- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-10
- Bylos Nr.
- 1A-11-557-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00228-2007-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- E. B., S. S.
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-11-557/2012
Teisėja Z. Romanovaitė Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00228-2007-7
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Remigijaus Preikšaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. B., S. S. – B. ir V. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:
pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (už pasikėsinimą užvaldyti kito asmens naudai 146 450 Lt) – 30 MGL dydžio (3 900 Lt) bauda;
pagal BK 300 str. 1 d. – 30 MGL dydžio (3 900 Lt) bauda;
pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (už pasikėsinimą užvaldyti kito asmens naudai 13 830 Lt) – 20 MGL dydžio (2 600 Lt) bauda;
pagal BK 300 str. 1 d. – 20 MGL dydžio (2 600 Lt) bauda;
pagal BK 222 str. 1 d. – 30 MGL dydžio (3 900 Lt) bauda;
pagal BK 183 str. 1 d. – 20 MGL dydžio (2 600 Lt) bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. ir pagal BK 300 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – 30 MGL dydžio (3 900 Lt) bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. ir pagal BK 300 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – 20 MGL dydžio (2 600 Lt) bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., šios bausmės subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 222 str. 1 d., 183 str. 1 d., ir paskirta galutinė bausmė – 90 MGL dydžio (11 700 Lt) bauda.
E. B. dėl pasikėsinimo užvaldyti kito asmens naudai 78 044,05 Lt ir netikro dokumento pagaminimą pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. išteisintas, nesant jo veiksmuose šių nusikaltimų sudėties,
S. S. – B. nuteista pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.
S. S. – B. pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. išteisinta, nesant jos veiksmuose nusikaltimo sudėties,
V. S. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. 10 MGL dydžio (1 300 Lt) bauda.
Nuosprendžiu UAB „B“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į E. B. ir S. S. – B. priklausantį žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3,750 ha, nuspręsta pratęsti iki nuosprendžio įvykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1) pasikėsino apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą kito asmens naudai, pagamino netikrą dokumentą, jį realizavo: jis, būdamas UAB „E“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atsakingu už įmonės ūkinės, komercinės veiklos vykdymą, nenustatytoje vietoje ir laiku, turėdamas išankstinį tikslą apgaulės būdu kito asmens naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, tyčia pagamino, t. y. atspausdino, patvirtino savo parašu ir UAB „E“ antspaudu bei perdavė UAB „E“ direktoriaus pavaduotojai S. S. – B. ir taip realizavo netikrą dokumentą – 2007-07-26 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, suteikusį S. S. – B. žinomai neturimą turtinio reikalavimo teisę nuo 2007-08-23 reikalauti bendrovės UAB „E“ sumokėti 146 450 Lt tam, kad ji šią žinomai netikrą teisę realizuotų įstatymų numatyta tvarka. E. B. duomenų apie 2007-07-26 paprastojo neprotestuotino vekselio išdavimą UAB „E“ direktoriaus pavaduotojai S. S. – B. UAB „E“ buhalterinėje apskaitoje neužregistravo. Nusikaltimo jis nebaigė ir didelės vertės svetimo turto kito asmens naudai neįgijo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi S. S. – B. atlikus visus būtinus veiksmus žinomai neturėtos turtinio reikalavimo teisės įgyvendinimui: 2007-09-07 pateikus L. N. antstolių kontorai, esančiai (duomenys neskelbtini), kaip vykdytiną, pagamintą netikrą dokumentą – 2007-07-26 vekselį, pagal vykdyti notarės L. P. patvirtiną vykdomąjį išrašą, siektos užvaldyti apgaulės būdu tokios vertės turto – 146 450 Lt UAB „E“ neturėjo. Tokiu būdu E. B., pagaminęs netikrą dokumentą, jį realizavęs, apgaule S. S. – B. naudai pasikėsino įgyti svetimą didelės vertės UAB „E“ turtą – 146 450 Lt,
2) pasikėsino apgaule užvaldyti svetimą turtą, pagamino netikrą dokumentą, jį realizavo: jis, būdamas UAB „E“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atsakingu už įmonės ūkinės, komercinės veiklos vykdymą, turėdamas išankstinį tikslą apgaulės būdu kito asmens naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, tyčia pagamino, t. y. atspausdino, patvirtino savo parašu ir UAB „E“ antspaudu bei UAB „E“ statybos direktoriui V. S. perdavė ir tokiu būdu realizavo netikrą dokumentą – 2007-07-22 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, suteikusį V. S. žinomai neturimą turtinio reikalavimo teisę nuo 2007-09-03 reikalauti bendrovės UAB „E“ sumokėti 13 830 Lt tam, kad V. S. šią žinomai netikrą reikalavimo teisę realizuotų įstatymų numatyta tvarka. E. B. duomenų apie 2007-07-22 paprastojo neprotestuotino vekselio išdavimą UAB „E“ statybos direktoriui V. S. UAB „E“ buhalterinėje apskaitoje neužregistravo. Nusikaltimo jis nebaigė ir svetimo turto kito asmens naudai neįgijo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi V. S. atlikus visus būtinus veiksmus žinomai neturėtos turtinės teisės įgyvendinimui: 2007-09-07 pateikus L. N. antstolių kontorai, esančiai (duomenys neskelbtini), kaip vykdytiną, pagamintą netikrą dokumentą – 2007-07-22 vekselį, pagal vykdyti notarės L. P. patvirtiną vykdomąjį išrašą, siektos užvaldyti apgaulės būdu tokios vertės turto – 13 830 Lt UAB „E“ neturėjo. Tokiu būdu E. B., pagaminęs netikrą dokumentą ir jį realizavęs, apgaule V. S. naudai pasikėsino įgyti svetimą UAB „E“ turtą – 13 830 Lt,
3) apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: jis, būdamas laikotarpiu nuo 2006-07-19 iki 2007-07-27 UAB „E“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), veikiančios (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, bei straipsnio 4 dalį, reikalaujančią, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ 10 punkto reikalavimus, laikotarpiu nuo 2007-02-14 iki 2007-07-27, veikdamas tyčia, apskaitos dokumentais nepagrindęs visų gautų pajamų, jų neįregistravęs buhalterinėje apskaitoje bei įtraukęs į apskaitą žinomai netikrus duomenis, pagal kuriuos negalima nustatyti įvykusios ūkinės operacijos tapatumo, apgaulingai tvarkė laikotarpiu nuo 2007-02-14 iki 2007-07-27 UAB „E“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą, būtent:
- PVM sąskaita faktūra nepagrindė paslaugų už 6499,99 Lt suteikimo M. R. pagal 2007-07-13 sudarytą sutartį Nr. 70629-02 bei pajamų orderiu nepagrindė 3199,99 Lt, gautų iš M. R., gavimo, neregistravo 3199,99 Lt gavimo apskaitos registruose: 2007 m. liepos mėn. „Apyvartos žiniaraštis sąskaita Nr. 272 Kasa“; „Apyvartos žiniaraštis sąskaita Nr. 500, Pardavimo pajamos (langai)“;
- 10 atvejų kasos pajamų orderiais nepagrindė ir neregistravo apskaitos registruose: kasininko apyskaitoje bei Apyvartos žiniaraštyje sąskaita Nr. 272, pagrindžiančių 11 600 Lt gavimą iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Hansabankas“, ir 6650 Lt gavimą iš mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB SEB Vilniaus bankas.
Dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2007-02-14 iki 2007-07-27 UAB „E“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros,
4) pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą: jis, būdamas UAB „E“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), veikiančios (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir būdamas atsakingu asmeniu už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, užimamų pareigų pagrindu atsakingu už jo žinioje esantį UAB „E“ turtą – pinigines lėšas, naudotinas atsiskaitytinai įmonės reikmėms, pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais disponuoti UAB „E“ turtu – piniginėmis lėšomis atsiskaitytinai, panaudodamas jo žinioje buvusią mokėjimo kortelę, AB banke „Hansabankas” bankomate, esančiame Taikos 98, Klaipėdoje, iš UAB „E“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) nuėmė: 2007-07-12 – 1610 Lt, 2007-07-12 – 4000 Lt, 2007-07-12 – 4000 Lt, 2007-07-25 – 1900 Lt, 2007-07-25 - 90 Lt, iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas, panaudodamas jo žinioje buvusią mokėjimo kortelę, bankomate, esančiame Vilniaus pl. 1, Klaipėdoje, 2007-07-06 nuėmė 200 Lt, 2007-07-18 bankomate, esančiame Taikos pr. 139, Klaipėdoje, per 4 kartus nuėmė 6450 Lt (2000 Lt + 2000 Lt + 2000 Lt + 450 Lt), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-11-17 nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 10 punktą – „atsiskaitytinas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą”, E. B. neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą ir nepateikė jų panaudojimo pagrįstumą patvirtinančių dokumentų, taip pasisavino jo žinioje buvusį UAB „E“ turtą - 18 250 Lt.
S. S. – B. nuteista už tai, kad ji pasikėsino apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą: ji, būdama UAB „E“ direktoriaus pavaduotoja, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą – UAB „E“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), didelės vertės turtą – 146 450 Lt, veikdama kartu su UAB „E“ direktoriumi E. B., nenustatytoje vietoje ir laiku, įgijo žinomai netikrą dokumentą – 2007-07-26 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pasirašytą UAB „E“ direktoriaus E. B. ir patvirtintą UAB „E“ antspaudu, suteikusį jai žinomai neturimą turtinio reikalavimo teisę nuo 2007-08-23 reikalauti bendrovės UAB „E“ sumokėti 146 450 Lt. Po to, tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2007-09-07 Klaipėdos miesto šeštojo notarų biuro, esančio S. Daukanto g. 2, Klaipėdoje, notarei L. P., žinodama apie tai, kad neturi teisėtos turtinio reikalavimo teisės, tyčia pateikė prašymą dėl pinigų išieškojimo iš skolininko UAB „E“, pateikdama ir taip panaudodama nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamintą netikrą dokumentą – 2007-07-26 neprotestuotiną paprastąjį vekselį bei gavusi vykdomąjį įrašą išieškoti iš UAB „E“ žinomai netikro vekselio pateikėjos S. S. – B. naudai 146 450 Lt, šį vykdomąjį įrašą 2007-09-07 pateikė vykdyti L. N. antstolių kontoros, esančios Bokštų 9, Klaipėdoje, antstolio padėjėjui Ž. P.. Nusikaltimo S. S. – B. nebaigė ir didelės vertės svetimo turto neužvaldė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi vykdymo veiksmų atlikimo metu UAB „E“ siekto apgaulės būdu užvaldyti vertės turto neturėjo. Tokiu būdu S. S. – B. apgaule pasikėsino užvaldyti UAB „E“ didelės vertės turtą – 146 450 Lt.
V. S. nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą: jis laikotarpiu nuo 2006-08-28 iki 2007-07-31 dirbęs UAB „E“ statybos direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą – UAB „E“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), turtą – 13 830 Lt, veikdamas kartu su UAB „E“ direktoriumi E. B., nenustatytoje vietoje ir laiku, įgijo žinomai netikrą dokumentą – 2007-07-22 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pasirašytą UAB „E“ direktoriaus E. B. ir patvirtintą UAB „E“ antspaudu, suteikusį jam žinomai neturimą turtinio reikalavimo teisę nuo 2007-09-03 reikalauti bendrovės UAB „E“ sumokėti 13 830 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2007-09-07 Klaipėdos miesto šeštojo notarų biuro, esančio S. Daukanto 2, Klaipėdoje, notarei L. P., žinodamas apie tai, kad neturi teisėtos turtinio reikalavimo teisės, pateikė prašymą dėl pinigų išieškojimo iš skolininko UAB „E“, pateikdamas ir taip panaudodamas nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamintą netikrą dokumentą – 2007-07-22 neprotestuotiną paprastąjį vekselį. Gavęs vykdomąjį įrašą išieškoti iš UAB „E“ žinomai netikro vekselio pateikėjo V. S. naudai 13 830 Lt, šį vykdomąjį įrašą 2007-09-07 pateikė vykdyti L. N. antstolių kontoros, esančios Bokštų 9, Klaipėdoje, antstolio padėjėjui Ž. P.. Nusikaltimo V. S. nebaigė ir svetimo turto neįgijo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi vykdymo veiksmų atlikimo metu UAB „E“ siekto apgaulės būdu užvaldyti vertės turto neturėjo. Tokiu būdu V. S. apgaule pasikėsino užvaldyti UAB „E“ turtą – 13 830 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti. Teigia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, be to, dėl vekselių išrašymo jo veiksmus nepagrįstai kvalifikavo kaip nusikaltimo padarymą.
Dėl pasikėsinimo užvaldyti svetimą turtą išrašant vekselius
Apeliantas E. B. nurodo, jog jis su savo žmona S. S. – B. buvo UAB „E“ akcininkai. Be jų, šioje įmonėje dirbo ir jo uošviai R. S. ir V. S.. Iškilus įmonei finansiniams sunkumams tiek jo uošviai, tiek jis su žmona skolino asmenines lėšas įmonei: 2006-12-14 R. S. paskolino UAB „E“ 55 000 Lt, 2011-05-31 jo žmona S. S. – B. – 65 000 Lt. Šias paskolas bei paskolintų lėšų panaudojimą patvirtina baudžiamojoje byloje esantys dokumentai – paskolų sutartys, kasos pajamų orderiai, kasos knygos įrašai, specialisto išvada, apyvartos žiniaraštis (2 t., b.l. 182–186; 3 t., b.l. 10–11, 4 t., b.l. 103–104, 117–122). Parduodant UAB „E“ akcijas B. S. ir G. B., derybų metu buvo sutarta panaikinti minėtas įmonės skolas jo žmonai S. S. – B. bei uošvienei R. S. ir palikti skolas vieno asmens, t. y. jo vardu. Skolų grąžinimui įmonės kasoje nebuvo pakankamai lėšų, todėl jis įnešė į įmonės kasą iš asmeninių lėšų 145 000 Lt. Specialisto išvados 3 p. nurodyta, kad įmonė jam buvo skolinga 145 000 Lt (2 t., b.l. 71). Apyvartos žiniaraštyje 2007-06-30 (4 t.), kurį pasirašė ir B. S., yra nurodyta įmonės skola – 120 000 Lt – fiziniams asmenims, t. y. R. S. 55 000 Lt, S. S. – B. – 65 000 Lt. 2007-08-31 apyvartos žiniaraštyje (tuo metu įmonės akcijas jau buvo nusipirkę B. S. ir G. B.) 120 000 Lt skola įmonei nefigūruoja, ji nurodyta prie debeto, bet galutinė skolos suma fiziniams asmenims yra 145 000 Lt, t. y. tiek, kiek E. B. įnešė į įmonės kasą. Apyvartos žiniaraštyje „Sąskaita Nr. 4013“ (2 t., b.l. 155) matosi skolos, gautos iš R. S., S. S. – B. ir jo. Byloje esantys 2007-07-20 kasos pajamų orderiai Nr. 000086, 2007-07-26 Nr. 000089 ir Nr. 000091 taip pat patvirtina pinigų į įmonės kasą įnešimą. 2007-07-26 kasos išlaidų orderis Nr. 138 patvirtina, kad R. S. grąžinta 55 000 Lt skola, tos pačios datos kasos išlaidų orderis Nr. 139 patvirtina, kad S. S. – B. grąžinta 65 000 Lt skola. Šie byloje esantys duomenys, nuteistojo E. B. teigimu, patvirtina, kad jo žmona S. S. – B. ir uošvienė R. S. paskolino įmonei lėšas, kurios vėliau joms buvo grąžintos. Skolos buvo grąžintos iš jo įneštų į įmonės kasą pinigų, todėl UAB „E“ S. S. – B. bei R. S. nebeliko skolinga, tačiau atsirado UAB „E“ skola jam. Kad skolą būtų lengviau išsiieškoti, buvo išrašytas vekselis. Vekselis reiškia abstrakčios prievolės buvimą, vekseliu gali būti patvirtinama (transformuojama) egzistuojanti prievolė. Apeliantas E. B. aiškina, kad nors pinigus į įmonės kasą įnešė jis ir pagal buhalterinius duomenis būtent jam įmonė liko skolinga, tačiau siekiant skolą išsiieškoti supaprastinta tvarka, t. y. išrašant vekselį ir nesikreipiant į teismą, atsižvelgiant į tai, kad jis, būdamas UAB „E“ direktorius, negalėjo išrašyti vekselio pats sau, nes manė, kad toks vekselis, t. y. kai vekselio davėjas ir jo gavėjas yra tas pats asmuo, tiesiog negaliotų, buvo išrašytas vekselis jo žmonos S. S. – B. vardu. Kita vertus, tai neturėjo kokios nors kitos esminės reikšmės, nes faktiškai įmonei buvo paskolinti bendri šeimos pinigai.
Apeliantas E. B. pažymi, kad vekselio suma sutampa su įmonės skola jam, plius 1 proc. notaro išlaidos. Suėjus terminui nustatyta tvarka S. S. – B. ėmėsi veiksmų dėl skolos susigrąžinimo, tuo tarpu jis, kaip asmuo, kuriam įmonė, remiantis buhalteriniais duomenimis, liko skolinga, skolos nereikalavo. Tuo atveju, jeigu jis su žmona būtų reikalavę skolos: jis – 145 000 Lt, kuriuos paskolino įmonei, žmona S. S. – B. – 146 450 Lt pagal vekselį, tada, E. B. nuomone, būtų galima įžvelgti sukčiavimą, nes faktiškai būtų reikalaujama dviguba suma. Tačiau šiuo atveju taip nebuvo – reikalavimas buvo pareikštas vienas ir tik jo žmonos vardu.
Apeliantas aiškina, jog jis nematė jokio neteisėtumo tame, kad buvo sudaryta galimybė šeimos paskolintus pinigus išsiieškoti palengvinta tvarka. E. B. nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo siekį susigrąžinti paskolintus pinigus kaip bandymą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą. Civiliniuose santykiuose yra gana dažna praktika, kad asmenys išrašo vekselius savo įsipareigojimams patvirtini, esamus įsipareigojimus pagal sutartis dažnai pakeičia įsipareigojimais pagal vekselį, nes vekselis yra abstraktaus pobūdžio vertybinis popierius, kuris gali patvirtinti prievolę, atsiradusią iš įvairių civilinių teisinių santykių. Pastaruoju metu vekselių ėmė reikalauti net bankai, kai asmuo kreipiasi dėl esamos paskolos termino pratęsimo, paskolos mokėjimo atidėjimo ar panašiais atvejais. Todėl šiuo atveju ketinimas vekselio pagalba išsiieškoti egzistuojančią įmonės skolą jų šeimai nėra nusikaltimas. Skolos išsiieškojimo būdo palengvinimas vekselio pagalba neperžengia skolos išsiieškojimo teisėtumo ribų ir yra įprastas dalykas civilinėje apyvartoje.
Nuteistasis atkreipia dėmesį į bendrą įrodymų vertinimą dėl jam išrašyto vekselio. Sukčiavimui paprastai yra būdingi tam tikri akivaizdūs apgaulės požymiai, atliekant tyčinius veiksmus. Šioje byloje, nuteistojo E. B. teigimu, nėra jokių įrodymų, iš jų ir netiesioginių, kad jis bandė apgaule užvaldyti svetimą turtą. Jeigu būtų nustatytos aplinkybės, kad jis neturėjo jokių ryšių su šia įmone, kad jokios lėšos įmonei nebuvo paskolintos, kad būtų naudojęs kokius nors suklastotus parašus, antspaudus, panaudojęs kokią nors klastą dėl pinigų gavimo, suklastotus duomenis ar iš kitų aplinkybių būtų buvę akivaizdu, kad jokio pagrindo vekselyje nurodytą sumą išsiieškoti nėra, tada būtų galima sutikti su jo veiksmų kvalifikavimu dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti svetimą turtą. Tačiau šiuo atveju viskas buvo daroma oficialiai, nesislepiant, dirbant įmonėje, pinigai buvo paskolinti ir realiai panaudoti įmonės veiklai, todėl nuteistajam E. B. nesuprantama, kodėl teismas įžvelgė sukčiavimą dėl paskolintų šeimos pinigų įmonei, kuriuos jie norėjo vėliau atsiimti supaprastinta tvarka. Be to, apeliantas pažymi, jog teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad vekselyje nurodyta suma yra nelyginė, todėl kyla klausimas, jeigu apgaule buvo siekiama užvaldyti pinigus, kodėl būtent 146 450 Lt, o ne 150 000 Lt ar 200 000 Lt. Akivaizdu, kad vekseliu buvo siekiama išsiieškoti ne bet kokią pinigų sumą, o tą, kurią jo šeima buvo paskolinusi įmonei. Teismas iš esmės tik formaliai įvertino įrodymus ir formai suteikė didesnę reikšmę nei turiniui, neatsakė į esminį kaltinimo klausimą – ar pagal bylos duomenis iš tikrųjų buvo siekiama apgaule užvaldyti svetimą turtą, ar vis dėlto buvo siekiama atsiimti savo paskolintus pinigus įmonei. Taigi paminėtų aplinkybių ir įrodymų visuma, E. B. teigimu, leidžia daryti išvadą, kad jokių apgaulės požymių jo veiksmuose nėra nustatyta, o bandymas atsiimti paskolintus pinigus negali būti vertinamas kaip nusikaltimas.
Žemesnės instancijos teismas
Tie patys argumentai pasakytini ir dėl epizodo išrašant vekselį V. S.. E. B. aiškina, jog įmonėje atsiradus finansiniams sunkumams ir prireikus išmokėti atlyginimus darbininkams, uošvis pasiūlė pagelbėti ir paskolinti lėšas, paskaičiavus, kiek tuo metu reikia sumokėti darbuotojams darbo užmokesčio. Pinigai buvo gauti ir išmokėti darbininkams, pinigų paskolinimo faktą jis – E. B. – patvirtino išrašydamas kasos pajamų orderį. Vykstant deryboms dėl UAB „E“ akcijų pardavimo, uošvis paprašė, kad nebūtų pamiršta įmonės skola jam, todėl siekdamas ateityje supaprastinta tvarka išsiieškoti jo paskolintus pinigus, jis – E. B. – išrašė ir perdavė uošviui tos pačios sumos vekselį. Vėliau nustatyta tvarka uošvis kreipėsi dėl skolos išsiieškojimo. Todėl uošvio V. S. pinigų paskolinimo įmonei faktui patvirtinti išrašant vekselį ir kartu suteikiant galimybę supaprastinta tvarka išsiieškoti skolą, E. B. nuomone, negalima vertinti kaip sukčiavimą, siekiant apgaule užvaldyti svetimą turtą.
Dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo
BK 222 str. 1 d. numato apgaulingos apskaitos tvarkymo nusikaltimo sudėtį. Šio nusikaltimo sudėtis yra ne formalioji, o materialioji, t. y. baudžiamajai atsakomybei atsirasti turi kilti BK numatytos pasekmės. Šiuo atveju nepakanka nustatyti vien buhalterinės apskaitos pažeidimų, būtina nustatyti ir byloje įrodinėti kilusias pasekmes, t. y., kad visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pati nusikaltimo sudėties konstrukcija savaime sako, kad galimi buhalteriniai pažeidimai, kuriems esant galima nustatyti asmens veiklą, turtą, kapitalą, ir tokie pažeidimai baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, bei galimi pažeidimai, kai negalima visiškai ar iš dalies tai nustatyti, o tai jau užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Šalies argumentai
Apeliantas E. B. teigia, kad apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojančiojoje dalyje dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo iš esmės motyvų nėra, tik fragmentiškai formaliai pacituota specialisto išvada bei jo parodymai. Teismui buvo pateikti paaiškinimai, kad skiriasi specialisto išvadoje ir kaltinime nurodyta buhalterinių pažeidimų apimtis, tačiau papildomai netyrus, ar dėl mažesnės apimties buhalterinių pažeidimų taip pat negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, negalima daryti išvados, kad yra kilusios BK 222 str. 1 d. nurodytos pasekmės. Taip pat buvo neigiamas inkriminuojamas pažeidimas dėl lėšų, gautų iš M. R., apskaitos, nes galutinis atsiskaitymas buvo gautas, kai jis jau nebedirbo įmonėje, tačiau į visus šiuos argumentus teismas nekreipė dėmesio, neanalizavo įrodymų, nelygino specialisto išvados su pateikto kaltinimo apimtimi, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje nebuvo tirtos pasekmės dėl padarytų buhalterinių pažeidimų, jos nedetalizuotos, nekonkretizuotos, nes kaltinime nurodyta, kad dėl kelių padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „E“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Buvo būtina atskleisti pasekmių turinį ir pagrįsti pasekmių kilimą, nes taip ir liko neaišku, ko negalima iš dalies nustatyti – veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar visų šių rodiklių kartu. Jeigu kokių nors paminėtų rodiklių negalima nustatyti, tokiu atveju teismas turėjo motyvuoti, kodėl to negalima padaryti, tai nebuvo padaryta, todėl akivaizdu, kad tyrimas atliktas formaliai, nesigilinta, kokių konkrečiai rodiklių nustatyti negalima ir dėl kokių priežasčių apsiribota buhalterinių pažeidimų išvardijimu ir formaliu BK 222 str. 1 d. dispozicijos perrašymu. Specialisto išvadoje nurodyti buhalteriniai pažeidimai jokiais priežastiniais ryšiais nėra susieti su nurodytų rodiklių negalėjimu nustatyti iš dalies. Tai yra labai svarbu asmens veiksmus kvalifikuojant pagal BK 222 str. 1 d., nes nusikaltimo sudėtis materiali ir kilusias pasekmes būtina įrodyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau LAT) 2006-04-25 nutartyje Nr. 2K-329/2006 išaiškino, kad reiškiant įtarimą, kaltinimą bei nuosprendžiu pripažįstant kaltinamąjį padarius BK 223 straipsnyje numatytą nusikaltimą, turi būti konkrečiai nurodoma, kokius padarinius sukėlė kaltinamojo padaryta veika. Nagrinėjamu atveju dėl pasekmių BK 223 str. ir 222 str. dispozicijos sutampa, todėl paminėtas LAT išaiškinimas taikytinas ir nagrinėjant bylas dėl BK 222 str.
Be to, E. B. įsitikinimu, papildomų neaiškumų įneša pati specialisto išvada, kurios 3 psl. nurodyta, kad neva jis už apskaitos tvarkymą buvo atsakingas tik nuo 2007-07-16 iki 2007-07-27 (kol nebuvo paskirta buhalterė). Tuo tarpu atsakomybė už buhalterinius pažeidimus jam inkriminuojama nuo 2007-02-14. Todėl neaišku, kodėl jam inkriminuojami tam tikri pažeidimai, kai jis nebuvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Neaiškumų kyla ir dėl to, kad dalis nustatytų buhalterinių pažeidimų priskirta naujajam vadovui B. S..
Be to, kaip minėta, specialistė savo išvadoje nurodė, kad iš dalies veiklos rezultatų, turto ir kt. negalima nustatyti dėl tam tikro sąrašo buhalterinių pažeidimų. Tačiau, apeliantas pažymi, kad tik nedidelė dalis specialisto išvadoje išvardytų pažeidimų jam inkriminuoti kaltinime. Tuo tarpu pasekmė, kad negalima iš dalies nustatyti veiklos ir kt., palikta ta pati, t. y. sumažinus kaltinime nurodytų pažeidimų skaičių, nebuvo tirta, ar dėl kaltinime nurodytų pažeidimų taipogi negalima nustatyti iš dalies įmonės veiklos, turto ir kt., t. y. ar kilo BK numatytos pasekmės. Specialisto išvadoje atsakant į antrąjį klausimą revizorė nurodė jo – E. B. – padarytus buhalterinius pažeidimus: dėl iš M. R. gautų pinigų apskaitos, PVM sąskaitos neišrašymo, 10 atvejų paimtų pinigų neregistravimo ir nepagrindimo, PVM sąskaitos faktūros 00022 operacijos netapatumo, bei nurodė, kad B. S. neišsaugojo 3 žiniaraščių ir 4 išlaidų orderių, ir dėl visų šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti rezultatų.
Kaltinime dėl apgaulingos buhalterijos tvarkymo liko tik M. R. epizodas bei iš įmonės sąskaitos 10 kartų paimtų pinigų neapskaitymas. Kiti specialisto išvadoje priskirti buhalteriniai pažeidimai jam neinkriminuoti, be to, buvo atskirti B. S. pažeidimai, tačiau BK pasekmės, kad negalima iš dalies nustatyti rezultatų ir kt., paliktos tos pačios. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl šių tik kaltinime numatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos rezultatų, nuosavo kapitalo, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Toks klausimas revizorei papildomai neužduotas ir netirtas.
Šalies argumentai
E. B. nurodo, kad nežiūrint į tai, kad jam pateiktame kaltinime nurodytų buhalterinių pažeidimų ryšys su BK numatytomis pasekmėmis netirtas, šie jam inkriminuoti pažeidimai taip pat paneigiami. Iš M. R. paimtas avansas yra įtrauktas į apskaitą, tai patvirtina 2007-07-13 orderis bei išrašas iš kasos knygos (3 t., b.l. 68, 71). Likusią sumos dalį gavo B. S. (tuo metu jis – E. B. – įmonėje nebedirbo), dėl to, kad gavo pinigus, B. S. pasirašė, tai patvirtino apklaustas teisme, ir jokių duomenų, kad pastarasis pinigus perdavė jam, nėra. Iš V. R. paimti dokumentai patvirtina, kad pinigus 6499,99 Lt gavo B. S., nes jis dėl to pasirašė. E. B. aiškina, kad jam tebedirbant įmonėje nebuvo pagaminti langai M. R., todėl ūkinė operacija nebuvo užbaigta, ir dėl šios priežasties nebuvo išrašyta PVM sąskaita faktūra M. R.. Apklausti teisme V. R. ir M. R. nenurodė, kad už pagamintus langus su juo atsiskaitė.
Žemesnės instancijos teismas
Svarbus momentas yra tas, kad sutartis su M. R. buvo pasirašyta 2007-07-13, langų gamybos procesas trunka apie tris savaites, to nepaneigė apklausta M. R., todėl langų pagaminimas, sumontavimas vyko 2007 m. rugpjūčio pradžioje, tuo metu įmonės direktorius buvo B. S., todėl pagaminus ir sumontavus langus, būtent jis turėjo išrašyti PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį dėl likusios sumos gavimo. Pinigų gavimą jis patvirtino savo parašu V. R. dokumentų egzemplioriuje, tačiau reikiamų buhalterinės apskaitos dokumentų neišrašė, todėl, apelianto E. B. teigimu, jis negali atsakyti už B. S. padarytus buhalterinius pažeidimus kaltinimo epizode dėl M. R.. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog apie šias aplinkybes, pinigų iš M. R. paėmimą, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje net neužsiminė, šių aplinkybių neanalizavo, tai turėjo esminės įtakos jo baudžiamajai atsakomybei.
Dėl 10 atvejų pinigų iš UAB „E“ banko sąskaitos išėmimo ir nepagrindimo, kur jie išleisti, nuteistasis E. B. nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog jis šiuos pinigus paėmė ir kažkur panaudojo, todėl šis jam inkriminuotas buhalterinis pažeidimas taip pat yra nepagrįstas. E. B. teigimu, neįrodžius, kad jis padarė kaltinime išvardintus buhalterinius pažeidimus, nėra pagrindo pripažinti jį kaltu dėl apgaulingos buhalterinės tvarkymo.
LAT 2009-03-13 nutartyje Nr. 2K-143/2009 nurodyti kriterijai, kuriems esant yra pagrindo teigti apie galimybės nustatyti veiklos rezultatus nebuvimą, t. y. kad nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimų skaičius yra didelis, buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimai buvo daromi pakankamai ilgą laiką, apskaitos dokumentuose aptikta daugybė prieštaravimų, daug ūkinių operacijų ir gautų pajamų neužfiksuota apskaitos registruose, tikrintojui nepateikta kai kurių būtinų apskaitos dokumentų, kai kurie iš jų iš viso nebuvo vedami. Iš to galima spręsti, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai yra neatsitiktiniai ir kad dėl tokio apskaitos tvarkymo neįmanoma nustatyti tikrųjų įmonės turtinių, ūkinių bei finansinių rodiklių, pagal kuriuos turėjo būti apskaičiuojami ir mokami mokesčiai. Šiuo atveju kaltinime nurodyti buhalteriniai pažeidimai nėra tokio masto ir trukmės, kad būtų galėję sukelti BK 222 str. 1 d. numatytas pasekmes, tuo labiau, kad revizorė specialisto išvadoje viską konkrečiai nustatė ir apskaičiavo.
Apeliantas E. B. atkreiptia dėmesį ir į tai, kad vienas iš pagrindinių specialisto išvados motyvų buvo tas, kad iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto ir kt. dėl to, kad negalima nustatyti ūkinės operacijos su UAB „Š“ tapatumo, nes revizorei abejones sukėlė išrašyta sąskaita E Nr. 00022. Tačiau E. B. nurodo, kad dėl šio epizodo jis yra išteisintas, ir teismas nenustatė jokių šios sąskaitos klastojimo požymių, tačiau šio buhalterinio pažeidimo, kuris paneigtas jį išteisinant, įtakos BK 222 str. 1 d. numatytoms pasekmėms teismas neanalizavo ir netyrė.
Dėl 18 250 Lt pasisavinimo
Teismas pripažino faktinę aplinkybę, kad 18 250 Lt iš įmonės sąskaitos paėmė S. S. – B. Kadangi UAB „E“ buvo skolinga S. S. – B. 12 336,81 Lt (specialisto išvados 10 psl. nurodyta, kad UAB „E“ buvo skolinga S. S. – B., tai matosi ir iš 2007-07-16 d. Avanso apyskaitos Nr. 28), todėl padengiant įmonės skolą ji iš banko sąskaitos išsigrynino pinigus. S. S. – B. buvo paskirta kasininke, pas ją buvo įmonės banko kortelės ir ji atlikdavo šiuos veiksmus. E. B. nurodo, kad ne jis paėmė pinigus iš banko sąskaitos, todėl jis neturi atsakyti už pinigų pasisavinimą. Teismas konstatavo, jog nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kuris asmuo paėmė pinigus, nes įmonės turtas akcininkui yra svetimas, tačiau, apelianto teigimu, toks teismo argumentas yra nepagrįstas, nes nei jis, nei S. S. – B. neteigė, kad pastaroji galėjo pinigus pasiimti kaip akcininkė, jie tik nurodė, kad ne jis, o ji pasiėmė pinigus. Todėl teismas turėjo nustatyti, kas yra nusikaltimo vykdytojas dėl šio epizodo, nes tik nusikaltimo vykdytojas, o ne kiti asmenys, gali atsakyti už turto pasisavinimą. Dėl nurodytų motyvų, E. B. teigimu, teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu dėl turto pasisavinimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-17 nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. ir dėl šių nusikaltimų jį išteisinti. Teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jo veiksmus nepagrįstai kvalifikavo kaip nusikalstamus.
Nuteistasis V. S. aiškina, jog jis dirbo UAB „E“ statybos direktoriumi, jo dukra S. S. – B. kartu su savo vyru E. B. buvo šios įmonės akcininkai. Vykdant veiklą UAB „E“ turėjo finansinių sunkumų, jo vadovaujamos brigados darbininkai reikšdavo pretenzijas dėl neišmokėtų atlyginimų, todėl jis pasisiūlė padėti paskolinant įmonei pinigus, kad būtų galima išmokėti darbininkams atlyginimus. Paskaičiavus lėšų poreikį buvo nustatyta, kad reikia išmokėti 13 830 Lt, todėl tokią sumą iš savo asmeninių lėšų jis paskolino įmonei, kurios bendrasavininkė buvo jo dukra. Pinigų paskolinimo faktą patvirtina 2007-07-22 UAB „E“ išrašytas kasos pajamų orderis, serija E Nr. 000093. Šį orderį kartu su 2011-05-02 lydraščiu jo advokatas pateikė teismui. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis – V. S. – paskolino įmonei 13 830 Lt, pinigų skolinimą patvirtina tik kitų kaltinamųjų parodymai. Tokia teismo išvada, apelianto teigimu, yra nepagrįsta, kadangi jis pateikė teismui kasos pajamų orderį, apie kurį teismas motyvuojamoje nuosprendžio dalyje net neužsiminė, šio rašytinio įrodymo nuosprendyje neaptarė, jo nevertino, todėl padarė neteisingą išvadą dėl netinkamo įrodymų vertinimo.
Šalies argumentai
Apeliantas V. S. nurodo, kad prieš įmonės pardavimą vykstant E. B. deryboms su akcijų pirkėjais B. S. ir G. B., jis priminė dėl įmonės skolos jam. E. B. išrašė tos pačios sumos vekselį paaiškindamas, kad tokiu būdu bus paprasčiau išsiieškoti skolą, t. y. nereikės kreiptis į teismą, skolą galės išsiieškoti pateikus vekselį notarui bei antstoliui. V. S. teigia, jog nematė jokio neteisėtumo tame, kad jam buvo sudaryta galimybė skolą išsiieškoti palengvinta tvarka, ir, jo nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo siekį susigrąžinti paskolintus pinigus kaip bandymą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą. Tuo labiau, kad ne jis pats išrašė vekselį, be to, ne jis buvo atsakingas už vekselio įtraukimą į buhalterinę apskaitą, tai jo nedomino, jis net nežinojo, kad toks vekselis turėjo būti įtrauktas į apskaitą.
Civiliniuose santykiuose yra gana dažna praktika, kad asmenys išrašo vekselius savo įsipareigojimams patvirtini, esamus įsipareigojimus pagal sutartis dažnai pakeičia įsipareigojimais pagal vekselį, nes vekselis yra abstraktaus pobūdžio vertybinis popierius, kuris gali patvirtinti prievolę, atsiradusią iš įvairių civilinių teisinių santykių. Pastaruoju metu vekselių ėmė reikalauti net bankai, kai asmuo kreipiasi dėl esamos paskolos termino pratęsimo, paskolos mokėjimo atidėjimo ar panašiais atvejais. Todėl, apelianto V. S. nuomone, nėra nusikaltimas tai, jog egzistuojančiai skolai išsiieškoti papildomai buvo gautas vekselis. Skolos išsiieškojimo būdo palengvinimas vekselio pagalba neperžengia skolos išsiieškojimo teisėtumo ribų ir yra įprastas dalykas civilinėje apyvartoje.
Šalies argumentai
V. S. prašo atkreipti dėmesį į bendrą įrodymų vertinimą dėl jam išrašyto vekselio. Aiškina, kad sukčiavimui paprastai yra būdingi tam tikri akivaizdūs apgaulės požymiai atliekant tyčinius veiksmus, tačiau šioje byloje nėra jokių įrodymų, iš jų ir netiesioginių, kad jis siekė apgaule užvaldyti svetimą turtą. Jeigu būtų nustatytos aplinkybės, kad jis neturėjo jokių ryšių su įmone, neturėjo jokios galimybės paskolinti pinigų, naudojo kokius nors suklastotus parašus, spaudus, panaudojęs kokią nors klastą dėl pinigų gavimo, suklastotus duomenis ar iš kitų aplinkybių būtų buvę akivaizdu, kad jis neturėjo galimybės paskolinti įmonei pinigų, būtų galima sutikti su jo veiksmų kvalifikavimu dėl pasikėsinimi apgaule užvaldyti svetimą turtą. Tačiau šiuo atveju, V. S. teigimu, jis viską darė oficialiai, nesislėpdamas, dirbo toje įmonėje, padėjo savo dukrai spręsti įmonėje iškilusias finansines problemas, todėl jam nesuprantama, kodėl teismas nepatikėjo, kad jis paskolino įmonei pinigus, kuriuos norėjo vėliau atsiimti. Be to, apeliantas V. S. pažymi, kad reikalaujama suma nėra didelė, įvykio metu jis buvo 51 metų amžiaus, anksčiau nebuvo teistas, todėl dėl beveik 14 000 Lt sugalvoti ir daryti nusikaltimą, tuo labiau savo darbovietėje ir dukters įmonėje, nebuvo jokių minčių, tokiais dalykais jis neužsiima ir nesiekė iš to pragyventi ar užsidirbti. V. S. atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad vekselyje nurodyta suma yra nelyginė, todėl jeigu apgaule buvo siekiama užvaldyti pinigus, neaišku, kodėl būtent 13 830 Lt, o ne 14 000 Lt. Todėl visuma įrodymų ir aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad jokių apgaulės požymių jo veiksmuose nėra nustatyta, o bandymas pasiimti paskolintus pinigus negali būti vertinamas kaip nusikaltimas.
Apeliaciniu skundu nuteistoji S. S. – B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-17 nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. ir dėl šių nusikaltimų ją išteisinti. Teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jos veiksmus nepagrįstai kvalifikavo kaip nusikaltimo padarymą. Apeliantė S. S. – B. savo skunde iš esmės nurodo tuos pačius motyvus kaip ir nuteistasis E. B. savo apeliacinio skundo dalyje Dėl pasikėsinimo užvaldyti svetimą turtą išrašant veseklius, todėl kolegija nuteistosios S. S. – B. apeliacinio skundo argumentų papildomai nekartoja.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. Nuteistųjų V. S. ir S. S. – B. apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti svetimą turtą, netikrų dokumentų pagaminimo ir jų realizavimo
Nuteistasis E. B. neginčija paprastųjų neprotestuotinų vekselių, kurie išduoti S. S. – B. ir V. S., pagaminimo (atspausdinimo) fakto, tačiau ginčija, kaip ir kiti nuteistieji, jog minėti vekseliai buvo pagaminti siekiant apgaulės būdu užvaldyti UAB „E“ turtą. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi visumą surinktų įrodymų, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nuteistojo E. B. veikos atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamų veikų - sukčiavimo bei dokumentų klastojimo požymius, o nuteistųjų S. S. – B. ir V. S. – sukčiavimo požymius.
Nuteistojo E. B. parodymus dėl R. S. 55 000 Lt paskolos ir S. S. – B. 65 000 Lt paskolos UAB „E“ patvirtina: byloje esanti sutartis Nr. 06/12/14 dėl paskolos (4 t., b.l. 103-104), iš kurios matyti, jog 2006-12-14 paskolos davėja R. S. paskolos gavėjai UAB „E“ įsipareigojo duoti 55 000 Lt, o paskolos gavėjas įsipareigojo laikotarpiu nuo 2006-12-14 iki 2007-12-31 tokią pat pinigų sumą paskolos davėjai grąžinti. Iš kasos pajamų orderio Serija E Nr. 000122 (4 t., b.l. 120) matyti, jog tą pačią dieną, t. y. 2006-12-14, remiantis sutartimi Nr. 06/12/14 dėl pinigų paskolos, iš R. S. paimta 55 000 Lt. Byloje esanti sutartis Nr. 07/05/31 dėl paskolos (3 t., b.l. 10-11, 4 t., b.l. 105-106) patvirtina, jog 2007-05-31 paskolos davėja S. S. – B. paskolos gavėjai UAB „E“ įsipareigojo duoti 65 000 Lt, o paskolos gavėjas įsipareigojo laikotarpiu nuo 2007-05-31 iki 2008-05-31 tokią pat pinigų sumą paskolos davėjai grąžinti. Iš kasos pajamų orderio Serija E Nr. 000061 (2 t., b.l. 175, 4 t., b.l. 117) matyti, jog tą pačią dieną, t. y. 2007-05-31, remiantis sutartimi Nr. 07/05/31 dėl pinigų paskolos, iš S. S. – B. paimta 65 000 Lt. Taigi faktas, kad R. S. ir S. S. – B. skolino pinigus UAB „E“, neginčytinai patvirtintas. Nepaneigtas nuteistojo E. B. argumentas, kad norėdamas grąžinti įmonės skolą fiziniams asmenims R. S. ir S. S. – B., jis į įmonės kasą įnešė 145 000 Lt. Tai patvirtina išrašai „Kasa už 2007 m. liepos 20 d.“ (2 t., b.l. 182), kasos pajamų orderis Serija E Nr. 000086 (2 t., b.l. 183), „Kasa už 2007 m. liepos 26 d.“ (2 t., b.l. 184, 4 t., b.l. 122), kasos pajamų orderis Serija E Nr. 000089 (2 t., b.l. 185), kasos pajamų orderis Serija E Nr. 000091 (2 t., b.l. 186). Iš byloje esančio išrašo „Kasa už 2007 m. liepos 26 d.“ (4 t., b.l. 122) matyti, jog UAB „E“ 2007-07-26, be kitų išlaidų, patyrė 55 000 Lt išlaidas, grąžinant pinigus R. S. pagal sutartį Nr. 06/12/14, bei 65 000 Lt išlaidas, grąžinant pinigus S. S. – B. pagal sutartį Nr. 07/05/31. Tai patvirtina ir 2007-07-26 Kasos išlaidų orderiai Nr. 139, Nr. 138 (2 t., b.l. 188, 189, 4 t., b.l. 118, 121). Tuo būdu paskolos gavėja UAB „E“ savo įsipareigojimą pagal sutartis Nr. 06/12/14 ir Nr. 07/05/31 įvykdė, su paskolos davėjomis R. S. ir S. S. – B. visiškai atsiskaitė 2007-07-26 ir joms pagal minėtas sutartis skolinga neliko, tačiau, kaip matyti iš specialisto išvados (2 t., b.l. 71), E. B. liko skolinga 145 000 Lt. Įsiskolinimas susidarė nuo 2007-07-20, kai jis kasos pajamų orderiais (Nr. 000086, Nr. 000089, Nr. 000091) pagrindė pinigų įnešimą į UAB „E“ kasą. Specialisto išvadoje (2 t., b.l. 71-72) taip pat nustatyta, kad UAB „E“ 2007-07-27 turėjo 12 336,81 Lt įsiskolinimą S. S. – B.. Įsiskolinimas susidarė nuo 2007-06-28, kai ji pirkimo PVM sąskaitomis faktūromis ir kasos kvitais pagrindė įvairių statybinių medžiagų pirkimą ir apmokėjimą už jas. Kitų UAB „E“ finansinių įsipareigojimų S. S. – B. nenustatyta. Kaip matyti, 146 450 Lt sumos, kuri nurodyta 2007-07-26 paprastajame neprotestuotiname vekselyje (1 t., b.l. 15, 3 t., b.l. 19) kaip privaloma sumokėti S. S. – B., pastarajai UAB „E“ skolinga nebuvo. Taigi nebuvo ir jokio teisėto pagrindo S. S. – B. išduoti paprastą neprotestuotiną vekselį. Apelianto E. B. aiškinimu, išrašydamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį S. S. – B. vardu 146 450 Lt sumai, jis tokiu būdu norėjo supaprastinta tvarka išsiieškoti savo (šeimos) 145 000 Lt skolą iš UAB „E“, tačiau byloje esantys įrodymai tokį nuteistojo aiškinimą paneigia. Išrašius vekselį S. S. – B., UAB „E“ įsiskolinimas E. B. panaikintas nebuvo, dokumento, kad jo skola perėjo sutuoktinei, E. B. nesurašė. Tokiu būdu E. B. liko UAB „E“ kreditoriumi ir turėjo teisę reikalauti iš įmonės 145 000 Lt, S. S. – B. - 12 336,81 Lt, be to, pastaroji pagal pagamintą netikrą dokumentą – paprastąjį neprotestuotiną vekselį - įgijo žinomai neturimą turtinio reikalavimo teisę reikalauti iš UAB „E“ 146 450 Lt. Kad S. S. – B. neturėjo jokios teisės į jos vardu išduotame paprastajame neprotestuotiname vekselyje nurodytą pinigų sumą, patvirtino pati nuteistoji teismo posėdžio metu parodydama, jog ji UAB „E“ skolino tik 65 000 Lt, kurie jai vėliau buvo grąžinti (8 t., b.l. 73-76). Teismo vertinimu, S. S. – B. suprato, kad UAB „E“ jai nėra skolinga 146 450 Lt sumos, tačiau to nepaisė, pateikė vekselį vykdymui, tokiu būdu apgaulingai patvirtindama, neva ji turi teisę reikalauti iš UAB „E“ skolą.
Apeliantas E. B. nurodo, jog teismas visiškai nevertino aplinkybės, kodėl vekselyje nurodyta suma yra nelyginė - 146 450 Lt, o ne 150 000 Lt ar 200 000 Lt. Nurodo, jog 146 450 Lt sumą sudaro įmonės skola jam ir plius 1 % notaro išlaidos. Atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos miesto 6-ojo notaro biuro notarės išduotu vykdomuoju įrašu (1 t., b.l. 14) pareikalauta iš UAB „E“ išieškoti S. S. – B. naudai vekselyje nurodytą sumą 146 450 Lt, bei notaro paimtą atlyginimą už vykdomojo įrašo darymą – 734 Lt (732 Lt + 2 Lt), iš viso 147 184 Lt. Klaipėdos miesto 6-ojo notaro biuro notarės išduotame vykdomajame įraše (1 t., b.l. 8) dėl V. S. reikalaujamos 13 830 Lt sumos iš UAB „E“ taip pat nurodyta, jog reikalaujama iš UAB „E“ išieškoti V. S. naudai vekselyje nurodytą sumą – 13 830 Lt bei notaro paimtą atlyginimą už vykdomojo įrašo darymą – 71 Lt (69 Lt + 2 Lt), iš viso 13 901 Lt. Paskaičiavus gaunasi, jog notaro atlyginimą sudaro ne 1 % nuo pinigų sumos, kaip kad teigia apeliantas E. B., o tik 0,5 % (146 450 Lt × 0,5 % ÷ 100 % = 732,25 Lt; 13 830 Lt × 0,5 % ÷ 100 % = 69,15 Lt). Iš to seka, kad vykdomaisiais įrašais be vekseliuose nurodytų sumų papildomai buvo pareikalauta išieškoti iš UAB „E“ notaro paimtą atlyginimą. Taigi E. B. argumentas, jog vekselyje nurodydamas 146 450 Lt, o ne 145 000 Lt (kokią sumą buvo įnešęs į įmonės kasą), siekė išsiieškoti ir notaro išlaidas, visiškai nepagrįstas, kadangi, visų pirma, 1450 Lt suma (146 450 Lt -145 000 Lt) išlaidoms už notaro darbą akivaizdžiai per didelė, turėjo būti skaičiuojami 0,5 %, o ne 1 % nuo sumos, antra, tokiu būdu, kai E. B. prie savo paskolintos įmonei sumos pridėjo neva notaro išlaidas, siekiama dvigubo išlaidų už notaro paslaugas išieškojimo iš UAB „E“, nes šias išlaidas (akivaizdžiai per dideles) ne tik E. B. jau buvo įtraukęs į 146 450 Lt sumą, bet ir vykdomuoju įrašu reikalaujama atskirai nuo 146 450 Lt sumos (į kurią E. B. jau buvo įtraukęs notaro išlaidas) išieškoti notaro paimtą atlyginimą - 71 Lt (69 Lt + 2 Lt). Tuo būdu nuteistojo E. B. argumentai, kas sudaro galutinę 146 450 Lt sumą, yra nepagrįsti. Ir nors iš notarinio registro išrašo (5 t., b.l. 69-72) matyti, jog S. S. – B. notarui be 732 Lt papildomai sumokėjo 13 Lt (3 Lt+2 Lt+2 Lt+3 Lt+3 Lt), ši suma akivaizdžiai per maža, kad patvirtintų E. B. argumentus dėl vekselyje nurodytos žymiai didesnės pinigų sumos, negu jis realiai įnešė į UAB „E“ kasą.
Žemesnės instancijos teismas
Specialisto išvadoje (2 t., b.l. 72) konstatuota, jog pagal UAB „E“ 2007 m. Apskaitos registrą „Apyvartos žiniaraštis Sąskaita Nr. 24359 Atskait. asmenys (V. S.)“ nustatyta, kad 2007-02-22 (vekselio išrašymo dienai) atskaitingas asmuo V. S. buvo skolingas UAB „E“ 95,27 Lt. Šis įsiskolinimas susidarė nuo 2007 m. liepos 2 d., kai UAB „E“ 2007-07-02 kasos išlaidų orderiu Nr. 128 pagrindė 300 Lt išmokėjimą atskaitingam asmeniui V. S., o atskaitingas asmuo V. S. iki 2007-07-27 nepateikė dokumentų, įrodančių 95,27 Lt panaudojimą. Kitų finansinių įsipareigojimų V. S. UAB „E“ (direktorius E. B., buhalterė J. G. iki 2007-07-19) apskaitoje neregistravo. Taigi, jokio teisėto pagrindo išrašyti paprastąjį neprotestuotiną vekselį (1 t., b.l. 9, 3 t., b.l. 18) V. S. taip pat nebuvo. Tiek E. B., tiek V. S. vekselio išdavimą grindžia neva V. S. paskolinta 13 830 Lt suma UAB „E“ darbininkų atlyginimams išmokėti ir 2007-07-22 kasos pajamų orderiu Serija E Nr. 000093 (8 t., b.l. 45), kuriame nurodyta, jog iš V. S. paimta 13 830 Lt. Teismo posėdžio metu (8 t., b.l. 76-77) nuteistasis V. S. parodė, jog įmonei pinigus paskolino anksčiau negu liepos 22 d., galimai pavasarį. E. B. teismo posėdžio metu taip pat parodė, jog pinigus V. S. skolino daug anksčiau nei išrašytas vekselis (8 t., b.l. 72), vadinasi, ir daug anksčiau, nei išrašytas kasos pajamų orderis, nes kasos pajamų orderis ir vekselis išrašyti tą pačią dieną, t.y. 2007-07-22. Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog byloje nėra dokumento, patvirtinančio faktą, kad V. S. paskolino bendrovei 13 830 Lt, teisėjų kolegija pažymi, jog E. B. ir V. S. nurodytas kasos pajamų orderis byloje yra pateiktas (8 t., b.l. 45). Tačiau, kolegijos vertinimu, minėtas kasos pajamų orderis duoda pagrindą abejoti, kad jis išrašytas pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek E. B., tiek S. S. – B., tiek R. S. skolinant pinigus UAB „E“, skolinimo faktas į įmonės buhalterinę apskaitą buvo įtraukiamas tą pačią dieną, išrašant kasos pajamų orderį. UAB „E“ 13 830 Lt paskola, neva gauta iš V. S. pavasarį, kasos pajamų orderyje užfiksuota tik 2007-07-22, t. y. tik tada, kaip E. B. skunde nurodė, kai jau vyko derybos dėl UAB „E“ akcijų pardavimo ir uošvis (V. S.) paprašė, kad nebūtų pamiršta įmonės skola jam. Anksčiau apie V. S. UAB „E“ suteiktas paskolas niekur užfiksuota nebuvo, nors pinigus pastarasis įmonei neva skolino dar pavasarį. Be to, abejonių dėl E. B. ir V. S. parodymų kyla ir dėl to, kodėl E. B. siekė UAB „E“ skolas fiziniams asmenims S. S. – B. ir R. S. iki įmonės akcijų pardavimo panaikinti, o fizinio asmens V. S. - ne. Iš išrašo „Kasa už 2007 m. liepos 20 d.“ (2 t., b.l. 182) matyti, jog 2007-07-20 E. B. į įmonės kasą įnešė 50 000 Lt. Vadinasi, paprastojo neprotestuotino vekselio V. S. išrašymo dieną (2007-07-22) įmonė pinigų kasoje turėjo turėti, tačiau E. B. V. S. skolos likviduoti nesistengė. Teismo posėdžio metu (8 t., b.l. 72) E. B. negalėjo paaiškinti, kodėl tai nebuvo padaryta. Atsižvelgdamas į įrodymų visumą, apeliacinis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad V. S. buvo paskolinęs UAB „E“ 13 830 Lt. Nesant teisėto pagrindo paprastajam neprotestuotinam vekseliui dėl 13 830 Lt išrašyti, E. B. vis dėlto jį išrašė, tokiu būdu suteikdamas V. S. teisę reikalauti iš UAB „E“ vekselyje nurodytos sumos, nors pastarasis tokios teisės ir neturėjo.
Nustatomojoje skundžiamo nuosprendžio dalyje (2 psl.) teismas nustatė, jog E. B. pasikėsino apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą ne tik S. S. – B. naudai, bet ir turėjo išankstinį tikslą apgaulės būdu kito asmens, t.y. V. S. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą. Nustatyta, jog E. B. pasikėsino apgaule V. S. naudai užvaldyti svetimą UAB „E“ turtą – 13 830 Lt. BK 190 str. 1 d. išaiškinta, jog turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. E. B. tikslas apgaulės būdu V. S. naudai užvaldyti didelės vertės svetimą turtą nenustatytas, todėl tikslintina, kad nurodytu atveju E. B. turėjo tikslą V. S. naudai įgyti svetimą turtą.
Būtina pažymėti, jog bankrutuojant UAB „E“, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 27 d. nutartimi (5 t., b.l. 84-86) patvirtinti UAB „E“ kreditorių finansiniai reikalavimai, V. S. finansinis reikalavimas - 6315,30 Lt, o ne 13 830 Lt. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi (1 t., b.l. 192-194, 5 t., b.l. 87-89) buvo patvirtintas patikslintas likviduojamos UAB „E“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, V. S. finansinis reikalavimas - 6315,30 Lt. Tai patvirtina, jog V. S. suprato ir žinojo, kad UAB „E“ jam nėra skolinga vekselyje nurodytos 13 830 Lt sumos, ir jis neturi jokios teisės tos sumos reikalauti.
Sukčiavimo dalykas įstatyme įvardijamas požymiais svetimas turtas, turtinė teisė ir turtinė prievolė. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis ji nuo civilinio delikto ir darantis patį turto užvaldymą neteisėtu, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, siekiant įgyti nuosavybėn jų turtą. Apgaule suprantamas sąmoningas pranešimas melagingų, tikrovės neatitinkančių žinių apie tam tikras aplinkybes ir faktus arba jų nuslėpimas. Turtinė nauda pasireiškia nepagrįstu praturtėjimu nukentėjusiojo sąskaita.
Apgaulė nuteistųjų veiksmuose pasireiškė tuo, jog tiek E. B., tiek S. S. – B., tiek V. S. suprato ir žinojo, kad UAB „E“ pagal išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius iš tikrųjų S. S. – B. nėra skolinga 146 450 Lt, o V. S. - 13 830 Lt, ir jie neturi teisės tų pinigų reikalauti, tačiau, nepaisant to, kreipėsi į notarų biurą, pateikė minėtus vekselius (taip pateikdami save turinčiais teisėtą pagrindą reikalauti vekseliuose nurodytų pinigų sumų), o jų pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus pateikė antstolių kontorai vykdyti. Tokiu būdu panaudodami apgaulę, nuteistieji pasikėsino į svetimą, jiems nepriklausantį UAB „E“ turtą.
Apgaulę E. B. veiksmuose rodo ir tai, jog liudytojams G. B. ir B. S., kurie iš E. B. įsigijo UAB „E“ akcijas, priešingai nei teigia apeliantas, apie paprastuosius neprotestuotinus vekselius, išrašytus S. S. – B. ir V. S. vardu, nieko nebuvo žinoma, apie tai jie sužinojo praėjus mėnesiui po įmonės akcijų įsigijimo, E. B. apie paprastuosius vekselius ir įmonės skolą S. S. – B. ir V. S. minėtiems liudytojams nieko nesakė, įmonės buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo (4 t., b.l. 83-85, 7 t., b.l. 97-98, 151-155). Šie liudytojų parodymai paneigia apelianto E. B. skunde nurodytą teiginį, jog parduodant UAB „E“ akcijas B. S. ir G. B., derybų metu buvo sutarta panaikinti įmonės skolas S. S. – B. bei R. S. ir palikti skolas vieno asmens vardu (E. B.), kad jiems apie vekselius buvo pranešta. Kaip matyti, G. B. ir B. S. apie tai su E. B. nieko nekalbėjo ir jie tokio pageidavimo nepareiškė. Liudytoja V. Š., kuri UAB „E“ dirbo po to, kai E. B. įmonės akcijas jau buvo pardavęs, taip pat parodė, jog vekseliai buhalterinėje apskaitoje neatsispindėjo (5 t., b.l. 6-7). Kad paprastieji vekseliai nebuvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, teismo posėdžio metu (7 t., b.l. 94-96) bei apeliacinės instancijos posėdyje patvirtino specialistė V. G., tai taip pat konstatuota ir specialisto išvadoje (2 t., b.l. 72-73). Kad vekseliai įmonės buhalterinėje apskaitoje neatsispindėjo, teismo posėdžio metu patvirtino ir E. B. (8 t., b.l. 67). Vekseliai išrašyti, nepagrindžiant jokiais apskaitos dokumentais jų išrašymo pagrįstumo, bei neapskaityti buhalterinėje apskaitoje, taip šį faktą nuslepiant nuo naujųjų įmonės savininkų.
Specialisto išvadoje konstatuota, kadangi UAB „E“ (direktorius E. B.) įsiskolinimo fiziniam asmeniui V. S. apskaitoje neregistravo, tačiau išrašė 2007-07-22 paprastąjį vekselį 13 830 Lt, o įsiskolinimą fiziniam asmeniui S. S. – B. registravo 12 336,81 Lt, o išrašė 2007-07-26 paprastąjį vekselį 146 450 Lt, t. y. 134 113,19 (146 450 – 12 336,81) įsiskolinimo S. S. – B. apskaitoje neregistravo, UAB „E“ direktorius E. B. vekseliuose nurodė duomenis, kurie neatitinka UAB „E“ registruose užregistruotų duomenų (2 t., b.l. 62). Dokumentas, kuris pagaminamas jo turinyje įtvirtinant objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, laikomas netikru. Kaltininkui, kuris neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina, ar kitokiais būdais sukuria, siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką (kaip šiuo atveju ir buvo), kyla atsakomybė pagal BK 300 str. 1 d.
Užvaldyti UAB „E“ turto nuteistiesiems nepavyko, kadangi tokios vertės turto, kurį buvo pasikėsinta įgyti apgaulės būdu, UAB „E“ neturėjo. Kadangi nuteistųjų veika nutrūko, ji nebuvo baigta, jų veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas sukčiauti.
Teisėjų kolegija laiko, jog nuteistojo E. B. kaltė dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti svetimą turtą bei didelės vertės svetimą turtą kitų asmenų naudai ir netikrų dokumentų pagaminimo, jų realizavimo, nuteistosios S. S. – B. kaltė dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą ir nuteistojo V. S. kaltė dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti svetimą turtą neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistųjų kaltės ir jų veiksmų kvalifikavimo klausimu, baudžiamasis įstatymas nuteistiesiems pritaikytas tinkamai, apeliacinių skundų argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistųjų kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.
Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo
Iš specialisto išvados (2 t., b.l. 68-71) matyti, kad atsakydama į užduotyje atlikti objektų tyrimą suformuluotą antrą klausimą „Ar tiriamuoju laikotarpiu UAB „E“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų? Jei ne, tai kokie teisės aktai buvo pažeisti? Kas už tai atsakingas? Ar dėl šių pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros?“ specialistė konstatavo, jog <...> Dėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatytų UAB „E“ (direktorius E. B. (nuo 2006-06-06 iki 2007-07-27), direktorius B. S. (2007-07-27) pažeidimų (direktorius E. B. 12 atvejų nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 10 atvejų nesilaikė 12 str. 1 d., 1 atveju nesilaikė 13 str. 1 d., nes: 1) 3199,99 Lt (6499,99-3300) gavimo iš fizinio asmens M. R. nepagrindė kasos pajamų orderiu; 2) prekių (langų) pardavimo ir montavimo paslaugų suteikimo už 6499,99 Lt nepagrindė pardavimo PVM sąskaita faktūra; 3) 10 atvejų kasos pajamų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neregistravo 18 250 Lt (1610+4000+4000+1900+90+200+2000+2000+2000+450) gavimo iš sąskaitų bankuose; 4) pateikė bankui AB SEB Vilniaus bankas 2007-02-14 PVM sąskaitą faktūrą serija E Nr. 00022, kurioje nurodė, kad atlikti darbai (su PVM) už 111 525,74 Lt, pagal kurią negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo; direktorius B. S. (2007-07-27) neišsaugojo 3-jų mokėjimo žiniaraščių, kurių bendra suma 128 960,62 (30891,92+71654,76+26413,94), 4 kasos išlaidų orderių, kurių bendra suma 10 358,70 Lt (5779,75+1476,97+2344,97+757,01) laikotarpiu nuo 2007-02-14 iki 2007-07-27 negalima iš dalies nustatyti UAB „E“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Nuteistasis E. B. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 222 str. 1 d., teigia, jog neįrodyta, kad jis padarė kaltinime išvardintus buhalterinius pažeidimus, nurodo, jog kaltinime dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo liko tik M. R. epizodas bei iš įmonės sąskaitos 10 kartų paimtų pinigų neapskaitymas, kiti specialisto išvadoje priskirti buhalteriniai pažeidimai jam neinkriminuoti, jis dėl epizodo su UAB „Š“ išteisintas, B. S. pažeidimai buvo atskirti, tačiau BK pasekmės paliktos tos pačios. Nurodo, jog byloje nėra įrodymų, kad dėl kaltinime numatytų jo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos rezultatų, nuosavo kapitalo, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Siekiant motyvuotai atsakyti į nuteistojo E. B. apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumas, nustatyti, ar nuteistojo E. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 str. 1 d., ir išaiškinti esminę reikšmę byloje turinčias aplinkybes – ar kaltinimo apimties dėl E. B. padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų sumažinimas turi įtakos BK 222 str. 1 d. numatytų pasekmių apimčiai, kokias konkrečias pasekmes sukėlė E. B. padaryti buhalteriniai pažeidimai, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu buvo apklausta specialistė V. G..
Specialistė V. G. parodė, jog pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o buhalteris - už tvarkymą. Iki liepos 16 d. už įrašų teisingumą, už apskaitos tvarkymą buvo atsakinga buhalterė, o laikotarpiu nuo 2007-07-16 iki 2007-07-27, kai įmonėje nebuvo buhalterio, už buhalterinių įrašų tvarkingumą atsakingas buvo pats E. B.. E. B. buvo nuteistas už ūkines operacijas, kurios nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais. Buhalterinės apskaitos įstatyme nurodyta, kad visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentas – tai elektroninis arba popierinis liudijimas, pagal kurį galima nustatyti ūkinės operacijos tapatumą. Šiuo atveju apskaitos dokumentais ūkinės operacijos nebuvo pagrįstos. Pinigų gavimas tiek iš fizinio asmens, tiek nuėmimas iš banko sąskaitos, bankomato - tai pinigų gavimo ūkinė operacija, kuri turėjo būti pagrįsta apskaitos dokumentu. Kiekviena ūkinė operacija pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą - tai ūkio subjekto veikla, keičianti turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Ūkinė operacija yra veikla, šiuo atveju tai pinigų gavimas, kuris keitė turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus. Visos operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais, po to jos užregistruojamos apskaitos registruose ir iš registrų galutiniai duomenys perkeliami į finansinę atskaitomybę. Apskaita iš dalies tam ir reikalinga – finansinei atskaitomybei sudaryti. Viena iš pagrindinių finansinės atskaitomybės formų yra balansas. Kairioji balanso pusė yra visas įmonės turtas, o dešinioji – nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai. Lygiai taip, kaip buhalteriškai kreditas lygu debetas, taip ir čia nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai lygu turtui, tai tiesiogiai susiję. Visos ūkinės operacijos turi atsidurti finansinėje atskaitomybėje, tiek turte, tiek nuosavame kapitale, tiek įsipareigojimuose. Nėra duomenų, kada buvo gauta suma už sutartį su M. R., o jeigu nėra pagrįsta apskaitos dokumentu, negalima pasakyti, kada įvyko operacija. Pagrindinis dokumentas – sutartis, kurioje pasirašyta, jog pinigus sumokėjo, o kada sumokėjo, kad tokią ir tokią dieną gavo tiek ir tiek litų, nėra. 3300 Lt sumai yra du orderiai, 3199 Lt nėra datos, nes nėra orderio. Kasos knygoje įregistruotas antras orderis 3300 Lt sumai. Pagal PVM įstatymą sąskaita faktūra išrašoma tada, kada suteiktos paslaugos, atlikti darbai, t.y. atlikus darbus ir suteikus paslaugus. Dėl 10 atvejų nepagrindimo kasos pajamų orderiais ir neregistravimo apskaitos registruose specialistė parodė, jog datos turi būti tokios, kokios jos yra banko išrašuose. Pinigai nuimti E. B. darbo laikotarpiu, jis atsakingas buvo iki liepos 27 d. Visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Direktorius išėmė grynus pinigus iš sąskaitos, tačiau to nepagrindė, nėra įrašų, kad jis būtų grąžinęs, įnešęs į kasą pinigus. Nuimtų grynųjų pinigų panaudojimas nepagrįstas, nėra tą pagrindžiančių dokumentų. Tas, kuris nuima pinigus, nebūtinai turi būti atskaitingas, gali būti kasininkas, įneša į kasą, užregistruoja ir kasoje tie pinigai. Nuteistasis buvo atskaitingas asmuo, tik neaišku, kaip jis nuėmė pinigus, kaip direktorius, kaip kasininkas ar kaip atskaitingas asmuo, bet kokiu atveju, apskaitos dokumentais pinigų gavimas, įnešimas, panaudojimas įmonės veikloje nepagrįstas. Kai vėliau atėjo nauja buhalterė, buvo surašyta avanso apyskaita ir tos sumos atsidūrė kaip gautos atskaitingo asmens pinigų lėšos. E. B. nepateikė dokumentų, kur tuos pinigus išleido, nėra jokių pateisinančių dokumentų. Avanso apyskaita - ne dokumentas, tai kaip registras. Pasirašytas kasos išlaidų orderis yra dokumentas. Registrai nesukelia pasekmių.
Teisėjų kolegija, įvertinusi surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, jog E. B. pagal BK 222 str. 1 d. dalyje dėl M. R. epizodo nuteistas nepagrįstai.
Iš Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 70629-02 (3 t., b.l. 77-79, 5 t., b.l. 47-49) matyti, jog tarp pardavėjo UAB „E“ ir pirkėjos M. R. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Pirkėja M. R. už prekes sumokėti įsipareigojo per du kartus: 3300 Lt avansą ir 3199,99 Lt likutį. E. B. neginčija fakto, jog gavo iš M. R. 3300 Lt avansą. Tai jis grindžia 2007-07-13 kasos pajamų orderiu (3 t., b.l. 68), išrašu iš kasos knygos „Kasa už 2007 m. Liepos 19 d.” (3 t., b.l. 71), kuriuose nurodyta, jog M. R. pagal sutartį 70629-02AB sumokėjo 3300 Lt avansą. E. B. ginčija faktą, jog jis gavo ir likusią pinigų sumą. Teigia, jog jam tebedirbant įmonėje, nebuvo pagaminti langai M. R., kadangi langų gamybos procesas trunka apie tris savaites, todėl ūkinė operacija nebuvo užbaigta. Nurodo, jog likusią sumos dalį gavo B. S., kai E. B. įmonėje nebedirbo, todėl jam nekilo pareiga pajamų orderiu pagrįsti 3199,99 Lt sumos, jos registruoti apskaitos registruose bei PVM sąskaita faktūra pagrįsti paslaugų už 6499,99 Lt suteikimo M. R.. Iš Produkto specifikacijos kopijos (5 t., b.l. 50-51) matyti, kad už pinigų 6499,99 Lt gavimą pasirašė B. S.. Byloje nėra jokių įrodymų, be B. S. parodymų, kad neva jis tik pasirašė dėl pinigų gavimo, o visus pinigus pasiėmė E. B. (3 t., b.l. 88), kurie patvirtintų, jog likusią 3199,99 Lt sumą tikrai gavo E. B.. Teismo posėdyje (7 t., b.l. 154-155) B. S. kategoriškai tokių savo parodymų patvirtinti nebegalėjo. Teismo posėdžio metu (7 t., b.l. 196) liudytoja M. R. patvirtino, jog langų montavimas užtruko galimai apie tris savaites. Produkto specifikacijoje (5 t., b.l. 50-51) nurodyta, jog užsakymo įvykdymo terminas – 2-4 savaitės nuo sutarties pasirašymo datos. Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 70629-02AB su M. R. pasirašyta 2007-07-13, todėl nepaneigta versija, jog galimai užsakymas įvykdytas tik rugpjūčio mėn., kai E. B. UAB „E“ nebedirbo. Apklausti teisme (7 t., b.l. 195-196) liudytojai V. R. ir M. R. negalėjo patvirtinti, kad visus pinigus jie sumokėjo būtent E. B.. Ikiteisminio tyrimo metu V. R. taip pat negalėjo nurodyti, ar pinigus per du kartus sumokėjo vienam ir tam pačiam asmeniui, ar dviem skirtingiems, tačiau nurodė, jog vieną kartą mokėjo 3300 Lt, kitą – 3199,99 Lt (3 t., b.l. 74-75, 5 t., b.l. 44-45). Nors byloje yra du kasos pajamų orderiai(3 t., b.l. 68, 72), išrašyti skirtingomis datomis – vienas 2007-07-13, kitas - 2007-07-19, abiejuose nurodyta ta pati pinigų suma – 3300 Lt avansas. E. B. versiją, kad jis likusios pinigų sumos negavo, pavirtina ir tai, jog pagal Pirkimo – pardavimo sutarties 4 punkto sąlygą, likusi suma apmokama per 3 (tris) darbo dienas po gaminių sumontavimo ir papildomų darbų atlikimo <...>. Taigi M. R. neturėjo pagrindo mokėti likusių pinigų, kol darbai nebuvo pabaigti. Specialistė V. G. apeliacinio proceso metu taip pat patvirtino, jog byloje nėra duomenų, kada buvo gauta likusi pinigų suma už sutartį su M. R.. Nesant objektyvių ir patikimų įrodymų, ar tikrai ir kada E. B. gavo likusią 3199,99 Lt sumą, negalima teigti, jog jam kilo pareiga minėtų pinigų gavimą pagrįsti pajamų orderiu ir užregistruoti apskaitos registruose. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str. 1 d. numato, jog apmokestinamasis asmuo įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą privalo įforminti PVM sąskaita faktūra <...>. Specialistė taip pat patvirtino, jog sąskaita faktūra išrašoma tik atlikus darbus ar suteikus paslaugus. Kol neatlikti darbai ar nesuteiktos paslaugos, sąskaita faktūra neišrašoma. E. B. versija, kad paslaugos M. R. suteiktos buvo tuo metu, kai jis jau nebedirbo UAB „E“, nepaneigta, todėl jam nekilo ir pareiga PVM sąskaita faktūra pagrįsti paslaugų už 6499,99 Lt suteikimą M. R.. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis keistinas, iš nuosprendžio nustatomosios dalies šalinant nuorodą, jog nuteistasis E. B. PVM sąskaita faktūra nepagrindė paslaugų už 6499,99 Lt suteikimo M. R. pagal 2007-07-13 sudarytą sutartį Nr. 70629-02 bei pajamų orderiu nepagrindė 3199,99 Lt, gautų iš M. R., gavimo, neregistravo 3 199,99 Lt gavimo apskaitos registruose: 2007 m. liepos mėn. „Apyvartos žiniaraštis sąskaita Nr. 272 Kasa“; „Apyvartos žiniaraštis sąskaita Nr. 500, Pardavimo pajamos (langai)“.
Nepaisant išdėstytų aplinkybių, kurios keičia E. B. kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d. apimtį, kitą šio kaltinimo dalį specialisto išvada bei specialistės apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai visiškai patvirtina.
Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nustatyta, jog už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. E. B. UAB „E“ vadovu paskirtas savininko E. B. 2006-06-06 sprendimu ir bendrovėje dirbo pagal 2006 m. liepos 19 d. darbo sutartį Nr. 31 iki 2007 m. liepos 27 d. (2 t., b.l. 139). Taigi, laikotarpiu nuo 2006-07-19 iki 2007-07-27 už UAB „E“ apskaitos organizavimą atsakė direktorius E. B., kas konstatuota ir specialisto išvadoje (2 t., b.l. 67-68).
Apeliaciniame skunde E. B. nurodo, jog neaiškumų įneša pati specialisto išvada, kurios 3 psl. nurodyta, kad neva jis už apskaitos tvarkymą buvo atsakingas tik nuo 2007-07-16 iki 2007-07-27 (kol nebuvo paskirta buhalterė), tuo tarpu atsakomybė už buhalterinius pažeidimus jam inkriminuojama nuo 2007-02-14. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos tvarkymą nėra tapati, ką apeliacinės instancijos teisme pažymėjo ir specialistė, parodydama, jog pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o buhalteris - už tvarkymą. E. B. nuteistas už tai, kad jis būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir pažeisdamas teisės aktų reikalavimus apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Tiek specialisto nustatomojoje dalyje (3 psl.), tiek išvadose (15 psl.) nurodyta, jog nuo 2006-06-06 iki 2006-07-19 už E. B. įmonės apskaitos organizavimą atsakė įmonės savininkas E. B., o nuo 2006-07-19 iki 2007-07-27 už UAB „E“ apskaitos organizavimą atsakė direktorius E. B.. Specialisto išvadoje (2 t., b.l. 70) nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2006-06-06 iki 2007-02-13 galima nustatyti UAB „E“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, o dėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatytų UAB „E“ pažeidimų laikotarpiu nuo 2007-02-14 iki 2007-07-27 negalima iš dalies nustatyti UAB „E“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. numatyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. numatyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 str. 4 d. reikalauja, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Tačiau, kaip matyti iš specialisto išvados (2 t., b.l. 68-69), E. B., būdamas UAB „E“ direktoriumi, šių nuostatų nesilaikė, įmonės buhalterinę apskaitą jis organizavo nesilaikydamas norminių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, 10 atvejų kasos pajamų orderiais nepagrindė 11 600 Lt gavimo iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (kaltinime kaip ir specialisto išvadoje nurodyta, jog pirmieji du sąskaitos numerio skaičiai yra 62, tačiau iš sąskaitos išrašo (2 t., b.l. 143-144) matyti, jog skaičiai yra 82) AB banke „Hansabankas“ ir 6650 Lt gavimo iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke Vilniaus bankas, iš viso 18 250 Lt, ir nepadarė įrašų apskaitos registruose, t. y. kasininko apyskaitoje bei Apyvartos žiniaraštyje sąskaita Nr. 272. Teismo posėdžio metu (8 t., b.l. 73) E. B. iš dalies pripažino, jog įmonės kasa nebuvo sutvarkyta pagal reikalavimus, ir ne visos grynųjų pinigų nuėmimo ir panaudojimo operacijos įmonės buhalterijoje buvo užfiksuotos. Tai pateisina tuo, jog įmonėje nebebuvo buhalterės. Tačiau, kaip aukščiau pažymėta, už įmonės apskaitos organizavimą atsakingas buvo E. B., o ta aplinkybė, jog įmonėje nuo 2007-07-17 buhalterė nebedirbo, nuo atsakomybės jo neatleidžia. Juolab, kad E. B. nesiėmė jokių priemonių, kad laikotarpiui nuo 2007-07-17 iki 2007-07-27 būtų sudaryta darbo sutartis su kitu buhalteriu ar su apskaitos paslaugas teikiančia įmone. Tokiu atveju minėtu laikotarpiu jis buvo atsakingas ne tik už buhalterinės apskaitos organizavimą, bet ir už buhalterinių įrašų teisingumą.
Apeliantas E. B. skunde nurodė, jog teisme papildomai nebuvo tirta, ar dėl mažesnės, nei konstatuota specialisto išvadoje, jam kaltinime inkriminuotos buhalterinių pažeidimų apimties taip pat negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ar kilo visos pagal BK 222 str. 1 d. galimos pasekmės.
Specialisto išvadoje (2 t., b.l. 70-71) konstatuota, jog laikotarpiu nuo 2007-02-14 iki 2007-07-27 negalima iš dalies nustatyti UAB „E“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros dėl šių pažeidimų: 1) direktorius E. B. 3199,99 Lt gavimo iš M. R. nepagrindė kasos pajamų orderiu; 2) direktorius E. B. prekių (langų) pardavimo ir montavimo paslaugų suteikimo už 6499,99 Lt nepagrindė pardavimo PVM sąskaita faktūra; 3) direktorius E. B. 10 atvejų kasos pajamų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neregistravo 18 250 Lt gavimo iš sąskaitų bankuose; 4) direktorius E. B. pateikė bankui AB SEB Vilniaus bankas 2007-02-14 PVM sąskaitą faktūrą serija E Nr. 00022 pagal kurią negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo; 5) direktorius B. S. neišsaugojo 3-jų mokėjimo žiniaraščių ir 4 kasos išlaidų orderių. E. B. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 222 str. 1 d. buvo nuteistas dėl 1), 2) ir 3) pažeidimų, tačiau apeliacinis teismas šia nutartimi iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies pašalino, kad E. B. padarė 1) ir 2) pažeidimus. Taigi, E. B. pagal BK 222 str. 1 d. laikomas nubaustas tik už 3) pažeidimą, t. y. už tai, kad 10 atvejų kasos pajamų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neregistravo 18 250 Lt gavimo iš sąskaitų bankuose.
Iš liudytojos B. B. (vyresniosios specialistės, pateikusios byloje specialisto išvadą) apklausos protokolo (5 t., b.l. 74-76) matyti, jog apklausiama papildomai dėl specialisto išvados, minėta liudytoja nurodė, jog už tai, kad laikotarpiu nuo 2007-02-14 iki 2007-07-27 negalima iš dalies nustatyti UAB „E“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, atsakingas UAB „E“ direktorius E. B.. Apeliacinės instancijos teisme specialistė V. G. parodė, jog kiekviena ūkinė operacija pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą - tai ūkio subjekto veikla, keičianti turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį, struktūrą. E. B. buvo nuteistas už ūkines operacijas, kurios nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais. Ūkinė operacija yra veikla, šiuo atveju - tai pinigų gavimas, kuris keitė įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus. Visos ūkinės operacijos turi atsidurti finansinėje atskaitomybėje, tiek turte, tiek nuosavame kapitale, tiek įsipareigojimuose. Taigi, specialistė pagrindė tiesioginį ryšį tarp konstatuotų E. B. pažeidimų ir kilusių pasekmių, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog E. B. padarytas pažeidimas - 10 atvejų kasos pajamų orderiais nepagrindimas ir neregistravimas apskaitos registruose 18 250 Lt nuėmimas/gavimas iš sąskaitų bankuose – sukelia visas BK 222 str. 1 d. numatytas pasekmes. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad 10 atvejų iš sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nuimti pinigai, kurie kasos pajamų orderiais nebuvo pagrįsti ir nebuvo registruoti apskaitos registruose, iš UAB „E“ sąskaitų bankuose buvo pradėti nuiminėti nuo 2007-07-06, tikslintinas laikotarpis, kuriuo apgaulingai buvo tvarkoma UAB „E“ buhalterinė apskaita.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinis teismas laiko nustatytu, kad E. B. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: jis, būdamas laikotarpiu nuo 2006-07-19 iki 2007-07-27 UAB „E“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), veikiančios (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, bei straipsnio 4 dalį, reikalaujančią, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, laikotarpiu nuo 2007-07-06 iki 2007-07-27, veikdamas tyčia, apgaulingai tvarkė UAB „E“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą, būtent: 10 atvejų kasos pajamų orderiais nepagrindė ir neregistravo apskaitos registruose - kasininko apyskaitoje bei Apyvartos žiniaraštyje sąskaita Nr. 272 – apskaitos dokumentų, pagrindžiančių 11 600 Lt gavimą iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Hansabankas“, ir 6650 Lt gavimą iš mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB SEB Vilniaus bankas. Dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2007-07-06 iki 2007-07-27 UAB „E“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Apeliacinis teismas laiko, jog nuteistasis E. B. tyčia įmonės buhlterinę apskaitą tvarkė apgaulingai. Jis, būdamas UAB „E“ akcininku ir direktoriumi, žinojo tikrąją įmonės finansinę padėtį. Kolegija pripažįsta, jog E. B., atsižvelgiant į jo amžių, išsilavinimą, darbo patirtį, ne tik privalėjo žinoti, bet ir žinojo teisės aktus, reglamentuojančius įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau sąmoningai ir tyčia juos netinkamai vykdė. Tuo būdu nuteistojo E. B. kaltė dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ta apimtimi, kuri nustatyta šia nutartimi, neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Šioje dalyje kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 222 str. 1 d. klausimu, baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.
Dėl svetimo turto pasisavinimo/iššvaistymo
Nuteistasis E. B. 18 250 Lt iš UAB „E“ sąskaitos nuėmimą savo apeliaciniame skunde grindžia tuo, jog įmonė S. S. – B. buvo skolinga 12 336,81 Lt, todėl, padengiant įmonės skolą, S. S. – B. iš banko sąskaitos pati išsigrynino pinigus. Teismo posėdžio metu tiek E. B., tiek S. S. – B. taip pat nurodė, jog pinigus 2007 m. liepos mėnesį iš įmonės sąskaitos nuiminėjo S. S. – B. ir juos panaudojo atlyginimams, įmonės sąskaitoms bei S. S. – B. skolai apmokėti (8 t., b.l. 72-73, 74-75).
Atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme dėl galimo UAB „E“ turto pasisavinimo ar jo iššvaistymo teismo posėdyje buvo papildomai apklausti nuteistieji E. B. ir S. S. – B.
Nuteistasis E. B. parodė, jog tuo metu įmonėje buvo sprendžiami įvairūs strateginiai klausimai, nes įmonės darbuotojai, užimantys atsakingas pareigas, tiek komercijos direktorius, tiek gamybos direktorius, buvo padarę didžiulį nuostolį įmonei neteisingai pagamindami langus, buvo derinami klausimai dėl langų pergaminimo, tuo pačiu buvo pasiūlymas tą įmonę parduoti, todėl jis tikrai neturėjo galimybės kontroliuoti mažiau svarbių klausimų ir jis jų nekontroliavo. Tam įmonėje buvo paskirtas kasininkas, kuris priiminėjo grynuosius pinigus į kasą, tvarkėsi su pinigais, valdė grynųjų pinigų srautus, tame tarpe turėjo įmonės kortelę. Įmonės vidiniu įsakymu kasininku buvo paskirta S. S. – B.. Įsakymas turėtų būti pas bankroto administratorių, kaip ir visi kiti įmonės dokumentai, jei jo kas nors nesuplėšė ir neišmetė. Buhalterė savo parodymuose irgi patvirtino, kad įmonėje buvo paskirtas kasininkas. Bankiniais rekvizitais – kodų kortelėmis, slaptažodžiais naudotis įgaliotas buvo jis, o dėl kitų asmenų negali pasakyti, nes nepamena. Įmonė turėjo bent tris sąskaitas skirtinguose bankuose, tai buvo dėl klientų patogumo. Negali pasakyti, ar bankinėse sutartyse buvo numatyta jo teisė perduoti rekvizitus kitiems asmenims, nes nepamena. Kasininkė S. S. – B. jo neinformavo apie nuimamų pinigų sumas. Nemano, kad įmonės buhalteris ar kasininkas turėtų jį informuoti dėl kiekvieno 100 Lt ar 10 000 Lt nuėmimo. Jei asmuo užsakinėja namui langus, sutarties suma būna apie 10 - 20 tūkst. Lt. Tokios sumos dažnai eidavo per kasą, 18 000 Lt suma buvo vidutinė suma ir tokių sumų su juo tikrai niekas nederindavo. Tai buvo elementarus dienos bėgio darbas ir jis tikrai nebuvo informuotas dėl 18 000 Lt nuėmimo. Gali daryti prielaidą, kad 18 250 Lt neįtraukta į buhalterinę apskaitą dėl to, kad tai buvo paskutinės įmonės pardavimo dienos, jam atrodo, kad buhalterė tuo metu jau nebedirbo, būtent dėl to ši suma ir nebuvo užfiksuota tinkamai. 18 250 Lt jis nenugrynino ir nepasisavino.
Nuteistoji S. S. – B. parodė, kadangi įmonės grynieji pinigai, įplaukiantys į kasą ir į banko sąskaitą, buvo tvarkomi per ją, banko kortelė buvo jos žinioje ir atlyginimams pinigus nuiminėdavo ji, visi pinigai vaikščiodavo per ją. Įmonėje buvo įsakymas, kuriuo ji buvo paskirta kasininke. Kasininkės pareigas ji vykdė nuo 2006 m. spalio 9 ar 10 d. Ji turėjo tiek „SEB“ banko, tiek „Hansabanko“ kortelių kodus ir slaptažodžius. Įsakymas, kad ji gali naudotis banko kortelėmis, buvo, nes tai buvo viena iš jos pareiginių funkcijų. Dauguma atvejų pinigus iš banko nuimdavo ji, jos vyras nuimdavo labai retai. Buhalterija buvo tvarkoma taip, kad pinigai nuimami, įnešami, visi dokumentai padedami buhalterei, kuri po kažkurio laiko visus dokumentus sutvarko. Dėl nuėmimo dokumentų – čekiukų – buhalterė vieną kartą sakydavo, kad jų reikia, kitą kartą, kad nereikia, ji visus buhalterinius dokumentus tvarkydavo pagal banko išrašus. Visa informacija buhalterei buvo pateikiama. Dokumentai galėjo būti nesuvesti tik dėl to, kad nebebuvo buhalterės, nes nė vienas neturėjo kodų įeiti į buhalterinę programą. Buhalterinė programa „Pragma“ buvo užrakinta ir jie nė vienas su ja dirbti nemokėjo, o buhalterė prie to ir neprileido. Buhalterė nebedirbo nuo liepos 1 d. ar tai liepos 15 d. Buhalterė dirbo iki vienos dienos, o buhalteriją sutvarkė iki kitos datos, todėl neprisimena, ar ji dirbo iki liepos 15 d., bet buhalterinius dokumentus sutvarkė iki liepos 1 d., nes jai taip atrodė teisinga. Kai buhalterė išėjo iš darbo, pastaroji viską atspausdino, sunumeravo bylas, suskaičiavo lapus ir perdavė. Kadangi įmonę pardavė, buhalterija su šituo galiuku ir liko nesutvarkyta. Ji kaip kasininkė, nuėmusi pinigus, kasos pajamų orderio neišrašė.
Pagal BK 183 str. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą tyčia neteisėtai neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Kai pats bendrovės vadovas <...> iš bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus saviems tikslams, o ne įmonės interesams, šis veiksmas vertintinas kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008; 2K-368/2008).
Apylinkės teismas pripažino įrodyta, jog E. B., būdamas UAB „E“ direktoriumi, panaudodamas jo žinioje buvusią mokėjimo kortelę, AB banke „Hansabankas” bankomate, esančiame Taikos 98, Klaipėdoje, iš UAB „E“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė: 2007-07-12 – 1610 Lt, 2007-07-12 – 4000 Lt, 2007-07-12 – 4000 Lt, 2007-07-25 – 1900 Lt, 2007-07-25 - 90 Lt, o iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas, panaudodamas jo žinioje buvusią mokėjimo kortelę, bankomate, esančiame Vilniaus pl. 1, Klaipėdoje, 2007-07-06 nuėmė 200 Lt, 2007-07-18 bankomate, esančiame Taikos pr. 139, Klaipėdoje, per 4 kartus nuėmė 6450 Lt (2000 Lt + 2000 Lt + 2000 Lt + 450 Lt), neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, nepateikė jų panaudojimo pagrįstumą patvirtinančių dokumentų ir taip pasisavino jo žinioje buvusį UAB „E“ turtą - 18 250 Lt. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis E. B. minėtą 18 250 Lt pinigų sumą pasisavino, sutikti negali.
Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinime suklysta nurodant ne tik AB banko „Hansabankas” sąskaitos numerio pirmąjį skaičių (kaip aukščiau aptarta, turi būti ne LT62, o LT82), tačiau ir pinigų - 4000 Lt ir 4000 Lt (kurie nebuvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą ir nebuvo pateikti jų panaudojimo pagrįstumą patvirtinantys dokumentai) išėmimo iš UAB „E“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Hansabankas”, datą. Iš minėtos banko sąskaitos išrašo (2 t., b.l. 143-144) matyti, jog 4000 Lt sumos buvo nuiminėjamos ir 2007-07-12, ir 2007-07-25. Specialisto išvadoje (2 t., 59) pažymėta, jog UAB „E“ (direktorius E. B.) 2007-07-12 išrašu iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (suklysta nurodant pirmąjį skaičių) banke AB „Hansabankas“ pagrindė pinigų 10 010 (1610+4000+4000+400) išėmimą. 2007-07-12 kasos pajamų orderiu serija E Nr. 000081 pagrindė 8400 Lt (4000+4000+400) gavimą į kasą. Tai patvirtina byloje esantis 2007-07-12 kasos pajamų orderis serija E Nr. 000081 (3 t., b.l. 69), kuriame nurodyta, jog E. B. iš sąskaitos (Hansa) į kasą įnešė 8400 Lt. Tačiau toliau iš specialisto išvados (2 t., b.l. 73) matyti, jog du kartus 2007-07-25 nuimtoms po 4000 Lt pinigų sumoms kasos pajamų orderiai nebuvo išrašyti ir kasininko apyskaitoje jos neregistruotos (specialisto išvados 21 psl. nurodytos ir kitos pinigų sumos, kurioms taip pat kasos pajamų orderiai nebuvo išrašyti ir kasininko apyskaitoje jos neregistruotos, tačiau šių sumų nuėmimo iš sąskaitos datos kaltinime nurodytos teisingai). Atsižvelgiant į tai, tikslintinos 4000 Lt sumų nuėmimo datos, nurodant „2007-07-25“.
Iš aukščiau aptartų nuteistojo E. B. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, jo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog jis neigia nuiminėjęs nuo UAB „E“ banko sąskaitų minėtas pinigų sumas ir tokiu būdu pasisavinęs UAB „E“ priklausantį turtą – 18 250 Lt sumą. Parodė, jog pinigus nuiminėjo nuteistoji S. S. – B., ką pastaroji besąlygiškai pripažino. Šie nuteistųjų parodymai byloje sukauptais duomenimis nėra paneigti. Ir nors „Apyvartos žiniaraštyje Sąskaita Nr. 2435 Atskaitingi asmenys (direktorius)“ (2 t., b.l. 156) padaryti įrašai, kad direktorius, kaip atskaitingas asmuo, iš sąskaitos Nr. 2710 (AB „Hansabankas“) gavo 11 600 Lt (1610 + 4000 + 4000 +1900 + 90) ir iš sąskaitos Nr. 27111 (AB SEB „Vilniaus bankas“) gavo 6650 Lt, pažymėtina, jog šiuos įrašus minėtame apyvartos žiniaraštyje padarė buhalterė V. Š., kuri UAB „E“ dirbo tik nuo 2007-08-27, kai nuteistasis E. B. įmonę jau buvo pardavęs ir joje nebedirbo. Iš ikiteisminio tyrimo metu V. Š. duotų parodymų (b.l. 6-7) matyti, jog nuo 2007-08-27 pradėjusi dirbti UAB „E“ ir tvarkydama kasos dokumentus nustatė, jog E. B. 2007-07-25 per 4 kartus iš AB banko „Hansabankas“ nuėmė 9990 Lt, o 2007-07-18 per 4 kartus iš AB „Vilniaus bankas“ 6450 Lt ir šių pinigų į įmonės kasą neįnešė. Tačiau tokių liudytojos V. Š. samprotavimų, kad pinigus iš UAB „E“ banko sąskaitų nuėmė būtent nuteistasis E. B., o ne nuteistoji S. S. – B., jokie bylos duomenys nepatvirtina. Apeliacinis teismas laiko, jog byloje nėra įrodymų, paneigiančių E. B. ir S. S. – B. versiją, jog būtent pastaroji nuo UAB „E“ banko sąskaitos nuėmė 18 250 Lt sumą. Taip pat, apeliacinis teismas sprendžia, jog byloje nėra įrodymų, kad nuteistasis E. B. minėtus pinigus ar bent jų dalį būtų gavęs ir tokiu būtų juos pasisavinęs, t.y. pavertęs savo turtu. Todėl tų pinigų - 18 250 Lt pasisavinimas E. B. inkriminuotas nepagrįstai, t.y. pagal nustatytas aplinkybes jo nusikalstama veika pagal BK 183 str. 1 d. kvalifikuota netinkamai. Tačiau, nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tiek nuteistasis E. B., tiek nuteistoji S. S. – B. nurodė, kad 2007 m. liepos mėnesį iš įmonės sąskaitos nuėmusi S. S. – B. juos panaudojo atlyginimams, įmonės sąskaitoms bei S. S. – B. skolai apmokėti (8 t., b.l. 72-73, 74-75), tai nurodoma ir nuteistojo E. B. apeliaciniame skunde, jokių objektyvių įrodymų, išskyrus nuteistųjų parodymus, kurie patvirtintų, kad 18 250 Lt buvo panaudoti būtent nuteistųjų nurodytiems tikslams, byloje nėra. Pažymėtina, jog įmonės skola S. S. – B. liko nepakitusi net ir po to, kai neva pinigai buvo naudojami, kaip kad teigia nuteistieji, S. S. – B. 12 336,81 Lt skolai padengti. Logiškai vertinant, išėmus iš įmonės sąskaitos pinigus ir jais padengiant S. S. – B. skolą, atitinkamai įmonės skola S. S. – B. turėjo sumažėti, tačiau skola nesumažėjo, ji išliko tokia pati. Specialisto išvadoje (2 t., b.l. 73) konstatuota, jog paimtiems iš bankų pinigams – 18 250 Lt (11 600 + 6650) UAB „E“ (direktorius E. B., buhalterė J. G. iki 2007-07-01) neišrašė kasos pajamų orderio (-ių) ir 18 250 Lt neregistravo kasininko apyskaitoje.
Byloje nustatyta, jog banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“ ir kortelės sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB“ banke buvo atidarytos UAB „E“ vardu (2 t., b.l. 143-144, 154, 4 t., b.l. 1). Teisę disponuoti UAB „E“ turtu – piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, turėjo įmonės direktorius E. B.. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad S. S. – B. būtų turėjusi teisėtą pagrindą disponuoti minėtų bankų mokėjimo kortelėmis. Ir nors ji apklausiama apeliacinio proceso metu parodė, kad įsakymas, suteikiantis teisę jai naudotis UAB „E“ banko kortelėmis, buvo, nes neva tai buvo viena iš jos pareiginių funkcijų, šie jos parodymai prieštarauja jos pirminiams parodymams, duotiems pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kur ji parodė, jog parašo teisę banke turėjo tik įmonės direktorius, neprisimena, kad ji būtų buvusi įgaliota atlikti bankines operacijas (8 t., b.l. 75). Ir nors abiejų nuteistųjų teigimu (8 t., b.l. 72-73, 74-75) UAB „E“ kasininkė buvo S. S. – B., E. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu netgi nurodė, jog kasininke ji paskirta įsakymu, tai abu nuteistieji tvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, pažymėtina, jog tokio įsakymo įmonėje nebuvo, tai konstatuota ir specialisto išvadoje (2 t., b.l. 67-68), kurioje nurodyta, jog UAB „E“ direktorius E. B. įsakymu nepavedė, kas turi atlikti kasos operacijas, ir nesudarė su kasininku visiškos materialinės atsakomybės sutarties. Apeliacinio teismo vertinimu, galima teigti, jog faktiškai S. S. – B. vykdė UAB „E“ kasininko pareigas, kadangi tai nurodo ne tik nuteistieji E. B. ir S. S. – B., bet tai konstatuota ir specialisto išvadoje (2 t., b.l. 68), jog laikotarpiu nuo 2006-10-10 iki 2007-07-02 kasininko apyskaitose bei kasos pajamų ir kasos išlaidų orderiuose už kasininką pasirašė direktoriaus pavaduotoja S. S. – B.. Nuo 2007-07-02 iki 2007-07-27 už kasininką kasos dokumentuose ir kasininko apyskaitose pasirašė: vienuose – direktorius E. B., kituose – direktoriaus pavaduotoja S. S. – B., todėl tyrimo metu nenustatyta, kas laikotarpiu nuo 2007-07-02 iki 2007-07-27 vykdė kasininko pareigas. Tačiau jokio teisėto pagrindo – direktoriaus įsakymo šiuo atveju nebuvo, S. S. – B. jokių įmonės piniginėms lėšoms teisiškai apibrėžtų įgalinimų neturėjo. Nesant direktoriaus įsakymo, kuriuo S. S. – B. būtų pavesta atlikti UAB „E“ kasininko pareigas, ir nesudarius su kasininku visiškos materialinės atsakomybės sutarties, tokiu atveju už UAB „E“ kasos darbo organizavimą ir kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymąsi atsakė direktorius E. B., kas konstatuota ir specialisto išvadoje (2 t., b.l. 68) – UAB „E“ direktorius E. B. nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo (2002-07-01 nutarimo Nr. 1021 redakcija) patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 23 punkto, kuriame nurodyta „Ūkio subjekto vadovas, priimdamas kasininką į darbą, privalo pasirašytinai supažindinti jį su šiomis taisyklėmis ir sudaryti su juo visiškos materialinės atsakomybės sutartį“, reikalavimo bei 25 punkto, kuriame nurodyta „Ūkio subjekte kasininko pareigos laikinai arba nuolat pavedamos ūkio subjekto vadovo įsakymu“ reikalavimo, nes įsakymu nepavedė kasininko pareigų atlikti kitiems darbuotojams ir nesudarė su jais visiškos materialinės atsakomybės sutarties. Vadovaujantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punktu, kuriame nurodyta „Ūkio subjektų vadovai, vyriausieji buhalteriai (buhalteriai) ir kasininkai atsako, kad jų ūkio subjektuose būtų laikomasi šių taisyklių“, už UAB „E“ kasos darbo organizavimą ir kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymąsi atsakė direktorius E. B.. Taigi, darytina išvada, jog šiuo atveju atsakomybė už tinkamą bei teisėtą disponavimą įmonės turtu ir jo išsaugojimą tenka asmeniui, kurio žinioje einamų pareigų pagrindu buvo įmonės turtas, t.y. E. B.. Tokiu atveju E. B., suteikdamas galimybę įmonės turtu disponuoti kitam asmeniui - S. S. – B., nesant tam jokio juridinio pagrindo, turi atsakyti už UAB „E“ turto - 18 250 Lt iššvaistymą. Nors nuteistasis E. B. apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad apie nuimamus pinigus jis nebuvo informuotas, apeliacinis teismas laiko, jog E. B. žinojo, kad S. S. – B. neturi teisiškai apibrėžtų įgaliojimų disponuoti UAB „E“ priklausančiomis banko kortelėmis ir nuiminėti pinigus, tačiau, nepaisant to, sąmoningai leido byloje nustatytiems padariniams (UAB „E“ turto praradimui) atsirasti. CK 2.87 str. 1 d., 4 d. numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu ir nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, negalima naudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai. Nors E. B. ir buvo vienintelis įmonės akcininkas, jis būdamas direktoriumi buvo atsakingas ne už savo, o už įmonės turtą. Teisė juo disponuoti buvo suteikta tik jam, kaip įmonės direktoriui, ir jis neturėjo teisės leisti S. S. – B. be jokio teisėto pagrindo disponuoti įmonės turtu. Kaltininko veiksmai, kai jis jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą neteisėtai ir neatlygintinai, nesilaikydamas teisiniais aktais nustatytos turto perleidimo tvarkos, perleidžia trečiajam asmeniui, teisiškai vertinamas kaip to turto išvaistymas, ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 184 str. 1 d. Turto iššvaistymas yra tada, kai turtas nėra pasisavinimas, tačiau su juo atliekami nenaudingi, net žalingi nukentėjusiajam (turto savininkui) veiksmai. BK 184 str. numatytos iššvaistymo veikos padariniai yra turto ar turtinės teisės praradimas, kuris faktiškai reiškia turtinės žalos padarymą ar turtinės naudos negavimą ir bendrovės turto balanse pasireiškia turto aktyvo sumažėjimu.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinis teismas laiko nustatytu, kad E. B. iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą: jis, būdamas UAB „E“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), veikiančios (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir būdamas atsakingu asmeniu už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, užimamų pareigų pagrindu atsakingu už jo žinioje esantį UAB „E“ turtą – pinigines lėšas, naudotinas atsiskaitytinai įmonės reikmėms, neteisėtai leido trečiajam asmeniui - S. S. – B. disponuoti UAB „E“ mokėjimo kortelėmis, kuri AB banke „Hansabankas” bankomate, esančiame Taikos 98, Klaipėdoje, iš UAB „E“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) nuėmė: 2007-07-12 – 1610 Lt, 2007-07-25 – 4000 Lt, 2007-07-25 – 4000 Lt, 2007-07-25 – 1900 Lt, 2007-07-25 - 90 Lt, iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas, bankomate, esančiame Vilniaus pl. 1, Klaipėdoje, 2007-07-06 nuėmė 200 Lt, 2007-07-18 bankomate, esančiame Taikos pr. 139, Klaipėdoje, per 4 kartus nuėmė 6450 Lt (2000 Lt + 2000 Lt + 2000 Lt + 450 Lt), šie pinigai į įmonės buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti ir nebuvo pateikti jų panaudojimo pagrįstumą patvirtinantys dokumentai. Tokiu būdu E. B. iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „E“ turtą - 18 250 Lt.
E. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – svetimo turto iššvaistymo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, E. B. veika kvalifikuojama pagal BK 184 str. 1 d.
Apeliacinis teismas pripažįsta, jog UAB „E“ turto iššvaistymas (laikotarpiu nuo 2007-07-06 iki 2007-07-25 nuiminėjant nuo įmonės banko sąskaitų pinigines lėšas ir dėl jų neišrašant jokių apskaitos dokumentų bei neįnešant jų į kasą) kaip tik ir buvo motyvas apgaulingam įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymui. Apie ūkines operacijas, susijusias su UAB „E“ priklausančių pinigų - 18 250 Lt nuėmimu ir panaudojimu, naujiesiems įmonės savininkams pranešta nebuvo, jos įmonės buhalterinėje apskaitoje neatsispindėjo, tokiu būdu siekiant nuslėpti UAB „E“ turto – piniginių lėšų iššvaistymo faktą.
Dėl nuteistajam E. B. skirtos bausmės
Sumažinus kaltinimo apimtį dėl E. B. nuteisimo pagal BK 222 str. 1 d. ir perkvalifikavus E. B. nusikalstamą veiką pagal BK 184 str. 1 d., spręstinas skirtinų už šias veikas bausmių klausimas.
Nors kaltinimo apimtis dėl E. B. nuteisimo pagal BK 222 str. 1 d. buvo sumažinta, apeliacinis teismas laiko, jog E. B. pagal BK 222 str. 1 d. apylinkės teismo paskirta bausmė - 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda nėra per griežta, ji žymiai mažesnė už šios bausmės vidurkį. Perkvalifikavus E. B. nusikalstamą veiką iš BK 183 str. 1 d. į BK 184 str. 1 d., apeliacinis teismas laiko, jog už šio nusikaltimo padarymą E. B. teisinga bausmė yra 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda (t.y. tokios rūšies ir dydžio bausmė, kokią apylinkės teismas buvo paskyręs E. B. jo veiksmus už UAB „E“ turto iššvaistymą kvalifikavęs pagal BK 183 str. 1 d.), kadangi tiek BK 183 str. 1 d., tiek BK 184 str. 1 d. numatytos veikos priskiriamos tai pačiai nesunkių nusikaltimų kategorijai.
Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas E. B. paskirtas bausmes, tinkamai vadovavosi BK 63 str. 2 d., 5 d., 1 p. nuostatomis ir bausmes, paskirtas pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir 300 str. bei pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 300 str., kurios sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, subendrino apėmimo būdu. Tačiau toliau šias subendrintas bausmes ir bausmes, paskirtas pagal BK 222 str. 1 d. ir 183 str. 1 d. (šiuo nuosprendžiu ši veika perkvalifikuota į BK 184 str. 1 d.), bendrindamas tarpusavyje vadovavosi BK 63 str. 1 d., 3 d. nuostatomis, t.y. bendrino visiško sudėjimo būdu, tačiau galutinę subendrintą bausmę skyrė lyg bausmes būtų bendrinęs dalinio sudėjimo būdu (30 MGL + 20 MGL + 30 MGL + 20 MGL = 90 MGL). Ištaisant šią pirmosios instancijos teismo klaidą, nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nustatant, kad bausmės bendrinamos BK 63 str. 4 d. (o ne BK 63 str. 3 d., kaip nurodyta nuosprendyje) nustatyta tvarka dalinio sudėjimo būdu.
Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo
BPK 151 str. 1 d. numatyta, jog laikinas nuosavybės teisės apibojimas gali būti taikomas civiliniam ieškiniui arba galimam turto konfiskavimui užtikrinti. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu laikiną nuosavybės teisės apribojimą į E. B. ir S. S. – B. priklausantį žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3,750 ha, kurio paskirtis – žemės ūkio (5 t., b.l. 187-190), pratęsė iki nuosprendžio įvykdymo, nors šioje byloje joks turtas nekonfiskuotinas, o UAB „B“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu. Apeliacinis teismas laiko, jog šiuo atveju teisinio pagrindo pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į E. B. ir S. S. - B. priklausantį žemės sklypą nebuvo, todėl nuosprendis keistinas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p., 4 p., 331 str.,
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti.
Pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies nuorodą, jog E. B. PVM sąskaita faktūra nepagrindė paslaugų už 6499,99 Lt suteikimo M. R. pagal 2007-07-13 sudarytą sutartį Nr. 70629-02 bei pajamų orderiu nepagrindė 3199,99 Lt, gautų iš M. R., gavimo, neregistravo 3 199,99 Lt gavimo apskaitos registruose: 2007 m. liepos mėn. „Apyvartos žiniaraštis sąskaita Nr. 272 Kasa“; „Apyvartos žiniaraštis sąskaita Nr. 500, Pardavimo pajamos (langai)“.
E. B. veiką, kvalifikuotą pagal BK 183 str. 1 d., perkvalifikuoti į BK 184 str. 1 d., ir paskirti E. B. pagal BK 184 str. 1 d. 20 MGL dydžio (2600 Lt) baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. šią bausmę, taip pat subendrintas bausmes, paskirtas pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. (pasikėsinimas užvaldyti kito asmens naudai 146 450 Lt) ir 300 str. 1 d., bei atitinkamai pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. (pasikėsinimas užvaldyti kito asmens naudai 13 830 Lt) ir 300 str. 1 d., ir bausmę, paskirtą pagal BK 222 str. 1 d., subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir E. B. skirti galutinę subendrintą bausmę – 90 MGL dydžio (11 700 Lt) baudą.
Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į E. B. ir S. S. – B. priklausantį žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 8840(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3,750 ha, kurio paskirtis – žemės ūkio.
Nuteistųjų V. S. ir S. S. – B. apeliacinius skundus atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.