- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-04
- Bylos Nr.
- I-4223-789/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03159-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ivetos Pelienės, dalyvaujant pareiškėjui V. K. (V. K.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-06-20 nutartimi (b. l. 11) priėmė pareiškėjo V. K. skundą (b. l. 1–4), kuriame prašoma panaikinti atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2014-04-28 nutarimą Nr. 62-500, panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-06-03 sprendimą Nr. 2S-2945 ir priteisti iš atsakovo 10 bazinių socialinių išmokų dydžio neturtinę žalą.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K direktorius 2014-04-28 nutarimu Nr. 62-500 skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – teisės pirkti maisto produktus atėmimą vienam mėnesiui. Nutarime nurodo, kad 2014-04-19 buvo pastebėta, kad pareiškėjas, būdamas pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 4, prisitraukęs prie skersinio bei padaręs apsauginiame tinklelyje skylę, perdavė į kitą pasivaikščiojimo kiemelį suimtajam V. S. raštelį, kuriame buvo suvyniota nenustatytos kilmės tabletė. Mano, kad pareiškėjui skirta nuobauda yra neteisėta, buvo skirta tyčia, pareigūnų išdėstyti argumentai neatitinka tikrovės, nebuvo atliekamas tyrimas. Pažymėjo, kad paaiškinime dėl įvykio Lukiškių TI-K administracijai pareiškėjas yra nurodė, kad jokio raštelio, kuriame tariamai buvo įvyniota nenustatytos kilmės tabletė, suimtajam V. S. neperdavė. Atkreipė dėmesį, kad pareigūnai neapklausė V. S., neatliko kratos ir neužfiksavo, kokie pareiškėjo daiktai buvo perduoti V. S. ir ar apskritai jie buvo perduoti. Paaiškino, kad pareiškėjas neturėjo galimybės fiziškai padaryti skylę apsauginiame tinkle, o ir daikto, kuriuo būtų galima tai padaryti, šalia neturėjo. Prieš išeinant pasivaikščioti pareiškėjui buvo atlikta krata, kurios metu nebuvo aptikta draudžiamų įsinešti daiktų. Nesutikdamas su nuobauda, pareiškėjas 2014-04-30 apskundė nutarimą Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamentas 2014-06-03 sprendime Nr. 2S-2945 nustatė, kad pareiškėjas pažeidė elgesio taisykles. Pareiškėjo nuomone, toks sprendimas yra neteisėtas, priimtas remiantis abejotinais įrodymais. Pažymėjo, kad dėl skirtos nuobaudos pareiškėjas patyrė pažeminimą, bejėgiškumą bei emocinę depresiją.
Teismo posėdyje pareiškėjas, remdamasis iš esmės analogiškais argumentais, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lukiškių TI-K, atstovaujantis ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime (b. l. 13–15) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad suimtasis V. K., atvykęs į Lukiškių TI-K, nustatyta tvarka buvo supažindintas su teisės aktais, reglamentuojančiais suimtojo teisinę padėtį, elgesio taisyklėmis, vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarkės reikalavimais ir kt. Pareiškėjas buvo įspėtas, kokios gali būti pasekmės už teisės aktų nesilaikymą, tačiau šių reikalavimų nepaisė ir padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – 2014-04-19 apie 10 val. 40 min., būdamas pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 4, prisitraukė prie skersinio i, padaręs apsauginiame tinkle skylę, perdavė pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 3 esančiam suimtajam V. S. raštelį su jame suvyniota nenustatytos kilmės tablete. Pažymėjo, kad, atlikus dalinę kratą, pas suimtąjį V. S. buvo rastas minėtas raštelis ir tabletė. Suimtasis V. S. taip pat parašė paaiškinimą, kuriame pripažįsta, kad V. K. rašteliu jam siūlė bendrauti. Drausmės pažeidimas buvo užfiksuotas Lukiškių TI-K pareigūnų M. V., J. Š., V. M. tarnybiniais pranešimais, protokolais, aktu, nuotraukomis bei V. S. paaiškinimu. Pabrėžė, kad tokiais savo veiksmais V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2010-02-17 įsakymu Nr. 1-23 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių (toliau – Suimtųjų elgesio taisyklės) 3.1. punktą, kuriame nustatyta, kad suimtiesiems draudžiama savavališkai bendrauti su asmenimis, laikomais kitose kamerose, pasivaikščiojimo kiemeliuose, kitose gyvenamosiose ar gamybinėse patalpose, perduoti jiems arba imti iš jų kokius nors daiktus. Suimtųjų elgesio taisyklių 3.19. punkte įtvirtintas draudimas suimtiesiems einant pasivaikščioti neštis bet kokius daiktus, išskyrus 1 pakelį cigarečių, žiebtuvėlį ir 1,5 l gaiviųjų gėrimų.
Pažymėjo, kad, vertindamas pareiškėjo drausmės pažeidimą, Lukiškių TI-K direktorius rėmėsi galiojančiais teisės aktais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, V. S. paaiškinimu ir kita turima medžiaga. Įvertinęs visas aplinkybes, Lukiškių TI-K direktorius teisėtai ir pagrįstai suimtajam paskyrė nuobaudą, kuri atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, todėl mano, kad ji neturėtų būti naikintina. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo, jokiais konkrečiais įrodymais nepagrindė reikalaujamos 10 bazinių socialinių išmokų sumos dydžio. Mano, kad pareiškėjo skunde pateikti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie pažeminimą, bejėgiškumą, emocinę depresiją negali būti laikomi tinkamu neturtinės žalos atsiradimo pagrindimu, todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turėtų būti taip pat atmestas.
Į teismo posėdį atsakovų atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K 2014-04-28 nutarimo Nr. 62-500, kuriuo pareiškėjui buvo skirta teisės atėmimo vieną mėnesį pirkti maisto produktus nuobauda, Kalėjimų departamento 2014-06-03 sprendimo Nr. 2S-2945, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Lukiškių TI-K 2014-04-28 nutarimo Nr. 62-500 buvo pripažintas nepagrįstu, teisėtumo ir pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą.
Byloje nustatyta, kad prižiūrėtojas M. V. 2014-04-19 tarnybiniame pranešime (gautas 2014-04-19 reg. Nr. 31/516-1) „Dėl V. K. drausmės pažeidimo“ nurodė, kad 2014-04-19 apie 10 val. 40 min. pasivaikščiojimo gryname ore metu, pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 4 esantis suimtasis V. K., prisitraukęs prie kiemelyje esančio skersinio bei padaręs apsauginiame tinkle skylę, perdavė kiemelyje Nr. 3 tuo metu esančiam suimtajam V. S. raštelį (b. l. 19, 34, 35).
Korpuso vyresnysis J. S. 2014-04-19 tarnybiniame pranešime „Dėl V. K. drausmės pažeidimo“ (gautas 2014-04-19 reg. Nr. 31/516) Lukiškių TI-K direktoriui nurodė, kad 2014-04-19 apie 10 val. 40 min. prižiūrėtojas M. V. jį informavo, kad pasivaikščiojimo gryname ore metu pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 4 esantis suimtasis V. K., prisitraukęs prie kiemelyje esančio skersinio bei padaręs apsauginiame tinkle skylę, perdavė kiemelyje Nr. 3 tuo metu esančiam V. S. raštelį. Nedelsiant atidarius pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 3 duris bei atlikus dalinę kratą suimtajam V. S., buvo rastas raštelis bei jame esanti suvyniota nenustatytos kilmės tabletė (b. l. 18, 33).
J. S., M. V., D. R. 2014-04-19 protokole (gautas 2014-04-19 reg. Nr. 51-1045) nurodė, kad 2014-04-19 apie 10 val. 50 min., kilus įtarimui, kad kameroje Nr. 215, kurioje nuobaudą atlieka suimtasis V. K., gali būti suimtiesiems bei nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų, buvo atlikta krata. Kratos metu draudžiamų turėti suimtiesiems ir nuteistiesiems daiktų nerasta (b. l. 20, 36).
J. S. ir M. V. 2014-04-19 protokole Nr. 57-342 „Dėl suimtojo (nuteistojo) atsisakymo paaiškinti raštu“ nurodė, kad dėl 2014-04-19 režimo reikalavimų pažeidimo V. K. pasiaiškinti raštu atsisakė (b. l. 21, 37).
V. S. 2014-04-19 pasiaiškinime (gautas 2014-04-28 reg. Nr. 49-266) Lukiškių TI-K direktoriui nurodė, kad 2014-04-19 pasivaikščiojimo metu V. K. perdavė raštelį ir tuo metu siūlė jam bendrauti laiškais (b. l. 17, 40, 79).
Lukiškių TI-K 2014-04-28 nutarimu Nr. 62-500 „Dėl suimtojo nubaudimo“ pareiškėjui V. K. buvo skirta teisės atėmimo vieną mėnesį pirkti maisto produktus nuobauda už tai, kad jis padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, t. y. 2014-04-19 apie 10 val. 40 min. buvo pastebėta, kad V. K., tuo metu buvęs pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 4, prisitraukęs prie skersinio bei padaręs apsauginiame tinkle skylę, perdavė į kitą pasivaikščiojimo kiemelį suimtajam V. S. raštelį, kuriame buvo suvyniota nenustatytos kilmės tabletė (b. l. 5, 16, 31). Nesutikdamas su šiuo nutarimu pareiškėjas su 2014-04-30 skundu (gautas 2014-05-05 reg. Nr. 2G-1609) kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas panaikinti Lukiškių TI-K 2014-04-28 nutarimu Nr. 62-500 paskirtą nuobaudą (b. l. 29, 30).
R. A., M. V., V. J. 2014-05-06 akte Nr. 51-1165 nurodė, kad šis aktas surašytas dėl neaiškios kilmės tabletes sunaikinimo. Akte nurodyta, kad V. K. šią tabletę 2014-04-19 pasivaikščiojimo metu perdavė suimtajam, kuris buvo gretimame pasivaikščiojimo kiemelyje. Neaiškios kilmės tabletė išmesta į kanalizaciją (b. l. 47).
Kalėjimų departamentas 2014-06-30 sprendime Nr. 2S-2945 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ nustatė, kad Lukiškių TI-K direktorius už režimo reikalavimų nevykdymą nutarimu Nr. 62-500 pagrįstai skyrė nuobaudą pareiškėjui (b. l. 6, 48).
Teismo posėdžio, vykusio 2015-09-24, metu liudytojas V. S. nurodė, kad V. K. yra matęs. Susipažino kalbėdami per duris. Jokio raštelio iš V. K. nėra gavęs. Buvo gavęs laišką paštu. Prieš išeinant pasivaikščioti jis buvo apžiūrėtas, ir suradus laišką buvo nuvestas į pirmame aukšte esantį kabinetą. Kas buvo parašyta laiške, neskaitė, tabletės nematė. Pasiaiškinime rašė tai, ką jam liepė pareigūnai.
Liudytojas M. V. paaiškino, kad raštelį rado pas nepilnametį. V. K. kiemelyje buvo vienas. Pasivaikščiojimo kiemelio lubų apsauginiame tinkle yra skylė, kurią galima pasiekti užlipus ant skersinio. Kiek laiko buvo skylė pasivaikščiojimo kiemelio lubose, pasakyti negali. Pasivaikščiojimo kiemelio lubas yra įmanoma pasiekti. Einantiems pasivaikščioti atliekama dalinė krata. Svarbiausia, kad asmenys neturėtų metalinių daiktų. Tokį raštelį įmanoma įsinešti į pasivaikščiojimo kiemelį. Garsas Lukiškių TI-K neizoliuojamas ir ten laikomi asmenys gali susikalbėti. Nepilnamečio apklausoje nedalyvavo.
Teismo posėdžio, vykusio 2015-10-15 metu, liudytojas J. S. paaiškino, kad pareiškėją pažįsta, kadangi Lukiškių TI-K dirba korpuso vyresniuoju. Nurodė, kad prižiūrėtojas M. V. jam pranešė, kad V. K. pasivaikščiojimo metu bandė susisiekti su nepilnamečiu ir kažką perduoti. Per stebėjimo langelį pamatę, kad V. K. jau pasiruošęs, atidarė duris ir jį pagavo. Perduota buvo per skylę, esančią kiemelio kampe, apačioje. Iš ko paėmė raštelį, ar iš V. K. ar iš V. S. neatsimena. Raštelis buvo suvyniotas. Ar buvo raštelyje dar kas nors suvyniota neatsimena. Galimybės perduoti daiktus yra sudėtingos, tačiau galima perduoti per lietvamzdžius. V. K. ir V. S. kiemelyje vaikščiojo po vieną. Sužinoti, kas vaikšto kitame kiemelyje, V. K. galėjo, kadangi šaukia ir rėkauja taip, kad girdisi visame kalėjime. Tiesiogiai nematė, kaip buvo perduotas raštelis.
Lukiškių TI-K direktorius 2014-04-28 nutarimu Nr. 62-500 paskyrė pareiškėjui teisės vieną mėnesį pirkti maisto produktus atėmimo nuobaudą. Ši nuobauda jam paskirta už Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų bei Suimtųjų elgesio taisyklių 3.1 ir 3.19 punktų reikalavimų pažeidimus.
Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos; tausoti tardymo izoliatoriaus, o jeigu suimtasis mokosi, – ir švietimo ar profesinio mokymo įstaigos turtą (4 puntas).
Suimtųjų elgesio taisyklių 3.1 punkte nustatyta, kad suimtiesiems draudžiama savavališkai bendrauti su asmenimis, laikomais kitose kamerose, pasivaikščiojimo kiemeliuose, kitose gyvenamose ar gamybinėse patalpose, perduoti jiems arba imti iš jų kokius nors daiktus; einant pasivaikščioti neštis bet kokius daiktus (išskyrus vieną pakelį cigarečių, žiebtuvėlį ir iki 1,5 l gaiviųjų gėrimų) (3.19 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamas Lukiškių TI-K direktorius 2014-04-28 nutarimas Nr. 62-500 priimtas vadovaujantis aplinkybėmis nurodytomis M. V. 2014-04-19 tarnybiniame pranešime, korpuso vyresniojo J. S. 2014-04-19 tarnybiniame pranešime. Minėtuose tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2014-04-19 apie 10 val. 40 min. pasivaikščiojimo gryname ore metu pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 4 esantis suimtasis V. K., prisitraukęs prie skersinio bei padaręs apsauginiame tinkle skylę, perdavė kiemelyje Nr. 3 tuo metu buvusiam suimtajam V. S. raštelį su jame suvyniota nenustatytos kilmės tablete.
Nagrinėjant bylą ir iškilus klausimų dėl tam tikrų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių į teismo posėdį buvo iškviesti tarnybinius pranešimus surašę pareigūnai M. V., J. S., o taip pat V. S., kuriam V. K. galimai perdavė raštelį su įvyniota tablete. Apklausus šiuos liudytojus, abejonės dėl faktinių aplinkybių nebuvo pašalintos.
Tarnybiniuose pranešimuose M. V. ir J. S. nurodo, kad V. K., prisitraukęs prie skersinio, padarė apsauginiame tinkle skylę. J. S. 2015-09-24 vykusio posėdžio nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelio lubų apsauginiame tinkle yra skylė, tačiau, kada ši skylė atsirado, nurodyti negalėjo. M. V. nurodė, kad einantiems pasivaikščioti asmenims daroma dalinė krata, tam kad jie neišsineštų draudžiamų daiktų, ypatingai metalinių. Pažymėtina, kad tarnybiniuose pranešimuose, o taip pat ir teismo posėdžio metu M. V. ir J. S. nenurodė, kokiomis priemonėmis V. K. padarė apsauginiame tinkle skylę. Atvirkščiai, pareigūnai teigia, kad momento, kada V. K. darė skylę apsauginiame tinkle, jie nematė. Byloje duomenų apie tai, kad V. K. galimai padarius apsauginiame tinkle skylę ir pareigūnams jį apžiūrėjus būtų rasti daiktai, kuriais būtų galima išardyti apsauginiame tinkle skylę, nėra. Į bylą pateiktos fotonuotraukos su lubose esančio apsauginio tinklo skyle nepatvirtina tos aplinkybės, kad ši skylė buvo padaryta 2014-04-19 apie 10 val. 40 min. V. K. pasivaikščiojimo metu kiemelyje Nr. 4 ir kad ją padarė būtent V. K..
Teismo posėdžio metu nesutapo ir pareigūnų nurodytos raštelio perdavimo V. S. aplinkybės. Teismo posėdžio, vykusio 2015-10-15 metu, liudytojas J. S. paaiškino, kad raštelį V. K. perdavė per skylę, esančią kiemelio kampe, apačioje. Iš M. V. paaiškinimų galima daryti išvadą, kad raštelį V. K. perdavė per skylę, esančią pasivaikščiojimo kiemelio apsauginiame tinkle. Apklaustas nepilnametis V. S. posėdžio metu paaiškino, kad jokio raštelio iš V. K. nebuvo gavęs. Laišką buvo gavęs paštu. Be to, V. S. paaiškino, kad 2014-04-28 pasiaiškinimą Nr. 49-266 Lukiškių TI-K direktoriui surašė taip, kaip jam liepė pareigūnai. Posėdžio metu liudytojai M. V. ir J. S. nurodė, kad raštelio perdavimo momento nematė, raštelį rado pas nepilnametį V. S.. Į bylą pateikta raštelio kopija nepatvirtina tos aplinkybės, kad 2014-04-19 apie 10 val. 40 min. V. K. pasivaikščiojimo metu kiemelyje Nr. 4 perdavė kiemelyje Nr. 3 tuo metu buvusiam suimtajam V. S. raštelį su jame suvyniota nenustatytos kilmės tablete.
Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra nustatytos aplinkybės ir dėl Suimtųjų elgesio taisyklių 3.19 punkto pažeidimo, kadangi nenustatyta, kad V. K., eidamas pasivaikščioti, būtų su savimi turėjęs draudžiamų turėti daiktų, nors, kaip jau nustatyta bylos duomenimis, jam prieš pasivaikščiojimą buvo atlikta dalinė krata.
Remdamasis anksčiau nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ginčijamas nutarimas yra nepagrįstas, t. y. jame nurodytos faktinės aplinkybės yra prieštaringos ir negalėjo nulemti nutarime išvardintų teisės normų taikymo. Aiškumo reikalavimas, t. y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu.
Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2014-04-30 skundą dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-04-28 nutarimo Nr. 62-500, 2014-06-03 sprendimu Nr. 2S-2945 jo netenkino, nurodė, kad, skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į drausmės pažeidimų pobūdį ir aplinkybes, o pareiškėjas skunde nepateikė jokių faktinių duomenų, aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad bylai reikšmingos aplinkybes, susijusios su nuobaudos skyrimu pareiškėjui, yra prieštaringos ir Lukiškių TI-K 2014-04-28 nutarime nurodytos teisės normos negalėjo būti taikomos pareiškėjui, teismas daro išvadą, kad negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu Kalėjimų departamento priimtas 2014-06-03 sprendimas Nr. 2S-2945.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 10 bazinių socialinių išmokų dydžio neturtinę žalą.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismų praktikoje (LVAT 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/07, 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/08 (Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14)), LVAT 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) yra konstatuota, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis; neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006-05-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007-11-15 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl neteisėtų Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento sprendimų patyrė pažeminimą, bejėgiškumą ir nusivylimą teisingumu, emocinę depresiją ir kitus nepatogumus.
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.). Įvertinus pareiškėjui tiek šios bylos, tiek minėtų ginčijamų administracinių aktų sukeltus nepatogumus (stresas, įprastinio gyvenimo ritmo sutrikimas, poreikis ginti savo pažeistas teises) darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti pareiškėjos patirtą neturtinę žalą, kurią, teismo vertinimu kompensuoja valstybės institucijų neteisėtų veiksmų pripažinimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 punktu, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo V. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2014-04-28 nutarimą Nr. 62-500 „Dėl suimtojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-06-03 sprendimą Nr. 2S-2945 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.
Likusioje dalyje V. K. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.