- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-917-390/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20089-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- G. G., R. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-31101-722/2019 pagal pareiškėjų G. G. ir R. Ž. pareiškimą dėl santuokos įrašo panaikinimo; suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atnaujino procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-31101-722/2019 pagal pareiškėjų G. G. ir R. Ž. pareiškimą dėl santuokos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas nusprendė, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu patvirtintos 2019 m. lapkričio 21 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 1 punkto Turto padalijimo nuostatos pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio, t. y. pareiškėjo R. Ž. teises ir teisėtus interesus, apribojančiomis jo turtines teises.
2. 2024 m. vasario 13 d. teismo posėdžio metu teismas šalims pasiūlė pateikti sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių dėl pareiškėjų santuokoje įgyto turto pasidalijimo.
3. 2024 m. kovo 21 d. teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad šalys nepateikė sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių dėl pareiškėjų santuokoje įgyto turto pasidalijimo, teismas sudarė šalims galimybę pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl turto padalijimo šioje byloje ir nustatė terminą šiems reikalavimams pateikti.
4. Kauno apylinkės teisme 2024 m. kovo 25 d. gautas pareiškėjos G. G. atstovės advokatės A. K. prašymas pateikti išaiškinimą, dėl kokio turto ir / ar prievolių vykdymo ir kokiu pagrindu pareiškėjai yra įpareigojami pareikšti savarankiškus reikalavimus 2024 m. kovo 21 d. nutartimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2024 m. kovo 27 d. nutartimi prašymo dėl nutarties išaiškinimo netenkino. Kita 2024 m. kovo 27 d. nutartimi ištaisė Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą ir nutarties įžanginėje dalyje, motyvuojamosios dalies pirmojoje ir šeštoje pastraipose, rezoliucinėje dalyje – vietoje pavardės Ž. įrašė pavardę G..
6. Teismas nurodė, kad teismo protokolinė nutartis suformuluota aiškiai ir suprantamai, pareiškėją atstovauja profesionali teisininkė advokatė, kuri turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VIII skyriaus normomis. Pažymėjo, kad teismas konsultacijų bylos vedimo klausimais neteikia.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde pareiškėja G. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje, tačiau skiriasi jos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės, todėl vadovautis ja nėra pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įvertino būtinas sąlygas ir teismo vaidmenį sprendžiant klausimą, atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje, dėl turto, kuris nėra padalintas ir yra likęs bendrąja buvusių sutuoktinių nuosavybe, o šioje byloje pareiškėjas reikalauja spręsti klausimą dėl turto, kuris teismui patvirtinus sutuoktinių 2019 m. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nėra bendroji nuosavybė.
7.2. Teismas, priimdamas 2024 m. kovo 21 d. nutartį, bendro turto, dėl kurio šalis įpareigoja teikti savarankiškus reikalavimus, nenurodė, nesuformulavo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjai nėra bendro turto savininkai. Todėl pagrįstai keliamas klausimas, kokių faktinių aplinkybių (įrodymų) pagrindu teismas įpareigojo šalis teikti savarankiškus reikalavimus.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pareiškėja G. G. ne tik suprato protokolinę nutartį, bet ją 2024 m. kovo 21 d. įvykdė - pateikė raštą, kuriame pareiškė savarankišką reikalavimą - pareiškėjo reikalavimus šioje civilinėje byloje atmesti kaip nepagrįstus, ir palikti galioti 2019 m. gruodžio 27 d sprendimu (civ. byla Nr.e2YT-31101-722/2019) patvirtintą pareiškėjų Sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių“. Savarankiškus reikalavimus 2024 m. balandžio 3 d. pateikė ir pareiškėjas R. Ž.. Taigi, abi šalys aptariama protokolinę teismo nutartį įvykdė.
Šalies argumentai
8.2. Apeliantė nurodo argumentus ne dėl 2024 m. kovo 21 d. teismo protokolinės nutarties neaiškumo, o dėl motyvų, kuriais priimta ši nutartis, kelia klausimą, kokiu pagrindu teismas įpareigojo šalis teikti savarankiškus reikalavimus. Tačiau teismo sprendimai (nutartys) nėra keičiami juos išaiškinant. Be to, apeliantės nurodyta ir analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, nėra tiesiogiai susijusi su prašymu išaiškinti 2024 m. kovo 21 d. protokolinę nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apeliantės prašymas išaiškinti teismo nutartį.
10. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant, kad jis galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009, kt.). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019, kt.).
11. Pagal bylos duomenis nustatyta, kas pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 21 d. protokoline nutartimi nutarė: „kadangi šalys neteikia bendros sutarties dėl turto padalijimo, tai šalims išaiškinama, kad turi pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl turto padalijimo šioje byloje“.
12. Viena iš CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teismo sprendimo išaiškinimo instituto taikymo sąlygų – teismo sprendimas aiškinamas tik tuo atveju, jeigu jis yra neaiškus, kita sąlyga – jeigu sprendimas yra neaiškus, teismas, išaiškindamas savo sprendimą, negali keisti jo turinio.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo žodinė nutartis, kurią apeliantė prašė išaiškinti, yra aiški ir suprantama. Tuo tarpu aiškinant žodinę nutartį apeliantės prašomu būdu, t. y. įvardijant tiksliai pareiškėjų turtą, dėl kurio jie turi teisę pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl turto padalijimo, būtų paneigtas reikalavimas aiškinant sprendimą, nekeisti jo turinio ir esmės. Pažymėtina, kad argumentai, kuriais grindžiamas atskirasis skundas, susiję ne su pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo neaiškumu, o iš esmės liudija apie apeliantės nesutikimą su šiuo procesiniu sprendimu. Taip pat apeliantė siekia, jog teismas nurodytų motyvus, išaiškintų teismų praktiką, tačiau tai nesuderinama su teismo nutarties išaiškinimo instituto paskirtimi. Teismo sprendimo neaiškumas negali apimti teismo motyvų platesnio atskleidimo ar naujų argumentų pateikimo, todėl nutarties išaiškinimas apeliantės nurodytu būdu reikštų nutarties turinio keitimą. Teismas žodine nutartimi motyvavo, kad „bylos nagrinėjimas yra atnaujintas dėl turto padalijimo, aiškiai formuojama teismo praktika, teismas šalims privalo sudaryti galimybe pareikšti savarankišką reikalavimą, tai yra šalių teisė, jei reikalavimai nebus pareikšti, teismas toliau nagrinės bylą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas procesinio sprendimo nemotyvavo.
14. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo išaiškinimo institutą (CPK 278 straipsnis), atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.