Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę atsakovė neužtikrino reikiamų bausmės sąlygų, kurias būtų galima traktuoti kaip tinkamas, o vietoje priimtų kalinimo sąlygų atsakovė sukūrė sąlygas, kurios ne tik grubiausiu būdų pažeidė pareiškėjo teises, bet ir alino ir žalojo sveikatą fizine prasme, taip pat labai žalingas poveikis ir psichinei sveikatai, o Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 7 straipsnio „komentare“ yra išaiškinama, kad jei asmuo laikomas ilgesnį laiką alkanas, tokios sąlygos priskiriamos kaip kankinimas. Kadangi atsakovė visą laiką pareiškėją laikė alkaną neužtikrindami tinkamo ir visaverčio maitinimo, tai visą laisvės atėmimo bausmę, visą laiką nuo 2022 m. sausio 27 d. iki šių dienų yra maitinamas nevisaverčiu maistu. Šios kalinimo sąlygos buvo ir yra ištisas kankinimas ir atsakovė neteisėtus veiksmus atliko ir toliau atlieka sąmoningai, suvokdama ir žinodama padėtį, kadangi apie tai kalintys asmenys kėlė pretenzijas, viską išaiškindami iki smulkmenų, taip pat ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius ne kartą kreipėsi į Teisingumo ministeriją, LKT nurodydamas problemą, teikdamas rekomendacijas, kad būtų padidinta kaliniui piniginės paros maitinimo išlaidų norma, tačiau atsakovė net nenorėjo girdėti nei kalinčių asmenų keliamų pretenzijų, nei Seimo kontrolieriaus oficialių raštų, rekomendacijų, todėl toks atsakovės elgesys yra piktybinis ir sąmoningas, nes net nebandė šalinti problemos.

Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (toliau – maitinimo norma) 2.1.1 ir 2.1.2 papunkčiuose nustatyta, kad nedirbančiam asmeniui skiriama nuo 1,05 euro iki 1,45 euro, dirbantiems nuo 1,35 euro iki 1,90 euro, ši pinigų suma nekito nuo 2007 m., kai maisto produktų kainos išaugo keleriopai, todėl, pagal ABTĮ nuostatas net nereikia įrodinėti, kad 2007 m. 1,05 euro nuperkamo maisto, už tą pačią sumą bus neįmanoma nupirkti 2021 m., kad maisto produktų kiekis ir kokybė atitiktų 2007 m. maisto kainas, kiekį, kokybę.

Iš Statistikos departamento informacijos matosi, kad pagrindiniai maisto produktai pabrango 128,2 procento, o skiriama maitinimui pinigų suma visiškai nekito, todėl neįmanoma nupirkti reikiamo kiekio maisto produktų kalinčių asmenų maitinimui. Matyti, kad maisto produktų kiekiai ir pagaminto maisto normos neatitinka nustatytų kiekių.

Pradėjus dažniau kelti pretenzijas, maisto normos dažniau atitiko nustatytas maisto normas, tačiau, pavyzdžiui, sriubos būdavo vienas vanduo, tik labai retais atvejais sriuboje buvo galima surasti bulvių, kopūstų, burokėlių ir t. t. Aiškiai pablogėjo maisto kokybė, pavyzdžiui, košės pasidarė labai vandeningos, nes kad atitiktų normos svoris yra pripilama daugiau vandens, tuo kompensuojamas kruopų trūkumas. Daržovės perkamos pačios žemiausios rūšies (pašarinės), kurios dėl prastos maistinės vertės jau nenaudojamos maitinimui, o atiduodamos gyvuliams, tačiau kaliniams galima sumaitinti viską, nes neturėdamas pasirinkimo, ir būdamas alkanas, žmogus neatkreipia dėmesio į prastą kokybę, skonį ir panašiai, džiaugiamasi, kad nors laikinai gaunama kažkuo numalšinti alkį, nors tas apgaulingas laikinas sotumo jausmas tęsiasi vos 20–30 minučių, vėliau vėl jautiesi alkanas, nes tų produktų maistinė vertė yra labai žema. Turimų gauti riebalų, mėsos kiekiai yra labai sumažinti ir dažnai nededami, pavyzdžiui, rytinio ar vakarinio maitinimo metu priklausančio margarino košėje beveik niekada nebūna, tai nesunku suprasti iš skonio, netgi indo išsiriebalinimo žymių nematyti.

Patys nuteistieji dirbantys valgykloje patvirtino šiuos pareiškėjo įrodymus, bet tai yra labai sunku įrodyti, rytinio, vakarinio maitinimo metu nėra į ką kreiptis, nes tokiu metu neatliekami patikrinimai, be to, jau būna baigę darbą atsakingi vadovybės atstovai, kurie galėtų kontroliuoti ar fiksuoti šiuos pažeidimus. Pietų metu nustatyta norma guliašui, kuriame turėtų būti mėsos ne mažiau 70 g (suaugusiam vyrui), tačiau gauna geriausiu atveju 30–40 g mėsos, jei nuteistieji kviečia tarnybas, kad atliktų patikrinimus, administracija visada žino, nes įleidimo klausimai visada derinami iš anksto su įstaigos vadovybe, todėl patikrinimo dieną visi kalintys asmenys supranta, kad bus patikrinimas, nes maisto kokybė skiriasi kardinaliai.

Būdamas nuolatos nepakankamai pavalgęs, alkanas, organizmui negaunant reikiamų maistinių medžiagų, pareiškėjas fizine prasme buvo stipriai sekinamas, per trumpą laiką kūno svoris krito ne kilogramais, o dešimtimis kilogramų, po metų kalinimo liko tik skeletas. Dėl kalcio trūkumo pradėjo klibėti visi dantys.

Toks alinimas pasireiškė visam kūnui, labai aiškiai paryškėjo, kaip sunyko raumenys, lyg nebūtų gyvenime sportavęs. Atsirado nuolatinis ir stiprus nuovargio jausmas, nebeliko ištvermės, mieguistumas, viskam apatija, sunku netgi 20–30 min. lėtai pasivaikščioti, po to jau yra reikalingas poilsis. Šis prastas neatitinkantis maisto normų maitinimas, padarė labai didelę žalą organizmui ir yra pagrindas abejoti ar patirtos neigiamos pasekmės atsistatys ir labai tikėtina, kad bus negrįžtamų pasekmių.

Nuolat jaučiant alkį, psichinei sveikatos būsenai buvo daromas dar blogesnis neigiamas poveikis nei fizinei būklei, nes dėl alkio ištisą parą sukasi mintys tik apie maistą. Bandydavo sutelkti dėmesį į kitas svarbias problemas ir panašiai, tačiau net negalėdavo susikaupti, susikoncentruoti ir apgalvoti situacijos, nes galvoje sukosi tik liguistos fantazijos apie maistą.

Tapo kaupiku, atsirado tarsi manija kaupti maistą net nesant tam poreikio, tačiau visa tai atrodė (atrodo) kitaip. Būtų galima įžvelgti atsirandančių psichinės ligos požymių, nes taip atsitikdavo asmenims po karo iškentusiems ilgus metus badą, tai jie (karui pasibaigus) kaupdavo maisto likučius jau taikos metu, ir gydytojai buvo nepajėgūs šios ligos simptomų išgydyti.

Pareiškėjas negali kreiptis į gydytojus, nes jaučia nesveiką gėdą, baimę, nepilnavertiškumo jausmą. Atsakovė savo neteisėtais veiksmais privedė iki tokios nesveikos būsenos, jau nekalbant apie patiriamą kančią, kurią sukelia pastovus alkis ir mintys, kurios užvaldė, kur gauti daugiau maisto, bei nežmoniškai kankinantis alkio jausmas, sukeliantis baimę, dirglumą. Pareiškėjas tapo emociškai labai jautrus, šie psichiniai sutrikimai, jo nuomone, turės žymiai sunkesnes pasekmes, nei fiziniai sutrikimai.

Atsakovė, neužtikrinusi tinkamo, kokybiško ir visaverčio maitinimo, sukėlė didelę dvasinę kančią, kurios sunkumo laipsnis viršijo kalinimui būdingą kančią.

Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, nesielgė taip, kaip privalėjo elgtis, tuo pažeisdamas ir viešojo administravimo įstatymo, civilinio kodekso ir t. t. nuostatas be į pareiškėjo subjektines teises būti kalinamam tinkamomis kalinimo sąlygomis, nežeminančiomis žmogiškojo orumo, nedarančio neigiamo poveikio sveikatai.

Būtina atsižvelgti, kad pažeidimas vyko labai ilgą laiką, kiekvieną dieną be išimčių, todėl esant tokiam dideliam mastui ir intensyvumui kalinimo sąlygos paversdavo kankinančiomis ir nežmoniškomis, todėl pareiškėjo patirta žala yra labai didelė.

Atsakovė neteisėtais veiksmais bei neveikimu sukėlė pareiškėjui fizinį skausmą, buvo daromas žalingas poveikis sveikatai, jis patyrė didelį orumo pažeminimą ir kitus išgyvenimus (b. l. 1–6).