- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-15
- Bylos Nr.
- 1A-224-307/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50192-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Alenas Piesliakas, Albinas Bielskis
- Nuteistasis
- (duomenys neskelbtini)
- Nukentėjusysis
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos,
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį (dėl veikos prieš (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimu penkeriems metamas;
? pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą (dėl veikos prieš (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimu vieneriems metams;
? pagal BK 153 straipsnio 1 dalį – areštu šešiasdešimčiai parų;
? pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl veikos prieš (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams;
? pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą (dėl veikos prieš (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą paskirtos bausmės (dėl (duomenys neskelbtini) seksualinio prievartavimo ir kūno sužalojimo) bei pagal BK 153 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą paskirtos bausmės (dėl (duomenys neskelbtini) seksualinio prievartavimo ir jo kūno sužalojimo) subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir (duomenys neskelbtini) nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas šešeriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Nukentėjusiųjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš (duomenys neskelbtini) priteista:
- (duomenys neskelbtini) 1 700 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise paskirtas nukentėjusiojo įgaliotas atstovas - (duomenys neskelbtini);
- (duomenys neskelbtini) 1 700 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise paskirtas nukentėjusiojo įgaliotas atstovas – (duomenys neskelbtini);
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuteistas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) vakare, tikslesnė data ir laikas nenustatyti, lankydamasis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pasinaudodamas bejėgiška (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), būkle dėl jo mažametystės, dėl ko šis negalėjo suprasti su juo atliekamų veiksmų reikšmės bei adekvačiai ir aktyviai priešintis, tenkino savo lytinę aistrą prieš (duomenys neskelbtini) valią – užkišo ranką šiam už kelnių bei kelnaičių ne daugiau kaip vieną kartą kišo savo pirštą (duomenys neskelbtini) į išeinamąją angą, sukeldamas šiam fizinį skausmą, taip ne daugiau kaip vieną kartą lietė ranka šio lytinius organus, tokiu būdu seksualiai prievartavo mažametį asmenį, tokiais savo veiksmais sukėlė mažamečiui (duomenys neskelbtini) nesunkų sveikatos sutrikdymą – (duomenys neskelbtini).
2. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir pagal BK 153 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, (duomenys neskelbtini), tikslesnė data ir laikas nenustatyti, lankydamasis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kieme esančioje laikinoje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), yra mažametis, ne daugiau kaip vieną kartą lietė šio lytinius organus, užkišdamas ranką šiam už kelnių bei kelnaičių, šiuos veiksmus atliko kito mažamečio (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tokiu būdu tyčia atliko veiksmus, galinčius sukelti mažamečių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, šiais veiksmais tvirkino jaunesnius nei šešiolikos metų asmenis.
3. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuteistas už tai, kad jis, (duomenys neskelbtini), tikslesnė data ir laikas nenustatyti, mažamečiui (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), atvykus į jo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, iš anksto pasiūlęs saldumynų už tylėjimą, pasinaudodamas bejėgiška (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), būkle dėl jo mažametystės, dėl ko šis negalėjo suprasti su juo atliekamų veiksmų reikšmės bei adekvačiai ir aktyviai priešintis, prieš (duomenys neskelbtini) valią numovė šiam kelnes ir kelnaites, tenkindamas savo lytinę aistrą ranka dirgino šio mažamečio varpą, siekdamas, kad varpa sustandėtų, tuomet pats nusimovė kelnes ir kelnaites ir liepė mažamečiui (duomenys neskelbtini) ranka dirginti jo varpą, o kuomet šis ranka dirgino jo varpą, jis ne mažiau kaip du kartus kišo (duomenys neskelbtini) pirštą į išeinamąją angą, tokiu būdu seksualiai prievartavo mažametį asmenį tokiais savo veiksmais sukėlė mažamečiui (duomenys neskelbtini) nesunkų sveikatos sutrikdymą – (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Nuteistasis (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismui 2020 m. vasario 12 d. pateikė du skundus dėl jo atžvilgiu priimto Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nuosprendžio. Baudžiamojo proceso įstatymas apeliantui nenumato galimybės paduotą apeliacinį skundą keisti ar pildyti, apeliacinis skundas gali būti tik atšaukiamas (BPK 316 straipsnis). Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 21 d. nutartimi abu nuteistojo skundus priėmė, nustatęs, kad abu nuteistojo (duomenys neskelbtini) skundai buvo gauti viename voke, jie pasirašyti tą pačią dieną, be to, abiejuose skunduose nuteistasis išdėstė iš esmės analogiškus argumentus. Todėl abiejuose nuteistojo (duomenys neskelbtini) apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai subendrinami ir vertinami kaip vientiso apeliacinio skundo argumentai.
5. Apeliaciniame skunde nuteistasis (duomenys neskelbtini) prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
5.1. Nuteistas apeliaciniame skunde nurodo, jog jis nėra padaręs jam inkriminuojamų nusikaltimų. Nebuvo nustatytas tikslus jam inkriminuojamų nusikaltimų laikas. Apelianto manymu, jo nekaltumą patvirtina liudytojos, nukentėjusiųjų motinos, parodymai. Ši liudytoja parodė, kad jos vaikai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jai nurodė, kad nuteistasis nėra prie jų lindęs ar kažką jiems daręs. Nuteistasis tvirtina, kad jis buvo apkalbėtas. Kiti liudytojai taip pat nenurodė, kad būtų matę ar iš vaikų girdėję, jog (duomenys neskelbtini) netinkamai būtų elgęsis su nukentėjusiaisiais. Liudytojai nurodė tik girdėję gandus. Nuteistojo manymu, jis nuteistas nesant jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Apeliantas kelia klausimą, ar nukentėjusiųjų apklausose neprivalėjo dalyvauti jų motina, be to, nukentėjusiųjų apklausose nedalyvavo jo gynėjas. Nukentėjusieji galimai buvo įkalbėti duoti tokius kaltinamajam nepalankius parodymus. Dėl nepagrįstai pareikštų kaltinimų suteršta jo reputacija. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė neturėdamas jo kaltės įrodymų, t. y. filmuotos medžiagos ar pokalbių įrašų, ar kitų įtikinamų įrodymų. Nuteistasis prašo bylą nutraukti arba grąžinti tyrimui papildyti, taip pat taikyti atsakomybę asmenims, kurie paskleidė apie jį šmeižtą. Dėl pareikštų kaltinimų jis patyrė išgyvenimus, nepatogumus.
5.2. Nuteistasis nurodo ir tai, kaltinamajame akte padaryta klaida - nusikalstamos veikos negalėjo būti daromos iki (duomenys neskelbtini), nes nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jis buvo gydomas ligoninėje, o (duomenys neskelbtini) suimtas. Apeliantas pažymi, kad nebuvo atlikti jo DNR tyrimai.
5.3. Nuteistasis nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu, nurodo, kad nukentėjusieji davė melagingus parodymus siekdami naudos ir kerštaudami už buvusį darbdavį. Skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Apeliantas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teises, taip pat Lietuvos Respublikos Konstituciją. (duomenys neskelbtini) manymu, teismas negalėjo taikyti laikino nuosavybės teisės apribojimo jo piniginėms lėšoms, nes jo sąskaitoje buvusios lėšos, tai (duomenys neskelbtini). Ši procesinė prievartos priemonė buvo taikoma net aštuonis mėnesius, tik vėliau teismas leido disponuoti sąskaitoje esančiais pinigais – kas mėnesį po (duomenys neskelbtini) eurus. Skundžiamu nuosprendžiu teismas nepagrįstai pratęsė laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą jo sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms. Nuteistasis teigia, kad dėl jo sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo, jis negalėjo įsigyti reikalingų priemonių, negalėjo palaikyti socialinių ryšių su artimaisiais.
5.4. Apeliantas nurodo ir tai, kad iki šio nuosprendžio jis nebuvo padaręs nusikaltimų ar nusižengimų, neturi administracinių nuobaudų, o nuosprendį priėmęs teismas šios aplinkybės neįvertino.
5.5. Taip pat (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde nurodo, jog jam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra per griežta. Laikomas suimtu jis patiria stresą, psichologinį spaudimą, patiria dvasinius išgyvenimus. Apeliantas prašo atsižvelgti į jo sveikatos būklę, tai, kad jam reikalinga (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas atmetamas
6. Apeliaciniame skunde nuteistasis (duomenys neskelbtini) teigia, kad jis nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 153 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo manymu, jis nuteistas nesant jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Be to, nebuvo nustatytas tikslus jam inkriminuojamų nusikaltimų laikas. (duomenys neskelbtini) tvirtina, kad jis buvo apkalbėtas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, palygino juos tarpusavyje ir nurodė, kuriais remiasi, darydamas išvadas dėl (duomenys neskelbtini) kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o kuriuos atmeta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir (duomenys neskelbtini) kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų analize. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažįsta, kad teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl (duomenys neskelbtini) kaltės padarius BK 150 straipsnio 4 dalyje (dvi veikos), 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte (dvi veikos), 153 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas yra pagrįstos ir teisingos.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytų nusikalstamų veikų (nukentėjusysis (duomenys neskelbtini))
7. Pagal BK 150 straipsnį atsako tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko mažamečiui asmeniui.
8. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu, tvirtina, kad jis buvo apkalbėtas. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas netinkamai vertino įrodymus bei šioje dalyje priėmė neteisėtą nuosprendį.
9. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno (duomenys neskelbtini) savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jam yra tekę neblaiviam miegoti (duomenys neskelbtini) namo kieme esančioje palapinėje kartu su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nuteistasis aiškino, jog būnant palapinėje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vienas kitam lietė lytinius organus. Jis ((duomenys neskelbtini)) tik stebėjo, tačiau berniukų neprašė liautis, pats jokių neteisėtų seksualinio pobūdžio veiksmų berniukų atžvilgiu neatliko (t. 4, b. l. 146-147). Vėlesnės apklausos metu bei teisiamajame posėdyje (duomenys neskelbtini) taip pat neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, tvirtino, jog seksualiai neprievartavo berniukų, jų netvirkino (t. 4, b. l. 155, t. 5, b. l. 81-85). Vis tik nuteistojo aiškinimą, kad jis seksualiai neprievartavo mažamečio (duomenys neskelbtini) ir nesunkiai nesutrikdė jam sveikatos, paneigia byloje surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai.
10. Nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant psichologei, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) lįsdavo prie jo, grabaliodavo. Būnant lauke prie tėvų namo (duomenys neskelbtini) jam užkišo ranką už šortų ir grabaliojo vietą „kur siusioja“ bei užpakalį. (duomenys neskelbtini) nurodė ir tai, kad jo brolis (duomenys neskelbtini) jį saugodavo nuo (duomenys neskelbtini), kad šis nelįstų. Nukentėjusysis piešinyje, kuriame pavaizduotas žmogaus kūnas, nuspalvino vietas, kurias jam lietė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 110-114, 120, 121). Taigi iš nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) parodymų, kuriuos jis davė apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo apie prieš jį įvykdytus nusikalstamus veiksmus, matyti, kad nukentėjusysis paaiškino, taip pat ir žmogaus kūno piešinyje pažymėjo vietas, kurias jam lietė (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti pirmiau aptartais nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) parodymais, o nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis yra apkalbamas, yra niekuo nepagrįstos. Tokio pobūdžio bylose, paprastai nebūna liudytojų, kurie tiesiogiai būtų matę tokią prievartą, todėl tokiose bylose taip pat labai svarbūs yra išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su nepilnamečiais nukentėjusiaisiais ir kuriems nepilnamečiai nukentėjusieji pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Aplinkybes apie prieš jį (duomenys neskelbtini) atliktus veiksmus nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) papasakojo liudytojai (duomenys neskelbtini) (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)), dirbančiai (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugsėjo mėn. teikusiai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuomet nukentėjusieji papasakojo apie (duomenys neskelbtini) elgesį su jais ir nurodė, kad „(duomenys neskelbtini) lindo prie jų“. (duomenys neskelbtini) žmogaus kūno piešinyje pažymėjo vietas, kurias (duomenys neskelbtini) lietė jam ir jo broliui (duomenys neskelbtini). Liudytoja (duomenys neskelbtini) apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad kalbant su (duomenys neskelbtini) bendromis temomis apie kūno saugumą, berniukas papasakojo, kad jį yra lietę taip, kaip jam nepatiko ir nupiešė, kur jį lietė, t. y. nupiešė tašką užpakalyje, kur jį lietė ir jam tai buvo nemalonu (t. 5, b. l. 147-155). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja (duomenys neskelbtini) parodė, kad pokalbio su (duomenys neskelbtini) metu šis pasakė, kad (duomenys neskelbtini) kišo ranką jam po kelnėmis, kišo pirštą ir jam skaudėjo (t. 1, b. l. 150-152). Savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) pateikė piešinius, kuriuose (duomenys neskelbtini) žmogaus kūno atvaizde pažymėjo vietą, kurią matė, kad (duomenys neskelbtini) lietė (duomenys neskelbtini), taip pat vietą, kurią jam lietė (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 1-7). Apie (duomenys neskelbtini) elgesį su (duomenys neskelbtini) nurodė ir jo brolis (duomenys neskelbtini) apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant psichologei. Šios apklausos metu (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) lindo prie (duomenys neskelbtini), griebė jam už užpakalio. Apie tai (duomenys neskelbtini) jam pasakojo ir pats bei parodė kur jį lietė (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) nurodė ir tai, kad kartą, būnant tėvų namų kieme, pavėsinėje miegojo jo brolis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o jis sėdėjo ir saugojo, kad (duomenys neskelbtini) nelįstų prie (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 94-97).
11. Nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) parodymų patikimumą patvirtina ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados, kuriose nurodyta, kad nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) galėjo išsigalvoti seksualinio pobūdžio veiksmus, atliktus prieš jį. (duomenys neskelbtini) neturi tokių gebėjimų ir žinių, jog galėtų išsigalvoti tokio pobūdžio įtarimus, siekdamas sąmoningai apkaltinti kitą asmenį. Tai, jog (duomenys neskelbtini) galėjo patirti seksualinę prievartą, ypatingai sustiprina jo reakcijos į lytiškumo temą – vaikas stipriai nerimauja, gėdijasi. Ekspertizės akto išvadose taip pat nurodyta, kad nustatytas (duomenys neskelbtini)mamos poveikis neigti galimai patirtą seksualinę prievartą (t. 2, b. l. 162-169). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos ir kitos bylai reikšmingos aplinkybės. Tiriamojoje ekspertizės akto dalyje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) žinios lytiškumo tema primityvios, ribotos – atitinka jam nustatytą nežymų protinį atsilikimą. Su lytiškumu susijusios temos iššaukia stiprų vaiko nerimą, baimę, susigėdimą. Tokios jo reakcijos nėra normalios jo amžiui – jos rodo, jog kalbėjimas apie lytiškumą yra grėsmingas (vaikui atrodo, jog jo atsivėrimas gali kenkti mamai, jam, broliui). Nukentėjusysis nesupranta ne tik su juo galimai atliktų veiksmų, bet ir juridinio savo statuso reikšmės. Ekspertinio tyrimo metu (duomenys neskelbtini)neigė prieš jį atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus ir ekspertei nurodė: „(duomenys neskelbtini) negeras, nes lenda prie vaikų, prie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) blogas. Jis lindo prie (duomenys neskelbtini). Tik prie (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko nemačiau. Mamytė pyko“. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) atsiskleidimui poveikį galimai daro mama, netikėdama vaiku ir sukeldama jam pasekmių baimę. (duomenys neskelbtini) ekspertei nurodė: „Negalima lįsti prie vaikų, nes baudžia mama. Nepatiks mamai, jei pasakysiu. Ji nenori, kad (duomenys neskelbtini) pasakytų. Šaukė, kad nieko nesakyčiau. Jei pasakysiu, nubaus“. Ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties, mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų, tačiau išsamių parodymų apie galimai patirtą seksualinę prievartą (duomenys neskelbtini) neduoda, nes nesupranta su juo galimai atliktų veiksmų, juridinio savo statuso reikšmės ir bijo galimų neigiamų savo atsiskleidimo pasekmių, kurių grėsmę ypatingai palaiko mamos daromas poveikis (netikėjimas vaiku, kaltinimas jį meluojant, bauginimas neigiamomis atsiskleidimo pasekmėmis). Išsamių parodymų davimą taip pat sunkina (duomenys neskelbtini) nustatyti individualūs psichologiniai ypatumai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nepasitikėjimas savimi ir kitais, nesaugumas tarp žmonių). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pateikta išvada, jog (duomenys neskelbtini) konstatuotos (duomenys neskelbtini). Šis sutrikimas yra kilęs sąsajoje su prieš jį atliktomis nusikalstamomis veikomis ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
12. Skundžiamame nuosprendyje teisingai įvertinti ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai. Liudytojas (duomenys neskelbtini) apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad apie (duomenys neskelbtini) sklido kalbos, jog jis netinkamai elgiasi su berniukais, todėl jis ((duomenys neskelbtini)) liepė (duomenys neskelbtini) nesilankyti pas (duomenys neskelbtini), kurie turi mažamečių vaikų. (duomenys neskelbtini) jo prašymo nepaisė ir lankydavosi pas (duomenys neskelbtini), kur girtaudavo (t. 5, b. l. 104-111). Liudytojas (duomenys neskelbtini) taip pat parodė, jog yra girdėjęs kalbas apie (duomenys neskelbtini) seksualinius polinkius. Jis pats nukentėjusiųjų motinai (duomenys neskelbtini) sakė, kad (duomenys neskelbtini) traukia mažamečiai vaikai, dėl to įspėjo (duomenys neskelbtini), kad šie neįsileistų (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 104-111). Liudytoja (duomenys neskelbtini) (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) teisiamajame posėdyje aiškino, jog ji nematė, kad (duomenys neskelbtini) lįstų prie jos vaikų, o patys vaikai irgi nieko nepasakojo, tačiau neneigė, kad (duomenys neskelbtini) pas juos lankydavosi, girtaudavo. Taip pat neneigė, kad (duomenys neskelbtini) ją yra įspėjęs apie (duomenys neskelbtini) kitokią seksualinę pakraipą, tačiau ji nesiėmė jokių priemonių, kad (duomenys neskelbtini) pas juos nesilankytų. Leisdavo vaikams bendrauti su (duomenys neskelbtini), neprieštaravo, kad vaikai su (duomenys neskelbtini) miegotų kieme esančioje palapinėje. Liudytoja parodė ir tai, kad ji buvo gavusi laišką iš (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu jau buvo suimtas. Laiške (duomenys neskelbtini) reikalavo neduoti parodymų, nes kitu atveju, kai jis bus paleistas, jai bus blogai (t. 5, b. l. 104-111). Liudytojas (duomenys neskelbtini) taip pat parodė, kad (duomenys neskelbtini) pas juos lankydavosi, girtas miegodavo palapinėje kartu su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jį buvo įspėjęs dėl kitokios (duomenys neskelbtini) seksualinės orientacijos, sakė, kad jo neįsileistų. Liudytojas parodė ir tai, kad (duomenys neskelbtini) yra miegojęs palapinėje, vieną kartą pats matė, kaip vaikai jau atsikėlę sėdėjo kartu su (duomenys neskelbtini) palapinėje (t. 5, b. l. 147-155).
13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos vienas kitą papildančius duomenis (nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini), liudytojos (duomenys neskelbtini), parodymus, kitus bylos duomenis) vertino kaip patikimus įrodymus ir pagrįstai jų visuma rėmėsi nustatydamas faktines bylos aplinkybes. Šių įrodymų visumai prieštaraujantys (duomenys neskelbtini) parodymai, kad jis jokių seksualinės prievartos veiksmų prieš (duomenys neskelbtini)neatliko, vertinti kaip siekimas išvengti atsakomybės už atliktus nusikalstamus veiksmus ir jais sukeltas pasekmes – jau minėtame teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) konstatuojamos (duomenys neskelbtini), vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kuris kilęs sąsajoje su šioje byloje nagrinėjamais įvykiais (seksualinio prievartavimo veiksmais). Įvertinus pirmiau aptartus nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini), liudytojos (duomenys neskelbtini), parodymus bei teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinus nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) amžių, psichinę ir socialinę brandą, intelektą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl (duomenys neskelbtini) kaltės padarius BK 150 straipsnio 4 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytus nusikaltimus.
Dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
14. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto teiginiais, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.
15. Pagal BK 153 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus.
16. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme esančioje laikinoje palapinėje-pavėsinėje, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra mažamečiai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne daugiau kaip vieną kartą lietė (duomenys neskelbtini) lytinius organus, užkišdamas ranką šiam už kelnių bei kelnaičių, šiuos veiksmus atliko kito mažamečio (duomenys neskelbtini) akivaizdoje, t. y. atliko veiksmus, galinčius sukelti mažamečių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi.
17. Nuteistasis (duomenys neskelbtini) neigė tvirkinęs nukentėjusiuosius. Apklausiamas teisiamajame posėdyje (duomenys neskelbtini) neneigė, kad apsvaigęs nuo alkoholio yra miegojęs (duomenys neskelbtini) namo kieme esančioje palapinėje, taip pat ir su (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini),tačiau tvirtino berniukų netvirkinęs (t. 5, b. l. 81-85). Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat neigia padaręs šį jam inkriminuotą nusikaltimą.
18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino (duomenys neskelbtini) parodymus, sugretino juos su kitais byloje surinktais duomenimis, ir nors jis neigia savo kaltę, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog (duomenys neskelbtini) tvirkino jaunesnius negu 16 metų asmenis – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
19. Nukentėjusysis (duomenys neskelbtini),apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad bežaidžiant tėvų namų kieme su broliu (duomenys neskelbtini) ir seserimi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jį nederamai lietė, taip pat prašė liesti ir jį. Nukentėjusysis žmogaus kūno piešinyje nuspalvino vietas, kurias jam lietė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nurodė ir tai, kad jam buvo baisu. Atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimo metu (duomenys neskelbtini) atsakydamas į ekspertės klausimus nurodė, kad (duomenys neskelbtini) reikia nubausti, kad nesikabinėtų. Taip pat, nors (duomenys neskelbtini) ekspertei nurodė, kad (duomenys neskelbtini) „juos tipo prievartavo“, „tariamai prie jų kabinėjosi“, tačiau ekspertei uždavus klausimą, kiek kartų tai buvo, (duomenys neskelbtini) nurodė, kad daugiau nei vieną kartą. Tyrimo metu (duomenys neskelbtini) nurodė ir tai, kad (duomenys neskelbtini), būdamas jo tėvų kieme esančioje palapinėje, jam ((duomenys neskelbtini)) už drabužių kišo ranką, norėjo liesti jo lytinį organą, tačiau jis pabėgo (t. 2, b. l. 133-141). Nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes apie tai, kad (duomenys neskelbtini) jį nederamai lietė, patvirtino ir nukentėjusysis (duomenys neskelbtini). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) būdamas pas juos kieme lįsdavo prie jo brolio (duomenys neskelbtini), tuomet jie abu su broliu nuo (duomenys neskelbtini) bėgdavo į laukus, nes bijodavo, kad šis juos gali grabalioti. Atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, tyrimo metu nukentėjusysis (duomenys neskelbtini)nurodė, kad (duomenys neskelbtini) lenda prie vaikų, jis lindo ir prie jo brolio (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis nurodė ir tai, kad mamai nepatiks, jei jis pasakys, ji nenori ir kad (duomenys neskelbtini) pasakytų. O jei pasakys, ji nubaus.
20. Nukentėjusiųjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes patvirtino ir kaip liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini), (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)). Apklausiama teisiamajame posėdyje ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad pokalbio su (duomenys neskelbtini) metu, šis pasakė, kad (duomenys neskelbtini) lindo ir prie jo brolio (duomenys neskelbtini), jis tai matė. Nurodė, kad būnant lauke (duomenys neskelbtini) lietė (duomenys neskelbtini) lytinius organus – užkišo ranką (duomenys neskelbtini) už kelnių (t. 1, b. l. 150-152).
21. Liudytojai (duomenys neskelbtini) (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) apklausiami teisiamajame posėdyje neigė matę, kad (duomenys neskelbtini) tvirkintų jų vaikus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Apie tokius (duomenys neskelbtini) veiksmus patys vaikai jiems nesakė (t. 5, b. l. 104-111, 147-155). Vis tik tokiais minėtų liudytojų parodymais, kad vaikai jiems nepasakojo apie (duomenys neskelbtini) prieš juos atliktus veiksmus, vadovautis nėra pagrindo. Atliekant teismo psichologijos, teismo psichiatrijos tyrimą nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) bandė neigti (duomenys neskelbtini) prieš jį atliktus veiksmus, nurodė, kad mama nenori, jog jis apie tai kalbėtų, gąsdino, kad jis bus išvežtas į vaikų namus; nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) taip pat nurodė, kad nepatiks mamai, ji supyks ir jį nubaus, jei jis papasakos įvykio aplinkybes. Tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose nukentėjusieji vaikai yra dažnai veikiami artimos aplinkos, taip pat jų parodymams labai didelę įtaką turi suaugusieji, su kuriais nukentėjusieji bendrauja ir, kurie siekia sumenkinti įvykio aplinkybes. Akivaizdu, kad šiuo atveju nukentėjusieji specialių žinių reikalaujančio tyrimo metu bandė neigti (duomenys neskelbtini) prieš juos atliktus veiksmus būtent dėl artimoje aplinkoje daromos įtakos. Tačiau netikėti pirmiau aptartais nukentėjusiųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, apie (duomenys neskelbtini) prieš juos atliktus nusikalstamus veiksmus apygardos teismas neturėjo pagrindo. Juo labiau, kad nukentėjusiųjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parodymų teisingumą taip pat patvirtina liudytojos (duomenys neskelbtini), (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) nurodytos aplinkybės. Šios liudytojos ir nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) tvirkinamojo pobūdžio elgesio prieš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atitinka nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad nukentėjusiųjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai nesutapo su jų paaiškinimais duotais teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikusioms ekspertėms, nėra pagrindas nukentėjusiųjų parodymus apie įvykių aplinkybes bei (duomenys neskelbtini) prieš juos atliktus nusikalstamus veiksmus vertinti kaip nepatikimus. Tuo pačiu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė ne tik nukentėjusiųjų parodymais, bet byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarti nukentėjusiųjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), liudytojos (duomenys neskelbtini), parodymai, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktuose konstatuotos aplinkybės, patvirtina, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini) tvirkino jaunesnius negu 16 metų asmenis – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Skundžiamame nuosprendyje nurodyti veiksmai, kuriuos pagal byloje surinktus įrodymus (duomenys neskelbtini) atliko su nukentėjusiaisiais, tinkamai įvertinti kaip tvirkinamieji veiksmai. Visi pirmiau aptarti (duomenys neskelbtini) veiksmai neabejotinai galėjo sukelti nukentėjusiesiems lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis ir nesveiką iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, todėl teisingai pirmosios instancijos teismo kvalifikuoti kaip jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmai. Nuteistasis (duomenys neskelbtini), žinodamas nukentėjusiųjų amžių, užkišdamas ranką už kelnių ir kelnaičių lietė nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini)lytinius organus, tai darė matant nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini). Tai leidžia teigti, jog nuteistasis suvokė pavojingą veikos pobūdį, jog prieš nukentėjusiuosius atlieka tvirkinamuosius veiksmus ir norėjo taip veikti. Nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini) - pakaltinamas, būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, atlikdamas prieš nukentėjusiuosius pirmiau nurodytus veiksmus, nesuprato pavojingo jų pobūdžio. Pirmiau nurodytais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, apelianto kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstama veiką numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje yra visiškai įrodyta.
Dėl BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytų nusikalstamų veikų (nukentėjusysis (duomenys neskelbtini))
23. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkta įrodymų visuma patvirtina ir šį (duomenys neskelbtini) pareikštą kaltinimą.
24. Teisiamajame posėdyje nuteistasis neigė seksualiai prievartavęs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) buvo davęs priešingus parodymus. Teisiamojo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) negalėjo įtikinamai paaiškinti parodymų keitimo aplinkybių, tik nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu tokių parodymų nedavė, apklausos protokolą pasirašė jo neskaitęs. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) parodė, kad pasiūlė (duomenys neskelbtini) atsiųsti savo vaiką iki jo namų, paimti jai cigarečių. Pas jį dviračiu atvažiavo (duomenys neskelbtini),šiam užėjus į kambarį, (duomenys neskelbtini) pasiūlė saldainių už tai, kad tylėtų ir niekam nesakytų to, kas bus toliau. Jis ((duomenys neskelbtini)) sėdėjo ant lovos, (duomenys neskelbtini) irgi atsisėdo ant lovos. Tuomet jis (duomenys neskelbtini) nusmaukė kelnes ir apatines kelnaites iki kelių, po to savo rankomis pradėjo glostyti, po to masturbuoti (duomenys neskelbtini) lytinį organą, kol jis sustandėjo. (duomenys neskelbtini) masturbavo apie 5-6 minutes. Sustandėjus jo ((duomenys neskelbtini)) varpai, pats nusimovė kelnes ir apatines kelnaites iki kelių, prašė (duomenys neskelbtini), kad masturbuotų jo lytinį organą. (duomenys neskelbtini) apie 4-5 minutes masturbavo jo lytinį organą. Kol (duomenys neskelbtini) masturbavo lytinį organą, jis kišo savo pirštą (duomenys neskelbtini) į išangę (t. 4, b. l. 146-147).
25. Vienas iš (duomenys neskelbtini) kaltės dėl seksualinio prievartavimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo įrodymų šaltinis yra nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant psichologei, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su juo elgėsi blogai. (duomenys neskelbtini) liepė jį liesti, tačiau jis atsisakė tai daryti. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) lindo prie jo lytinių organų, žmogaus kūno piešinyje pažymėjo vietas, kurias norėjo paliesti (duomenys neskelbtini) – lytinį organą bei išeinamąją angą (t. 1, b. l. 93-97, 103, 104). Taigi nukentėjusysis, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją apie prieš jį įvykdytas BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas nusikalstamas veikas, paaiškino, taip pat ir nupiešė kokiu būdu (duomenys neskelbtini) jį bandė liesti. Atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos tyrimą nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) nurodė, jog yra buvęs pas (duomenys neskelbtini) namuose. Pas (duomenys neskelbtini) važiuodavo parvežti alaus, mama prašydavo parvežti cigarečių. Pas (duomenys neskelbtini) namuose buvo vienas kartas – (duomenys neskelbtini) prašė liesti jo lytinius organus ir lietė jam ((duomenys neskelbtini)) lytinius organus. Nukentėjusiajam buvo baisu. (duomenys neskelbtini) prašė niekam apie tai nepasakoti, bet jis papasakojo mamai. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad klausiamas apie jauseną, kalbant bylai reikšmingomis temomis, (duomenys neskelbtini) pripažįsta, kad jam nesmagu kalbėtis šia tema. Akivaizdžiai stebimos (duomenys neskelbtini) vengimo reakcijos: jis užsiveria, gėdijasi, dengiasi veidą, neigia (duomenys neskelbtini) veiksmus prieš jį. (duomenys neskelbtini) stipriai nerimauja ir jaudinasi, ypatingai kalbėdamas apie bylai reikšmingas aplinkybes. Iš nerimo vaikas nežiūri į akis, nervingai čiupinėja ant stalo esančius daiktus, plėšo lapus, daug tyli, o jei kažką pasako, tai staigiai išsigąsta ir bando savo žodžius atsiimti. Vaiką gąsdina, jog jo pasakytus žodžius ekspertė užsirašo, todėl jis bando atimti jos užrašus. Nurodoma ir tai, kad (duomenys neskelbtini) žinios lytiškumo tema primityvios, ribotos – atitinka jam nustatytą (duomenys neskelbtini). Su lytiškumu susijusios temos iššaukia stiprų vaiko nerimą, baimę, susigėdimą, staigų užsisklendimą. Tokios jo reakcijos nėra normalios jo amžiui – jos rodo, jog kalbėjimas apie lytiškumą yra grėsmingas (vaikui atrodo, jog jo atsivėrimas gali kenkti mamai, jam, broliui). (duomenys neskelbtini) nesupranta ne tik su juo galimai atliktų veiksmų, bet ir juridinio savo statuso reikšmės (nesupranta, jog yra auka). Kadangi (duomenys neskelbtini) nesupranta, jog yra nukentėjęs, ekspertizės metu jis bando pabrėžti aktyvesnes savo pastangas priešintis (duomenys neskelbtini) – vaikui baisu, jog jei jis pakluso (duomenys neskelbtini) ir vykdė jo paliepimus, jis taip pat gali būti nubaustas (pvz. išvežtas į vaikų namus). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pateiktos išvados, jog (duomenys neskelbtini) nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties, mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų suvokti labai konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų, tačiau išsamių parodymų apie galimai patirtą seksualinę prievartą (duomenys neskelbtini) neduoda (galimai patirtus veiksmus ir jų apimtį minimizuoja, bando neigti, akcentuoja aktyvesnį savo priešinimąsi (duomenys neskelbtini)), nes nesupranta su juo galimai atliktų veiksmų, juridinio savo statuso reikšmės (nesupranta, jog yra auka) ir bijo galimų neigiamų savo atsiskleidimo pasekmių, kurių grėsmę ypatingai palaiko mamos daromas poveikis (netikėjimas vaiku, nenorėjimas, jog vaikas apie tai kalbėtų, gąsdinimas, jog vaikas bus išvežtas į vaikų namus, ir pan.). Nuoseklių ir išsamių parodymų davimą taip pat sunkina (duomenys neskelbtini) nustatyti individualūs psichologiniai ypatumai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nepasitikėjimas savimi ir kitais, nesaugumas tarp žmonių). Nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) galėjo išsigalvoti seksualinio pobūdžio veiksmus, galimai atliktus jo atžvilgiu. Tai, jog (duomenys neskelbtini) galėjo patirti seksualinę prievartą, ypatingai sustiprina jo reakcijos į lytiškumo temą – vaikas stipriai nerimauja, gėdijasi ir siekia užsisklęsti savyje. Nustatytas (duomenys neskelbtini) mamos poveikis neigti galimai patirtą seksualinę prievartą; (duomenys neskelbtini) konstatuojamos (duomenys neskelbtini). Šis sutrikimas kilęs sąsajoje su prieš jį (duomenys neskelbtini) atlikta nusikalstama veika ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.2, b. l. 133-141).
26. Kaip jau minėta, seksualinės prievartos prieš mažamečius bylų specifika tokia, kad paprastai tokios prievartos tiesioginių liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose yra nukentėjusiųjų mažamečių parodymai, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir, kuriems jis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai, taip pat kiti įrodymai, numatyti BPK 20 straipsnyje. Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio nukentėjusiojo mažamečio parodymai, kurie turi būti vertinami ir analizuojami kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose, gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl jo amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, tačiau nesudaro pagrindo šiais parodymais netikėti ar vertinti kaip nepatikimus. Pažymėtina ir tai, kad mažamečio nuketėjusiojo parodymų patikimumas negali būti vertinamas taip griežtai kaip suaugusių asmenų parodymai. Skundžiamame nuosprendyje nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) parodymai nebuvo vieninteliai apelianto kaltės įrodymai. Nustatydamas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos vertino teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas ir liudytojų parodymus, kitus bylos duomenis.
27. Teisme apklausta nukentėjusiojo motina (duomenys neskelbtini) (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) patvirtino, kad vaikai žinojo kur gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau neigė, kad (duomenys neskelbtini) siuntė pas (duomenys neskelbtini) parvežti cigarečių. Liudytojas (duomenys neskelbtini) teisiamajame posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra buvęs pas (duomenys neskelbtini) namuose. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) vaikas yra buvęs pas (duomenys neskelbtini) parodė ir teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja (duomenys neskelbtini). Ši liudytoja parodė, kad (duomenys neskelbtini) sūnus ne kartą buvo atvažiavęs pas (duomenys neskelbtini), ji pati girdėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pokalbį telefonu, o vėliau berniukas atvažiavo kavos ir cigarečių (t. 5, b. l. 147-155).
28. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus ir jų visumą (nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini), liudytojų, paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte nurodytas aplinkybes), taip pat įvertinusi nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) amžių, psichinę ir socialinę brandą, intelektą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl (duomenys neskelbtini) kaltės padarius BK 150 straipsnio 4 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytus nusikalstamus veiksmus. Skundžiamame nuosprendyje padaryta teisinga išvada, kad (duomenys neskelbtini) seksualiai prievartavo nukentėjusįjį veikdamas tiesiogine tyčia. Atlikdamas jam inkriminuojamus veiksmus (duomenys neskelbtini) suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Nuteistojo (duomenys neskelbtini) veika teisingai kvalifikuota pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
29. Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis buvo apkalbėtas. Toks apelianto argumentas yra nepagrįstas. Byloje apklausti liudytojai pačių įvykių aplinkybių nematė, jie nurodė apie jiems žinomas bylai reikšmingas aplinkybes. Nenustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių byloje apklausti nukentėjusieji, liudytojai būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus prieš nuteistąjį (duomenys neskelbtini), norėtų jį apkalbėti. Objektyviai egzistuojančių tokį teiginį patvirtinančių aplinkybių nenurodo ir pats nuteistasis.
30. Nuteistasis nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nurodo ir tai, kad nebuvo atliktas jo DNR tyrimas. Iš tiesų ikiteisminio tyrimo metu toks tyrimas nebuvo atliktas, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2016 ir kt.). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) DNR tyrimo neatlikimas savaime nelaikytinas BPK pažeidimu, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendis motyvuotas, teismo išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
31. Apeliantas abejoja, ar šioje byloje nukentėjusiųjų parodymai byloje gauti nepažeidžiant nukentėjusiųjų apklausos proceso taisyklių. Pagal BPK 186 straipsnio 3 dalies nuostatas, į mažamečio nukentėjusiojo apklausą visuomet privalo būti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, taip pat valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris iš kitos patalpos stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės. Nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas tik įvertinus, ar jis nedarys poveikio nepilnamečiui. Iš bylos duomenų matyti, kad mažamečių nukentėjusiųjų apklausos vyko nedalyvaujant jų motinai, o taip pat (duomenys neskelbtini) gynėjui. Vis tik šios aplinkybės teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados, kad nukentėjusiųjų apklausa atlikta pažeidžiant BPK nuostatas. (duomenys neskelbtini) gynėjas teismui buvo pateikęs prašymą atidėti nukentėjusiųjų apklausas, tačiau pats (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu nurodė, jog atsisako gynėjo ir klausimą dėl nukentėjusiųjų apklausos nedalyvaujant jo gynėjui paliko spręsti teismo nuožiūra. O klausimas dėl nukentėjusiųjų motinos teisės dalyvauti jų apklausoje teismo posėdžio metu nebuvo sprendžiamas (t. 1, b. l. 93-97, 110-114). Nukentėjusiųjų apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo atliktos nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, jų metu buvo daromi vaizdo ir garso įrašai, kurie prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos. Įstatymo garantuotos nuteistojo (duomenys neskelbtini) teisės nebuvo suvaržytos, nes jis turėjo galimybę užduoti klausimus nukentėjusiesiems. Teisme peržiūrėti vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini) nepageidavo.
32. Apeliantas ginčydamas dėl jo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį nurodo, kad nebuvo nustatytas tikslus jam inkriminuojamų nusikaltimų laikas. Atsakant į tokį apelianto argumentą būtina pažymėti, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, veikos aprašyme nurodomi tokiu tikslumu, kiek juos įmanoma nustatyti byloje surinktais duomenimis ir kiek yra būtina sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl jam inkriminuotų nusikaltimų. Skundžiamame nuosprendyje nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo laikas nurodytas tinkamai, tiek kiek tai buvo įmanoma nustatyti remiantis byloje surinkta medžiaga ir kiek tai buvo būtina spendžiant (duomenys neskelbtini) baudžiamosios atsakomybės klausimą. Be to, bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje nei pats (duomenys neskelbtini), nei jo gynėjas nenurodė kaltinamojo akto trūkumų. Neteisus apeliantas nurodydamas ir tai, kad kaltinamajame akte buvo padaryta klaida, nurodant, kad nusikalstamos veikos buvo daromos iki (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateikto kaltinamojo akto turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpis (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 30-46).
Dėl paskirtos bausmės
33. Apeliantas skunde nurodo, jog iki nuosprendžio priėmimo jis nebuvo padaręs nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų, be to pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad jis nebuvo baustas administracine tvarka. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad praeityje (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu padaręs BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (t. 3, b. l. 87-88). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu (duomenys neskelbtini) buvo laikomas neteistu. Taip pat teismas įvertino, kad nuosprendžio priėmimo metu nebuvo duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus per penkerius metus matyti, kad (duomenys neskelbtini) ne kartą buvo baustas už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, iš jų kurių vėliausiai buvo padarytas (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 91-99).
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmių už atskiras nusikalstamas veikas skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmes (duomenys neskelbtini) už atskiras nusikalstamas veikas, tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmes ir nustatant jų rūšis bei dydžius, atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę, tai, kad byloje nebuvo nustatyta (duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte (veika prieš (duomenys neskelbtini)) ir BK 153 straipsnio 1 dalyje (duomenys neskelbtini) padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skundžiamu nuosprendžiu (duomenys neskelbtini) už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos. Bausmės tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Skirdamas (duomenys neskelbtini) bausmes, pirmosios instancijos teismas BK 41, 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė, taip pat nepažeidė BK 63 straipsnio nuostatų subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, todėl keisti paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės nėra pagrindo.
Dėl civilinio ieškinio
35. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka ir su nukentėjusiesiems priteistu neturtinės žalos atlyginimu. Teigia, kad nukentėjusieji davė melagingus parodymus siekdami turtinės naudos. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti.
36. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šią žalą įvertina teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
37. Nukentėjusiųjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti – po 2 000 eurų kiekvienam nukentėjusiajam (t. 5, b. l. 13-15). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priteisė po 1 700 eurų neturtinei žalai atlyginti. Keisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareikšto civilinio ieškinio klausimą, atsižvelgė į tai, kad dėl (duomenys neskelbtini) padarytų nusikaltimų nukentėjusieji patyrė neigiamus išgyvenimus. Nusikaltimas padarytas prieš mažamečius nukentėjusiuosius, jų asmenybės formavimosi laikotarpiu, nusikaltimo pasekmės gali būti jaučiamos ir ateityje. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir (duomenys neskelbtini) turtinę padėtį, tai, kad jis nedirba, neturi nekilnojamojo turto. Nagrinėjamu atveju, neturtinė žala nukentėjusiesiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo veiksmais. Nėra pagrindo abejoti, kad dėl nuteistojo (duomenys neskelbtini) veiksmų nukentėjusieji patyrė neigiamus išgyvenimus, o taip pat fizinį skausmą. Įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš nuteistojo nukentėjusiesiems priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiai atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.
38. Apeliantas nurodo ir tai, kad teismas negalėjo taikyti laikino nuosavybės teisės apribojimo jo piniginėms lėšoms, nes jo sąskaitoje buvusios lėšos, tai draudimo bendrovės pervesti pinigai už draudiminį įvykį. Skundžiamu nuosprendžiu teismas nepagrįstai pratęsė laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą jo sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms. Šie apelianto argumentai taip pat yra nepagrįsti.
39. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą (duomenys neskelbtini) priklausančioms piniginėms lėšoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas nėra absoliutus. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 ir 152 straipsniuose yra išdėstyta, kokiais konkrečiais atvejais ši priemonė gali būti taikoma, išvardinti šios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos. BPK 116 straipsnio nuostatos teismą įpareigoja imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiųjų atstovo pareikštas civilinis ieškinys buvo patenkintas iš dalies, (duomenys neskelbtini) privalo atlyginti nusikaltimais padarytą neturtinę žalą. Todėl nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo užtikrinimui iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl priteisto civilinio ieškinio būtinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į nuteistajam priklausančias pinigines lėšas. Galimybės, užtikrinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos atlyginimą netaikant laikino nuosavybės teisės apribojimo į nuteistojo pinigines lėšas sąskaitoje, nėra. Nuteistasis nurodo, kad jo sąskaitoje buvusios lėšos, tai (duomenys neskelbtini), tačiau šios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima. Nors nuteistasis teigia, kad dėl jo sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo, jis negalėjo įsigyti reikalingų priemonių, negalėjo palaikyti socialinių ryšių su artimaisiais, tačiau kaip jau minėta, taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – šiuo atveju siekiama užtikrinti nuosprendžio dalies dėl priteisto civilinio ieškinio įvykdymą. Be to, Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo pakeistos laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygos ir (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)buvo leista disponuoti jo sąskaitoje esančiomis lėšomis - ne didesne nei (duomenys neskelbtini) suma (t.4, b. l. 108-111).
40. Taip pat (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde nurodo, jog jam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra per griežta. Laikomas suimtu jis patiria stresą, psichologinį spaudimą, patiria dvasinius išgyvenimus. Apeliantas prašo atsižvelgti į jo sveikatos būklę, tai, kad jam reikalinga (duomenys neskelbtini).
41. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kad (duomenys neskelbtini) sveikatos būklė neleistų taikyti griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo, be to, nuteistajam kvalifikuota medicinos pagalba gali būti suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, taip pat, esant būtinybei, (duomenys neskelbtini) gali būti teikiama reikalinga medicinos pagalba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1, 4 dalys). Pirmosios instancijos teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, nusprendė (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio vykdymo pradžios pratęsti kardomosios priemonės suėmimo terminą. Teismas pripažinęs (duomenys neskelbtini) kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, BK 153 straipsnio 1 dalį, paskyrė jam galutinę subendrintą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu kardomosios priemonės – suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nėra išnykęs. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas leidžia spręsti apie egzistuojančią grėsmę, kad (duomenys neskelbtini), kuris nėra saistomas nei tvirtais šeiminiais, nei ekonominiais ryšiais su gyvenamąja aplinka, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iki nuosprendžio vykdymo pradžios pratęsė griežčiausios kardomosios priemonės terminą. BPK 119 straipsnyje įtvirtintas tikslas – užtikrinti nuosprendžio įvykdymą – švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiektas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą.