Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ž. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1226-480/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bijusta“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo centras“ ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Vykdant įmonės veiklos analizę administratorė iš pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų nustatė, kad įmonė jau 2016 metais susidūrė su akivaizdžiais finansiniais sunkumais, kuriuos galima įvardinti kaip nemokumą. Tai patvirtina UAB „Bijusta“ finansinės atskaitomybės už 2015 ir 2016 metus duomenys, kurie rodo, kad UAB „Bijusta“ 2015 metais patyrė 46 039 Eur nuostolį, o 2016 metais – 163 199 Eur nuostolio t. y. įmonės veiklos nuostolingumas, vadovaujant atsakovei padidėjo 4 (keturis) kartus. Visą įmonės turtą sudarė 252 893 Eur, o įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos) siekė 347 514 Eur, t. y. įsipareigojimai 94 621 Eur viršijo į balansą įrašyto turto vertę.

6. Esant nurodytoms aplinkybėms 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė priėmė vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo nutarė UAB „Bijusta“ veiklos tęstinumui užtikrinti atlikti mokėjimus įmonės tiekėjams ir partneriams už UAB „Bijusta“ iš asmeninės sąskaitos.

8. Ieškovės atstovės nuomone, atsakovė neteisėtais veiksmais pažeidė įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus, veikdama ir kaip įmonės vadovė, ir kaip įmonės akcininkė. Ieškovės atstovo teigimu, atsakovės neteisėtais veiksmais laikytini (įmonės vadovės ir akcininkės) veiksmai, kuriais ji negrąžino ieškovei priklausančių piniginių lėšų. Be to, ieškovės atstovė pažymi, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų, akivaizdu, kad atsakovė netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą nes savo vedamoje avansinėje apyskaitoje neapskaitė visų gautų piniginių lėšų ir neįtraukė bei nepateikė visas išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Taip pat siekė išvengti 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisinių pasekmių, pasinaudodama išimtimi dėl darbo užmokesčio mokėjimo galimumo, tokiu būdu atlikdama veiksmus pažeidžiančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnyje.

9. 2019 m. kovo 29 d. teisme buvo priimtas ieškovės atstovės pareiškimas dėl papildomų rašytinių įrodymų priėmimo ir ieškinio dalyko patikslinimo, kuriuo, atsižvelgiant į atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus bei atliktą šių rašytinių įrodymų analizės suvestinę, ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus, nurodydama, kad prašo iš atsakovės priteisti 43 067,34 Eur dydžio patirtą žalą. 2019 m. liepos 8 d. teismo posėdyje ieškovės atstovė nurodė, kad dar mažina prašomą priteisti sumą advokatei I. L. sumokėta 200 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas ir UAB „Idėjų arsenalas“ sumokėta suma pagal taikos sutartį.

11. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad sudarius atliktų mokėjimų suvestinę, matyti, jog atsakovė atliko mokėjimų už 234 149,57 Eur. Todėl laikytina, kad atsakovė Ž. J. grąžino visas UAB „Bijusta“ jai patikėtas pinigines lėšas, o įmonei žala nebuvo padaryta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Teismas netinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus, kas lėmė klaidingai nustatytą bankroto administratoriaus pripažintą ieškovės sąnaudomis atsakovės atliktų mokėjimų sumą ir teismo neteisingas išvadas dėl įmonės patirtos žalos. Atsakovė pažymi, kad teismas teisingai nustatė faktinę aplinkybę, jog į atsakovės banko sąskaitą buvo pervesta arba perimta grynaisiais 216 661,80 Eur BUAB „Bijusta“ priklausančių lėšų. Taip pat nustatyta, kad administratorius ginčija 43 067,34 Eur sumą, tačiau teismas neįvertino, kad šią sumą bankroto administratorė ginčija ne nuo atsakovei bendros pervestos sumos (216 661,80 Eur), o nuo atsakovės atliktų mokėjimų už įmonę sumos, t. y. nuo 234 149,57 Eur. Todėl skirtumas tarp bankroto administratorės ginčijamos sumos ir bendros atsakovės atliktų mokėjimų sumos sudaro 191 082,23 Eur (234 149,57 Eur – 43 067,34 Eur) ir ši suma laikytina suma, kurią bankroto administratorė pripažįsta ieškovės sąnaudomis. Pripažinus, kad atsakovei buvo pervesta 216 661,80 Eur suma iš kurios 191 082,23 Eur ieškovės atstovė pripažįsta ieškovės sąnaudomis, atsakovei kilo pareiga pagrįsti 25 579,57 Eur sumos sumokėjimą ieškovės išlaidoms padengti. Teismas pripažino, kad atsakovė pagrindė 28 588,45 Eu sumą, todėl nustačius šias aplinkybes laikytina, kad atsakovė iš savo lėšų sumokėjo 3 008,88 Eur daugiau nei buvo gavusi ieškovei priklausančių lėšų.

18.2. Atsakovės atžvilgiu nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės, kadangi remiantis byloje esančiais įrodymais ir papildomai su skundu pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovė įmonės naudai atliko 234 149,57 Eur dydžio mokėjimus ir grąžino visas jai ieškovės perduotas lėšas, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad įmonė patyrė prašomą atlyginti žalą.

20. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Byloje nepateikta jokių duomenų apie ieškovę ir įmones UAB „Bilfora“ ir UAB „Salmona“ siejusius teisinius santykius, kurių pagrindu ieškovė atliko mokėjimus šioms įmonėms. Tikėtina, kad mokėjimai joms buvo atlikti ne už suteiktas paslaugas, bet dėl to, kad jos yra susijusios su atsakove.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.

22. Nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovės, kuri buvo įmonės vadovė ir akcininkė, civilinės atsakomybės taikymo ir neteisėtais veiksmais įmonei sukeltos žalos atlyginimo klausimai.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

23. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1736-896/2018 UAB „Bijusta“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratore paskirta UAB „Verslo administravimo centras“ (1 t., b. l. 10–11). Bankroto administratorei įvertinus jai perduotus įmonės buhalterinės apskaitos duomenis bei atsakovės avanso apyskaitą, paaiškėjo, kad atsakovė, kuri nuo 2016 m. gegužės 25 d. buvo vienintele įmonės akcininke ir vadove (1 t., b. l. 13–14), laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. sausio 5 d. į savo sąskaitą pervedė ir grynaisiais pinigais perėmė 216 661,80 Eur įmonei priklausančių lėšų (1 t., b. l. 26–121).

24. Ieškovės atstovė, įvertinusi įmonės lėšų panaudojimą, nurodė, kad atsakovės mokėjimų 43 067,34 Eur sumai nėra pagrindo pripažinti UAB „Bijusta“ sąnaudomis, todėl patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė taikyti atsakovės civilinę atsakomybę ir šią sumą priteisti iš atsakovės.

25. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovės veiksmai, kuriais ji netinkamai atliko jai kaip įmonės vadovei įstatymais nustatytas pareigas (netinkami apskaitė įmonės ūkines operacijas, nesilaikė įstatymais nustatytos bendrovės turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų tvarkymo reikalavimų (BAĮ 4 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis); įmonės lėšas naudojo ne su įmonės veikla ir interesais susijusiems mokėjimams) pažeidė ne tik imperatyvius įstatymų reikalavimus, reglamentuojančius bendrovės vadovo veiklą, bet ir fiduciarines valdymo organų pareigas (CK 2.87 straipsnis), konstatavo, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais sukėlė žalą įmonei. Nusprendęs, kad byloje įrodytos visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei taikyti, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies ir priteisė 14 478,89 Eur sumą iš atsakovės ieškovei, įvertinęs, kad atsakovės pateikti duomenys nepagrindžia, kad lėšos nurodytai sumai buvo panaudotos įmonės interesais.

26. Atsakovė nesutinka su teismo išvadomis, kuriomis pripažinta, kad atsakovė savo veiksmais sukėlė įmonei žalą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovės pateikti duomenys pagrindžia, kad ji įmonės lėšas naudojo išimtinai įmonės interesais, todėl nesant įrodytai įmonės patirtai žalai, atsakovei civilinė atsakomybė taikyta nepagrįstai.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

27. Bendrovės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis).

28. Nors nagrinėjamu atveju atsakovė buvo ne tik įmonės vadovė, bet ir akcininkė (t. 1, b. l. 14), jos atsakomybė vertintina pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-701/2017). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-686/2017).

29. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde argumentų, kuriais būtų ginčijamos teismo išvados, dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, nenurodyta. Atsakovės veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, klausimas keliamas tik tuo aspektu, kiek tai susiję su teismo priteistos įmonei atlyginti žalos dydžiu, t. y. skunde teigiama, kad atsakovei pagrindus, kad visos jai perduotos įmonės lėšos buvo panaudotos atsiskaitymams su įmonės darbuotojais ir kreditoriais, nebuvo pagrindo vertinti kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės veiksmų neteisėtumą patvirtino byloje konstatuotos aplinkybės, jog atsakovė neužtikrinto tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo įmonėje, kadangi nesant tam teisinio pagrindo įmonei priklausančios lėšos buvo pervestos ar perduotos atsakovei (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 4 punktai, BAĮ 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis), atsakovė ignoravo draudimą painioti juridinio asmens turtą su savo turtu ir nesilaikė pareigos būti lojaliai juridiniam asmeniui ir vengti situacijos kai jos asmeniniai interesai prieštarauja juridinio asmens tikslams (CK 2.87 straipsnio 1-6 dalys), be to remiantis Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo metu surinktais duomenimis nustatyta, kad UAB „Bijusta“, vadovaujama atsakovės, tarpusavio susitarimo su UAB „Bilfora“ ir UAB „Salmona“ pagrindu vykdė atsiskaitymus tarpusavyje bei su kitais kreditoriais per asmenines atsakovės banko sąskaitas (2 t., b. l. 175), taip išvengiant Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi UAB „Bijusta“ pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis buvo areštuotas įmonės turtas (1 t. b. l. 140), neigiamų padarinių bei UAB „Bilfora“ ir UAB „Salmona“ mokestinių prievolių vykdymo (2 t., b. l. 175–176). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmiau aptarti įrodymai ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad atsakovės kaip BUAB „Bijusta“ vadovės veiksmų neteisėtumas yra įrodytas. Netgi laikant atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad visos lėšos buvo panaudotos įmonės veiklai palaikyti, pagrįstomis, tai nepaneigia fakto, kad atsakovė įmonės vadovės pareigas vykdė nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, nesirūpino, kad įmonė laikytųsi įstatymu nustatytų apribojimų ir nesudaro pagrindo aptartų teismo išvadų laikyti nepagrįstomis.

30. Tačiau vien aptartų atsakovės veiksmų neteisėtumas nepagrindžia žalos padarymo, nes tik neteisėtų veiksmų konstatavimo nepakanka civilinei atsakomybei atsirasti. Kadangi nei įmonės vadovų, nei kitų asmenų veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014), todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek apskritai žalos faktą, tiek ir jos dydį.

31. Šiuo atveju, įrodinėdama atsakovės veiksmais sukeltos žalos dydį, ieškovės atstovė pateikė įrodymus, remiantis kuriais nustatyta, kad atsakovė, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. sausio 5 d. į savo sąskaitą pervedė ir grynaisiais pinigais perėmė 216 661,80 Eur įmonei priklausančių lėšų (1 t., b. l. 26–121). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog nurodyta pinigų suma, priklausanti įmonei, buvo pervesta į atsakovės sąskaitą ar jos perimta grynaisiais iš įmonės darbuotojų. Todėl esant nustatytai aplinkybei, kad apeliantė, būdama įmonės vadove, perėmė įmonei priklausančias lėšas, kilo poreikis tirti, ar pinigų suma, išmokėta apeliantei, buvo panaudota įmonės veiklos tikslais ir interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012).

32. Bankroto administratorė nurodė, kad atlikus atsakovės pateiktų banko sąskaitų išrašų bei įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų analizę, atsakovės atliktus mokėjimus 159 543,98 Eur sumai galima pripažinti UAB „Bijusta“ sąnaudomis (1 t., b. l. 2, 144–149), todėl nesant duomenų apie 57 117,81 Eur (216 661,80 Eur - 159 543,98 Eur) sumos grąžinimą įmonei ar įrodymų, kad nurodyta lėšų suma buvo panaudota įmonės interesais, ieškovė prašė nurodytą sumą laikyti įmonės, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, patirta žala ir priteisti ją iš atsakovės. Vėliau, įvertinusi atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktus įrodymus, ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus ir teigė, kad ne UAB „Bijusta“ išlaidomis laikytina 43 067,34 Eur atsakovės atliktų mokėjimų suma. Siekiant paneigti sąlygų civilinei atsakomybei taikyti egzistavimą atsakovei kilo pareiga pagrįsti, kad mokėjimai nurodytai sumai buvo atlikti įmonės interesais.

33. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde apeliantė teigė, jog teismas, apskaičiuodamas tariamą įmonės patirtą žalą, netinkamai įvertino ieškovės sąnaudomis pripažįstamą sumą. Nurodė, kad byloje nustatyta, kad atsakovė, jos vadovavimo įmonei laikotarpiu, pervedė lėšų 234 149,57 Eur sumai (2 t., b. l. 113–119), todėl ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus ir prašant iš atsakovės priteisti 43 067,34 Eur sumą, laikytina, kad UAB „Bijusta“ sąnaudomis ieškovė pripažino 191 082,23 Eur (234 149,57 Eur (atsakovės, vykdant įmonės įsipareigojimus ar susitarimus sumokėtos lėšos) - 43 067,34 Eur (sumą, kurią ginčija administratorė). Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu atsakovės byloje pateiktų įrodymų ir žalos skaičiavimų vertinimu, kadangi jis neatitinka nei byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nei ieškovės bylos nagrinėjimo metu išsakytos teisinės pozicijos. Visų pirma pažymėtina, kad tai, jog atsakovė, jos vadovavimo įmonei laikotarpiu, atliko mokėjimus 234 149,57 Eur sumai, nesudaro pagrindo teigti, kad šie mokėjimai buvo atlikti iš jai įmonės pervestų ar įmonės darbuotojų perduotų lėšų sumos (216 661,80 Eur). Įstatymai nedraudžia akcininkams finansuoti įmonės veiklos (ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl dalis mokėjimų iš nurodytos sumos galėjo būti padengti ir iš atsakovės asmeninių lėšų, ką ji apeliaciniu skundu taip pat patvirtina. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija laiko, kad byloje neginčijamai nustačius, kad atsakovei buvo pervesta, ar perduota UAB „Bijusta“ lėšų 216 661,80 Eur sumai ir 173 594,46 Eur sumą pripažinus UAB „Bijusta“ veiklos sąnaudomis (216 661,80 Eur - 43 067,34 Eur (prašoma priteisti suma) = 173 594,46 Eur (UAB „Bijusta“ veiklos sąnaudos), atsakovei, siekiant paneigti įmonės patirtos žalos faktą, kilo pareiga pagrįsti, kad 43 067,34 Eur sumą ji panaudojo įmonės veiklai ar interesais (CPK 12 ir 178 straipsniai).

34. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, siekdama įrodyti, jog mokėjimus ginčijamai sumai atliko išimtinai įmonės interesais, nurodė, kad areštavus įmonės turtą (1 t., b. l. 140), siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo priimtas UAB „Bijusta“ akcininkės (apeliantės) sprendimas mokėjimus už UAB „Bijusta“ atlikti iš asmeninės atsakovės sąskaitos (1 t., b. l. 143). 2016 m. rugpjūčio 26 d. tarp UAB „Bijusta“ ir UAB „Bilfora“ buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu UAB „Bijusta“ savo skolą UAB „Bilfora“ padengtų atlikdama mokėjimus pastarosios tiekėjams: UAB „Charlot“, UAB „Press Express“, UAB „Rubiko“ ir UAB „Viada“ (3 t, b. l. 1). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes ir atsakovės atliktus mokėjimus vykdant šį susitarimą (3 t., b. l. 15–21) nusprendė, kad atsakovei atlikus mokėjimus 27 238,45 Eur sumai, žalos įmonė nepatyrė. Mokėjimus UAB „Idėjų arsenalas“ 580 Eur ir 570 Eur sumai (3 t., b. l. 6–7) bei 200 Eur už suteiktas teisines paslaugas (3 t., b. l. 10–12), teismas taip pat pripažino kaip atliktus įmonės interesais, todėl laikė, kad atsakovė pagrindė, jog mokėjimai 28 588,45 Eur sumai yra atlikti įmonės interesais. Ginčo dėl šios sumos byloje taip pat nekyla.

35. Likusios dalies atsakovei įmonės pervestų ir perduotų lėšų panaudojimo įmonės veiklai ir interesams atsakovė nepagrindė, todėl teismas 14 478,89 Eur sumą vertino kaip įmonės patirtą žalą ir priteisė ją iš atsakovės atlyginti.

36. Atsakovė nesutinka su šia teismo išvada ir prašo įvertinti jos apeliacinės instancijos teismui papildomai pateiktus įrodymus, kurie, jos teigimu, pagrindžia visų jai perduotų lėšų panaudojimą išimtinai įmonės veiklos tikslais.

37. Teisėjų kolegija įvertinusi apeliantės pateiktą atliktų mokėjimų suvestinę nustatė, kad iš esmės joje nurodyti duomenys sutampa su ieškovės pateiktu atsakovės mokėjimų įvertinimu (3 t., b. l. 113–119). Ieškovės pateiktoje suvestinėje pažymėta, dėl ko atitinkamų išlaidų ieškovė nelaiko UAB „Bijusta“ sąnaudomis, todėl siekdama pagrįsti mokėjimų tikslingumą, atsakovei kilo pareiga pateikti šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti papildomi duomenys neįrodo, kad mokėjimai patvirtina UAB „Bijusta“ veiklos sąnaudas.

38. Atsakovė atliktų mokėjimų suvestinėje nurodė, kad vykdydama įmonės susitarimus su UAB „Bilfora“ ir UAB „Salmona“, atliko mokėjimus bendrai 42 667,34 Eur sumai (29 662,44 Eur atsakovė sumokėjo UAB „Bilfora“ kreditoriams ir 13 004,90 Eur UAB „Salmona“ kreditoriams). Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės į bylą pateiktus išrašus iš sąskaitų ir kitus paaiškinimus, jau yra įvertinęs dalies mokėjimų pagrįstumą, nurodydamas, kad 27 238,45 Eur sumą, atsakovės sumokėtą UAB „Bilfora“, UAB „Charlot“, UAB „Rubino“, UAB „Viada“, UAB „Salmona“, vykdant 2016 m. rugpjūčio 26 d. susitarimą, teismas nelaiko ieškovės patirta žala. Teismas taip pat yra įvertinęs ir mokėjimų UAB „Idėjų arsenalas“ (570 Eur ir 580 Eur) ir advokatei I. L. (200 Eur) pagrįstumą, konstatuodamas, kad jie atlikti UAB „Bijusta“ interesais. Remiantis išdėstytu, iš atsakovės nurodytos 42 667,34 Eur sumos atėmus pirmosios instancijos teismo įvertintas UAB „Bijusta“ naudai atliktų mokėjimų sumas (27 238,45 Eur ir 1 350 Eur), teismas sprendžia, ar yra pagrindas likusią atsakovės atliktų mokėjimų sumą (14 078,89 Eur) apskaityti kaip atliktą UAB „Bijusta“ interesais.

39. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės pateikta atliktų mokėjimų suvestine, nustatė, kad mokėjimai 8 549 Eur sumai buvo atlikti sumokant darbo užmokestį, bei su juo susijusius mokėjimus, ne UAB „Bijusta“, bet UAB „Salmona“ ir UAB „Bilfora“ darbuotojams, 5 099,51 Eur dydžio mokėjimas buvo atliktas UAB „Montuotojas“ (UAB „Salmona“ kreditoriui). Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, pažymi, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d. susitarimu nebuvo sutarta dėl UAB „Bijusta“ mokėjimų UAB „Salmona“ ir UAB „Bilfora“ darbuotojams bei UAB „Salmona“ kreditoriui UAB „Montuotojas“ (3 t, b. l. 1). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė buvo ne tik UAB „Bijusta“, bet ir UAB „Salmona“ direktorė bei akcininkė, o UAB „Bilfora“ akcininku buvo UAB „Bijusta“ darbuotojas A. I. (2 t., b. l. 144, 167, 155–159). Nors įmones siejo artimi ryšiai, bei bendri verslo ryšiai, o UAB „Bijusta“ darbuotojai perėjo dirbti į UAB „Salmona“ ir UAB „Bilfora“ (2 t., b. l. 144), tai nesudarė teisinio pagrindo UAB „Bijusta“ mokėti UAB „Salmona“ ir UAB „Bilfora“ darbuotojams darbo užmokestį. Įstatymas nedraudžia atlikti mokėjimus trečiųjų asmenų naudai (CK 6.50 straipsnis), tačiau visi atsiskaitymai tarp įmonių turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir įtraukti į įmonių apskaitą (BAĮ 6 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnis). Bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 4 punktuose, BAĮ 21 straipsnyje. Pagal BAĮ 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šiuo atveju teismui nepateikti pirminiai apskaitos dokumentai, kurie patvirtintų, kad UAB „Bijusta“ turėjo įsipareigojimus nurodytoms įmonėms ir aptariamoms sumoms (8 549 Eur ir 5 099,51 Eur), bei tai, kad nurodyto dydžio reikalavimai egzistavo, kas patvirtintų atliktus mokėjimus ir jų pagrįstumą. Vien bendradarbiavimo sutarties sudarymo faktas nepatvirtina, kad UAB „Salmona“ ir UAB „Bilfora“ suteikė atlygintines paslaugas UAB „Bijusta“, už kurias ji turėjo pareigą atsiskaityti ir nurodyta apimtimi. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovė nepagrindė, jog 14 478,89 Eur suma buvo panaudota įmonės veiklai ir interesais, kas pagal kasacinio teismo išaiškinimus, traktuojama įmonės patirta žala, atsiradusia dėl įmonės direktoriaus neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012).

40. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog atsakovės neteisėti veiksmai (netinkamai tvarkyta įmonės buhalterinė apskaita ir įmonės lėšų panaudojimas su įmonės veikla ir interesais nesusijusiems mokėjimams) sąlygojo žalos įmonei atsiradimą ir tai sudarė pagrindą atsakovei išmokėtų / perduotų ir ne su įmonės interesais panaudotų lėšų sumą priteisti iš atsakovės ieškovei atlyginti. Kadangi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Apeliacinio skundo netenkinus, netenkinamas ir apeliantės prašymas atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.