Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui pagal įstatymą A. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio (protokole pavardė nenurodyta) administracinio nusižengimo protokole Nr. 10ANP-84419453-17 nurodyta, kad 2017-01-29 apie 20.30 val. Vilniaus rajone, Salotės k., Salotės g. 1, D. Z. vairavo automobilį „Citroen Berlingo, v/n (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Taip pat minėtam automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra, bei jis nedraustas nustatyta tvarka. Šiais savo veiksmais D. Z. pažeidė KET 14, 226 punktų reikalavimus ir jo veiksmuose įžvelgiami administracinių nusižengimų, numatytu LR ANK 424 straipsnio 2 dalies, 415 straipsnio 1 ir 2 dalies, požymiai.

D. Z. teismo posėdžio metu dėl jo atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo savo kaltę pripažino iš dalies, mano, kad jis automobilio, kuris buvo velkamas lankščia vilktimi, jis nevairavo, o tik sėdėjo vairuotojo vietoje, velkamo automobilio variklis nebuvo įjungtas, pats automobilis buvo sugedęs, apie tai, jog šiai transporto priemonei nebuvo atlikta privaloma techninė apžiūra bei šis nedraustas, jis nežinojo, nes būdamas nepilnamečiu neprivalėjo, tai žinoti.

Liudytojus A. D. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulio pareigose. Nurodė, kad tarnybos metu gavus pranešimą iš Vilniaus m. OVS apie eismo įvykį Salotės g., Vilniuje, buvo nuvykęs į nurodytą vietą. Atvykęs į eismo įvykio vietą bei pradėjęs bendrauti su eismo dalyviais, suprato, jog vieno automobilio velkamas kitas sugedęs automobilis kliudė dar vieną trečią automobilį. Paaiškino, kad automobilis, tas kurį tempe velkamą automobilį buvo tvarkingas, vairuotojas turėjo pažymėjimą, draustas, o tas kuris velkamas neturėjo nei apžiūros, nei buvo draustas, už vairo sėdėjo nepilnametis asmuo, pirmo automobilio vairuotojo sūnus. Dėl žalos padarytos tarpusavyje išsiaiškino, parašė, kad dėl žalos neturi pretenzijų, eismo įvykis neforminamas, o tik du padaryti pažeidimai. Be to, velkamojo automobilio asmuo neturėjo pažymėjimo, kai sėdėjo už vairo, nebuvo draustas neturėjo techninės apžiūros ir asmuo leido vairuoti automobilį asmeniui neturinčiam vairuotojo pažymėjimo. Atsakant į teismo klausimus, liudytojas nematė, kas vairavo velkamą automobilį, bet pagal liudytojų parodymus, tai jis. Šiam pažeidimui užfiksuoti užtenka kad automobilis yra velkamas, prikabintas prie kitos transporto priemonės ir velkamas, velkamajame automobilyje sėdintis asmuo yra vairuotojas. A. D. negalėjo nurodyti, ar velkamojo automobilio variklis dirbo, bet to ir nereikėjo, nebūtinai velkamosios transporto priemonės variklis turi būti įjungtas vertinant vairavimą, užtenka sėdėti už vairo. Tą dieną buvo slidu. Nebuvo aiškintasi ar vairas buvo užsuktas, neturėjo aiškintis pagrindo, žala buvo atlyginta kito automobilio savininkui. Kiek suprato liudytojas, velkamas automobilis priklauso firmai, kuri yra bankrutavusi.

Suinteresuotas asmuo V. L. paaiškino, kad jis yra bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“, o automobilis „Citroen Berlingo, v/n (duomenys neskelbtini), priklauso šiai įmonei ir dar 2016-12-

21 pagal sudarytą pasaugos sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. Z., minėtas automobilis buvo perduotas laikinai saugoti buvusiam bendrovės darbuotojui A. Z.. Grindžiant šį teiginį jis teismui pateikė šios aukščiau minėtos sutarties kopiją. Dėl 2017-01-29 eismo įvykio jis jokių pretenzijų neturi.

KET 238 punkte nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

ATPK 9 straipsnyje pateikiama administracinio teisės pažeidimo sąvoka, kur nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Z. paaiškino, kad 2017-01-29, jis neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, būdamas nepilnamečiu, savo tėvo A. Z. prašymu sėdo prie sugedusio ir nevažiuojančio automobilio „Citroen Berlingo“, kuris su lankščia vilktimi, kito automobilio, kurį vairavo A. Z., pagalba, tempė šį sugedusį automobilį Salotės g., Vilniuje, kelio važiuojamąją dalimi. Tai, jog šis automobilis „Citroen Berlingo“ buvo sugedęs bei nevažiuojantis patvirtino ir suinteresuoti asmenys A. Z. ir V. L.. Kaip matyti iš D. Z. paaiškinimo, neveikė velkamo automobilio pagrindinis mechanizmas – variklis. Teismas kritiškai vertina D. Z. teiginius, jog jis negalėjo savo veiksmais kontroliuoti automobilio eigos, judėjimo krypties bei inercijos bei negalėjo savo veiksmais įtakoti velkančiojo automobilio vairuotojo veiksmų.

KET 219 p. nustatyta, kad velkančiosios transporto priemonės vairuotojas atsako už tai, kad būtų laikomasi šių taisyklių 216–218 ir 220 punktų reikalavimų. Pagal 216 p., velkamą standžia arba lanksčia vilktimi transporto priemonę vairuoti gali tik asmuo, turintis teisę ją vairuoti. Transporto priemonė, kurios vairo mechanizmas sugedęs, velkama užkelta ant vilkiko platformos ar specialaus atraminio įtaiso. KET 217 punkte nustatyta, kad lanksčios vilkties ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m, ji turi būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis (skydeliais) arba turi būti ryškios spalvos ir ne siauresnė kaip 50 mm. Standi vilktis neturi būti ilgesnė kaip 4 metrų. Pagal 218 punktą, velkamoji transporto priemonė bet kuriuo paros metu turi važiuoti su įjungta avarine šviesos signalizacija. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji neveikia, velkamosios transporto priemonės gale turi būti pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas.

KET 220 punktas nustato, kad vilkti draudžiama: 1) tiek standžia, tiek lanksčia vilktimi transporto priemonę, kurios vairo mechanizmas sugedęs; 2) lanksčia vilktimi transporto priemonę per plikledį, taip pat transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę; 3) tiek standžia, tiek lanksčia vilktimi transporto priemonę be velkamosios transporto priemonės vairuotojo; 4) užkėlus velkamosios transporto priemonės dalį ant specialaus atraminio įtaiso ar vilkiko platformos, kai velkamosios transporto priemonės masė su kroviniu yra didesnė už pusę velkančiosios transporto priemonės masės su kroviniu; 5) standžia vilktimi transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę ir transporto priemonės masė su kroviniu yra didesnė už pusę velkančiosios transporto priemonės masės su kroviniu; 6) daugiau kaip vieną motorinę transporto priemonę; 7) motociklais be priekabos ir tokius motociklus; 8) mopedais ir mopedus; 9) lanksčia vilktimi keliuose, pažymėtuose kelio ženklais „Automagistralė“ ar ,,Automobilių kelias“; 10) užkėlus velkamosios transporto priemonės dalį ant vežimėlio.

Teismo vertinimu, D. Z. vairavo automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis, tai, jog jam inkriminuotus teisės pažeidimus D. Z. padarė būdamas nepilnamečiu, nepašalina jo, kaip eismo dalyvio, pareigos ir atsakomybės laikytis visų atsargumo reikalavimų numatytų KET nuostatuose. Nors KET nėra nuostatų reglamentuojančių kokiu būdu turi būti tempiamas automobilis, tačiau tempiamo automobilio vairuotojui taikytinos bendrosios KET nuostatos ir jis laikytinas vairuotoju pagal KET 3 punkto bendrąsias nuostatas, kad vairuotoju laikytinas asmuo vairuojantis transporto priemonę. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta, jog D. Z. padarė jam inkriminuojamus nusižengimus, jo veika kvalifikuota tinkamai pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 2 dalis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad D. Z. padaryti administraciniai nusižengimai yra mažareikšmiai, žmonės nenukentėjo. Pats D. Z. automobilio vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemonės savaime nesukėlė rimtų pasekmių, neapsunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. Z. yra jauno amžiaus, mokosi, turtinio pobūdžio pretenzijų suinteresuotas asmuo nepareiškė.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad D. Z. piniginės baudos skyrimas net ir švelniausios baudos dydį yra aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju ANK 22 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant švelnesnę piniginę nuobaudą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, numatytus administracinius nusižengimus bei jam paskirti:

pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį – 30 € (trisdešimt eurų) baudą;pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį – 10 € (dešimt eurų) baudą;pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį - 10 € (dešimt eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, D. Z. skirti galutinę administracinę nuobaudą - 30 € (trisdešimt eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam

dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 17064931623 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.