kad tam draugui (duomenys neskelbtini) metų. Visi kartu jie nuėjo į prekybos centrą pasėdėti prie picerijos „Can Can“. Vėliau atėjo dar keturi L. O. draugai. Kadangi jie visi buvo (duomenys neskelbtini), tarpusavyje kalbėjo (duomenys neskelbtini) kalba, todėl jis nesuprato, ką jie kalbėjo, jų vardų nežino. Kompiuteris visą laiką buvo su juo. Niekas nematė, kad jis turi kompiuterį. Maždaug apie 17.30 val. jis visiems pasakė, kad jam reikia važiuoti namo. Jis išėjo su drauge, priėjo prie bažnyčios. Visi šeši (duomenys neskelbtini) prie jo pribėgo, o tas, kuriam (duomenys neskelbtini) metų, jį pakvietė pakalbėti, pasakė, kad jam reikia 10 eurų žolei ir nuo jo atstos, kiti liko su jo drauge. Jis tam vaikinui atsakė, kad neturi pinigų. Tuomet prie jo priėjo dar vienas (duomenys neskelbtini). Tas vaikinas, kuriam (duomenys neskelbtini) metų, pasakė, kad jis [D. V.] parodytų, ką turi kuprinėje. Jiems parodė, kad kuprinėje neturi pinigų. Tuomet jie iš jo paėmė kuprinę. Jis jiems kuprinę leido paimti, nes bijojo, kad jį gali sumušti. Taip pat tas vaikinas, kuriam (duomenys neskelbtini) metų, jam sakė, kad jei jis neduos kuprinės, jį primuš. Matė, kad tas vaikinas buvo sugniaužęs kumščius, šalia jo stovintis kitas (duomenys neskelbtini) taip pat buvo sugniaužęs kumščius. Tas vaikinas, kuriam (duomenys neskelbtini) metų, paėmė kompiuterį, o kitas (duomenys neskelbtini) paėmė ausines ir visi pabėgo, kuprinę paliko jam. Tuomet jis paprašė draugės duoti telefoną, kad jis galėtų paskambinti policijai. Policijai paaiškino situaciją, kartu su pareigūnais nuvyko į lombardą, esantį Kalvarijų g., pažiūrėti, ar nėra priduotas jo kompiuteris, tačiau nerado. Policija nustatė ir jam parodė (duomenys neskelbtini) nuotrauką, jis šį atpažino, tuomet pareigūnai paskambino (duomenys neskelbtini) numeriu, atsiliepė jo motina. Jie susitarė, kad už kompiuterį duos 300 eurus. Kompiuteris jam reikalingas, norėtų jį atgauti, nes kompiuteryje yra jam svarbių dokumentų, aplankų. Ausinės, kurias pavogė, buvo raudonos spalvos, jų vertė apie 10 eurų. Įvykį matė jo draugė, kuri buvo maždaug už dešimt metrų nuo jo (e. b. 1 t., 70 – 76 b. l.).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. V. parodė, kad iš jo kuprinės kompiuterį ir ausines paėmė C. S. ir vaikinas, vardu A. Dėl kompiuterio civilinį ieškinį teikė jo mama J. V., o dėl ausinių civilinio ieškinio jis neteiks, kadangi jų vertė nėra didelė. A. paėmė kompiuterį, o C. S. paėmė ausines, jie abu grasino jam, kad jį sumuš, jeigu jis neduos jiems kompiuterio ir ausinių. Kur jie vėliau padėjo kompiuterį ir ausines, jam nežinoma. Jie jo nemušė, tik grasino, kad atiduotų jiems daiktus. A. su C. S. jį apiplėšė. Kiti asmenys, tarp kurių buvo tik vienas jo pažįstamas L. O., nieko nedarė. Kitų asmenų nepažįsta (el. b. 1 t., 81 – 83 b. l.).

Nukentėjusioji J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 10 d. sūnui D. V. mokymuisi davė jai priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Acer Aspire 5 A514-53-54KN14“, kurį įsigijo 2022 m. sausio 13 d. išsimokėtinai (lizingu) 3 metams. Bendra kompiuterio kaina 705,41 eurų. Kompiuteryje buvo įdėta kortelė su internetu, už kurią kas mėnesį 3 metus ji turėjo mokėti po 10 eurų. 2023 m. vasario 1 d., apie 8.15 val., jai paskambino socialinė darbuotoja ir pasakė, kad iš sūnaus pavogė kompiuterį ir jie nupirks jam naują kompiuterį už 300 eurų. Jai buvo paaiškinta, kad iš jos sūnaus D. V. kuprinės kažkur prie Žaliojo tilto (duomenys neskelbtini) tautybės asmuo ištraukė (pavogė) kompiuterį. Socialinės darbuotojos aiškino, kad už kompiuterį buvo atgauti 300 eurų, tačiau ji su tuo nesutinka, kadangi ji vis dar moka įmokas, kompiuteris kainavo brangiau, todėl nusprendė parašyti pareiškimą. Su sūnumi nebendrauja, buvo apsipykę (e. b. 1 t., 98 – 104 b. l.).

Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). D. V. pas juos gyvena nuo vasaros. 2023 m. sausio 28 d., po 8.00 val., D. V. parašė prašymą išvykti į Vilniaus m., susitvarkė savo kambarį ir išėjo, su savimi pasiėmė kuprinę, kas joje buvo, ji nežino. Telefono vaikinas neturi. Prašyme nurodė, kad iki 20.00 val. grįš į krizių centrą, nevartos alkoholinių gėrimų ar kitaip nesisvaigins. Apie 18.45 val. jai į darbinį telefoną paskambino policijos tyrėja ir pasakė, kad atvyktų į policijos komisariatą ir pasiimtų D. V., nes jis išsikvietė policijos pareigūnus, kadangi mieste iš jo ar paėmė, ar jis atidavė nešiojamąjį kompiuterį. Ji nuvyko į policijos komisariatą, pareigūnai pasakė, kad D. V. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad iš jo (duomenys neskelbtini) tautybės berniukas prie Žaliojo tilto paėmė nešiojamąjį kompiuterį ir negrąžino. Kaip ji suprato, D. V. pareigūnams nurodė kažkokį (duomenys neskelbtini) tautybės berniuko draugą ir per jį surado to berniuko, kuris paėmė kompiuterį, mamą. Taip pat minėjo, kad pareigūnai vyko po lombardus, bandė ieškoti kompiuterio, tačiau nerado. Vėliau, kaip ji suprato, jie susisiekė su to (duomenys neskelbtini) tautybės berniuko mama, paaiškino jai, kad jos sūnus paėmė kompiuterį ir jo negrąžino. Iki jai atvykstant, nežino, kokiu būdu, pareigūnai su to (duomenys neskelbtini) tautybės berniuko mama susitarė, kad ji už minėtą kompiuterį sumokės 300 eurų. Kaip ji suprato, D. V. neprieštaravo tokiam veiksmui. Jai atvykus, vėliau atvyko dvi (duomenys neskelbtini) tautybės moterys, viena iš jų – N. S., to (duomenys neskelbtini) tautybės berniuko, kuris paėmė D. V. kompiuterį, mama. N. S. pripažino, kad jos sūnus paėmė minėtą kompiuterį, bet atsakyti, kur yra kompiuteris, negalėjo, nes jos sūnus neprisipažino jai, todėl ji sutiko už kompiuterį atlyginti 300 eurų. N. S. sūnaus duomenų nežino. Iki jai atvykstant, jau viskas buvo nuspręsta, tik jai atvykus reikėjo pasirašyti vaiko perdavimo ir priėmimo aktą ir kad ji paima minėtus 300 eurų, kadangi D. V. buvo nepilnametis. Minėti 300 eurų yra jų įstaigos seife. Grįžtant į (duomenys neskelbtini) ji bandė išsiaiškinti su D. V. įvykio aplinkybes. D. V. pasakė jai, kad buvo ant Žaliojo tilto su draugais, kartu buvo tas (duomenys neskelbtini) tautybės berniukas, kaip minėtas kompiuteris atsidūrė pas tą berniuką, D. V. nepasakė. Vėliau pokalbio metu D. V. sakė, kad kompiuterį jam padovanojo mama, kad galimai dar už kompiuterį mokamas lizingas. Kai jie grįžo, buvo apie 23.00 val., ji apie įvykį vadovei surašė tarnybinį pranešimą, 300 eurų padėjo į seifą. 2023 m. vasario 1 d. atėjusi į darbą pasikalbėjo su vadove, buvo nuspręsta apie įvykį informuoti vaiko mamą. Mamai paaiškino, kad buvo įvykis mieste, kad buvo gauti 300 eurų, pasiklausė vaiko mamos, ką daryti, nes ji sužinojo, kad vaiko mama moka lizingą, ar vaiko mama nori padengti dar likusį įsiskolinimą, ar nupirkti naują kompiuterį vaikui. Minėta moteris iš karto neatsakė, vėliau perskambino jos sutuoktinis ir prašė policijos pareigūnų, kurie dirbo su minėtu įvykiu, numerio. Ji jam telefono numerį davė. Vėliau, apie 16.00 val., vaiko mama ir jos sutuoktinis kartu su policijos pareigūnais atvyko į jų įstaigą, norėjo atsiimti kompiuterį, nors ji buvo pasakiusi, kad kompiuterio nėra. Jie pasakė, kad jiems toks variantas netinka, kad nori kompiuterio. Jie reikalavo iš jos kompiuterio, nors su savo vaiku net nesikalbėjo dėl įvykio. Taip pat buvo atvykusi vadovė. Mama su sutuoktiniu nurodė, kad jie rašys pareiškimą policijoje. Kai ji su D. V. grįžinėjo iš policijos komisariato, jam pasakė, kad pinigai bus padėti į seifą, kol bus nuspręsta, kas toliau bus daroma. D. V. buvo nepatenkintas, priekaištavo jai, kodėl ji jam neatiduoda pinigų, nes pinigai priklauso jam. Kitą pamainą jis vėl jos klausinėjo, kada ji jam atiduos pinigus, tačiau ji atsakė tą patį. Jis nuolat dabar grįžęs iš mokyklos vis jos užklausia, kada jam bus atiduoti jo pinigai. Nori paminėti, kad jų įstaiga nebuvo priėmusi kompiuterio saugoti, naudoti, kompiuteris buvo duotas asmeniškai D. V.. Jie neturi kompiuterio dokumentų, nežino jo vertės, už kompiuterį materialiai atsakingi nebuvo (el. b. 1 t., 134 – 139 b. l.).

Liudytoja N. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad datos tiksliai neprisimena, galimai 2023 m. sausio mėnesį, jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad jos sūnus C. S. pavogė iš kažkokio vaiko kompiuterį ir pasiūlė geranoriškai grąžinti kompiuterį arba atlyginti žalą. Tuo metu, kai ji kalbėjo telefonu su pareigūnais, sūnus buvo namuose. Ji sūnaus klausė, ar jis paėmė kompiuterį, sūnus jai atsakė, kad neatsimena, nieko nežino. Kadangi berniukas, iš kurio buvo paimtas kompiuteris, pasakė jos sūnaus vardą, ji patikėjo, kad sūnus galėjo kompiuterį paimti. Kompiuterio namuose nebuvo, kur kompiuteris buvo, ji nežino, sūnus nieko jai nesakė. Moteris pasakė, kad jei kompiuterio negrąžins, reikės sumokėti 350 eurų. Tą pačią dieną ji atvyko į policijos komisariatą. Kaip ji suprato, pinigus ji padavė vaiko motinai, prie policijos pareigūnų. Moteris parašė, kad pretenzijų neturi (e. b. 1 t., 160 – 162 b. l.).

Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad laiko ir datos tiksliai neprisimena, susitiko su draugu D. V.. Jie buvo prekybos centre „VCUP“. Paskui atėjo daugiau kažkokių vaikinų, galbūt kai kuriuos vaikinus D. V. pažinojo, ji pati nepažinojo. Vakare, kai jie jau ėjo namo, prie D. V. priėjo keletas vaikinų, gal kokie 5 ar 6, apsupo D. V. ir kažką su juo kalbėjo, ji tuo metu stovėjo toliau ir negirdėjo, ką jie kalbėjo. Vaikinai apsupo D. V., ji nematė, ką jie darė. Vaikinų atpažinti negalėtų. D. V. ji buvo mačiusi gal du kartus, po to daugiau su juo nebendravo, nesimatė. Tų kitų vaikinų taip pat nematė. Kai vaikinai išėjo, D. V. jai pasakė, kad tie vaikinai paėmė iš jo kompiuterį ir ausines, bet nesakė, kas būtent paėmė, ji pati nematė. Su D. V. buvo viena, jokios kitos draugės tuo metu nebuvo. Paskui tik atvažiavo kita jo draugė, kuri davė D. V. savo telefoną, kad jis galėtų paskambinti į policiją, nes jis savo telefono neturėjo. Ar įvykyje dalyvavo L. O., negali pasakyti, minėtų vaikinų ji nepažįsta, kas paėmė kompiuterį ir ausines, ji nematė (el. b. 1 t., 176 – 178 b. l.).

2023 m. vasario 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad A. K. savanoriškai pateikė 300 eurų grynųjų pinigų (el. b. 1 t., 146 – 151 b. l.).

2023 m. gegužės 24 d. pakvitavime nurodyta, kad N. S. atsiėmė 300 eurų grynųjų pinigų (el. b. 1 t., 163 – 165 b. l.).

2023 m. balandžio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolu tyrimo metu perklausytas garso įrašas, iš kurio girdėti, kaip 2023 m. sausio 28 d. D. V. pranešė apie įvykį (el. b. 1 t., 186 – 188 b. l.).

2023 m. balandžio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolu tyrimo metu peržiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš policijos pareigūnų uniformų kamerų. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip pareigūnai aiškinasi 2023 m. sausio 28 d. įvykio aplinkybes (el. b. 1 t., 189– 194 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamosios bylos duomenys ir teismo išvados dėl nusikalstamos veikos vertinimo

BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo C. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas C. S. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, išsamiai papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įsipareigojo atlyginti padarytą žalą. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų D. V. ir J. V. parodymai, taip pat liudytojų A. K., N. S. ir A. K. nurodytos aplinkybės, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir kvito duomenys, kitų objektų apžiūros protokolai ir elektroninėje baudžiamojoje bylose esantys garso ir vaizdo įrašai.

Aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis C. S., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apiplėšė nukentėjusįjį D. V., pagrobė svetimą, J. V. ir D. V. priklausantį, bendros 715,41 eurų vertės turtą. Teismo aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis C. S. suvokė, kad grasindamas panaudoti fizinį smurtą grobia svetimą turtą ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia. C. S. tinkamai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Kaltinamasis prieštaravimų, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu neišreiškė, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė vadovautis BK 75 straipsniu ir arešto bausmės vykdymą atidėti (el. b. 3 t., 34 – 44 b. l.).

2023 m. gruodžio 14 d. nukentėjusieji J. V. ir D. V., o taip pat ir D. V. atstovė A. K. elektroniniu paštu buvo informuoti apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Prašymų, skundų gauta nebuvo (el. b. 3 t., 41 – 46 b. l.).

Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad C. S. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 29 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-405/2023 nurodoma, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad C. S. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę šiuo metu nėra pagrindo (netikslinga) (e. b. 2 t., 197 – 198 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į sveikatos priežiūros, gydymo įstaigų pažymas ir specialisto išvadą, pripažįsta, kad C. S. yra pakaltinamas ir gali atsakyti pagal įstatymą jam taikant baudžiamąją atsakomybę.

Skirdamas bausmę C. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį: tiesiogine tyčia padarytas baigtas apysunkis nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kurio metu buvo grasinta panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). C. S. yra įgijęs pradinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), jauno amžiaus, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesiregistruoja, praeityje kartą teistas, per pastarųjų trejų metų laikotarpį keturis kartus baustas administracine tvarka, paskirtų piniginių baudų nemoka. Byloje nėra duomenų apie C. S. gydymąsi Priklausomybės ligų centre.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti C. S. už nusikalstamą veiką paskyrus baudžiamojo nusižengimo sankcijoje numatytą ir prokurorės prašomo dydžio arešto bausmę.

Kadangi C. S. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, jam paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu C. S. sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė vadovautis BK 75 straipsniu, atsižvelgti į kaltinamojo sveikatos būklę, norą koreguoti savo elgesį ir arešto bausmės vykdymą atidėti (el. b. 3 t., 34 – 44 b. l.).

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Teismas nustatė, kad C. S. nusikalstamą veiką padarė praeityje būdamas teistas vieną kartą, jam buvo paskirta baudos bausmė, taip pat keturis kartus baustas administracine tvarka. C. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirbantis, teigia turintis sveikatos problemų. Pažymėtina ir tai, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai yra kaltininką ne tik nubausti, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, todėl įvertinus kaltininko amžių ir siekiant išsaugoti kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, spręstina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant C. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą, nustatant artimą vidurkiui – 6 mėnesių - arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant C. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu.

Dėl civilinio ieškinio, kardomosios priemonės tolesnio taikymo ir kitų klausimų

2023 m. balandžio 26 d. J. V. pareiškė 1740,40 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (1040,40 eurų sudaro turtinė žala, 700 eurų sudaro neturtinė žala). (el. b. 1 t., 24, 128 – 129 b. l.).

Kaltinamasis C. S. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko ir 2023 m. gruodžio 14 d. raštu įsipareigojo per metus laiko atlyginti J. V. civiliniame ieškinyje nurodytą turtinę ir neturtinę žalą (el. b. 3 t., 38 b. l.). Teismas nustatė, kad žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo C. S. veiksmų. Kadangi J. V. turtinė ir neturtinė žala iki šiol nėra atlyginta, J. V. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš C. S. J. V. naudai priteistina 1040,40 eurų turtinės ir 700 eurų neturtinės žalos (BPK 115 straipsnis).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 2 t., 99 – 102 b. l.) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina kaip nebereikalinga.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

C. S. (C. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir C. S. paskirti galutinę 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir C. S. paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant buvimo vietą (duomenys neskelbtini), buvimo joje laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti C. S. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu.

Iš C. S. J. V. naudai priteisti 1040,40 eurų turtinei žalai ir 700 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

C. S. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios;

3) teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Viktorija Šelmienė