Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. ir jo gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuteistas Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2010-02-15 nuosprendžiu už Norvegijos baudžiamojo kodekso 192 § pirmosios dalies a raidės, antrosios dalies a raidės (žiūrėti 206 §), baudžiamojo kodekso 229 § pirmosios baudžiamosios alternatyvos (žiūrėti 232 §), baudžiamojo kodekso 268 § antrosios dalies (žiūrėti 267 §) pažeidimus (už tris atvejus padėjus trečiajam asmeniui išžaginti tris skirtingas moteris, tris apsunkintus užpuolimo atvejus, penkis apsunkintus apiplėšimo atvejus) ir pritaikius baudžiamojo kodekso 62 § jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. A. G. išteisintas pagal baudžiamojo kodekso 224 § pirmąją dalį (žiūrėti į 49 §). Nuosprendis įsiteisėjo 2010-05-10. Norvegijos Karalystės teisingumo ir viešojo saugumo ministerijos prašyme nurodyta, jog nuosprendžio vykdymo senaties terminas baigiasi 2020-05-10.

2014-01-08 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamentas Kauno apylinkės teismui persiuntė Norvegijos Karalystės teisingumo ir viešojo saugumo ministerijos prašymą vadovaujantis 1970 m. Europos konvencijos „Dėl tarptautinio baudžiamųjų bylų nuosprendžių pripažinimo“ spręsti Borgarting apeliacinio teismo 2010-02-15 nuosprendžio, kuriuo A. G. paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pripažinimą ir vykdymą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartimi tenkintas Norvegijos Karalystės teisingumo ir viešojo saugumo ministerijos prašymas – nutarta pripažinti Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2010-02-15 nuosprendį A. G. atžvilgiu ir vykdyti jį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šia nutartimi A. G. Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2010-02-15 nuosprendžiu pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 192 § pirmosios dalies a raidės, antrosios dalies a raidės (žiūrėti 206 §) (trys atvejai), 229 § pirmosios baudžiamosios alternatyvos (žiūrėti 232 §) (trys atvejai), 268 § antrosios dalies (žiūrėti 267 §) (penki atvejai) paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalimi (trys veikos), 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktais (trys veikos), 180 straipsnio 2 dalimi (penkios veikos), ir palikti paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo gynėjas advokatas R. Girdziušas skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – Norvegijos Karalystės teisingumo bei viešojo saugumo ministerijos prašymą dėl pripažinimo ir vykdymo Borgarting apeliacinio teismo 2010-02-15 nuosprendį atmesti. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas užsienio valstybės teismo nuosprendžio vykdymo klausimą išnagrinėjo neišsiaiškinęs visų tokio klausimo sprendimui svarbių aplinkybių ir priėmė nutartį, kuri negalėjo būti priimta. Apylinkės teismas svarstė Norvegijos Karalystės teisingumo ir viešojo saugumo ministerijos prašymą pripažinti ir vykdyti Borgarting apeliacinio teismo 2010-02-15 nuosprendį. Kaip žinia, apeliacinis teismas nagrinėja skundus dėl neįsiteisėjusių žemesnių instancijų teismų, tačiau Kauno apylinkės teismui nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Nors 1970 metų Europos konvencija dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo neįpareigoja vykdymo prašančios Valstybės perduoti vykdančiajai Valstybei visus su nuteistu asmeniu susijusius nuosprendžius, tačiau ta pati Konvencija įpareigoja Vykdančią valstybę atsižvelgti į tokias aplinkybes, kurias nustatyti vien tik iš apeliacinio teismo nuosprendžio buvo neįmanoma. Pirmosios instancijos nuosprendis yra svarbus dokumentas, nustatant, kokias nusikalstamas veikas yra įvykdęs A. G., už kurias iš jų ir pagal kokius baudžiamuosius įstatymus jis yra nuteistas. Neišsiaiškinus tokių dalykų nebuvo galimybės tinkamai užsienio valstybėje priimtą nuosprendį suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamais straipsniais. Be to, pripažindamas Norvegijos Karalystės apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir suderindamas jį su Lietuvos Respublikos įstatymais Kauno apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad be tos šalies pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nebuvo galimybės tiksliai atsakyti į klausimą, ar reikia A. G. apskritai atlikti Norvegijos Karalystės teismo paskirtą bausmę. Byloje yra Norvegijos Karalystės teismuose A. G. gynusio advokato raštai, iš kurių matyti, jog užsienio valstybės teismai ligi galo neišsprendė nuteistojo kardomojo kalinimo ir bausmės, atliktos pagal Švedijos teismo nuosprendį, įskaičiavimo į bausmę klausimo. Apeliacinio teismo 2010-02-15 nuosprendyje užsimenama, jog A. G. apie dešimt metų iš eilės buvo kalėjime. Tuo tarpu jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Iš Norvegijos Karalystės atitinkamos institucijos atsiųstų dokumentų neaišku, kiek laiko jis praleido kardomajame kalinime, ar buvo pradėjęs atlikinėti bausmę ir pan. Pažymėtina, kad Konvencijos 44 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog bet kuri sankcijos, kuri buvo paskirta vykdymo prašančiojoje Valstybėje, dalis, ir laikinas įkalinimas, kurį nuteistasis atliko po nuosprendžio paskelbimo, yra visiškai įskaičiuojami į bausmės laiką.

Gynėjo skunde taip pat pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba. Šią nuostatą reikėtų suprasti kaip reikalavimą, jog visi bylos dokumentai būtų išversti į lietuvių kalbą, o vertimas būtų kokybiškas, kad proceso dalyviams ir pačiam teismui nekiltų jokių abejonių dėl dokumentų turinio, jog nebūtų jokių dviprasmybių. Gynėjo nuomone, byloje esančių dokumentų vertimai neatitinka šių reikalavimų. Apeliacinio teismo 2010-02-15 nuosprendžio kopijos vertime į lietuvių kalbą vartojami žodžiai neatitinka sąvokų, naudojamų baudžiamajame įstatyme, išverstame nuosprendyje minimi Baudžiamojo kodekso straipsniai, o įstatymų vertime jie vadinami skyriais, taip pat net nėra aišku, pagal kokį kodeksą A. G. buvo nuteistas, kadangi baudžiamųjų įstatymų vertime nurodomas Bendras civilinis baudžiamasis kodeksas, o nuosprendžio vertime minimas tik Baudžiamasis kodeksas. Taip pat apeliacinio teismo 2010-02-15 nuosprendžio rezoliucinė dalis (norvegų kalba) skiriasi nuo skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies.

Skunde taip pat keliamas apeliacinio teismo 2010-02-15 nuosprendžio vykdymo senaties terminas, nurodant, kad Konvencijoje nerašoma apie įsiteisėjusį nuosprendį, joje vartojama sąvoka – galutinis sprendimas. Tai reiškia, kad apylinkės teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikoje galiojančiu baudžiamojo proceso įstatymu, nustatančiu, kada įsiteisėja apeliacinio teismo nuosprendis, ir baudžiamaisiais įstatymais, reglamentuojančiais apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį. Toks sprendimas būtų buvęs teisingas, nes akivaizdu, jog Borgarting apeliacinio teismo 2010-02-15 nuosprendžio vykdymo senatis negali pasibaigti 2020-05-10, kadangi toks apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas prieštarautų BK 96 straipsnio nuostatoms. Dabar gi apylinkės teismas, nepateikęs jokios norminių aktų analizės, nutartyje pakartojo ministerijos rašte esančias datas ir padarė išvadą, kad vykdymo senatis nėra pasibaigusi.

Nuteistojo ir jo gynėjo skundai tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundo argumentai dėl Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2010-02-15 nuosprendžio vertime į lietuvių kalbą esančių netikslumų yra pagrįsti ir dėl to skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria nutarta pripažinti šį Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo nuosprendį A. G. atžvilgiu ir vykdyti jį Lietuvos Respublikos teritorijoje, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Norvegijos Karalystės vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo (toliau – Įstatymas) (2014 m. kovo 20 d. XII-800) 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad kai vykdančioji valstybė yra Norvegijos Karalystė, liudijimas, galutinis nuosprendis ir kiti būtini dokumentai turi būti išversti į anglų kalbą. Kai vykdančioji valstybė yra Lietuvos Respublika, liudijimas, galutinis nuosprendis ir kiti būtini dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą. Kaip teisingai pažymima ir gynėjo skunde, BPK 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios proceso kalbą Lietuvos Respublikoje, taip pat įpareigoja, kad visi bylos dokumentai būtų išversti į lietuvių kalbą, o vertimas būtų kokybiškas, kad proceso dalyviams ir pačiam teismui nekiltų jokių abejonių dėl dokumentų turinio.

Nagrinėjamu atveju, vykdant minėtas Įstatymo nuostatas dėl kalbos, Norvegijos Karalystės teisingumo ir viešojo saugumo ministerija, pateikdama prašymą Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2010-02-15 nuosprendį, kuriuo A. G. paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, apylinkės teismui pateikė šį galutinį nuosprendį norvegų kalba ir jo vertimą į anglų kalbą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno apylinkės teismui pateikė šio nuosprendžio vertimą iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Lyginant šio nuosprendžio rezoliucinę dalį (pirma pastraipa dėl A. G. pripažinimo kaltu pagal atitinkamus straipsnius) skirtinguose vertimuose (anglų kalba ir lietuvių kalba), matyti aiškus neatitikimas. Nuosprendžio vertime į lietuvių kalbą nurodyta, kad A. G. <...> nuteisiamas už Baudžiamojo Kodekso 192 (1) straipsnio pažeidimą (žiūrėti (2) a)), (žiūrėti 206 straipsnį), Baudžiamojo Kodekso 229 straipsnio pirmosios baudžiamosios alternatyvos pažeidimą, (žiūrėti 232 straipsnį), Baudžiamojo Kodekso 268 (2) straipsnio pažeidimą, (žiūrėti 232 straipsnį), viskas sutikrinta su Baudžiamojo Kodekso 62 straipsniu, jam skiriama 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tuo tarpu iš nuosprendžio vertimo į anglų kalbą toje pačioje pastraipoje matyti, kad be minėtų Įstatymo straipsnių yra ir nurodyti kiti straipsniai (section 257 and 228 (1) of the Civil Penal Code, see section 232), pagal kuriuos nuteistas E. G.. Tačiau šių straipsnių nuosprendžio vertime į lietuvių kalbą nėra nurodyta, ir atitinkamai, šie straipsniai nėra nurodyti skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje, kuri priimta būtent remiantis galimai netiksliu nuosprendžio vertimu į lietuvių kalbą. Kaip skunde pažymi ir gynėjas, apskritai, Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2010-02-15 nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl E. G. nuteisimo skiriasi nuo skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies, kurioje suderintos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad vykdytino sprendimo – galutinio nuosprendžio, vertimuose pastebėti netikslumai yra esminiai, galintys nulemti iš esmės neteisingą klausimo dėl užsienio valstybėje priimto nuosprendžio pripažinimo ir bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje išsprendimą. Apylinkės teismas, pastebėjęs minėtus netikslumus galutinio nuosprendžio rezoliucinės dalies vertime, turėjo imtis priemonių šiems netikslumams pašalinti (kreiptis į iš anglų į lietuvių kalbą vertimą atlikusią įmonę dėl pakartotinio vertimo, į Norvegijos Karalystės atitinkamas institucijas dėl galimų vertimo iš norvegų į anglų kalbą netikslumų ir pan.), tačiau pirmosios instancijos teismas užsienio valstybės teismo nuosprendžio vykdymo klausimą išnagrinėjo nepašalinęs šių esminę reikšmę turinčių prieštaravimų ir todėl tokia nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis BPK 365 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog nuteistojo, kuris yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, laisvės atėmimo bausmės suderinimo klausimą sprendžia nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis naikinama ir Norvegijos Karalystės teisingumo ir viešojo saugumo ministerijos prašymas grąžinamas nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. Grąžinant šį prašymą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme, kiti skundo argumentai nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo A. G. ir jo gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – grąžinti Norvegijos Karalystės teisingumo ir viešojo saugumo ministerijos prašymą nagrinėti apylinkės teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.