Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-02-08 · Byla Nr. A2.11.-335-576/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-02-08
Bylos Nr.
A2.11.-335-576/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-16516-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Pažeidėjas
E. T.
Advokatai
Šarūnas Vadeikis
Kategorijos
  • 2.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.12.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. A2.11.-335-576/2016
Proceso Nr. 4-68-3-16516-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.10.1; 2.12.1.1, 2.14.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. vasario 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei, Jekaterinai Proskurinai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. T., jo atstovui advokatui Šarūnui Vadeikiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. T., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 174 str., 187 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio vyresnysis postinis S. B. surašė E. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 13P-40255411-15 dėl to, jog E. T. 2015-10-12 apie 23.50 val., būdamas girtas (2015-10-13 1.02 val. nustatytas 0,88 promilės girtumas), viešoje vietoje, adresu Stadiono g. 2, Vilniuje, keikėsi necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnų ir kitų žmonių akivaizdoje, praeidamas pradėjo vadinti policijos pareigūnus metais, gaidžiais ir kad policijos pareigūnus reikia „išpisti“. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 174 str., 187 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. T. teismo posėdyje nepripažino padaręs nurodytus teisės pažeidimus, dėl įvykio paaiškino, jog jis sėdėjo stadiono centrinėje tribūnoje, kuri yra pati didžiausia stadione. Vyko futbolo varžybos tarp Lietuvos-Anglijos komandų, Lietuva pralaimėjo. Išėjimai iš stadiono yra siauri, visi grūdosi, buvo emocijos, visi skandavo. Jis ėjo masėje žmonių šalia tvorelės. Iki išėjimo iš stadiono reikėjo paeiti apie 20-30 metrų praeinant pro tribūną, joje buvo audringi fanai, ten buvo didelis triukšmas. Šalia tų lietuvių už 15-20 metrų nuo tribūnos stovėjo ir policijos pareigūnai. Eidami jie susišaukė su tais fanais „Lietuva“, skandavo šūkius. Kai visi šaukė, jis neįsivaizduoja, kaip pareigūnai galėjo ką nors girdėti. Priėjo pareigūnai, pareigūnas patraukė jį iš šono už striukės rankovės, ją suplėšė. Pokalbio su pareigūnu nebuvo, jis tik patraukė. Nežino, ko jis iš jo norėjo, gal kad greičiau išeitų, nes reikėjo raminti tuos fanus. Iš pradžių priėjo vienas pareigūnas, patraukė jį už striukės, nes jis laikė iškėlęs vėliavą. Jis jų paklausė, ką jie daro. Tada tas pareigūnas nieko jam nesakydamas pasišaukė kitą kolegą. Jį nuvedė, pasodino į autobusiuką. Jis nesipriešino, pats ėjo. Jokio pokalbio su pareigūnais nevyko, jis tik pasakė, kad jie turės jam atlyginti už striukę. Prieš rungtynes buvo bare išgėrę porą bokalų alaus, bet girti nebuvo. Jo draugai su pareigūnais nebendravo, tik po to, kai jį pasodino į autobusiuką, prašė, kad paleistų. Jis gal grubiau pasakė, kai griebė už rankos, nes to nesitikėjo, elgėsi normaliai ir adekvačiai. (b.l. 31)

Liudytojas A. J. teismo posėdyje paaiškino, kad neprisimena įvykio aplinkybių. Pagarsinus jo tarnybinį pranešimą (b.l. 2), patvirtino jame nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad tą vakarą buvo sulaikyta daug asmenų. Varžybų pabaigoje buvo sulaikytas vienas asmuo, kiti prieš varžybų pradžią. Jis ir A. B. dirbo aplink stadioną, kiti pareigūnai viduje. Neramumai kilo viduryje varžybų tarp Anglijos ir Lietuvos sirgalių. Po varžybų žmonės pradėjo skirstytis. Pasibaigus varžyboms beveik visi žmonės išėjo, bet sirgalius laikė pareigūnai, kad nekiltų masinių muštynių. Jie buvo apie 20 metrų prie pagrindinio išėjimo stadiono viduje. Jie nebuvo prie pagrindinių sirgalių, buvo iš dešinės nuo pagrindinio įėjimo, kur žmonės praeina sėstis į tribūnas, o sirgaliai buvo jiems iš kairės, juos matė. Ėjo trys ar keturi asmenys ir pilietis pradėjo šaukti „muškit mentus, tuos pydarus, jie gaidžiai“. Jis asmeniškai aiškiai matė tą žmogų, kuris taip sakė. Jau beveik visi žmonės buvo išėję, jie ėjo vieni iš paskutiniųjų, rėkė, kai ėjo šalia jų, pro jį ir tvorelę. Asmuo tuo metu buvo už 5 metrų. Pagrindinis išėjimas nuo jų buvo už 20 metrų. Asmuo ėjo iš dešinės pusės tribūnos arčiau nuo Liepkalnio gatvės. Jie paprašė to nedaryti, nes tai buvo provokacija, o reikėjo tik degtuko, kad prasidėtų muštynės. Asmuo į pareigūnų reikalavimus nereagavo, keikėsi. Jo draugai ėjo iš paskos ir atsiprašinėjo. Jis perlipo tvorelę, pirmas priėjo prie to asmens, jo netampė, nedraskė, čiupo jį už striukės, bet striukė nebuvo suplėšyta. Nusivedė tą asmenį prie tarnybinių automobilių, nuvežė į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą. Jis įvykio vietoje nepareiškė jokių pretenzijų dėl striukės. Vedamas nesipriešino, pareigūnai jį laikė už rankų, vienas iš vienos pusės, kitas iš kitos. Jo 2-3 draugai ėjo iš paskos. (b.l. 31-32)

Liudytojas A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad neprisimena įvykio aplinkybių. Pagarsinus jo tarnybinį pranešimą (b.l. 3), patvirtino jame nurodytas aplinkybes. Jie sulaikė pilietį per futbolo varžybas dėl necenzūrinių žodžių vartojimo. Jis asmeniškai girdėjo tuos žodžius. Jis buvo trise su kolegomis. Kokia buvo konflikto pradžia neatsimena. Jie budėjo stadione viduryje išėjimo į Liepkalnio gatvę. Jis buvo prie tribūnų, kuriose sėdėjo fanai. Atstumas nuo tribūnos išėjimo, pro kur ėjo E. T. iki stovinčių pareigūnų buvo apie 5 metrai. E. T. buvo lyg su pažįstamais. Kaip buvo sulaikytas asmuo, keliese jį vedė, neprisimena. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo už tvorelės. Jis tvorelės neperlipo, nes jos aukštis buvo virš metro. Ar vedamas asmuo keikė pareigūnus, neatsimena. Jie po varžybų sulaikė tik vieną asmenį. (b.l. 32-33).

Liudytojas R. V. teismo posėdyje paaiškino, kad kai ėjo iš stadiono, buvo didelės spūstys. Jis ėjo šalia E., dar buvo G. K.. Žmonės malėsi, jie buvo šalia. Jis ėjo E. T. iš paskos už dviejų metrų. Staiga pamatė, kad ateina, bėga pareigūnai, vienas pareigūnas stvėrė E. už striukės, po to jį keli pareigūnai paėmė už parankių, ištraukė jį iš minios, nusitempė ir nuvedė į autobusiuką. Už kurios konkrečiai striukės vietos stvėrė, nematė, nes buvo už nugaros. Ar vyko koks pokalbis negirdėjo, nes buvo triukšmas. Kai į kalniuką kyla laiptai, yra šoninis išėjimas, ten buvo „Lietuvos rinktinės“ fanai. Jie garsiai dainavo, rėkė. Už tos tvorelės buvo eilė. Pareigūnai atbėgo iš priekio, kad prieitų prie E. T., jiems reikėjo eiti per žmonių minią. Pareigūnai nebuvo šalia, jie atbėgo iš kažkur. Jų buvo daug tarp tvorelės ir fanų. Jie stovėjo nuo tvorelės už 10-20 metrų. E. T. mojavo vėliavėle, rėkavo „Lietuva, Lietuva“., Prieš tai nieko negirdėjo. Kad jis būtų keikęs pareigūnus, negirdėjo. Matė, kaip uždarė E. T. į autobusiuką, dėl suplėšytos striukės nieko nematė. Jis prie policijos pareigūnų automobilio nieko nesakė su pareigūnais nebendravo. Policijos pareigūnai nelipo per tvorelę, jie atbėgo iš priekio. (b.l. 33-34)

Liudytojas G. K. teismo posėdyje paaiškino, kad po rungtynių, išeinant iš varžybų visai sirgalių miniai siaurėjančiu praėjimu, policijos pareigūnai sulaikė jo draugą E. T., du pareigūnai paėmė jį už parankių ir nusivedė jį į savo sulaikymo autobusėlį. Jie buvo trise, ėjo namo dviese, nesulaukę E.. Jo nuomone E. T. neatliko jokių veiksmų, kad būtų sulaikytas. Kai sulaikė E. T., jis buvo kažkur už 1,5-2 metrų. Su pareigūnais nevyko jokių pokalbių. Jie turėjo rūpesčių, nes buvo varžybų metu incidentų. Jie sėdėjo toli nuo tų incidentų. Prieš rungtynes išgėrė porą bokalų alaus, R. V. buvo už vairo. E. T. nevartojo necenzūrinių žodžių. Šūkavimų ir skanduočių buvo, ir jis šūkavo žodžius „Lietuva“, tai yra normalu. Policininkai buvo pastatę tokias tvoreles žmonių srautui atskirti. Jie stovėjo nuo jų kažkur už 10 metrų. Kol nuvedė E. T. iki autobusiuko, nebuvo jokių incidentų. Jie palūkuriavo prie autobusiuko apie 20 min. ir tiek. Jam tas sulaikymas atrodė nerimtas, neadekvatus. Jis neklausė pareigūnų, dėl ko sulaikė, paklausė, kiek reikės laukti. Po kažkiek laiko išėjo nes buvo šaltas vakaras.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Policijos pareigūnų A. J. ir A. B. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog 2015-10-12 23.50 val. patruliuodami Stadiono g. 2, esančiame LFF stadione sulaikė pilietį E. T., kuris būdamas girtas praeidamas viešoje vietoje policijos pareigūnus pradėjo vaidinti mentais, gaidžiais, kad juos reikia „išpisti“, jų ir kitų žmonių akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais „eikit nachui mentai“, pilietis buvo sulaikytas ir perduotas AP „Lapei“ pristatymui į 2 policijos komisariatą.

Alkotesteriu E. T. 2015-10-13 1.02 val. nustatytas 0,88 promilės girtumas.

Teismas ištyręs byloje esančius rašytinius duomenis, konstatuoja, kad E. T. nepagrįstai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl LR ATPK 174 str. numatyto teisės pažeidimo. Iš policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių, jų parodymų teismo posėdyje matyti, kad jis kaltinamas vartojęs necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, kreipdamasis tiesiogiai į juos. Duomenų, kad E. T. būtų viešoje vietoje vartojęs necenzūrinius žodžius iki bendravimo su policijos pareigūnais, byloje nėra. Tokia veika atitinka LR ATPK 187 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo objektyviuosius požymius. Šiuo atveju LR ATPK 187 str. 2 d. įtvirtinta teisės norma yra specialioji LR ATPK 174 str. numatytos normos atžvilgiu (LVAT 2008-12-01 nutartis Nr. N-444-730/2008), ir E. T. veikos kvalifikavimas ir pagal LR ATPK 174 str. yra perteklinis. Atsižvelgiant į šią aplinkybę vertintina tik tai, ar E. T. veikoje yra LR ATPK 187 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtis – policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimas, viešoje vietoje vartojant necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu.

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (LVAT nutartys Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, LAT nutartis Nr. 2AT-1-2013).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškinime nurodė, kad jis nesutinka su pažeidimu. Jis ėjo namo ir jį sulaikė. Teismo posėdyje tiek jis, tiek apklausti su juo buvę įvykio metu liudytojai R. V. ir G. K. neigė, kad E. T. viešoje vietoje, eidamas iš stadiono būtų atlikęs priešingus teisei veiksmus. Jie nurodė, kad E. T. kaip ir kiti tokioje vietoje esantys asmenys, po varžybų skandavo, bet jokių necenzūrinių žodžių nevartojo, kai policijos pareigūnai pripuolę jį sulaikė ir ištempė iš minios.

Tuo tarpu policijos pareigūnai A. J. ir A. B. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad E. T. buvo sulaikytas dėl to, kad viešoje vietoje įžeidžiamai kreipėsi į policijos pareigūnus, pavadindamas juos mentais ir gaidžiais, vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius.

Teismo posėdyje apklausiant policijos pareigūnus, policijos pareigūnų parodymai dėl E. T. veiksmų skyrėsi. Liudytojas A. J. nurodė, kad būtent E. T. praeidamas pro sirgalius ir policijos pareigūnus, suriko frazę „muškit mentus, tuos pydarus, gaidžius“, paprašytas to nedaryti, toliau keikėsi jo atžvilgiu. Tuo tarpu liudytojas A. B. davė prieštaringus parodymus: nurodė, kad jis neprimena konflikto pradžios, nors patvirtino girdėjęs E. T. pareigūnų atžvilgiu pasakytus įžeidžiamo turinio kreipinius. Kaip matyti iš pareigūnų tarnybinių pranešimų ir A. J. parodymų, pareigūnų konfliktas su E. T. prasidėjo būtent nuo šios frazės pasakymo. Liudytojas A. B. nurodė neprisimenantis, ar E. T. keikėsi pareigūnų sulaikytas. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek liudytojai R. V. ir G. K. nurodė, kad įvykio vietoje buvo triukšminga, nes sirgaliai, ir E. T. eidami skandavo palaikymo šūkius, jie ėjo žmonių sraute. Atsižvelgiant į tokią įvykio aplinką, esant kategoriškai priešingiems policijos pareigūnų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei su jais buvusių liudytojų R. V., G. K. parodymams dėl E. T. veiksmų, teismas laiko, kad tikėtina, jog policijos pareigūnai identifikuodami priešingą teisei veiką padariusį asmenį, galėjo suklysti, šių abejonių neįmanoma pašalinti kitomis priemonėmis nei jų parodymai, nes nėra kitų objektyvių, nei su viena konflikto šalimi nesusijusių asmenų parodymų, vaizdo įrašų ir pan. Iš E. T. asmenį charakterizuojančių duomenų (charakteristikų, pažymos apie administracines nuobaudas), matyti, kad jis nėra asmuo, piktnaudžiaujantis svaigalais, linkstantis pažeisti viešąją tvarką, yra baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, charakterizuojamas kaip asmuo, aktyviai dalyvaujantis religinių ir visuomeninio pobūdžio organizacijų veikloje. Jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus rašytinius įrodymus (protokolą, pareigūnų tarnybinius pranešimus, paties E. T. paaiškinimą), liudytojų G. K., R. V., A. B., A. J. teismo posėdyje duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog E. T. įvykdė LR ATPK 187 straipsnyje 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str.1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 32 str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 302² str., 302⁴ str., 313 str., teisėja

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl LR ATPK 174 str., 187 str. 2 d. numatytų teisės pažeidimų E. T. atžvilgiu nutraukti, nenustačius šių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties jo veiksmuose (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nida Vigelienė(parašas)Nuorašas tikras:Teisėja (A. V.)Teisėja Nida Vigelienė2016 m. vasario 8 d.