- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-04
- Bylos Nr.
- 1-65-610/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Kaltinamasis
- G. L.
- Nukentėjusysis
- R. J.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant J. Ž., dalyvaujant prokurorei Eglei Kirpienei, kaltinamajam G. L., nukentėjusiajam R. J., jo atstovui advokato padėjėjui L. R., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 138 str. 1d.,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
G. L. padarė tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą kitam žmogui, o būtent: 2012 m. gegužės 27 d. apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini)., Marijampolės sav., kilus tarpusavio konfliktui su R. J., tyčia vieną kartą spyrė R. J. į dešinį antakį, padarydamas nukentėjusiajam muštas veido žaizdas ir kraujosruvą dešinės akies vokų srityje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo G. L. kaltu prisipažino dalinai. Parodė, kad įvykio diena jo žentas R. G. konfliktavo su R. J. dėl paukščių. Teigė, jog R. J. kirto su galva R. G.. Tada tarp jų įvyko grumtynės kumščiais, R. J. sudavė smūgius R. G., po ko abudu parkrito, R. J. buvo ant R. G. viršaus, tada pribėgo ir norėdamas apginti žentą spyrė R. J., kur pataikė tiksliai pasakyti negali, galimai ir į antakį. Priėjus prie R. G. ir R. J., pastarasis vis dar sudavinėjo smūgius R. G.. Prieš spiriant R. J. matė, kad tiek R. G. tiek R. J. buvo kruvini. R. G. kraujas bėgo iš nosies, R. J. veidas buvo kruvinas taip pat. Po spyrio pasitraukė į šoną, tada atbėgo R. G. brolis ir vieną nuo kito R. G. ir R. J. atplėšė. Jį patį R. G. brolis taip pat nustūmė į šoną. J. jokių įrankių rankose neturėjo. Pareikštus civilinius ieškinius dėl 3000 Lt neturtinės žalos, 65 Lt turtinės žalos R. J. Ligonių kasai – 141, 87 Lt. ir VSDF – 306, 54 Lt. – pripažįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta visuma įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų, o būtent: Nukentėjusysis R. J. paaiškino, jog 2012-05-27 prie namų R. G. pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais. Iš pradžių į tai nekreipė dėmesio. R. G. kaltino, kad R. J. šuo papjovė jo antis. Po to, R. G. išėjo iš pavėsinės ir kirto, tačiau smūgio pavyko išvengti. Tada pastarasis pradėjo mosuoti rankomis ir kokius 3 kartus sudavė į krūtinę, sugriebė R. G. už marškinių, dėl to abudu pargriuvo ant žemės. Pargriuvus ant žemės būdamas ant R. G. viršaus abiem rankomis laikė R. G. rankas prispaustas prie žemės, tada priėjo R. L. ir spyrė į akį. Sūnus R. L. nustūmė į šalį. Paaiškino, jog po R. L. smūgio apsvaigo galva iš akies pradėjo bėgti kraujas. Nuo R. G. į veidą jokio smūgio nebuvo gavęs. R. G. galėjo kliudyti gindamasis grumtynių metu, bet į veidą neuždavė. Su galva R. G. nesmūgiavo. Įvykis buvo kieme esančiame Senosios g. 2, Meškučių kaime, apie 13 val. Dėl pateikto ieškinio paaiškino, kad patyrė moralinę žalą, prie akies ligi šiol skauda, buvo 6 siūlais susiūtas antakis, teko kęsti skausmą, 10 dienų buvo nedarbingas, ant veido 3 savaites buvo mėlynės.
Liudytojas A. J. parodė, jog įvykio dieną būdamas namuose išgirdo, kad kažkas šaukia. Per langą pamatė, kad R. G. guli ant žemės, o tėvas R. J. ant viršaus palinkęs link pastarojo, tačiau jokių smūgių niekas niekam nesudavinėjo, tik girdėjo kaip tėvas klausė R. G. „ar tau duoti į snukį“, o priėjęs G. L. spyrė tėvui. Nuėjęs pradėjo skirti tėvą su R. G.. Konflikto pradžios tarp tėvo ir R. G. nematė.
Liudytoja R. J. parodė, kad 2012-05-27 sekmadienį, su sūnum būnant namuose išgirdo triukšmą, nuėjo į virtuvę ir per langą pamatė, kad R. G. konfliktuoja su jos vyru abu nukritę ant žemės. Matė kaip G. L. priėjęs spyrė R. J.. Išbėgo į lauką tuo metu konfliktuojantys jau buvo išskirti, vyrui per veidą bėgo kraujas, prie akies buvo žaizda, kad R. G. būtu buvęs sužalotas nesimatė.
Liudytoja I. G. parodė, kad kaltinamasis yra jos patėvis, nukentėjęs kaimynas. Vyras R. G. įvykio dieną buvo išgėręs, pavėsinėje šūkaliojo. Būdama kambarį per langą matė kaip nukentėjusysis R. J. R. G. trenkė po ko šis parkrito aukštielninkas. Ar sudavė galva ar ranka tiksliai pasakyti negali, atrodo, kad sudavė galva. Toliau įvykio nestebėjo nuėjo į virtuvę, manydama, kad vyrai pasimuš ir viskas. Tada dukra parbėgusi pasakė, kad „tėtę tas vyras užmuš‘. Išėjo į lauką, pamatė kruvinus R. G. ir R. J.. R. G. iš burnos bėgo kraujas, palaidinė ir rankos buvo kruvini. Ar G. L. dalyvavo muštynėse nematė.
Liudytojas G. G. parodė, jog įvykio nematė, kad vyko muštynės sužinojo iš žmonos. R. G. matė sekančią dieną po įvykio, tačiau ar ant veido buvo matyti sumušimo žymės neatkreipė dėmesio.
Liudytoja S. Š. parodė, kad įvykio dieną priėjusi prie lango matė kaip prie pavėsinės ginčijosi R. G. ir R. J.. Matė kaip R. J. pastūmė R. G., tačiau ant žemės jie neparkrito. Toliau konflikto nestebėjo, kadangi nuėjo maudyti mergaitę.
Liudytojas R. G. parodė, kad įvykio dieną buvo (duomenys neskelbtini) namo kieme, pavėsinėje, R. J. tuo metu buvo garaže. Pastarajam papriekaištavo dėl paukščių ir vaikų, dėl to šis smūgiavo galva į veido sritį, ko pasėkoje tarp jo ir R. J. įvyko muštynės. Paaiškino, kad R. J. pirmas sudavė kakta į nosį, dėl to iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tada pats sudavė R. J., pataikė į petį. Po to, su R. J. susikibo, pargriuvo, bandė vienas kitą atversti, pagriuvę abudu sudavinėjo vienas kitam smūgius. Pirmas prie jų pribėjo G. L., jam pribėgus R. J. nukrito. Pribėgus G. L., R. J. sudavinėjo smūgius. Į veidą R. J. sudavė tik vienintelį smūgį galva, po to smūgiavo į kūno sritį. Nematė ar G. L. spyrė R. J.. Paaiškino, kad konflikto metu galėjo keiktis, reikšti nepasitenkinimą, tačiau nurodė, kad muštynių pirmas nepradėjo.
Liudytoja E. P. parodė, jog įvykio dieną išgirdusi kieme triukšmą pamatė, kaip R. J. ir R. G. pradėjo stumdytis. Dėl ko konfliktavo negirdėjo. R. G. buvo išgėręs. R. J. ir R. G. konfliktavo nuolat ir iki šio įvykio. Girdėjo kaip R. G. einančiam R. J. šaukė „ateik tau duosiu ten ir ten“ , po to abudu susikibę rankomis pradėjo stumdytis. Matė, kad abudu buvo pargriuvę ant žemės. Išėjusi į kiemą matė kraujuotą R. J.. G. L. įvykio metu nematė. Kas ir kaip konflikto metu padarė sužalojimus nematė.
Liudytoja R. Z. parodė, jog įvykio dieną išgirdusi riksmus išbėgo į kiemą, pamatė prie medžio susikibusį R. J. ir R. G., pastebėjo R. J. trūkusį antakį. Kas R. J. ir R. G. skyrė nematė.
Liudytoja A. G. parodė, kad įvykio dieną girdėjo kaip R. G. prie pavėsinės rėkavo. R. J., kuris buvo savo kieme, atėjo prie R. G. ir pradėjo jį stumdyti. Tuo metu pati išėjo į daržą, triukšmui didėjant sugrįžo į įvykio vietą, pamatė, kad R. J. prakirstas antakis. Kas prakirto nematė. Galėjo R. Š. pasakyti, kad buvo spirta nukentėjusiam, tačiau pati to nematė.
Liudytoja R. Š. parodė, kad A. G. jai sakė, kad matė kaip susimušė R. J. su R. G. ir, kad G. L. pribėgęs spyrė R. J. į galvą. A. G. sakė, kad tuo momentu kai ėjo pro pavėsinę, R. J. buvo „užvertęs“ R. G., ji apėjo aplink pavėsinę, ėjo link namų, matė kaip atbėgo G. L. ir spyrė R. J. į galvą. A. G. pasakojo, kad spyrio metu R. G. gulėjo ant žemės, o R. J. užgulęs laikė rankas.
Iš 2012-05-27 įvykio vietos apžiūros protokolo seka, jog įvykio vieta yra namo kiemas, esantis Senoji gt.2, Meškučių km., Marijampolės sav. ( b.l 7-10).
2012-06-14 specialisto išvada Nr. G 488/12 (09) nustatyta, kad R. J. klinikiniais duomenimis konstatuotos veido muštos žaizdos, kraujosruva dešinės akies vokų srityje, padaryta galimai kietu buku daiktu, galimai 2012-05-27 ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui( b.l.29).
2012-10-04 specialisto išvada Nr. pG 79/12(09) nustatyta, kad R. J. klinikiniais duomenimis konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu, galimai tiek suduodant ranka, tiek spiriant koja( b.l.31).
2012-09-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad paimti R. J. marškinėliai dėvėti įvykio metu. ( b.l 66).
Iš 2012-11-19 daikto apžiūros protokolo seka, kad apžiūrėti R. J. marškinėliai dėvėti įvykio metu, užfiksuoti susiuvimai ir dėmės. ( b.l 68-71).
Kaltinamasis G. L. neneigia, kad įspyrė nukentėjusiam, kaltę pripažino dalinai aiškindamas, kad nematė kur spirdamas pataikė, be to savo veiksmus aiškino kaip kito asmens gynybą.
Nukentėjęs ir kaltinamasis skirtingai nurodo įvykio aplinkybes ir eigą, tačiau teismas konstatuoja, kad remiantis ir kaltinamojo aiškinimu apie smurto panaudojimo aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo būtinosios ginties situacija. Kaip matyti iš byloje apklaustų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų, konfliktinę situaciją pradėjo R. G., būdamas neblaivus užkabino nukentėjusį, jo atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius. Pats kaltinamasis nurodo, kad po nukentėjusiojo smūgio galva R. G., prasidėjo pastarųjų grumtynės, R. G. nurodo, kad nukentėjęs į galvą sudavė tik vienintelį smūgį, po kurio ir prasidėjo abipusės muštynės. Pats G. L. negalėjo nurodyti nei koks buvo konfliktuojančių suduodamų smūgių intensyvumas ar lokalizacija, nėra jokių įrodymų ir nenustatyta, kad R. G. būtu buvę padarytas sužalojimas aplamai. R. G. teigia, kad nukentėjęs sudavė galva į nosį, tuo tarpu , šio liudytojo sutuoktinė I. G. parodė, kad matė sutuoktinio kraujuojančią burną be to nurodė, kad matė kaip sutuoktiniui R. J. smūgiavo į galvą, tačiau negali pasakyti ranka ar galva sudavė smūgį. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo aiškinimas apie įvykių eigą yra nuoseklus ir nepaneigtas, jam nėra pagrindo nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, todėl teismas juo tiki ir vadovaujasi. R. G., G. L., I. G. aiškinimas, kad nukentėjęs pirmas sudavė R. G. į galvą yra išgalvotas gynybiniais tikslais, tokiu būdu siekiant paaiškinti nukentėjusiojo sužalojimo atsiradimą.
G. L. sudavė smūgį koja į gyvybiškai svarbų organą vienam iš besigrumiančių, nesant pagrindo manyti, kad kažkuris iš konfliktuojančių turi persvarą ir būtini gynybiniai veiksmai, kaltinamajam nebuvo pagrindo manyti, kad kitam asmeniui iškilo realus ir akivaizdus pavojus, nuo kurio reikia ginti, teismas konstatuoja, kad G. L. įsijungė į konfliktą ne siekdamas apginti R. G., o priešingai padėti pastarajam suteikdamas persvarą abipusių muštynių metu.
Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei G. L. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų kurie yra įrodymai visuma(išskyrus paneigtus kaltinamojo, R. G., I. G. aiškinimus), jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.
Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1d., kadangi įvertinus įrodymų visumą nustatyta, jog dėl jo tyčinio smurtinio veiksmo R. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Faktiniai kaltinamojo smurtiniai veiksmai, neabejotinai įrodo, kad jis žmogaus sveikatą sutrikdė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį , numatė pavojingas visuomenei pasekmes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
G. L. neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją padariusį asmenį, teismas sprendžia, kad pakeisti jo elgesį bei pašalinti priežastis privedusias prie nusikalstamos veikos įvykdymo jam turi būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.
Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 141,87 Lt nukentėjusio gydymo išlaidų atlyginimo. Ieškinio dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 154), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai(CK 6.248 str., 6.263 str. , BPK 117 str.).
VSDFV Marijampolės skyrius reiškė civilinį ieškinį dėl 306, 54 Lt žalos atlyginimo, kadangi sumokėjo draudimo išmokas nukentėjusiam. Ieškinio dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 38-44), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai(CK 6.280 str.1d. 629 str. 3d., 6.263 str. , BPK 117 str.).
Nukentėjęs R. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Lt neturtinės žalos ir 65 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.l. 89-90).
Ieškinio dydį turtinės žalos dalyje patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 162), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai(CK 6.263 str. , BPK 117 str.).
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais, pasikėsinus į žmogaus sveikatą. Žmogaus sveikata, yra aukščiausia vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti dėl šių asmeniui svarbių dalykų, yra ypač dideli. Kaltinamasis yra sveikas, galintis dirbti, pakankamai jauno amžiaus. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, jam buvo sutrikdyta sveikata, be to, patyrė ir nepatogumus bendruomenėje dėl tam tikrą laiko tarpą likusių žymių veide. Vertinant teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, laikytina, kad prašoma priteisti 3000 Lt dydžio neturtinė žala atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusio civilinis ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas visiškai. Vadovaujantis BPK 105 str. 103 str. 106 str. 2d. iš kaltinamojo nukentėjusio naudai priteistinos 1500 lt. turėtos išlaidos advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti( b.l. 164,173, 200), turėtos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas
NUSPRENDĖ:
G. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 138 str. 1d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 7(septyniems) mėnesiams, įpareigojant atlyginti padarytą turtinę žalą - 65 litus R. J., 141,87 Lt Valstybinei ligonių kasai, 306, 54 Lt VSDFV Marijampolės skyriui.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą , nuosprendžiui įsitesėjus panaikinti.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš G. L. 141,87 Lt (šimtą keturiasdešimt vieną litą 87 ct) Valstybinei ligonių kasai,( buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas “Swedbank”).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus( į.k. 188677622, a.s. LT 584010042403495020 AB DNB bankas) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovo naudai iš G. L. 306,54 Lt (tris šimtus šešis litus 54 ct).
R. J. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jo naudai 3000 Lt (tris tūkstančius litų ) neturtinės žalos ir 65(šešiasdešimt penkis) litus turtinės žalos iš G. L..
Priteisti iš G. L. 1500 litų R. J. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.