Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), buvęs mažosios bendrijos (toliau – MB) ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. B. į teismo posėdį neatvyko, šaukimas įteiktas tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-636-548/2024 pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Siekiant iš bendrijos išieškoti mokestinę nepriemoką, MB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: 2023 m. gruodžio 4 d. Nr. (23.31-08) 467-246430 ir 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. (23.31-08) 467-251368 atlikti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2024 m. sausio 16 d. Nr. (23.31-08) 467-13348 priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, 2024 m. sausio 16 d. Nr. (23.31-08) 319-51 atliktas nurodymas pateikti duomenis apie turtą.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.930-1 straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas i biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, juridiniams asmenims privaloma laikytis CK 6.930-1 straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Bendrijai geranoriškai nevykdant mokestinių įsipareigojimų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrijos turto – nėra įvykdomi visa apimtimi, VMI prie FM, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2024 m. balandžio 15 d. paklausimu kredito įstaigos užklaustos apie piniginių lėšų judėjimą bendrijos sąskaitose.

„Swedbank“, akcinės bendrovės 2024 m. balandžio 16 d. pateikto išrašo duomenimis, atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 24 d. – 2023 m. lapkričio 7 d. laikotarpiu vyko piniginių lėšų judėjimas, nesilaikant CK 6.930-1 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Minėtu laikotarpiu T. B. iš bendrijos sąskaitos sau išmokėjo 43 160 Eur.

Vien šių mokėjimų būtų pilnai užtekę VMI prie FM mokestinei nepriemokai padengti.

Pareiškime nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad bendrijos vadovas T. B. prioritetą teikė dividendų išmokėjimui, o ne VMI prie FM. Dėl tokių T. B. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. T. B. pažeidė CK 6.930-1 straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930-1 straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930-1 straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatinėjant įmonės (bendrovės) vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės (bendrovės) finansinę padėtį ir turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad T. B. nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 3 d. buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Bendrija yra VMI skolininkė. Bendrijos mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. liepos 31 d. Bendrijai atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių ir pagal VMI prie FM suformuotas pakaitines deklaracijas.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad T. B. būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, žinojo apie mokestinę nepriemoką, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrijos kreditoriais (šiuo atveju dividendų išmokėjimui). Siekiant iš bendrijos išieškoti mokestinę nepriemoką, bendrijos atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, t. y. sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, atlikti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrija turėdama mokestinę nepriemoką VMI, t. y. būdama skolinga valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 24 d. – 2023 m. lapkričio 7 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nors pagal CK 6.930-1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pirmiausia turėjo atsiskaityti su VMI. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrija atsiskaitymus žemesnės eilės kreditoriams vykdė iš bendrijos banko sąskaitos. Įvertinus bendrijos (ne)sumokėtas pinigų sumas trečios eilės kreditorei VMI, mokestinės nepriemokos dydį, mokėjimus paskesnės eilės kreditoriams bei jų dydį, tokių mokėjimų sistemingumą, nenustačius, kad visi įstatyme numatyto eiliškumo neatitinkantys mokėjimai buvo išskirtinai būtini bendrijos ūkinei veiklai ir jos tęstinumui, konstatuotina, kad T. B. vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, kai jam buvo žinoma, kad VMI įsiskolinimas nėra padengtas, veikė tyčia.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog T. B., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie bendrijos finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930-1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2022 m. birželio 24 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d., nustatyta, kad T. B. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrijos kreditoriais (dividendų išmokėjimui), todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką.

Tokiais veiksmais T. B. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

T. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, T. B. skirtina administracinė nuobauda, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda, nustatant jos minimalų dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo išsiuntimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-636-548/2024.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.