Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-23 · Administracinė byla Nr. AS-525-863-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-23
Bylos Nr.
AS-525-863-11
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-689-2011-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS525-863/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-689-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. J. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-622 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 84.16 punkto galiojimą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Nurodė, jog nors pareiškėjo skundo reikalavimas nėra tinkamai suformuluotas, tačiau iš skundo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad jis nesutinka su Taisyklių 84.16 punktu. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 13, 14, 15 dalis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8, 9, 10 dalis, padarė išvadą, jog Taisyklės yra norminis teisės aktas. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei administracinių bylų teisenoje lemia jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką ir kartu apibrėžia administracinių teismų kompetenciją tiriant konkretaus administracinio akto teisėtumą. Pabrėžė, jog norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo specifika pasireiškia tuo, kad ne bet kuris suinteresuotas asmuo (ABTĮ 5 str. 1 d.), o tik ABTĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai gali inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo patikrą administraciniame teisme, t. y. kreipimosi teisę dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo turi ribotas subjektų ratas. Be to, tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A556-1333/2008) ir pabrėžė, jog bylų dėl norminių administracinių aktų nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o abstrakti viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė, todėl administracinių teismų kompetencija, nagrinėjant bylas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, yra aiškiai apibrėžta įstatyme ir plečiamai neaiškintina. Rėmėsi ABTĮ 111 straipsniu, aplinkybe, jog jokia konkreti byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo teisme nėra nagrinėjama, be to, pareiškėjas jokių kitų viešojo administravimo subjekto sprendimų ir (ar) veiksmų, susijusių su jo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimu, ir neskundžia ir konstatavo, kad pareiškėjo skundas nėra susijęs ir su prašymu ištirti norminio akto teisėtumą ryšium su individualia bylą, kaip tai numato ABTĮ 111 straipsnio nuostatos, todėl pareiškėjo skundas negali būti nagrinėjamas teisme ir pareiškėjo skundą atsisakytina priimti.

II.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą išspręsti iš esmės, patenkinant jo prašymą apsaugoti jo pilietines teises.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta, neįsigilinus į jo argumentus, kad Taisyklių 84.16 punkto nuostatos pažeidžia visų Kaune gyvenančių ir šunis laikančių asmenų pilietines teises.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jis iš esmės nesutinka su Taisyklių 84.16 punkto nuostatomis, ir nors skunde nėra tiesiogiai formuluojamas reikalavimas panaikinti atitinkamas šio akto nuostatas, iš jo turinio, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, matyti, kad būtent tokių teisinių pasekmių siekia pareiškėjas.

ABTĮ 2 straipsnio 13 dalis norminį teisės aktą apibrėžia kaip įstatymą, administracinį ar kitą teisės aktą, nustatantį elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei.

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (bylos Nr. A5-63/2003, AS438-763/2009), norminiuose teisės aktuose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir kita.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Taisykles, atsižvelgdama į tai, kad jos reglamentuoja gyvūnų laikymo, priežiūros, gydymo, skerdimo, numarinimo, vežimo, prekybos, ženklinimo, registravimo, šunų vedžiojimo aikštelių įrengimo, sanitarijos, higienos ir veterinarijos, taip pat beglobių (benamių) gyvūnų gaudymo ir jų karantinavimo reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-622 patvirtintos Taisyklės yra norminis administracinis aktas.

Ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami ABTĮ XVI skirsnyje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 110 str.) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 111 str.). Pagal šį teisinį reguliavimą, privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumą, tačiau šie asmenys turi galimybę prašyti ištirti norminio administracinio akto nuostatų galiojimą, remiantis ABTĮ 111 straipsniu.

Pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį, fizinis ar juridinis asmuo turi teisę pateikti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tik tuo atveju, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, t. y. prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra susijęs su individualia byla. Atitinkamai ir teismas gali priimti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ABTĮ 111 straipsnio nustatyta tvarka tik tada, kai prašymas ištirti norminio teisės akto teisėtumą yra susijęs su teisme inicijuotu ir nagrinėtinu individualiu ginču dėl asmens teisių pažeidimo.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nepatenka į subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą. Be to, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju teisme nėra nagrinėjama individuali byla, susijusi su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais. Kadangi šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, išimtinai ginčydamas norminio administracinio akto – Taisyklių – teisėtumą, o ABTĮ 110 straipsnyje nenumatytiems subjektams teisė kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo sietina išimtinai su tais atvejais, kai teisme jau nagrinėjama individuali byla, susijusi su tokių subjektų teisėmis ir teisėtais interesais (ABTĮ 111 str.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neturi teisės teikti reikalavimų, susijusių su Taisyklių nuostatų panaikinimu. Atitinkami teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo A. J. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusLaimė Baltrūnaitė Anatolijus Baranovas